Civilinė byla Nr. e2A-519-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00269-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3;

2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2;

3.3.1.20

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-127-856/2021 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Raseinių ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo netinkamai suteikus medicinines paslaugas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. K. G., E. G. ir draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, išvadą teikianti institucija Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Raseinių ligoninei prašydamas panaikinti 2019 m. rugsėjo 18 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Komisija) sprendimą „Dėl K. P. pareiškimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“ Nr. 56-151, priteisti iš atsakovės 1 385,47 Eur turtinę ir 4 000 Eur neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2018 m. liepos 14 d. jis patyrė traumą namuose, nelaimingas atsitikimas įvyko dar esant ieškovui nedarbingam po 2018 m. birželio 4 d. kelio sąnario (menisko) operacijos. Kadangi būklė nepagerėjo, ieškovas 2018 m. liepos 15 d. kreipėsi į VšĮ Raseinių ligoninės ligonių priėmimo – būtinosios pagalbos skyrių. Ieškovą konsultavo gydytoja E. G., kuri paskyrė dešinės čiurnos dviejų krypčių rentgenologinį ištyrimą, kuriame nurodyta: šoninėje r-moje ties blauzdikaulio dorzaliniu apatiniu kraštu matomas tarsi atskiras kaulinis fragmentas – pagal ro galima įtarti avulsinį lūžį, derinti su klinika. Gydytoja E. G. neskyrė ieškovui gydytojo traumatologo konsultacijos iš karto, o nurodė į gydytoją traumatologą kreiptis tik po 7–10 dienų. Gydytojos E. G. nustatyta diagnozė – čiurnos raiščių patempimas (S 93.40), koja buvo imobilizuota gipso langete, skirtas nuskausminimas ir režimas.

3.       Pažymėjo, kad artimiausias konsultacijos laikas pas gydytoją traumatologą buvo 2018 m. rugpjūčio 6 d., tą kartą ieškovą konsultavo gydytojas traumatologas G. K. G.. Gydytojas, paskyręs dešinės čiurnos dviejų krypčių rentgenologinį ištyrimą, nustatė tą pačią diagnozę – čiurnos raiščių patempimą (S 93.40) bei kojos išnirimo ir patempimo padarinius (T 93.3). Gydytojas paskyrė analgetikų vartojimą, tepalus, įtvaro nešiojimą ir fizioterapiją. Ieškovui buvo paskirta reabilitacija – magnetoterapija. Visgi atlikus reabilitaciją ieškovo būklė negerėjo, koja buvo sutinusi, skausminga, todėl šeimos gydytoja 2018 m. rugpjūčio 17 d. konsultacijos metu pasiūlė dar kartą kreiptis į gydytoją traumatologą. Negalėdamas kęsti skausmų ieškovas 2018 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į privačią gydymo įstaigą akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Ortopedijos technika“, kurioje buvo nustatyta tiksli diagnozė – šeivikaulio kūno lūžis (S 82.42) ir šokikaulio subliuksacija (išnirimas), paskirtas operacinis gydymas 2018 m. spalio 3 d.

4.       Dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų ieškovas kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą, kad atlygintina žala sveikatai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Raseinių ligoninėje ieškovui nebuvo padaryta, todėl pareiškimo netenkino.

5.       Ieškovo manymu, medicinos gydytoja E. G., neturėdama specialių žinių, privalėjo ieškovą iš karto siųsti traumatologo konsultacijai, tačiau to nepadarė. Nors ieškovas atvyko su iki kelio sutinusia koja, tačiau elgdamasi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, gydytoja paskyrė tik dešinės čiurnos dviejų krypčių rentgenologinį ištyrimą, o aukštesnės kojos dalies rentgenologinio tyrimo nepagrįstai nepaskyrė, todėl nebuvo tinkamai ir laiku nustatyta diagnozė – nepastebėtas šeivikaulio lūžis.

6.       Nurodė, kad po pirminės gydytojos E. G. diagnozės nustatymo (čiurnos raiščių patempimas) praėjus 3 savaitėms ir simptomatikai visai neišnykus, gydytojas traumatologas G. K. G. nepagrįstai nustatė tokią pačią netinkamą diagnozę, nepaskirdamas rentgenogramos ištirti koją iki kelio. Gydytojas G. K. G. elgėsi nepakankamai rūpestingai, nesiekė nustatyti tikrųjų ieškovo kenčiamų skausmų ir kojos tinimo priežasčių, nustatyti tikrosios diagnozės, savo pareigas atliko atmestinai, nedėjo maksimalių pastangų išaiškinti diagnozę.

7.       Atsakovės darbuotojai elgėsi nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, nedėjo maksimalių pastangų tikrajai diagnozei nustatyti, žinodami, kad ieškovas buvo ką tik po menisko operacijos, skųsdamasis kojos iki kelio tinimu, skausmais, nepagrįstai neatliko viso blauzdikaulio rentgenologinio ištyrimo, apžiūras atliko atmestinai, todėl toks jų neveikimas yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

8.       Kadangi gydytojai ne laiku nustatė tinkamą diagnozę, todėl ieškovas patyrė nepatogumų bei turtinės žalos dėl papildomų vykimų į gydymo įstaigas bei, iki kol buvo atlikta operacija nustačius tinkamą diagnozę, užsitęsus jo nedarbingumui, negavo pajamų, kokias galėjo gauti dirbdamas. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė 83,02 Eur turtinės žalos dėl kelionių į medicinos įstaigas ir 1? 302,45 Eur žalos dėl negautų pajamų užsitęsus nedarbingumui, iš viso ieškovo patirta turtinė žala sudarė 1 385,47 Eur.

9.       Ieškovo neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jam dėl neteisingos ir ne laiku nustatytos diagnozės bei taikyto netinkamo gydymo liko liekamieji reiškiniai, jis ir toliau jaučia kojos skausmus, tinimą. Taip pat ieškovas viso gydymo metu jautė nuolatinį skausmą, stresą, nepatogumus, išgyvenimus, jautėsi neramus dėl sveikatos būklės ateityje, nes net ir pritaikius visas gydytojų rekomendacijas, gydymą ir reabilitacijos priemones, kojos skausmas nepraėjo. Ieškovui nustačius netinkamą diagnozę buvo pritaikytos netinkamos reabilitacinės procedūros, kurios negalėjo būti skirtos. Ieškovas nuolat vartoja medikamentus nuo skausmo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

11.       Teismas nustatė, kad iki gydytoja E. G. nustatė ieškovui diagnozę, jam ne tik buvo atliktas dešinės kojos čiurnos dviejų krypčių rentgenologinis ištyrimas, bet ir gydytojo chirurgo apžiūra, kuris, apžiūrėjęs ieškovą ir rekomendavęs jam gydymą, atliko imobilizaciją gipso langete bei rekomendavo traumatologo konsultaciją po 7–10 dienų. Taigi, teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigė, kad gydytoja E. G., neturėdama specialių žinių, privalėjo ieškovą tuojau pat siųsti traumatologo konsultacijai, juolab žinodama, kad ieškovas neseniai turėjo tos pačios kojos kelio sąnario (menisko) operaciją. Be to, tiek ekspertizę atlikę ekspertai, tiek liudytoju apklaustas gydytojas P. Š., tiek trečiasis asmuo G. K. G. iš esmės nurodė, kad menisko operacija neturi įtakos čiurnos skausmams.

12.       Nors ieškovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad jis nei 2018 m. liepos 15 d., nei 2018 m. rugpjūčio 6 d. apžiūrų metu nenurodė, kad jam skauda čiurną, o nurodė, kad skauda koją, dėl ko nepagrįstai buvo nutarta daryti tik čiurnos rentgenogramą, teismas su šiais ieškovo argumentais nesutiko, nes įvertinęs medicininiuose dokumentuose įrašytus ieškovo nusiskundimus (šeimos gydytoja ambulatorinėje kortelėje įrašė, jog pacientas skundžiasi dešinės kojos čiurnos skausmais, tą patį nusiskundimą įrašė ir fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytoja V. N. (pacientui skauda dešinį čiurnos sąnarį)) darė labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas būtent čiurnos skausmais ir skundėsi, nes aplinkybių, jog visi ieškovui medicinines paslaugas teikę specialistai klaidingai savo nuožiūra įrašė, kad jis skundžiasi čiurnos, o ne kojos, skausmais, byloje nenustatė.

13.       Teismo vertinimu, tiek gydytoja E. G., tiek gydytojas G. K. G., išklausę pacientą ir remdamiesi jo apžiūra bei nusiskundimais, paskyrė ir atliko ieškovui K. P. visus reikalingus tyrimus bei gydytojų specialistų konsultacijas, nustatė teisingas diagnozes, į kurias atsižvelgus buvo paskirtas teisingas gydymas ir rekomendacijos.

14.       Teismas atkreipė dėmesį, kad po 2018 m. rugpjūčio 6 d. trečiojo asmens apžiūros ir paskirto gydymo, ieškovas trečiojo asmens nurodytu laiku į VšĮ Raseinių ligoninę nebesikreipė, o kreipėsi į AB „Ortopedijos technika“, kur jam buvo nustatyta diagnozė – šeivikaulio kūno lūžis ir šokikaulio subliuksacija (išnirimas). Tačiau tai niekaip neįrodė fakto, kad atsakovės suteikė ieškovui nekokybiškas medicinos paslaugas, nes ieškovas nenuvyko pakartotinei apžiūrai ir kontroliniam rentgenologiniam ištyrimui, kurio metu, ieškovui tikėtina išsakius nusiskundimus dėl kitų galimai skaudamų kojos vietų, tikėtina būtų paskirtas ištyrimas ir nustatyta kita diagnozė, tačiau to nei paneigti, nei patvirtinti nėra galimybės, kadangi ieškovas pasirinko konsultaciją kitoje, privačioje gydymo įstaigoje.

15.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė (jos darbuotojai) atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos, todėl ieškinį atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      E. G., neturėdama reikiamos kompetencijos ir galimybių vertinti atliktą rentgenogramą be gydytojo specialisto aprašymo (gydytojas radiologas, kuris privalo aprašyti atliktą rentgenogramą, tai padarė tik praėjus porai mėnesių po šio tyrimo atlikimo) padarė savo neteisingas išvadas, t. y. nustatė netinkamą diagnozę (čiurnos raiščių patempimas – S 93.40). Tai, kad buvo nustatyta neteisinga diagnozė patvirtina ir pats rentgenogramos aprašymas, t. y. joje numatyta, kad „galima įtarti avulsinį lūžį“, todėl diagnozėje turėjo būti nurodytas ir lūžis.

16.2.                      Apeliantas pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugsėjo 7 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. liepos 15 d. jį konsultavo tik gydytoja E. G., daugiau joks kitas gydytojas jo apžiūrėti nebuvo atėjęs, kas rodo, jog gydytojo chirurgo medicininis įrašas buvo padarytas tik formaliai, kadangi surašydamas medicininius dokumentus medikas apskritai netgi nematė paciento, su juo neturėjo jokio kontakto ir nebendravo, neapžiūrėjo. Be to, iš gydytojo-chirurgo įrašo matyti, kad jis įtaria ne raiščių patempimą (ką nustatė E. G.), o plyšimą, t. y. nustatė visiškai kitą diagnozę nei teigiama skundžiamame sprendime, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.

16.3.                      Teismo sprendime nėra pakankamai aptarta, dėl kokių priežasčių diagnozuojant apelianto skausmo priežastį nebuvo įvertinti ankstesni jo sveikatos sutrikimai, t. y. tos pačios kojos kelio sąnario operacija. Iš byloje pateikto rentgenogramos aprašo matyti, kad yra nustatyta: „galima įtarti avulsinį lūžį“, kas leidžia daryti išvadą, jog situacija yra neaiški, todėl gydytoja privalėjo nedelsiant apeliantui skirti gydytojo specialisto konsultaciją.

16.4.                      Bylos nagrinėjimo metu apeliantas aiškiai nurodė, kad jis nėra medikas, todėl negalėjo įvardinti, kurią tiksliai vietą jam skauda, juo labiau, jog skausmas ir tinimas buvo jaučiamas visoje kojos apatinėje dalyje, kas ir buvo nurodyta gydytojams, todėl labiau tikėtina, kad medicininė dokumentacija buvo užpildyta netinkamai, ką 2021 m. lapkričio 4 d. vykusios apklausos metu patikino ir apklausti ekspertai, nurodydami, jog galimas toks atvejis, kai medicininiuose dokumentuose yra nurodomi ne visi paciento išreiškiami nusiskundimai, pacientas netikrina medicininės dokumentacijos, ar medikas parašė tokius, nusiskundimus, kokius jis pasakė.

16.5.                      Artimiausias konsultacijos laikas pas gydytoją traumatologą, kuriuo užregistruotas apeliantas, buvo 2018 m. rugpjūčio 6 d., todėl apeliantas, kęsdamas stiprius skausmus, neturėjo objektyvios galimybės pasinaudoti gydytojo ortopedo-traumatologo paslaugomis anksčiau, taigi apeliantas objektyviai negalėjo būti apžiūrimas per 7–10 dienų laikotarpį po traumos. 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojui traumatologui G. K. G. apžiūrint ieškovą jis turėjo atlikti kojos apčiuopą, kas nagrinėjamu atveju atlikta nebuvo. Gydytojas G. K. G., būdamas savo srities profesionalu, t. y. būdamas gydytoju traumatologu, nustatęs čiurnos traumą, galėjo įtarti ir kaulo lūžį, tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos ir nebuvo paskirtas rentgenologinis ištyrimas. Be to, gydytojas G. K. G. netaikė kitų diagnozės nustatymo klinikinių metodų, todėl, net jei apeliantas ir būtų nuvykęs pakartotinei apžiūrai pas gydytoją G. K. G., tikroji diagnozė apeliantui vis tiek nebūtų buvusi nustatyta.

16.6.                      Teismo medicinos ekspertizės akto EDG 24(73)/2021 (01) tiriamojoje dalyje tik atkartojami kitų byloje esančių rašytinių įrodymų duomenys, tačiau nėra pateiktas nei motyvuotas ekspertų atliktas šių duomenų vertinimas, nei argumentai, kuriais remiantis yra daromos išvados, todėl ekspertizės aktas neatitinka teismo ekspertizės įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimų. Ekspertizės akte buvo konstatuota, kad gydytojai apeliantui nustatė tinkamą diagnozę, tačiau gydytoja E. G. apeliantui diagnozavo raiščių patempimą, o gydytojas specialistas chirurgas S. G. nurodė, jog daugiausiai duomenų yra apie tai, kad apeliantui yra plyšę raiščiai.

16.7.                      Nors sąskaitos už advokato teisinę pagalbą buvo išrašytos atsakovui, tačiau dalis paslaugų buvo suteikta ne atsakovui, o trečiajam asmeniui G. K. G.. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad advokatas S. M. ar kitas šios kontoros advokatas būtų sudaręs atstovavimo ir / ar teisinių paslaugų sutartį ne tik su atsakovu, bet ir su trečiuoju asmeniu G. K. G., todėl visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis pirmosios instancijos teismas priteisė išlaidas ir už trečiajam asmeniui suteiktas paslaugas.

17.       

17.1.                      Medicinos gydytoja E. G. paskyrė ieškovui rentgenologinį tyrimą ir įvertino rentgenogramą, ją įvertinusi diagnozavo ligą – čiurnos raiščių patempimas. Nepaisant to, kad medicinos gydytojas turi teisę ir pareigą diagnozuoti nekomplikuotas pėdos periartropatijas, tačiau medicinos gydytoja E. G., atlikus rentgenologinį tyrimą, jame pažymėjo „derinti su klinika“. Tą pačią dieną apeliantas buvo konsultuotas budinčio chirurgo. Tai reiškia, kad gautus tyrimo rezultatus medicinos gydytoja E. G. taip pat aptarė su specialistu ir tada buvo patvirtinta diagnozė. Kadangi pirminės apžiūros metu apeliantui nebuvo konstatuotas nei raiščių nuplyšimas, nei sąnario nestabilumas, todėl medicinos gydytoja E. G. savo kompetencijos ribose paskyrė konservatyvų gydymą. Taigi, byloje buvo pagrįstai nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d. diagnozė nustatyta teisingai, pirmoji pagalba suteikta adekvati, laiku, rekomendacijos ir pradinis gydymas skirtas teisingai.

17.2.                      Byloje yra pateiktos net kelių skirtingų ekspertų (specialistų) išvados, kuriose nuosekliai ir neprieštaringai nurodoma, kad tiek 2018 m. liepos 15 d., tiek 2018 m. rugpjūčio 6 d. pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Raseinių ligoninėje buvo suteiktos tinkamai, įvertinus jo nusiskundimus bei atlikus apžiūrą, buvo paskirti ir atlikti reikiami bei tinkami tyrimai ir, remiantis klinikiniais bei radiologinių tyrimų duomenimis, K. P. buvo nustatyta tinkama diagnozė bei paskirtas tinkamas gydymas. Šias aplinkybes patvirtino tiek Komisiją, tiek išvadą teikiančią instituciją – Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) konsultavę specialistai, tiek byloje ekspertizę atlikę teismo ekspertai, be kita ko, sprendime tą įvertino ir teismas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti ekspertų (specialistų) išvadomis.

17.3.                      Pagal sprendime išdėstytus motyvus nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ekspertizės akto išvadoms suteikta didesnė įrodomoji galia. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir įvertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, t. y. visus byloje esančius medicininius dokumentus ir gautus jų vertinimus iš specialistų, pačius medicininius duomenis, šalių, liudytojų parodymus ir kt.

17.4.                      Trečiajam asmeniui G. K. G. teisinės paslaugos teikiamos nebuvo. Dėl medicininių klausimų specifikos ir specialių žinių poreikio tokio pobūdžio byloje, atsakovės atsiliepimo rengime reikėjo pasitelkti šių sričių specialistus. Atsakovės atsiliepimo rengimo sąnaudos atitinka nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir nėra per didelės. Sąskaitą apmokėjo atsakovė, nes teisinės paslaugos buvo teiktos atsakovei. Atsakovės darbuotojų pasitelkimas atsiliepimo rengime nereiškia teisinių paslaugų teikimo atsakovės darbuotojams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

20.       Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTIŽSAĮ), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTIŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

21.       Teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį sveikatos priežiūros įstaigai gali kilti deliktinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teisme kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų nebuvimo. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad gydytoja E. G., neturėdama reikiamos kompetencijos ir galimybių vertinti atliktą rentgenogramą be gydytojo specialisto aprašymo, padarė neteisingas išvadas, t. y. nustatė netinkamą diagnozę (čiurnos raiščių patempimas – S 93.40). Tai, kad buvo nustatyta neteisinga diagnozė, pasak apelianto, patvirtina ir pats tik po dviejų mėnesių atliktas rentgenogramos aprašymas, t. y. joje numatyta, kad „galima įtarti avulsinį lūžį“, todėl diagnozėje turėjo būti nurodytas ir lūžis.

22.       Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek Komisijos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendime Nr. 56-151, tiek 2020 m. birželio 17 d. Tarnybos Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo akto Nr. D11-139/2022 ataskaitoje, tiek byloje paskirtos ekspertizės akte Nr. EDG 24(73)/2021(1) buvo nustatyta, kad gydytoja E. G. 2018 m. liepos 15 d. VšĮ Raseinių ligoninėje apeliantui nustatė tinkamą diagnozę. Šios specialistų ir ekspertų pateiktos išvados byloje nėra paneigtos, duomenų, leidžiančių objektyviai abejoti Komisijos, Tarnybos pasitelktų specialistų, teismo ekspertų išvadomis byloje nėra. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ 6.2 punktas nurodo, kad medicinos gydytojas privalo diagnozuoti ligas, gydyti pacientus bei rekomenduoti jiems profilaktikos priemones jam priskirtos kompetencijos ribose. Paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus žymėti medicininiuose dokumentuose. Aukščiau minėtos medicinos normos MN:1995 6.3 punktas numato, kad nepriskirtais jo kompetencijai atvejais (neišvardintais 7 skyr.), taip pat visais neaiškiais atvejais bei negerėjant ar blogėjant paciento būklei, nedelsiant konsultuoti, stacionariai ištirti ir gydyti. Atitinkamai medicinos normos MN:1995 7.6.1 punktas numato, kad medicinos gydytojas turi gebėti įvertinti sąnarių funkciją, sąnarių ir kaulų rentgenogramas; 7.6.2 punktas nustato medicinos gydytojo pareigą atpažinti ligą ir gydyti nekomplikuotas ir lengvos eigos: plaštakos, alkūnės, peties, klubo, kelių, pėdos periartropatijas. Nagrinėjamu atveju medicinos gydytoja E. G. atliko visus medicinos normoje MN:1995 įvardytus reikalingus veiksmus ir suteikė apeliantui pirmąją pagalbą. Medicinos gydytoja E. G., vadovaudamasi MN:1995 6.2.1 punktu, paskyrė apeliantui rentgenologinį tyrimą, įvertino rentgenogramą, diagnozavo ligą – čiurnos raiščių patempimas (S 93.40) ir savo kompetencijos ribose paskyrė konservatyvų gydymą – atliko imobilizaciją langete, paskyrė nuskausminimą, režimą ir traumatologo konsultaciją po 7–10 dienų. Taigi, byloje buvo pagrįstai nustatyta, kad 2018 m. liepos 15 d. diagnozė nustatyta teisingai, pirmoji pagalba suteikta adekvati, laiku, rekomendacijos ir pradinis gydymas skirtas teisingai, gydytoja E. G., jos kompetencijai nepriskirtos traumos atveju, pacientui suteikė būtinąją pagalbą, nusiuntė gydytojo specialisto konsultacijai bei tinkamai realizavo gydytojo specialisto paskirtą gydymą, kaip tai nurodyta Lietuvos medicinos normos MN7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ 7.14.1 punkte – suteikti būtinąją pagalbą, 7.14.2 – specialistui diagnozavus ligą, realizuoti jo sudarytą gydymo planą.

23.       Pažymėtina ir į tai, kad apelianto akcentuojama gydytojos radiologės L. P. aprašoma (įtarta) avulsija, yra nesusijusi su nagrinėjamos traumos atveju, tą patvirtino Tarnybos gydytojas specialistas konsultantas, o VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas gydytojas ortopedas traumatologas dr. I. Š. ir Radiologijos skyriaus vedėja gydytoja radiologė R. Š. savo atsakymuose Komisijai nurodė, kad blauzdikaulio užpakalinio krašto avulsijai, kuri nėra fiksuota diagnozėje, pasirinkta gydymo taktika įtakos neturėjo. Be to, nors ieškovas atsakovės gydytojų aplaidumą sieja ir su tuo, kad nebuvo pastebėtas avulsinis lūžis, tačiau pacientui 2018 m. spalio 3 d. planinės operacijos metu nebuvo operuoti avulsiniai lūžiai. Akreditavimo tarnybos gydytojas specialistas konsultantas ataskaitoje pabrėžė, kad avulsinis lūžis su praplatėjusiu distaliniu tarpkauliniu tarpu ir dislokuotas Tillaux Chaput fragmentas, kuris buvo pašalintas operacijos metu, nėra tapačios diagnozės, galimai (įtartas) avulsinis lūžis yra kitoje sąnario srityje, nei operacijos metu rastas Tillaux Chaput fragmentas.

24.       Apeliantas skunde nurodo, kad teismo sprendime nėra pakankamai aptarta, dėl kokių priežasčių diagnozuojant apelianto skausmo priežastį nebuvo įvertinti ankstesni jo sveikatos sutrikimai, t. y. tos pačios kojos kelio sąnario operacija.

25.       Pažymėtina, kad apeliantas į gydymo įstaigą kreipėsi dėl čiurnos traumos, šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai: E. G. ambulatorinėje kortelėje įrašė, jog pacientas nukrito nuo laiptų, stebimas dešinės čiurnos patinimas, negali priminti dešine koja, 2018 m. liepos 15 d. pacientą apžiūrėjęs gydytojas chirurgas I. G. ambulatorinėje kortelėje įrašė, kad pacientas vakar lipdamas laiptais kryptelėjo čiurną, skauda, sutino, negali priminti, objektyviai dešinė čiurna ir pėda sutinusios, stebimos poodinės kraujosruvos, 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojas ortopedas traumatologas G. K. G. ambulatorinėje kortelėje įrašė, kad pacientui skauda dešinės čiurnos sąnarį, dešinės čiurnos sąnarys patinęs, 2018 m. rugpjūčio 7 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja V. N. ambulatorinėje kortelėje įrašė, kad pacientui skauda dešinį čiurnos sąnarį. Taigi, remiantis medicinine dokumentacija, pacientas skundėsi būtent dešinės kojos čiurnos sąnario skausmais, o gydytojams objektyviai jį apžiūrint, buvo matomas būtent čiurnos sąnario srities, bet ne visos kojos patinimas. Apeliantas teigia, kad jis nėra medikas, todėl negalėjo įvardinti, kurią tiksliai vietą jam skauda, juo labiau, jog skausmas ir tinimas buvo jaučiamas visoje kojos apatinėje dalyje, todėl labiau tikėtina, kad medicininė dokumentacija buvo užpildyta netinkamai. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Net ir neturint specialių medicininių žinių, kiekvienas asmuo gali įvardinti skausmo lokaciją, kas šiuo atveju ir buvo padaryta ieškovo jam įvardijant skausmo vietą (čiurną). Nors, kaip teigia apeliantas, 2021 m. lapkričio 4 d. vykusios apklausos metu apklausti ekspertai nurodė, kad galimi atvejai, kai medicininiuose dokumentuose yra nurodomi ne visi paciento išreiškiami nusiskundimai, pacientas netikrina medicininės dokumentacijos, ar medikas parašė tokius nusiskundimus, kokius jis pasakė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodyta, jog visi asmens sveikatos priežiūros specialistai, teikę medicinines paslaugas ieškovui, būtų iš esmės vienodai suklydę, aprašydami paciento nusiskundimus ir visi klaidingai savo nuožiūra įrašę, kad jis skundžiasi čiurnos, o ne kojos, skausmais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad ieškovas ir skundėsi būtent čiurnos skausmais. 

26.       Šiuo atveju pacientui skundžiantis čiurnos skausmu, čiurnos patinimu, negalėjimu priminti traumuota galūne, nebuvo būtina atlikti kitų kojos sričių rentgenogramų ar atsižvelgti į ankstesnę kelio sąnario operaciją. Be to, tiek ekspertizę atlikę ekspertai, tiek liudytoju apklaustas gydytojas P. Š., tiek trečiasis asmuo G. K. G. nurodė, kad menisko operacija neturi įtakos čiurnos skausmams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skirti kojos iki kelio radiologinį tyrimą vien tik dėl turėtos menisko operacijos nesant kitų indikacijų, nei gydytoja E. G., nei gydytojas  G. K. G. pagrindo neturėjo.

27.       Apeliantas nurodo ir tai, kad artimiausias konsultacijos laikas pas gydytoją traumatologą, kuriuo užregistruotas apeliantas, buvo 2018 m. rugpjūčio 6 d., todėl apeliantas, kęsdamas stiprius skausmus, neturėjo objektyvios galimybės pasinaudoti gydytojo ortopedo-traumatologo paslaugomis anksčiau, taigi, apeliantas objektyviai negalėjo būti apžiūrimas per 7–10 dienų laikotarpį po traumos. 

28.       Šiuo atveju apeliantas pakartotinai į ortopedą-traumatologą turėjo kreiptis 2018 m. liepos 23–25 d., šeimos gydytoja siuntimą traumatologo konsultacijai išrašė 2018 m. liepos 20 d., tačiau minėtai konsultacijai apeliantas į gydymo įstaigą kreipėsi 12–15 dienų vėliau nei rekomenduota, įrodymų, kodėl apeliantas nesikreipė į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose taip pat būtų teikiamos atitinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nurodytos siuntime, nėra. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantui net ir atvykus pas ortopedą-traumatologą vėliau nei buvo nurodyta 2018 m. liepos 15 d. vizito metu, atlikus naują rentgenogramą ji kitos diagnozės nepatvirtino, nes šokikaulio panirimas, čiurnos praplatėjimas distaliniame tarpkauliniame tarpe, Tillaux Chaput fragmentas nestebimi nei 2018 m. liepos 15 d., nei 2018 m. rugpjūčio 6 d. atliktose rentgenogramose.

29.       Apelianto teigimu, 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojui traumatologui G. K. G. apžiūrint ieškovą jis turėjo atlikti kojos apčiuopą, kas nagrinėjamu atveju atlikta nebuvo. Gydytojas G. K. G., būdamas savo srities profesionalas, t. y. būdamas gydytojas traumatologas, nustatęs čiurnos traumą, galėjo įtarti ir blauzdikaulio / šeivikaulio lūžį, tačiau šios aplinkybės nebuvo įvertintos ir nebuvo paskirtas rentgenologinis ištyrimas.

30.       Nesutiktina su apelianto argumentais, kad gydytojas ortopedas-traumatologas privalėjo paskirti viršutinės kojos dalies iki kelio sąnario rentgenologinius tyrimus, nes apeliantas buvo jau po menisko operacijos ir čiurnos traumos. Atkreiptinas dėmesys, kad šeivikaulio kaulo lūžis viršutiniame trečdalyje nesisieja su skausmo ir traumos vieta, taip pat šeivikaulio kaulo lūžiui yra taikomas konservatyvus gydymas, nereikalaujantis jokio papildomo specifinio gydymo, šeivikaulio kaulo lūžis viršutiniame trečdalyje nebuvo operuotas ir 2018 m. spalio 3 d. planinės operacijos metu. Be to, kaip jau minėta ir nustatyta byloje, pacientui skundžiantis čiurnos skausmu, gydytojas neprivalo atlikti visos kojos rentgenologinio ištyrimo. Taigi, šiuo atveju paneigta apelianto nurodoma aplinkybė, kad gydytojas ortopedas-traumatologas G. K. G. privalėjo atlikti kojos iki kelio rentgenologinį ištyrimą.

31.       Apelianto nuomone, gydytojas G. K. G. netaikė kitų diagnozės nustatymo klinikinių metodų (apčiuopos), todėl, net jei apeliantas ir būti nuvykęs pakartotinei apžiūrai pas gydytoją G. K. G., tikroji diagnozė apeliantui vis tiek nebūtų buvusi nustatyta. Su šiuo apelianto teiginiu nėra pagrindo sutikti.

32.       Teismo ekspertų išvadoje konstatuota, kad G. K. G. 2018 d. rugpjūčio 6 d. skyrė radiologinį ištyrimą ir nerado tarpkaulinės membranos ir sindesmozės plyšimo, todėl taikė konservatyvų gydymą, taigi, minėtas gydytojas, remdamasis klinikiniais ir radiologų tyrimų duomenimis, apeliantui nustatė tinkamą diagnozę. Tarnybos gydytojas specialistas konsultantas ataskaitoje taip pat pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. atliktoje rentgenogramoje nestebimas šokikaulio panirimas, čiurnos praplatėjimas distaliniame tarpkauliniame tarpe. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. vizito pas gydytoją G. K. G. metu turėjo būti nustatyta diagnozė, kuri 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo nustatyta AB „Ortopedijos technika“ gydytojo ortopedo-traumatologo. Kadangi apeliantas pasirinko konsultaciją kitoje, privačioje gydymo įstaigoje, ir nenuvyko pakartotinei apžiūrai ir kontroliniam rentgenologiniam ištyrimui pas gydytoją G. K. G., todėl nėra pagrindo teigti, kad gydytojas G. K. G. pakartotinio apelianto vizito metu nebūtų nustatęs kitos tuo metu aktualios diagnozės.

33.       Apeliaciniame skunde ieškovas kelia klausimą dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apelianto teigimu, teismo medicinos ekspertizės akto EDG 24(73)/2021 (01) tiriamojoje dalyje tik atkartojami kitų byloje esančių rašytinių įrodymų duomenys, tačiau nėra pateiktas nei motyvuotas ekspertų atliktas šių duomenų vertinimas, nei argumentai, kuriais remiantis yra daromos išvados. Teisėjų kolegija vertina, kad tokie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

34.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovu, kad byloje paskirtos deontologinės ekspertizės aktas yra neišsamus. Priešingai, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 24(73)/2021 (01) turinio matyti, kad jame yra išsamiai įvertinti medicininių dokumentų duomenys, tarp jų ir VšĮ Raseinių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo ataskaitos kortelių duomenys, asmens sveikatos istorijos duomenys, AB „Ortopedijos technika“ ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenys, VšĮ Kauno klinikinės ligoninės ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenys, gydymo stacionare ligos istorijos duomenys, 2018 m. liepos 15 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. dešinės čiurnos rentgenogramos. Deontologinę ekspertizę atliko teismo ekspertai J. M.-Č., J. M. P., ekspertas V. Š., jie ekspertizės akte padarė motyvuotą išvadą, kad gydytojai E. G. ir G. K. G. nustatė tinkamas diagnozes. Teismo ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad buvusi kelio sąnario operacija nesant tiriamojo asmens nusiskundimams bei objektyviems šios srities traumavimo požymiams nėra priežastis atlikti kelio sąnario rentgenogramas. Tai, kad teismo paskirtos ekspertizės išvados sutampa su kitų specialistų, kurie tyrė apelianto skundą dėl netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, išvadomis ir jos yra nepalankios apeliantui, negali būti vertinama kaip ekspertizės akto nepagrįstumas. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir įvertino ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, t. y. byloje esančius medicininius dokumentus ir gautus jų vertinimus iš specialistų, pačius medicininius duomenis, šalių, liudytojų parodymus ir kt. 

35.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, kad atsakovės neteisėti veiksmai teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, neįrodyti. Apelianto pozicija dėl atsakovės netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų paneigta byloje esančiais duomenimis, įskaitant šios srities specialistų (ir teismo ekspertų) išvadomis. Nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – žalos atlyginimas nėra galimas.

36.       Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors sąskaitos už advokato teisinę pagalbą buvo išrašytos atsakovei, tačiau dalis paslaugų buvo suteikta ne atsakovei, o trečiajam asmeniui G. K. G..

37.       Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Atsakovės atstovo pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos priede prie sąskaitos faktūros: Serija JP Nr.: 007069 8 eilutėje nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 25 d. su gydytoju telefonu, elektroniniu laišku buvo derinamas atsiliepimas, atsiliepimas buvo koreguojamas pagal gydytojo papildymus. Tačiau vien iš tokio aprašymo negalima daryti išvados, kad teisinės paslaugos buvo teiktos trečiajam asmeniui G. K. G., o ne atsakovei. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, rengiant atsiliepimą į ieškinį tokio pobūdžio byloje, atsakovei buvo svarbu žinoti, kaip trečiasis asmuo, atsakovės darbuotojas, teikęs sveikatos priežiūros paslaugas apeliantui, vertina byloje tiriamas aplinkybes ir atitinkamus faktus. Surinkus iš gydytojų gautus faktų ir aplinkybių vertinimus ir su gydytojais papildomai sutikrinus rengtame atsiliepime išdėstytų aplinkybių bei specialistų vertinimų tikslumą bei teisingumą, atsakovės atsiliepimas buvo toliau rengiamas formuojant galutinę teisinę atsakovės pozicijos argumentaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad ligoninės lėšos buvo naudojamos privačių asmenų (jos darbuotojo) interesams tenkinti.

38.       Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai ir plačiau dėl jų nepasisako.

39.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal sprendimo priėmimo metu egzistavusius faktinius bylos duomenis pagrįstai sprendė nesant pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, todėl apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40.       Apeliacinį skundą atmetus, ieškovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 1 208,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.

42.       Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos maksimalios sumos (1,3 koef. x 1 598,10 Eur vidutinis darbo užmokestis bruto = 2 077,53 Eur), todėl jos priteisiamos iš ieškovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Raseinių ligoninei (juridinio asmens kodas 172415942) 1 208,49 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuonis eurus 49 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                        Gintaras Pečiulis