Civilinė byla Nr. e2-181-671/2023

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01875-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.6; 1.3.7.8; 1.3.9.2.2; 2.6.10.5; 3.2.6.1                        

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 30 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė,

sekretoriaujant Ingai Janušauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams O. J. ir advokatui Vaidui Batūrai,

atsakovui V. P., jo atstovui advokatui Dariui Krenciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2172,56 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė Klaipėdos darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija) pateikė prašymą išieškoti iš atsakovo 2172,56 Eur turtine?s žalos atlyginimą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad išsiųstas į komandiruotę darbuotojas (atsakovas) ne darbo metu vartodavo stipriuosius alkoholinius gėrimus, trukdė kitiems ilsėtis, po to, nepranešęs darbdavei savavališkai pasišalino iš darbo vietos, nesilaikydamas darbo sutartyje numatyto 20 dienų įspėjimo termino apie darbo sutarties nutraukimą, išvyko į Lietuvą, t. y. konkliudentiniais veiksmais nutraukė darbo sutartį tuo ieškovei padarydamas turtinę žalą. Per šį terminą ieškovė neturėjo kuo pakeisti išvykusį atsakovą, negavo pagal sutartį numatytų pajamų, gavo įspėjimą iš užsakovo. Darbo ginčų komisija 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovės prašymą atmetė. Kaip atmetimo pagrindą nurodė, jog žala realiai nepadaryta, nes nei?rodyta, kad ieškovė gale?jo pagri?stai tokiu? pajamu? tike?tis. Ieškovė nesutinka su nurodytu Darbo ginčų komisijos sprendimu. Atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra visos būtinos sąlygos. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas pagal įsakymą išsiųstas į komandiruotę Vokietijoje nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 26 d. savavališkai 2022 m. birželio 8 d. pasišalino iš darbo vietos, tuo pažeidė darbo sutarties 8 punktą, nes neįspėjo darbdavio apie darbo sutarties nutraukimą prieš 20 dienų. Darbdavys darbo sutarties sąlygų nepažeidė. Neteisėtam darbuotojo elgesiui įtakos galėjo turėti prieš tai kelias dienas iš eilės laisvu nuo darbo metu vartoti stiprūs alkoholiniai gėrimai, poilsio stoka, kas galėjo nulemti neadekvatų situacijos vertinimą, panikos priepuolį. Darbdavio praktikoje jau yra pasitaikę atvejų, kai po ilgalaikio alkoholio vartojimo darbuotojus ištinka panikos priepuoliai ir jie dėl mažareikšmių priežasčių neįspėję darbdavio išvyksta iš komandiruotės vietos. Tokie atvejai pasitaikė Covid-19 pandemijos laikotarpiu, kai keletas darbuotojų, prieš tai ilgą laiką girtavę ir sužinoję apie valstybių taikomus judėjimo tarp valstybių suvaržymus, neįspėję darbdavio išvyko iš komandiruotės užsienyje. Atsakovas nesilaikydamas darbo sutartyje nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos ir anksčiau termino išvykdamas iš komandiruotės sukėlė darbdaviui žalą, kuri pasireiškė dalies pajamų negavimu. Pagal 2022 m. gegužės 18 d. sutartį su (duomenys neskelbtini)  ieškovė už kiekvieno komandiruoto darbuotojo darbo valandą turėjo gauti 30 Eur. Negautos pajamos už 13 dienų, kurias atsakovas privalėjo išdirbti per įspėjimo terminą (13 d. x 8 val. x 30 Eur) = 3120 Eur. Fiksuotos išlaidos – 947,44 Eur. Nuostoliai – 2172,56 Eur (3120,00 Eur – 947,44 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė negautas pajamas skaičiavo ne už visą 20 dienų įspėjimo laikotarpį, bet už trumpesnį laikotarpį iki pakaitinio darbuotojo atvykimo. Ieškovė šių pajamų gavimą buvo suplanavusi iš anksto išsiųsdama darbuotoją pagal įsakymą į komandiruotę apibrėžtam terminui. Pajamų gavimo realumą patvirtina ieškovės sudaryta sutartis, pagal kurią už kiekvieno darbuotojo valandą mokama 30 Eur iš anksto sutartu tarifu. Tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (žalos) yra aiškus priežastinis ryšys. Jeigu atsakovas būtų laikęsis darbo sutartyje nustatytos įspėjimo apie nutraukiamą darbo sutartį tvarkos, ieškovė būtų pagal sutartį uždirbusi suplanuotą pelną. Šiuo atveju atsakovas išvyko iš darbo vietos nepranešęs ieškovei ir nustatytu terminu iki išvykimo neįspėjęs darbdavio apie darbo sutarties nutraukimą. Dėl šios priežasties ieškovė per trumpą laiką negalėjo rasti pakaitinio darbuotojo, jį instruktuoti, todėl ieškovė dėl atsakovo veiksmų prarado dalį pagal sutartį realiai gaunamų pajamų. Be to, ieškovė iš užsakovo gavo pretenziją dėl ieškovės atsiųstų darbuotojų savavališko pasišalinimo ir neproduktyvaus darbo pasišalinus 3 darbuotojams. Atsakovo kaltė pasireiškė tyčine kaltės forma. Ieškovė su atsakovu yra pasirašiusi rašytinės formos darbo sutartį, kurioje numatytas 20 dienų įspėjimo terminas iki darbo sutarties nutraukimo. Atsakovas į komandiruotę buvo išsiųstas į kitą valstybę – Vokietiją, su įsakymu buvo supažindintas. Atsakovas žinojo, kad už darbuotojo darbą darbdavys uždirba pajamas, darbdaviui yra reikalingas laikas surasti naują darbuotoją, jį instruktuoti, išsiųsti į komandiruotės vietą ir per šį laikotarpį ieškovė neteks dalies pajamų. Atsakovas žinodamas darbo sutarties nutraukimo tvarką sąmoningai jos nesilaikė, nes darbdavio apie ketinimą nutraukti darbo sutartį neįspėjo prieš 20 dienų. Atsakovas suprato, kad šiais veiksmais ieškovei bus sukeltos turtinės pasekmės, nes ieškovė neteks dalies pajamų, iš kurių mokamas darbo užmokestis, mokesčiai, dienpinigiai, dengiami administraciniai kaštai ir nors tokių pasekmių tiesiogiai galėjo nesiekti, bet sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, kuris leido joms kilti.

Atsakovas V. P. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“  darbuotojus (atsakovą) būtų ištikę panikos priepuoliai, į bylą nėra pateikta. Tokių atvejų, kad Covid -19 pandemijos laikotarpiu pasitaikė atvejų, kai ieškovės keletas darbuotojų prieš tai ilgą laiką girtavę ir sužinoję apie valstybių taikomus judėjimo tarp valstybių suvaržymus, neįspėję darbdavės išvyko iš komandiruotės užsienyje, nėra žinoma. Ieškovė pateikė į bylą projektų vadovo E. M. 2022 m. birželio 7 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nuo atvažiavimo į komandiruotę gyvenamojoje vietoje geria stiprius alkoholinius gėrimus, ryte pagiringas eina į darbą. Atsakovas mano, kad nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, mano, kad tarnybinis pareiškimas surašytas tik gavus informaciją, apie tai, kad atsakovas ir kiti darbuotojai, K. P. ir A. G., ketina išvykti iš komandiruotės. Jeigu atsakovas girtas eidavo į darbą nuo pirmos komandiruotės dienos, toks pranešimas būtų surašytas anksčiau. Pažymėtina, kad ieškovės projektų vadovas, užsienio įmonės, kurioje dirbo atsakovas, projektų vadovai, visi, turi alkotesterius, tačiau atsakovo neblaivumas nebuvo nustatytas, atsakovui drausminės nuobaudos nebuvo skiriamos. Pastabų nei iš projektų vadovo E. M., nei iš užsienio įmonės projektų vadovų, teikta nebuvo, nebuvo pastabų ir dėl atsakovo atliekamo darbo kokybės, darbo funkcijų vykdymo. Tikėtina, kad tarnybinis pranešimas apskritai buvo surašytas atgaline data, kartu su 2022 m. birželio 10 d. įsakymu dėl atsakovo atleidimo iš darbo, siekiant sudaryti neigiamą nuomonę apie atsakovą. Darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjamos dvi darbo bylos pagal atsakovo ir K. P. prašymus priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėtus darbo užmokesčius, dienpinigius, komandiruotpinigius. Reikalavimai patenkinti priimtais darbo ginčų komisijos sprendimais. Kartu nagrinėjant nurodytas darbo bylas buvo daromas garso įrašas, kuriame pareiškėjai nurodė, išdėstė aplinkybes, kaip buvo informuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius apie atsakovo ir kitų darbuotojų sprendimą anksčiau laiko išvykti iš komandiruotės. Į komandiruotę Vokietijoje išvyko trys ieškovės darbuotojai – atsakovas, K. P., A. G. (jo automobiliu). Iš gyvenamosios vietos į darbą apie 25 km atsakovas ir kiti darbuotojai vykdavo ieškovės darbuotojo A. G. automobiliu savo sąskaita. Lėšos kurui piltis skiriamos nebuvo, be to, buvo sužinota iš A. G., kad jam neišmokėtas atlyginimas už anksčiau dirbtą laiką (apie 2000 Eur). A. G., esant šalia atsakovui ir girdint pokalbį, nuolat skambino ieškovės direktoriui O. J. prašydamas pinigų kurui, kelionės išlaidoms ir negauto atlyginimo. Nurodė, kad darbuotojai dėl darbdavės įsipareigojimų nevykdymo išvyks iš darbo vietos. Telefoniniai A. G. pokalbiai vykdavo dalyvaujant ir girdint atsakovui bei K. P.. Direktoriaus nuolat buvo žadami pinigai, bet jų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad neskiriama pinigų vykti į darbą, dienpinigiai, savų pinigų neliko, A. G. nesumokama skola už ankstesnį darbą, tapo aišku, kad visiems trims darbuotojams gali būti nesumokėtas ir būsimas darbo užmokestis. Tai sąlygojo trijų darbuotojų (įskaitant atsakovą) priimti sprendimą išvykti iš komandiruotės vietos anksčiau laiko. Atsakovas nerizikavo dirbti ir negauti darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad darbo vietą paliko visi trys vienu metu atvažiavę į komandiruotę Vokietijoje ieškovės darbuotojai. Prielaida, kad gali būti ateityje neišmokėtas darbo užmokestis, patvirtina ir tai, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio, priteisto Darbo ginčų komisijos sprendimais, atsakovas ir ieškovės darbuotojas K. P. buvo priversti kreiptis į antstolį. Atsakovas mano, kad sprendimą išvykti anksčiau laiko iš darbo vietos sąlygojo darbdavės (ieškovės) įsipareigojimų nevykdymas. Darbdavys nevykdė 2022 m. gegužės 31 d. įsakyme dėl komandiruotės prisiimto įsipareigojimo apmokėti kelionės į darbo vietą ir atgal Vokietijoje išlaidas, dienpinigius. Ieškovė nepagrįstai reikalauja žalos atlyginimo. Ieškovės sudarytoje su (duomenys neskelbtini) rangos sutartyje jokios baudinės sankcijos (baudų skyrimas, nurašymas, nuostolių atlyginimas) ieškovei nenumatytos. Rangos sutartyje nėra nurodyta, nustatyta ieškovės vykdytinų darbų apimtys, objektas. Nėra nurodyta, kiek darbuotojų turi dirbti. Nėra nurodyta, kam taikomas 30 Eur per valandą mokėjimas. Jokios pretenzijos ieškovei iš (duomenys neskelbtini) nėra nepateiktos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ grafiką nuo 2022 m. birželio 7 d. ieškovės dirbti buvo atsiųstas darbuotojas O. B., todėl nepagrįstai teigiama, kad nesurandami darbuotojai. Nenustačius darbuotojo – atsakovo veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas mano, kad nėra jo kaltės dėl ieškovės nurodytų nuostolių atsiradimo ir nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų. Atsakovas yra darbuotojas – silpnesnioji darbo santykių šalis, todėl visos abejonės dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių įrodytumo ir tikrumo turėtų būti vertinamos darbuotojo naudai.

Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad tariamai buvo neatsiskaitoma su A. G., nepadengiamos kelionės išlaidos (apie tai girdėjo kalbant telefonu), todėl manydamas, kad gali būti nesumokėtas darbo užmokestis pasišalino iš komandiruotės vietos anksčiau termino. Teismas informuojamas, kad A. G. ir toliau sėkmingai dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį, padengiamos kelionės išlaidos, tai patvirtina pridedamas 2022 m. lapkričio 29 d. įsakymas dėl A. G. komandiruotės, kurį pasirašė A. G.. Šis rašytinis įrodymas paneigia atsakovo samprotavimus apie galimą neatsiskaitymą su darbuotoju. Aplinkybė, kad atsakovas išgirdęs tariamas ar įsivaizduojamas apkalbas apie darbo užmokesčio nesumokėjimą, neįspėjęs darbdavės apie darbo sutarties nutraukimo priežastis, nepasiaiškinęs aplinkybių, pasišalino iš komandiruotės vietos, patvirtina, kad atsakovas nesilaikė darbo sutarties sąlygų, neadekvačiai vertino aplinkybes ir tam galėjo turėti įtakos nuolatinis stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas ne darbo metu. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neneigia fakto, kad laisvu nuo darbo metu gyvenamojoje vietoje vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, tačiau mano, kad šis faktas darbo vietoje alkotesterio pagalba nenustatytas. Atsakovas mano, kad E. M. tarnybinis pranešimas surašytas atgaline data siekiant sumenkinti atsakovą. Atsakovas nenurodo, kad E. M. išsigalvojo faktą apie alkoholinių gėrimų vartojimą laisvu nuo darbo metu. Tuo atveju, jeigu tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra neteisingos, vadovaujantis rungimosi principu, šias aplinkybe neigianti šalis privalo pateikti paneigiančius įrodymus. Atsakovas nesiūlo apklausti kartu komandiruotėje gyvenusių asmenų, nes žino, kad kartu gyvenę asmenys patvirtins kasdienį atsakovo girtuokliavimą ir trukdymą ilsėtis. Pažymėtina, kad ieškovė neturi pagrindo atsakovo atleisti iš darbo už alkoholio vartojimą ne darbo metu, tačiau visiems žinoma aplinkybė, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas turi poveikį psichologinei būsenai ir situacijos suvokimui, nekritiškam savo veiksmų vertinimui. Atkreipiame dėmesį, kad atsakovas prieš tai neįspėjęs į darbo vietą neatvyko, todėl net ir esant neblaivumui, darbdavys neturėjo galimybės neblaivumo nustatyti techninių priemonių pagalba.

Ieškovės atstovas O. J. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad 2022 m. gegužės 30 d. atsakovas kartu su broliu buvo įdarbinti apdailininkais. Pasirašę įsakymus dėl komandiruočių, 2022 m. gegužės 31 d. jie išvyko į 8 savaičių komandiruotę Olandijoje/Vokietijoje. 2022 m. birželio 1 d. atsakovas pradėjo dirbti. Vėliau jis sužinojo, kad atsakovas su broliu piktnaudžiauja alkoholiu. 2022 m. birželio 9 d. rytą iš užsakovo sužinojo, kad atsakovas neatvyko į darbą. Atsakovas, jo brolis K. P. ir dar vienas darbuotojas A. G., neįspėję nei raštu, nei žodžiu, grįžo į Lietuvą. Su kiekvienu darbuotoju buvo pasirašytos atskiros darbo sutartys, todėl jie nebuvo įpareigoti atstovauti vienas kitą. Siekiant išvengti ginčo, atsakovas iš darbo buvo atleistas kaip neišlaikęs bandomojo laikotarpio. Atsakovo teiginiai, kad jų išvykimą lėmė prielaidos apie būsimą neišmokėtą atlyginimą, yra visiškai nepagrįstos. Pagal darbo sutartį atlyginimas turėjo būti mokamas du kartus per mėnesį, t. y. 15 ir 25 d., todėl šiuo atveju atsakovas išvyko net nesulaukęs dienos, kada bus išmokėtas darbo užmokestis. Neneigia, kad pirmą darbo dieną jam skambino atsakovo brolis K. P. ir pasakė, kad jų netenkina 8 darbo valandos per dieną. Jis paaiškino, kad jų darbą turi įvertinti užsakovai olandai ir jeigu viskas gerai, bus dirbama 10 valandų per dieną. Po to, užsakovas iš Olandijos jam nurodė, kad atsakovas su broliu dirbo vangiai, be to, iš jų sklido alkoholio kvapas. Minėto telefoninio pokalbio metu nebuvo užsiminta apie grįžimą į Lietuvą. Taip pat neteisybė, kad nebuvo skirta pinigų kurui. Atsakovas nežinojo, koks susitarimas yra sudarytas su A. G. dėl kuro išlaidų apmokėjimo. Ieškovė įgyvendino visas sąlygas numatytas darbo sutartyje, todėl nebuvo jokio pagrindo atsakovui išvykti be įspėjimo. Prašoma priteisti žala yra paskaičiuota kaip negautos pajamos. Pagal susitarimą užsakovas ieškovei moka 30 Eur už darbuotojo darbą už valandą. Šis mokestis nepriklauso nuo darbuotojo atlikto darbo. Kadangi naujas darbuotojas į išvykusių darbuotojų vietą atvyko 2022 m. liepos 1 d., žala paskaičiuota už 13 dienų, išminusuojant privalomus mokesčius. Žalos paskaičiavimas yra palankus atsakovui. Naujų darbuotojų buvo ieškoma labai aktyviai, pasitelkiant net mokamą reklamą. Be to, tuo metu buvo pats sezono pikas, todėl surasti į išvykusių darbuotojų vietą kitus buvo tikrai sudėtinga. Nors užsakovas su ieškove darbinių santykių nenutraukė, tačiau buvo prarastas pasitikėjimas ir šiuo metu pas šį užsakovą dirba tik du ieškovės darbuotojai, nors buvo planuota apie dešimt. Atsakovas su broliu nebuvo atvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą parašyti prašymų dėl atleidimo iš darbo. 2022 m. apie birželio vidurį jis gavo iš atsakovo žinutę, klausiant, kada bus išmokėtas darbo užmokestis. Jis yra linkęs bendradarbiauti, bet atsakovas be jokio pagrindo ir neįspėjęs paliko darbo vietą, todėl iš jo turėtų būti priteista minimali jo paskaičiuota žala.

Ieškovės atstovas advokatas Vaidas Batūra palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tiek atsakovo, tiek liudytojo, parodymai yra nesąžiningi, prieštaraujantys ir nutylint svarbias aplinkybes apie jų piktnaudžiavimą alkoholiu, kas turėjo įtakos jų darbingumui ir apsisprendimui išvažiuoti į Lietuvą.

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. atvažiavo į Klaipėdą ir pasirašė su ieškove darbo sutartį. 2022 m. gegužės 29 d. rytą išvyko į Vokietiją. Į darbą jie važiuodavo į Olandiją. Už kelionės į Vokietiją išlaidas jam nereikėjo atsiskaityti. 2022 m. gegužės 30 d., pirmadienį, pradėjo dirbti. Ketvirtas darbuotojas, O., atvyko tik penktadienį. Vos tik atvažiavę sužinojo, kad vietoj sutartų 50 darbo valandų per savaitę, jie dirbs tik 40 valandų, t. y. 8 valandas per dieną. Jo brolis, K. P., iš karto susisiekė su ieškovės vadovu ir pranešė, kad jų netenkina tokios darbo sąlygos. Vadovas pažadėjo, kad viskas susitvarkys. Vėliau sužinojo, kad juos į darbo vietą vežantis darbuotojas A. G. už kurą moka iš savo lėšų. Jo žiniomis, kelionės į Vokietiją išlaidas taip pat iš savo pinigų sumokėjo A. G.. Žinojo, kad 2022 m. birželio 4 d. A. G. buvo pravesta pinigų už kurą, bet tik 150 Eur. Taip pat iš to paties A. G. sužinojo, kad jam nėra sumokėtas darbo užmokestis už du mėnesius. Apie tai, kad nemokami atlyginimai, girdėjo ir iš kitų žmonių. A. G. kiekvieną dieną skambindavo vadovui, jis viską girdėjo, nes būdavo įjungtas garsiakalbis. Buvo žadama, kad viskas bus sutvarkyta ir išspręsta. Skambučių metu buvo kalbama už visus darbuotojus. Prabėgus savaitei, baigėsi pinigai ir įvertinę gautas žinias apie nemokamą darbo užmokestį, jis su broliu ir A. G. nusprendė išvykti į Lietuvą. A. G. nebuvo niekaip jų paveiktas, jis pats buvo išvykimo iniciatorius. Apie jų išvažiavimą ieškovės vadovas tikrai žinojo, nes apie tai buvo sakoma kiekvieno telefoninio pokalbio metu. Be to, apie jų išvažiavimą ieškovės vadovui pranešė darbuotojas O. B.. Dėl šių priežasčių tuo metu nerašė prašymo dėl išėjimo iš darbo. Jis pats asmeniškai ieškovės vadovui neskambino. Grįžimo kelionės išlaidos sudarė apie 300 Eur, kiekvienam po 100 Eur. Į Lietuvą grįžo penktadienį. Pirmadienį nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą ir parašė prašymą dėl išėjimo iš darbo. Ofise vadovo nebuvo, jų prašymus priėmė kita darbuotoja. Tuo metu nežinojo, kad jis jau yra atleistas iš darbo. Negali pasakyti, kaip būtų viskas pasibaigę, jeigu tuo metu ieškovės vadovas būtų buvęs ofise. Kadangi ieškovė neatsiskaitė už atliktą darbą, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Šioje institucijoje nagrinėjant jo prašymą, sužinojo, kad yra atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neginčijo atleidimo iš darbo pagrindo. Šiuo metu ieškovė yra visiškai su juo atsiskaičiusi. Būdamas komandiruotėje alkoholio nevartojo.

Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo brolis, jie kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus į Vokietiją, jau pačią pirmą darbo dieną jis paskambino ieškovės vadovui ir pranešė, kad jų netenkina darbo sąlygos. Visų pirma, su darbdaviu žodžiu jie buvo susitarę dėl mažiausiai 50 valandų per savaitę, už valandą mokant 14 Eur. Paaiškėjo, kad jie dirbs po 8 val. per dieną. Jis nežino, kaip šis susitarimas atsispindėjo darbo sutartyje. Antra, jų netenkino, kad vadovas nefinansuoja kelionės į darbą išlaidų. Pradėjus dirbti jie sužinojo, kad jų kolega A. G. kurą perka iš savo lėšų. Skambučio metu jis įspėjo ieškovės vadovą, kad jeigu situacija nepasikeis, po dviejų savaičių jie išvyks namo. Jis kalbėjo savo ir brolio vardu. Galimai 2022 m. birželio 4 d. A. G. buvo pravesti pinigai už kurą. A. G. taip pat dažnai skambindavo ieškovės vadovui, sakydavo, kad nėra lėšų kurui. Jis kalbėdavo už juos visus. Ieškovės vadovas žadėjo, kad viskas susitvarkys, tačiau niekas nepasikeitė. Esant šiai aplinkybei ir pasibaigus pinigams bei 2022 m. birželio 9 d. nebebuvus pinigų kurui, nusprendė grįžti į Lietuvą. Būtų grįžę bet kokiu atveju, su A. G., ar be jo. Už grįžimo namo kelionės išlaidas sumokėjo visi trys lygiomis dalimis. Apie grįžimą namo atskirai ieškovės vadovo nebeinformavo, nes jis jau buvo įspėtas telefoninio skambučio metu. Grįžę į Lietuvą, sekantį pirmadienį, 2022 m. birželio 13 d., parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Ieškovės vadovo nebuvo, pareiškimą priėmė kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Padavus prašymą Darbo ginčų komisijai, sužinojo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atleistas 2022 m. birželio 10 d. Buvo atvejis, kai komandiruotės metu gėrė alų.

         Ieškinys tenkintinas iš dalies

Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-27-701/2019). Taigi, teismas šioje byloje nerevizuoja Darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-108-15170/2022, bet sprendžia tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2022 m. gegužės 30 d. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus O. J., ir atsakovas V. P. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas pradėjo dirbti apdailininku. Šalys susitarė, kad atsakovui bus mokamas bazinis darbo užmokestis, kurį sudaro 1204,50 Eur, 2 kartus per mėnesį – avansas iki einamo mėnesio 25 d., likusi dalis iki sekančio mėnesio 15 d. Sutartimi taip pat nustatyta, kad darbuotojui išvykus į komandiruotę užsienyje, jam už visą komandiruotėje išbūtą laiką, su sąlyga, kad komandiruotė yra pasibaigusi, darbuotojas yra grįžęs į Lietuvą, atvykęs pas darbdavį ir perdavęs visus būtinus dokumentus, kompensuojamos visos su komandiruote susijusios išlaidos, kurios būtinos ir yra pagrįstos dokumentais, taip pat skaičiuojama ir mokama 50 procentų maksimali dienpinigių norma, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Darbo sutartyje nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 160/1-1 atsakovas buvo išsiųstas dirbti į komandiruotę Vokietijoje 8 savaitėms, t. y. nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. liepos 26 d. Atsakovas su įsakymu supažindintas pasirašytinai. Vokietijoje atsakovas dirbo įmonės (duomenys neskelbtini) naudai, su kuria ieškovė 2022 m. gegužės 18 d. buvo pasirašiusi rangos sutartį, pagal kurią rangovas (ieškovė) turėjo teikti užsakovui, įmonei (duomenys neskelbtini), staliaus ir apdailos darbus. Pagal byloje pateiktus ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko tvarkaraščius atsakovas komandiruotės metu darbo funkcijas atliko 2022 m. birželio 1 d., 2 d., 3 d., 7 d. ir 8 d., tačiau atsakovo teigimu, jis taip pat dirbo 2022 m. gegužės 30 d. ir 31 d. 2022 m. birželio 4 d. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į darbuotojo A. G. banko sąskaitą pravedė 150 Eur. 2022 m. birželio 7 d. projektų vadovas E. M. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad V. ir K. P. kiekvieną dieną nuo komandiruotės pradžios geria stiprius alkoholinius gėrimus, į darbą eina ne visiškai išsiblaivę. 2022 m. birželio 9 d. atsakovas ir kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai – K. P. ir A. G. – į darbą neatvyko ir išvyko į Lietuvą. 2022 m. birželio 10 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 36 straipsnio 3 dalį. 2022 m. birželio 29 d. ieškovės vadovui O. J. adresuotame pranešime nurodyta, kad iš 23 darbo savaitės išbraukiamos 24 (3 x 8) darbo valandos, nes pirmąją savaitę nieko nepranešę išvyko trys darbuotojai. Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu atsakovui V. P. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuspręsta išieškoti nesumokėtą 628,58 Eur darbo užmokestį ir 416 Eur dienpinigius už 2022 m. gegužės ir birželio mėnesius. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama priteisti iš atsakovo 2172,56 Eur žalos atlyginimą. Darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 4 d. sprendimu ieškovės prašymas atmestas.

Byloje kilo ginčas dėl žalos (negautų pajamų) darbdavei (ieškovei) atlyginimo, patirtų darbuotojui (atsakovui) komandiruotės metu be įspėjimo neatvykus į darbą ir palikus komandiruotės vietą, t. y. konkliudentiniais veiksmais nutraukus darbo sutartį. Ieškovė teigia, kad atsakovas nesant objektyvių priežasčių ir pagal darbo sutarties nuostatas neįspėjęs darbdavės, nutraukė darbo sutartį ir dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ji turėjo ieškoti naujų darbuotojų, dėl ko neteko su užsakovu rangos sutartimi numatytų pajamų. Atsakovas nurodo, kad darbo sutartis buvo nutraukta dėl to, kad ieškovė nevykdė darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl darbo valandų per savaitę skaičiaus, taip pat kelionės išlaidų į darbo vietą padengimo bei esant pagrįstai prielaidai, kad darbo užmokestis jam gali būti nesumokėtas. Apie darbo sutarties nutraukimą ieškovė buvo įspėta telefoninio skambučio metu, todėl byloje neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys su prašomos priteisti žalos atsiradimu.

Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje – turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė bei nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisinių santykių buvimas, o žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant, civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis. Taigi nagrinėjamu atveju darbdavei (ieškovei) tenka pareiga įrodyti visas buvusio darbuotojo (atsakovo) atsakomybės sąlygas.

Kaip matyti iš šalių sudarytos darbo sutarties 8 punkto, šalys susitarė, kad įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva arba kitais atvejais, nustatomas pagal DK 55–57, 59, 61 ir 62 straipsnių nuostatas. Tame pačiame punkte nustatyta, kad darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl bet kokios priežasties, raštu pranešdamas apie tai darbdaviui prieš 20 kalendorinių dienų iki sutarties nutraukimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nevykdė nurodytos darbo sutarties 8 punkto nuostatos įspėti darbdavę apie darbo sutarties nutraukimą prieš 20 kalendorinių dienų. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad komandiruotės ir darbo sutarties nutraukimą įtakojo tai, kad jo netenkino pradėjus dirbti paaiškėjusios darbo sutarties sąlygos. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovui neatvykus į darbą ir palikus komandiruotės vietą, t. y. konkliudentiniais veiksmais nutraukus darbo sutartį, buvo pažeista darbo sutarties sąlyga dėl įspėjimo termino, atsižvelgtina į tai, kad šalių darbo sutartyje nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Pagal DK 36 straipsnio 4 dalį darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Nors ši įstatymo nuostata nėra nurodyta šalių sudarytos darbo sutarties 8 punkte, kuriame įtvirtintas šalių susitarimas dėl įspėjimo termino nustatymo, tačiau sistemiškai aiškinant aptariamą darbo sutarties sąlygą kartu su darbo sutarties 4 punkto sąlyga dėl išbandymo laikotarpio nustatymo, bei atsižvelgiant į DK 6 straipsnio 2 dalies punktą, nustatantį, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai, darytina išvada, kad iki išbandymo laikotarpio pabaigos atsakovo iniciatyva nutraukiant darbo sutartį su ieškove dėl netenkintinų darbo sąlygų, taikytinas DK 36 straipsnio 4 dalyje nustatytas įspėjimo terminas.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas apie pasišalinimą iš darbo vietos ir darbinių santykių nutraukimą nei žodiniu, nei rašytiniu pareiškimu jo neįspėjo. Atsakovas teigia, kad ieškovės vadovas apie jo ir kitų dviejų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų planus, jei nebus pakeistos darbo sąlygos, grįžti į Lietuvą ir nutraukti darbo sutartis buvo informuotas 2022 m. gegužės 30 d. telefoninio skambučio metu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad jis tinkamai įspėjo darbdavę (ieškovę) apie darbo sutarties nutraukimą. Be liudytojo K. P. parodymų, kurie patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018), byloje nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nurodytas aplinkybes apie įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo.

Teismo vertinimu, byloje taip pat nenustatytos objektyvios ir svarbios priežastys, lėmusios atsakovo atsisakymą dirbti ir neįspėjus darbdavės nutraukti darbo sutartį. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad iki dienos, kai jis išvyko į Lietuvą, ieškovė nebuvo jam skolinga nei nesumokėto darbo užmokesčio, nei dienpinigių. Teismas taip pat pažymi, kad kito ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo A. G. faktiniai darbo teisiniai santykiai su darbdave (ieškove) negali būti tapatinami su atsakovą ir ieškovę siejančiais santykiais ir tokiu būdu leisti daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovui nebus išmokėtas darbo užmokestis. Šiuo atveju atsakovo subjektyvūs samprotavimai ir nuomonė apie ieškovės finansinę situaciją negali pateisinti atsakovo darbo sutartimi prisiimtų įpareigojimų nevykdymo. Kita vertus, byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas per kitą ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją informavo darbdavę (ieškovę) apie jam netinkamas darbo sąlygas, taip pat negali būti teisėtu pagrindu nutraukti darbo teisinius santykius apie tai neįspėjant darbdavės, kaip nustatyta šalių sudarytoje darbo sutartyje ir DK normose.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sudarytos darbo sutarties 11.1 ir 11.2 punktus, kuriuose nustatytas įpareigojimas darbo funkcijas atlikti komandiruotėje, kadangi turėdamas atlikti jam darbdavės įsakymo pavestas darbines pareigas jų sąmoningai neatliko, 4 ir 8 punktus, kuriuose nustatyta darbo sutarties nutraukimo tvarka, kadangi apie atsisakymą atlikti darbines funkcijas ir nutraukti darbo sutartį darbdavės (ieškovės) tinkamai neinformavo, taip pat nesikooperuodamas su darbdave pažeidė DK 24 straipsnio 1 dalį, DK 31 straipsnio 2 dalį, todėl tokie pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ir darbo sutartis, pažeidimai sudaro pagrindą konstatuoti kaltus ir neteisėtus atsakovo veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą.

Byloje nustatyta, jog 2022 m. birželio 9 d. atsakovui neatvykus į darbą ir išvykus į Lietuvą, 2022 m. birželio 10 d., nuo 2022 m. birželio 13 d. iki birželio 17 d., nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komandiruotėje Vokietijoje dirbo tik darbuotojas O. B.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti darbuotojas A. Č.. Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teigimu, atsakovo ir kitų dviejų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų išvykimas jo neįspėjus nulėmė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. liepos 1 d. ieškojo naujų darbuotojų į išvykusiųjų vietą ir tokiu būdu ieškovė patyrė žalą, pasireiškiančią negautomis pajamomis. Remiantis byloje pateiktos ieškovės ir įmonės (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 18 d. rangos sutarties 3 punktu bei ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, įmonė (duomenys neskelbtini) ieškovei už kiekvieno komandiruoto darbuotojo darbo valandą turėjo mokėti 30 Eur, todėl ieškovės negautas pajamas sudaro už 13 dienų, kurias atsakovas privalėjo išdirbti per įspėjimo terminą, paskaičiuotos ieškovės turėtos gauti pajamos, atskaičius privalomus mokesčius (947,44 Eur), iš kurių vieną dieną įmonė (duomenys neskelbtini) nuskaitė kaip baudą už tą dieną neatvykusius tris ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įsakymu komandiravusi atsakovą atlikti jos su įmone (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 18 d. rangos sutartyje nustatytus rangos darbus ir esant sutartyje iš anksto nustatytam atlygiui už tokį darbą, pagrįstai tikėjosi ir turėjo realią galimybę gauti rangos sutartyje numatytas pajamas. Teismas sprendžia, jog ieškovė negalėjo numatyti, jog atsakovas būdamas komandiruotėje be objektyvaus pagrindo ir nesilaikant nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos atsisakys atlikti darbines funkcijas ir nutrauks komandiruotę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė įrodė jai padarytos žalos, pasireiškiančios negautomis pajamomis, faktą.

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Įstatyme nereikalaujama, kad atsakingo asmens elgesys būtų vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Teismas, vertindamas aplinkybių ir priežasčių visumą, turi nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, t. y. nustatyti, kad pažeidėjo elgesys buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 9 d. atsakovas komandiruotės Vokietijoje metu be pateisinimų priežasčių ir neįspėdamas darbdavės (ieškovės) neatvyko į darbą. Ieškovė į bylą pateikė 2022 m. birželio 29 d. gautą pranešimą, kuriame nurodyta, kad dėl 3 neatvykusių darbuotojų 23 darbo savaitę yra išbraukiamos 24 (8 x 3) darbo valandos. Nors pranešime nenurodytas pranešimo siuntėjas, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus įvykių chronologinę eigą, darytina išvada, kad pranešimas, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui O. J., siųstas įmonės (duomenys neskelbtini) atstovo vardu. Iš byloje esančio ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tvarkaraščio 23 savaitę taip pat matyti, kad iš tos savaitės dirbusių darbuotojų, t. y. atsakovo, K. P., A. G. ir O. B., išdirbtų darbo valandų yra išminusuotos 24 darbo valandos. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų iš ieškovės turėto gauti užmokesčio pagal su įmone (duomenys neskelbtini) sudarytą rangos sutartį buvo išskaičiuotas užmokestis už 8 atsakovo darbo valandas ir 2022 m. birželio 9 d. ieškovė taip pat negavo planuotų pajamų už 8 atsakovo darbo valandas tą dieną. Teismas sprendžia, kad nurodytu atveju atsakovo neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei kilusia žala, t. y. išminusuotomis 8 darbo valandomis už birželio mėnesį ir 2022 m. birželio 9 d. negautomis pajamomis, kurios buvo numatytos su įmone (duomenys neskelbtini) sudarytoje rangos sutartyje.

Kita vertus, byloje nustatyta, kad 2022 m. birželio 10 d. atsakovas atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, kuris numato, jog pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, galima daryti išvadą, kad nuo 2022 m. birželio 10 d. ieškovės ir atsakovo darbiniai santykiai nutrūko tiek ieškovės, tiek atsakovo iniciatyva, nes šalys nepatenkino viena kitos lūkesčių. Atsakovas atleidimo iš darbo pagrindo neginčijo. Įsakyme dėl atsakovo atleidimo iš darbo nenurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama dėl atsakovo padarytų darbinių pareigų pažeidimų. Laikytina, kad ieškovė su atsakovu nutraukdama darbo sutartį jo elgesio be įspėjimo paliekant darbo vietą ir nutraukiant komandiruotę netraktavo kaip neteisėtų veiksmų, kurie sudarė sąlygas žalai jai atsirasti. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu iš dalies patvirtino ir pats ieškovės vadovas, nurodydamas, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, siekiant tarp šalių išvengti ginčo. DK 152 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė atleisdama atsakovą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė su juo susisiekti ir gauti paaiškinimą, kodėl jis neatvyko į darbą ir be įspėjimo paliko komandiruotės vietą. Nors ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo linkęs bendradarbiauti su išvykusiais darbuotojais, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokius jo veiksmus, galimai siekiant išvengti žalos atsiradimo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovę privalėjo įspėti pagal DK 36 straipsnio 4 dalyje nustatytą įspėjimo terminą, t. y. raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis DK 36 straipsnio 4 dalimi, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo negautas pajamas, paskaičiuotas už likusias 11 dienų, kurias atsakovas privalėjo išdirbti per įspėjimo terminą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, kurią sudaro negautos pajamos: ieškovei pagal su įmone (duomenys neskelbtini) sudarytą rangos sutartį iš darbo užmokesčio išminusuotos 8 atsakovo darbo valandos už 23 darbo savaitę ir 2022 m. birželio 9 d. už atsakovo 8 darbo valandas turėtas gauti užmokestis. Kitu ieškovės nurodytu laikotarpiu, t. y. likusias 11 dienų po ieškovės ir atsakovo darbo sutarties nutraukimo, ieškovei atsiradusi žala nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais, nes, teismo vertinimu, darbo sutartimi sutarto išbandymo nepatenkinami rezultatai nėra pagrindas žalos atsiradimui. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistinas 334,24 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

 Ieškovė patyrė 599 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 49 Eur žyminis mokestis ir 550 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 500 Eur. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ir atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos priskaičiuotos pagrįstai, yra protingos, neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti dydžių. Proporcingai patenkintiems reikalavimams iš atsakovo ieškovei priteistina 15 procentų patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 90 Eur, proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams iš ieškovės atsakovui priteistina 85 procentų šiai daliai tenkančių teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 425 Eur.

Šalių viena kitai atlygintinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš ieškovės atsakovui priteistina 335 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

         Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo V. P. darbo ginčą išspręsti taip:

priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą 334,24 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis Eur 24 ct).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 335 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis Eur).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Audronė Alčauskienė