Civilinė byla Nr. e2-36-516/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6; 3.3.1.22 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės konservai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalies, kuria atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2270-803/2019 pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko ieškinį atsakovams A. J., L. J., uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės konservai“, uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo, atskleidimo ir naudojimo bei nuostolių atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gerovės“ konservų fabrikas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. J., L. J., UAB „Gerovės konservai“, UAB „Gerovės prekyba“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėto komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo, atskleidimo bei naudojimo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo, be kitų reikalavimų, prašė ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui priteisti solidariai iš atsakovų 150 000 Eur nuostolių atlyginimo. Nurodyto reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti už 150 000 Eur atsakovams nuosavybės teise priklausančius bei pas atsakovus ir trečiuosius asmenis esančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies – areštavo atsakovei A. J. nuosavybės teise priklausančius bei pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis esančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises už 150 000 Eur sumą, uždrausdamas turtą perleisti kitiems asmenims ir nustatydamas, kad antstolis privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota, kaip lėšos, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, paliekant 1 MMA dydžio lėšas atsakovės A. J. pragyvenimui, atsiskaitymams su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškovėmis.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-45-516/2017 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį pakeitė, nurodydamas už bendrą 150 000 Eur sumą areštuoti ne tik atsakovės A. J., bet ir kitų atsakovų – UAB ,,Gerovės konservai“, UAB ,,Gerovės prekyba“ ir L. J. nuosavybės teise priklausančius bei pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis esančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises; taip pat uždrausdamas atsakovams A. J., UAB ,,Gerovės konservai“, UAB ,,Gerovės prekyba“ ir L. J. bet kokia forma ir būdu naudotis ir viešinti informaciją apie UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko komercines paslaptis – informaciją apie UAB ,,Gerovės“ konservų fabrikas klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų / sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, produkcijos gamybą, paliekant teisę atsakovei A. J. naudotis nurodyto turinio informacija ta apimtimi, kiek tai reikalinga vykdant tiesiogines UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko administracijos vadovo pareigas ir kiek tai būtina siekiant įgyvendinti UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko 2015 m. vasario 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl konservų gamybos verslo vertės įvertinimo ir pardavimo.

4.       2018 m. kovo 12 d. ieškovės pateikė Vilniaus apygardos teismui patikslintą ieškinį, kuriame, be kitų reikalavimų, prašė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikui 240 000 Eur žalos atlyginimą. Patikslinto ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto padidinimo tenkino, o kitą prašymo dalį atmetė, nurodydamas ieškovių reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams A. J., UAB ,,Gerovės konservai“ UAB ,,Gerovės prekyba“ ir L. J. nuosavybės teise priklausančių bei pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis esančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą už bendrą 240 000 Eur sumą.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1010-178/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

7.       Atsakovė UAB „Gerovės konservai“ 2019 m. liepos 30 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi. Atsakovė paaiškino, kad patikslintu ieškiniu ieškovės, nebepalaikydamos pradinio ieškinio reikalavimų, be kita ko, reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų 150 000 Eur žalą (nuostolius), pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 240 000 Eur nuostolių atlyginimą. Tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. rezoliucinės dalies formuluotės, teismas, priimdamas 2018 m. kovo 30 d. nutartį ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ne padidino turto arešto mastą iki 240 000 Eur sumos, o iš naujo taikė atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, kurios jau buvo pritaikytos, neviršijant 150 000 Eur sumos. Tokiu atveju, atsakovės įsitikinimu, bendra atsakovams taikomų suvaržymų suma siekia 390 000 Eur.

8.       Ieškovės su prašymu nesutiko, pažymėdamos, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartyje aiškiais žodžiais nurodoma, jog netaikomos naujos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau yra padidinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas iki 240 000 Eur (o tai yra proporcinga pareikštiems ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimams ir atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus), todėl priešingi atsakovės UAB „Gerovės konservai“ prašymo teiginiai yra nepagrįsti ir neteisingi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalimi atmetė atsakovės UAB „Gerovės konservai“ 2019 m. liepos 30 d. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi.

10.       Teismas nurodė, kad kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartyje aiškiai nurodyta, jog yra tenkinamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto padidinimo, nėra pagrindo spręsti dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

11.       Teismas sutiko su ieškovėmis, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties teisėtumas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-45-516/2017, be kita ko, pasisakyta, jog yra tikslinga uždrausti atsakovams bet kokia forma ir būdu naudotis ir viešinti informaciją apie UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko komercines paslaptis – informacija apie UAB ,,Gerovės“ konservų fabrikas klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų / sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, produkcijos gamybą, paliekant teisę atsakovei A. J. naudotis nurodyto turinio informacija ta apimtimi, kiek tai reikalinga vykdant tiesiogines UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko administracijos vadovo pareigas ir kiek tai būtina siekiant įgyvendinti UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko 2015 m. vasario 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą dėl konservų gamybos verslo vertės įvertinimo ir pardavimo.

12.       Teismas akcentavo, kad pasisakydamas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties teisėtumo, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1010-178/2018 išaiškino, jog tiek iš 2018 m. kovo 30 d. nutarties motyvuojamosios, tiek iš rezoliucinės dalies matyti, kad yra ne papildomai taikytas areštas už 240 000 Eur sumą, bet padidintas atsakovų turto arešto mastas iki 240 000 Eur sumos. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro 2018 m. balandžio 11 d. pranešimas apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą, iš kurio matyti, kad skundžiamos nutarties pagrindu buvo įregistruotas atsakovų turto arešto, pritaikyto šioje byloje, pakeitimas, o ne naujas atsakovų areštas (dar) už 240 000 Eur sumą.

13.       Teismas papildomai pažymėjo, kad jei dėl vykdymo proceso teisėtumo atsakovei kyla klausimų, jie turėtų būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 586 straipsnio nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovė UAB „Gerovės konservai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

14.1.                      Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartyje teigiama, jog tenkintas ieškovių prašymas padidinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, toliau nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma ieškovių „<..> reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – <..> areštą bendrai 240 000 Eur sumai“. Kitaip tariant, nėra nurodoma, kad mastas padidinimas iki 240 000 Eur, bet nurodoma, jog taikomas areštas už 240 000 Eur sumą. Todėl kartu galiojant 2016 m. rugpjūčio 18 d. ir 2018 m. kovo 30 d. nutartims, galioja dvi nutartys, kurių vienos pagrindu atsakovams pritaikytas 150 000 Eur areštas, o kitos pagrindu – 240 000 Eur areštas. Taigi, bendra suvaržymų suma siekia 390 000 Eur, nors ieškovės patikslintu ieškiniu reiškia tik 240 000 Eur piniginį reikalavimą. Tokia situacija prieštarauja elementariems teisingumo ir protingumo principams.

15.       Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB „Gerovės“ konservų fabrikas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Apeliantė klaidingai aiškina 2018 m. kovo 30 d. nutartį. Minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje expressis verbis nurodoma „prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto padidinimo tenkinti <..>“. Taigi, 2018 m. kovo 30 d. nutartyje aiškiais žodžiais nurodoma, kad ne taikomos naujos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau civilinėje byloje yra padidinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas iki 240 000 Eur. Be to, ieškovių žiniomis, atsakovų banko sąskaitose nėra piniginių lėšų, todėl konkrečiu atveju nėra jokio pažeidimo.

15.2.                      Atsakovė UAB „Gerovės konservai“ 2019 m. rugpjūčio 19 d. atskirajame skunde teikia analogiškus argumentus, kurie jau buvo pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui su 2018 m. balandžio 9 d. UAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje jau konstatavo, kad šie argumentai yra nepagrįsti bei neteisingi. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog „Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartimi teismas ne padidino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, o papildomai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones už 240 000 Eur sumą, yra nepagrįstas. Tiek iš nutarties motyvuojamosios, tiek iš rezoliucinės dalie matyti, kad yra ne papildomai taikytas areštas 240 000 Eur sumai, o padidintas atsakovų turto arešto mastas iki 240 000 Eur sumos. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro 2018 m. balandžio 11 d. pranešimas apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą, iš kurio matyti, kad skundžiamos nutarties pagrindu buvo įregistruotas atsakovų turto arešto, taikyto šioje byloje, pakeitimas, o ne naujas atsakovų areštas dar 240 000 Eur sumai“. Nepaisydama šių Lietuvos apeliacinio teismo išvadų, atsakovė antrą kartą, nesąžiningai, piktnaudžiaudama procesu, reiškia visiškai nepagrįstą ir nemotyvuotą atskirąjį skundą.

15.3.                      Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos, jei išnyko grėsmė būsimo sprendimo vykdymui ar dėl pasikeitusių aplinkybių galėjo iš esmės pakisti preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimas. Apeliantė nesiremia nė viena iš šių aplinkybių. Laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. balandžio 25 d. apeliantė perleido visus šešis jos iki tol turėtus nekilnojamojo turto objektus susijusiai bendrovei UAB „Hafelis“, kurios vienintelis akcininkas ir vadovas tuo metu buvo atsakovo L. J. tėvas. Iš karto po minėto turto perleidimo, UAB „Hafelis“ vienintele akcininke tapo mažametė L. J. dukra, kurios teises, kaip įstatyminis atstovas, įgyvendina pats L. J., kuris ir siekia apsunkti bei išvengti išieškojimo iš minėto nekilnojamojo turto, patenkinus ieškinį šioje civilinėje byloje. Be to, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-3958-934/2019 dėl proceso atnaujinimo, nes paaiškėjo, kad civilinės bylos dėl nesąžiningos konkurencijos nagrinėjimo metu atsakovai perleido visą ieškovių naudai areštuotą turtą – 2017 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi byloje Nr. e2-633-661/2017 buvo patvirtinta A. J. (atsakovo L. J. tėvo) ir paties atsakovo L. J. taikos sutartis, pagal kurią L. J., siekdamas išvengti galimo ieškovėms palankaus sprendimo vykdymo, ieškovių naudai areštuotą turtą perleido savo tėvo nuosavybėn, o tai padaręs, L. J. kreipėsi į antstolį su reikalavimu nuimti areštą nuo areštuoto turto. Taigi, atsakovų nesąžiningi veiksmai jau apsunkino ieškovėms palankaus teismo sprendimo šioje byloje įgyvendinimą, nes UAB „Gerovės konservai“ ir L. J. nebeturi likvidaus nekilnojamojo turto.

15.4.                      Tiek šio ginčo pobūdis, tiek procesinis apeliantės ir kitų atsakovų elgesys nagrinėjamoje byloje (dokumentų klastojimas, teismo įpareigojimų nevykdymas, dokumentų slėpimas, teismo paskirtų ekspertų prašymų nevykdymas) vienareikšmiškai leidžia teigti, kad atsakovai yra nesąžiningi, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, grubiai pažeidžia ieškovių teises ir interesus bei ateityje neabejotinai visomis įmanomomis priemonėmis sieks išvengti ieškovėms palankaus sprendimo įvykdymo. Atsakovų nesąžiningi ir neteisėti veiksmai jau yra konstatuoti ir kitose civilinėse bylose: Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą (šiuo metu įsiteisėjęs) byloje Nr. 2-27779-545/2016, kuriame pripažino, kad UAB „Gerovės“ konservų fabriko įstatai (atsakovei A. J. atlikus neteisėtus veiksmus) pakeisti neteisėtai; Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-107-381/2019 pripažino, kad A. J. neteisėtai perleido bendrovės nekilnojamąjį turtą; Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-15697-541/2017 konstatuoti visų atsakovų neteisėti veiksmai, negrąžinant UAB „Gerovės“ konservų fabrikui jos dokumentų (sprendimas dar neįsiteisėjęs); Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 2 d. sprendimu byloje Nr. e2-632-585/2018 konstatuota, kad atsakovai neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančiu prekės ženklu „Gerovė“; Vilniaues apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. įsiteisėjusiame sprendime byloje Nr. e2-267-258/2018 nurodė, kad 2016 m. spalio 24 d. sutartis tarp UAB „Gerovės“ konservų fabriko, atstovaujamo tuo metu A. J., ir UAB „Investment“ (su atsakovais susijęs juridinis asmuo) dėl 1 350 000 Eur buvo sudaryta neteisėtai, atsakovei imituojant paskolos sutarties sudarymą, siekiant pakenkti bylos Nr. e2A-107-381/2019 nagrinėjimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Gerovės konservai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, kuriuo byla pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir UAB „Gerovės“ konservų fabriko ieškinį atsakovams A. J., L. J., UAB „Gerovės konservai“, UAB „Gerovės prekyba“ buvo išnagrinėta iš esmės, dalies, kuria buvo atmestas atsakovės 2019 m. liepos 30 d. pateiktas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi.

17.       Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 321 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgiant į tai, jog dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat buvo paduoti du apeliaciniai skundai, atsakovės UAB „Gerovės konservai“ atskirasis skundas, nors juo skundžiamas tik teismo sprendimu išspręstas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų būti nagrinėjamas ne atskiroje byloje, taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles, bet kartu su apeliaciniais skundais, pateiktais dėl galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, neskaidant šio galutinio pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka proceso.

18.       Tačiau kadangi atsakovės UAB „Gerovės konservai“ 2019 m. liepos 30 d. prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kurios, atsakovės nuomone, viršija patikslinto ieškinio reikalavimų mastą, išnagrinėjimas nepatenka į CPK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atvejo, kai teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės, apimtį, ir 2019 m. liepos 30 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovės prašymas pagal CPK 149 straipsnio nuostatas turėjo būti išspręstas pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurią (nutartį), remiantis CPK 151 straipsnio 1 dalimi, atsakovė būtų galėjusi apskųsti apeliacinės instancijos teismui atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją ir siekdamas nepaneigti apeliantės teisės į klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, priėjo išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tikslinga ir būtina šia nutartimi iš esmės išnagrinėti apeliantės UAB „Gerovės konservai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

19.       Apeliantės teigimu, nors Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartyje teigiama, kad buvo tenkintas ieškovių prašymas padidinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą, toliau nurodyta minėtos nutarties rezoliucinės dalies formuluotė – teismui nurodžius taikyti areštą už bendrą 240 000 Eur sumą, o ne padidinti jau taikytų 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 240 000 Eur – sudarė situaciją, jog bendra atsakovams taikomų suvaržymų suma siekia 390 000 Eur, nors ieškovės patikslintu ieškiniu reiškia tik 240 000 Eur piniginį reikalavimą.

20.       Nesutikdamas su atsakovės pozicija, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir akcentuoja atsiliepime į skundą ieškovės, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1010-178/2018, išnagrinėjęs visiškai tapatų atsakovių UAB ,,Gerovės konservai“ ir UAB ,,Gerovės prekyba“ argumentą, neva Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties rezoliucinės dalies formuluotė reiškia, kad atsakovams buvo antrą kartą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ne padidintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, jau konstatavo, jog šis argumentas yra nepagrįstas bei neteisingas. 2018 m. rugpjūčio 19 d. nutarties motyvuojamosios dalies 15 punkte Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad tiek iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties motyvuojamosios, tiek iš rezoliucinės dalies matyti, jog yra ne papildomai taikytas 240 000 Eur areštas, o padidintas atsakovų turto arešto mastas iki 240 000 Eur sumos. Savo išvadą apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrindė byloje esančio VĮ Registrų centro 2018 m. balandžio 11 d. pranešimo Nr. TA2-18-048202 Apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą Turto arešto aktų registre duomenimis, iš kurių matyti, kad 2018 m. kovo 30 d. nutarties pagrindu buvo įregistruotas būtent atsakovų turto arešto, pritaikyto šioje byloje dar Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, pakeitimas, o bendras atsakovams po šio pakeitimo taikomas turto arešto mastas sudaro ne 390 000 Eur sumą, kaip kad interpretuoja apeliantė šiuo metu nagrinėjamame skunde, bet būtent 240 000 Eur (pranešimo 7.3 papunktis).

21.       Priešingų įrodymų, t. y. kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. ir 2018 m. kovo 30 d. nutarčių pagrindu Turto arešto aktų registre buvo įtvirtintas didesnis atsakovams taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nei 240 000 Eur, apeliantė nei su 2019 m. liepos 30 d. prašymu, nei su atskiruoju skundu nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog iki šiol kartu galiojančiomis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. ir 2018 m. kovo 30 d. nutartimis atsakovams taikomos laikinosios apsaugos priemonės (jų mastas) viršija ieškovių turtinio reikalavimo dydį, nurodytą patikslintame ieškinyje, ir todėl prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, ar nepagrįstai pažeidžia atsakovų interesus.

22.       Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje, jeigu atsakovei kyla klausimų dėl vykdymo proceso teisėtumo (pavyzdžiui, dėl antstolio, vykdant nutartis, areštuotų turto objektų bendros vertės atitikimo pritaikytam laikinųjų apsaugos priemonių mastui), šie klausimai turėtų būti sprendžiami CPK 586 straipsnio nustatyta tvarka, bet ne sprendžiant teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.

23.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio ir (ar) faktinio pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas UAB „Gerovės konservai“ prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi (kuri buvo iš dalies pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi).

24.       Kadangi apeliantė nemotyvavo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinumo grėsmės teismo sprendimui įvykdyti, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, išnykimu, ieškovių atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodyti papildomi argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo, siekio išvengti jiems nepalankaus sprendimo įvykdymo, plačiau nenagrinėtini, kaip nebedarantys įtakos šioje nutartyje sprendžiamo klausimo išnagrinėjimo teisiniam rezultatui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės konservai“ 2019 m. liepos 30 d. prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                         Rasa Gudžiūnienė