Civilinė byla Nr. 2-1030-230/2014
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00633-2013-4
Procesinio dokumento kategorijos: 35.3.6; 35.4; 35.5; 42.8; 42.9; 42.10; 42.11.1; 44.5.1; 65; 116.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPULIKOS VARDU
2014 m. birželio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė,
sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui A. K.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė atstovui advokatui J. S.,
atsakovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ atstovui advokatui A. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio bankas patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Kauno termofikacijos elektrinė, akcinei bendrovei ,,Kauno energija“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus 15-ojo notarų biuro notarei D. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė patikslintą priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei Ūkio bankas, atsakovei akcinei bendrovei ,,Kauno energija“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus 15-ojo notarų biuro notarei D. J. dėl sandorių pripažinimo pasibaigusiais ir nuosavybės teisių į pinigines lėšas pripažinimo.
Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė bankrutuojanti akcinė bendrovė Ūkio bankas patikslintu ieškiniu prašo: 1) iš atsakovės AB ,,Kauno energija“ priteisti 3 063 044,07 Lt skolą; 2) iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė priteisti 2013-01-18 Faktoringo sutarties Nr. 120-001-17/13 6.1.5 punkte nurodyto dydžio delspinigius – 261 913 Lt; 3) iš atsakovių atitinkamai pagal ieškinio reikalavimus priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013 m. sausio 18 d. ieškovė su atsakove UAB Kauno termofikacijos elektrinė sudarė Faktoringo sutartį Nr. 120-001-17/13, kurios šalys sutarties 4.1 p. susitarė, kad atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė perleidžia, o ieškovė perima reikalavimus į skolininkų piniginius įsipareigojimus, nurodytus atsakovės išrašytose sąskaitose faktūrose ir kurie yra išvardyti sutarties prieduose, mainais į sutartyje numatytą ieškovės sumokamą faktoringo išmoką. 2012 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės, UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir AB ,,Kauno energija“ buvo sudaryta sutartis (toliau trišalė sutartis) dėl pirkėjo mokėjimų faktoriui – ieškovei, kuria atsakovė AB ,,Kauno energija“ įsipareigojo visas sąskaitas faktūras už atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė suteiktas paslaugas (prekes) apmokėti ieškovei, jei atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateiktose sąskaitose faktūrose yra žyma dėl reikalavimo teisių perleidimo ieškovei. Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitą faktūtą atsakovei AB ,,Kauno energija“, kurioje yra aiški žyma, kad reikalavimo teisė į mokėjimus pagal šią sąskaitą yra perleista ieškovei ir sąskaita turi būti apmokama tiesiogiai jai. 2013 m. sausio 18 d. atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateikė prašymą ieškovei faktorizuoti dalį sąskaitoje išrašytos sumos, t. y. 39 249 597,96 Lt. Ieškovė, remdamasi minėtu prašymu, sumokėjo atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė faktoringo sutartyje numatytą faktoringo išmoką, sudarančią 90 % AB ,,Kauno energija“ išrašytos sąskaitos sumos. Nuo šio momento ieškovė, vadovaujantis faktoringo sutarties 4.1 p., perėmė reikalavimo teisę į 39 249 597,96 Lt dydžio sumą pagal sąskaitą, kurią atsakovė AB ,,Kauno energija“ privalėjo apmokėti iki 2013 m. sausio 31 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. vasario 11 d. atsakovė AB ,,Kauno energija“ pagal išrašytą sąskaitą ieškovei sumokėjo 36 186 553,89 Lt ir dar liko skolinga 3 063 044,07 Lt sumą. Tokio dydžio įsiskolinimą pripažįsta ir skolininkė – atsakovė AB ,,Kauno energija“. Ieškovei negavus apmokėjimo pagal sąskaitą iš atsakovės AB ,,Kauno energija“ iki 2013 m. sausio 31 d., atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė, remiantis faktoringo sutarties 6.1.5 p., įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną iki galutinio atsiskaitymo pagal perimtą reikalavimą. Remiantis faktoringo sutarties 6.1.5 p., atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė atleidžiama nuo šio įsipareigojimo tik tuo atveju, jeigu priskaičiuotus delspinigius ieškovei sumokėjo pati skolininkė AB ,,Kauno energija“, tačiau jų pastaroji nėra sumokėjusi. Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013 m. vasario 28 d. pateikė ieškovei raštą dėl vienašališko faktoringo sutarties nutraukimo, motyvuodama tuo, kad dėl moratoriumo paskelbimo bankas nebegalės teikti finansinių paslaugų ir taip iš esmės pažeis faktoringo sutartį. Atsakovė AB ,,Kauno energija“, remdamasi tuo, kad UAB Kauno termofikacijos elektrinė pranešė jai apie faktoringo sutarties nutraukimą ir vyksta ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, 2013 m. balandžio 16 d. likusią sumokėti 3 063 044,07 Lt sumą įmokėjo į notarės D. J. depozitinę banko sąskaitą. Notarė raštu nurodė, kad šios lėšos bus išmokamos tik tuo atveju, jei ieškovė ir atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateiks notarei nedviprasmišką rašytinį nurodymą sumokėti lėšas vienam iš jų arba bus pateiktas įsigaliojęs teismo ar arbitražo sprendimas dėl lėšų paskirstymo. Ieškovė du kartus (2013-06-12 ir 2013-06-20 raštais) kreipėsi į atsakovę UAB Kauno termofikacijos elektrinė su prašymu duoti nedviprasmišką nurodymą notarei išmokėti ieškovei jos depozitinėje sąskaitoje esančias AB ,,Kauno energija“ lėšas bei sumokėti priskaičiuotus delspinigius. Nors atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateikė ieškovei raštą dėl vienašališko faktoringo sutarties nutraukimo, tačiau dėl kitos trišalės sutarties nutraukimo atsakovė nėra kreipusis nei į ieškovę, nei į atsakovę AB ,,Kauno energija“, o atsakovės AB ,,Kauno energija“ prievolė bankui kyla būtent pagal trišalę sutartį ir sąskaitą faktūrą, o ne pagal faktoringo sutartį. Be to, atsakovė AB ,,Kauno energija“ įsipareigojo visą prievolę pagal sąskaitą faktūrą vykdyti tiesiogiai bankui, todėl ir savo likusios prievolės dalį turėjo įvykdyti tiesiogiai ieškovei, o ne atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė ar skolą pervedant į notarės depozitinę sąskaitą. Kadangi atsakovė AB ,,Kauno energija“, sumokėdama skolą į notarės depozitinę sąskaitą, netinkamai įvykdė prievolę CK 6.56 str. prasme, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės AB ,,Kauno energija“ nurodytą sumą, lygią atsakovės pervestai į notarės depozitinę sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad, remdamasi atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė prašymu faktorizuoti sąskaitoje nurodytą sumą, pastarajai sumokėjusi faktoringo sutartyje numatytą faktoringo išmoką, vadovaujantis faktoringo sutarties 4.1 p., perėmė reikalavimo teisę į 39 249 597,96 Lt dydžio sumą, mokėtiną pagal nurodytą sąskaitą. Tokiu būdu, ieškovei sumokėjus faktoringo išmoką UAB Kauno termofikacijos elektrinė, įvyko sutartinė cesija – kreditoriaus pasikeitimas prievolėje, kylančioje pagal UAB Kauno termofikacijos elektrinė išrašytą sąskaitą. Todėl atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė, perdavusi savo reikalavimo teisę į atsakovę AB ,,Kauno energija“, neteko teisės reikšti bet kokius reikalavimus AB ,,Kauno energija“ pagal likusią prievolės, kylančios iš sąskaitos, dalį ir prievolė turėjo būti įvykdyta naujajam kreditoriui – ieškovei. Įvykus reikalavimo teisės į prievolę pagal sąskaitą perleidimui, šios prievolės vykdymui neturi jokios reikšmės faktoringo sutarties vykdymas ir jos galiojimas. Be to, tiesioginis atsakovės AB ,,Kauno energija“ prievolės vykdymas ieškovei yra numatytas ir pačioje sąskaitoje faktūroje bei trišalėje sutartyje, o reikalavimo teisės perėjimas bankui nėra ginčijamas. Todėl šiuo atveju yra aiškus kreditorius, kuriam vykdytina AB „Kauno energija“ prievolė, t. y. bankui, todėl įmokėjimas į notaro depozitinę sąskaitą nelaikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, ir ši suma turėjo būti pervesta bankui. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė turi bankui (ieškovei) vykdytiną prievolę sumokėti delspinigius dėl atsakovės AB ,,Kauno energija“ nevisiškai įvykdytos prievolės pagal sąskaitą. Faktoringo sutarties 10.1 p. numato, kad jei skolininkas (atsakovė AB ,,Kauno energija“) laiku nemoka pagal sąskaitą, atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė bankui moka numatyto dydžio delspinigius faktoringo sutarties 6.1.5 p. nustatytomis sąlygomis. Tokiu būdu faktoringo sutarties 6.1.5 p. susitarta, kad atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė prisiima atsakomybę delspinigių forma už tai, kad skolininkas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievolę, t. y. visiškai ar iš dalies neapmokės pagal sąskaitą mokėtinos sumos. Kadangi atsakovė AB ,,Kauno energija“ iki nustatyto termino, t. y. 2013 m. sausio 31 d. nevisiškai įvykdė prievolę, kylančią pagal sąskaitą, ir nesumokėjo 3 063 044,07 Lt, todėl ieškovė įgijo vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę UAB Kauno termofikacijos elektrinė, kad pastaroji sumokėtų faktoringo sutarties 6.1.5 p. nustatytus 0,05 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus nuo 2013 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Kadangi skolos įmokėjimas į notarės depozitinę sąskaitą nelaikytinas tinkamu prievolės įvykdymu, todėl delspinigių skaičiavimo termino pabaiga nelaikoma jų įmokėjimo į šią sąskaitą diena. UAB Kauno termofikacijos elektrinė nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl faktoringo sutartis negali būti (ir nėra laikoma) nutraukta, ką numato faktoringo sutarties 11.5 punktas, ir pareiga atsiskaityti ieškovei (įskaitant delspinigius) nėra pasibaigusi.
Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės AB „Kauno energija“ ieškovei bankrutuojančiai AB Ūkio bankas 3 063 044,07 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – 15 000 Lt žyminį mokestį, taip pat priteisė iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė ieškovei bankrutuojančiai AB Ūkio bankas 261 913 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei - 3 119,30 Lt žyminį mokestį.
Atsakovės Kauno termofikacijos elektrinė ir AB ,,Kauno energija“ pateikė prieštaravimus, kuriais prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 9 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsakovė Kauno termofikacijos elektrinė prieštaravimuose nurodo, kad trišalė sutartis yra faktoringo sutartį įgyvendinanti sutartis, todėl nutraukus faktoringo sutartį laikytina pasibaigusia ir trišalė sutartis. Atsakovės nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovei pateikus ieškovei faktorizuoti sąskaitą faktūrą įvyko atskiras reikalavimo teisės perleidimas, nepriklausantis nuo faktoringo sutarties, nes piniginiai reikalavimai pagal sąskaitą buvo pateikti faktorizuoti tam, kad būtų vykdomi faktoringo sutartimi prisiimti įsipareigojimai. Be to, su ieškove buvo pasirašyta ne viena faktoringo sutartis, todėl akivaizdu, kad trišalė sutartis negali būti vertinama kaip atskiras susitarimas. Todėl perleista reikalavimo teisė galiojo tol, kol galiojo faktoringo sutartis, o ją nutraukus pasibaigė teisės ir pareigos tiek kylančios iš faktoringo sutarties, tiek iš išvestinės trišalės sutarties. Kadangi AB „Kauno energija“ sumokėjo visą ieškovės sumokėtą faktoringo avansą, o UAB Kauno termofikacijos elektrinė sumokėjo visas priklausančias įmokas pagal faktoringo sutartį, todėl faktoringo sutartis iki jos nutraukimo buvo įvykdyta, t. y. su ieškove buvo visiškai atsiskaityta. Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja skolos ir delspinigių, nes faktoringo sutarties pagrindu atsiradę santykiai yra pasibaigę, o sutarties nutraukimo ieškovė neginčijo. Be to, tai daro, žinodama, kad dėl pradėtų bankroto procedūrų negalės įvykdyti faktoringo sutartimi prisiimtos pareigos išmokėti faktoringo rezervą. Mano, kad atsakovės AB „Kauno energija“ į notaro sąskaitą įmokėtos lėšos yra jos nuosavybė.
Atsakovė AB „Kauno energija“ prieštaravimuose nurodo, kad kilus ginčui tarp BAB Ūkio bankas ir atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė dėl to, kuri iš jų yra tinkamas atsakovės AB „Kauno energija“ kreditorius, t. y. tapus neaiškiam kreditoriui, atsakovė AB „Kauno energija“, siekdama apsaugoti tiek savo, tiek tinkamo kreditoriaus interesus, remdamasi CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, piniginę prievolę įvykdė, sumokėdama 3 063 044,06 Lt skolą į Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. depozitinę sąskaitą. Aplinkybę, kad prievolės įvykdymo metu nebuvo aiškus kreditorius patvirtina tai, kad teismo preliminaraus sprendimo priėmimo metu Kauno apygardos teisme buvo užvesta kita civilinė byla dėl tos pačios piniginės sumos priteisimo atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė. Skolos sumą sumokėjus į notarės depozitinę sąskaitą, remiantis LR CK 6.56 straipsnio 2 dalimi, atsakovės prievolė pasibaigė įvykdymu. Kadangi atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi prievolę, teismas nepagrįstai tą pačią skolą priteisė dar kartą, todėl teismo preliminarus sprendimas toje dalyje, kuria iš atsakovės AB ,,Kauno energija“ priteista 3 063 044,07 Lt skola, naikintinas.
Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi prie šios bylos buvo prijungta kita Kauno apygardos teisme užvesta civilinė byla pagal ieškovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė ieškinį atsakovei bankrutuojančiai AB Ūkio bankas, tretiesiems asmenims AB „Kauno energija“, Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarei D. J. dėl faktoringo sutarties pripažinimo nutraukta ir ieškovės nuosavybės teisių į notarės D. J. depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas 3 063 044,07 Lt, kurias įmokėjo trečiasis asmuo AB ,,Kauno energija“, pripažinimo, kuris šioje byloje laikytinas priešieškiniu.
Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė bylos nagrinėjimo metu patikslinusi priešieškinio reikalavimus, prašo: 1) pripažinti atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir ieškovės BAB Ūkio bankas 2013 m. sausio 18 d. sudarytą faktoringo sutartį Nr. 120-001-17/13 nutraukta nuo 2013 m. kovo 14 d.; 2) pripažinti atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė, ieškovo BAB Ūkio bankas bei atsakovės AB ,,Kauno energija“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. trišalę sutartį nutrūkusia nuo 2013 m. vasario 12 d.; 2.1) tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas reikalavimas pripažinti 2012 m. rugpjūčio 8 d. trišalę sutartį nutrūkusia nuo 2013 m. vasario 12 d., atsakovė kelia alternatyvųjį reikalavimą: pripažinti atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė, ieškovės BAB Ūkio bankas bei atsakovės AB ,,Kauno energija“ sudarytą 2012 m. rugpjūčio 8 d. trišalę sutartį nutrūkusia nuo 2013 m. kovo 14 d., t. y. nuo 2013 m. sausio 18 d. faktoringo sutarties Nr. 120-001-17/13 nutraukimo dienos; 3) pripažinti atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė nuosavybės teisę į Vilniaus 15-ojo notarų biuro notarės D. J. depozitinėje sąskaitoje esančias 3 063 044,06 Lt dydžio pinigines lėšas; 4) priteisti iš ieškovės BAB Ūkio bankas 6 proc. metines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad tarp ieškovės AB Ūkio bankas ir atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2010 m. spalio 19 d. buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. 120-013-17/10/BS-10-3 su vėlesniais pakeitimais, įskaitant 2012 m. rugpjūčio 9 d. priedą AD prie faktoringo sutarties. Siekiant apibrėžti faktoringo sutarties procedūras, faktorizuojant UAB Kauno termofikacijos elektrinė sąskaitas, 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta tarp AB Ūkio bankas, UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir AB „Kauno energija“ trišalė sutartis, kuria atsakovė AB ,,Kauno energija“ įsipareigojo už atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė parduotas prekes ir suteiktas paslaugas sąskaitose faktūrose nurodytas sumas apmokėti tiesiogiai ieškovei BAB Ūkio bankas. 2013 m. sausio 18 d. BAB Ūkio bankas ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė sudarė naują faktoringo sutartį Nr. 120-001-17/13, kuria šalys susitarė, kad atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė perleis ieškovei BAB Ūkio bakas konkrečios apimties UAB Kauno termofiakcijos elektrinė priklausantį piniginį reikalavimą į atsakovę UAB ,,Kauno energija“ mainais į ieškovės sumokamą faktoringo išmoką. Faktoringo sutarties priedas A įtvirtino, jog atsakovei UAB ,,Kauno energija“ taikomas faktoringo limitas – 39 249 597,96 Lt. 2013 m. sausio 18 d. atsakovė UAB Kauno termofiikacijos elektrinė pateikė ieškovei prašymą faktorizuoti, t. y. apmokėti už AB „Kauno energija“ dalį atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė piniginio reikalavimo į atsakovę AB ,,Kauno energija“, kylančio iš 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros KTE Nr. 120289, išrašytos 43 809 753,89 Lt sumai. Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė prašė faktorizuoti faktoringo limito dydžio sumą, t. y. 39 249 597,96 Lt sumą. Faktorizavus dalį piniginių reikalavimų pagal sąskaitą faktūrą, ieškovė 2013 m. sausio 18 d. išmokėjo atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė 35 324 638,16 Lt dydžio avansą (t. y. 90 % faktoringo išmokos koeficientą, skaičiuojamą nuo faktoringo limito), ir nuo atsakovės banko sąskaitos 2013 m. sausio 18 d. nuskaitė ieškovei priklausančias įmokas (atlyginimą) už faktoringo paslaugą (faktoringo palūkanas, administravimo mokestį, faktoringo limito mokestį) – iš viso 142 609,39 Lt. Atsakovė AB ,,Kauno energija“ tiesiogiai ieškovei sumokėjo 36 186 553,88 Lt sumą pagal faktorizuotą sąskaitą faktūrą, t. y. sumą, 861 915,72 Lt viršijančią ieškovės atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė išmokėtą 35 324 638,16 Lt faktoringo avansą. 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdyba priėmė nutarimą Nr. 03-29 „Dėl AB Ūkio bankas veiklos apribojimo (moratoriumo)“, kuria apribojo ieškovės veiklą, o 2013 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 03-31 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės Ūkio banko laikinojo administratoriaus pateiktiems pasiūlymams ir išvadoms bei akcinės bendrovės Ūkio bankas nemokumo ir banko licencijos atšaukimo“ visam laikui atšaukė ieškovės licenciją. Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė, atsižvelgdama į tai, jog ji įvykdė visas prievoles ieškovei pagal 2013 m. faktoringo sutartį bei į ieškovei taikytą draudimą vykdyti 2013 m. faktoringo sutartį, 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-KEn-9 kreipėsi į atsakovę AB ,,Kauno energija”, prašydama likusią atsakovės AB ,,Kauno energija” mokėtinos sumos pagal sąskaitą faktūrą dalį (3 063 044,06 Lt) sulaikyti ir nepervesti jos ieškovei iki atskiro prašymo, tuo pačiu prisiimdama visą atsakomybę už šios sumos nesumokėjimą ieškovei nuo 2013 m. vasario 12 d. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Banko valdybai priėmus nutarimą dėl moratoriumo bei nutarimą dėl licencijos atšaukimo, tapo akivaizdu, kad ieškovė neteko teisės vykdyti 2013 m. faktoringo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ir į tai, kad atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė visiškai atsiskaitė su ieškove pagal 2013 m. faktoringo sutartį, atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-02-28, remdamasi 2013 m. faktoringo sutarties 11.5 punktu, pateikė ieškovei pranešimą Nr. S-48 dėl 2013 m. faktoringo sutarties nutraukimo, nurodant, kad 2013 m. faktoringo sutartis laikoma nutraukta suėjus 10 darbo dienų terminui, t. y. nuo 2013 m. kovo 14 d. Kadangi ieškovė prieštaravimo į pranešimą dėl sutarties nutraukimo nepateikė, atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-KEn-15 ir 2013 m. kovo 28 d. raštu Nr. S-KEn-22 informavo atsakovę AB ,,Kauno energija“ apie 2013 m. faktoringo sutarties nutraukimą ir nurodė visą atsakovės AB ,,Kauno energija“ pagal sąskaitą mokėtiną likutį pervesti tiesiogiai į UAB Kauno termofikacijos elektrinė banko sąskaitą. 2013-04-15 atsakovė AB ,,Kauno energija“ Vilniaus 15-ojo notarų biuro notarei D. J. pateikė prašymą dėl pinigų priėmimo į notaro depozitinę sąskaitą pagal CK 6.56 str. ir į jos sąskaitą sumokėjo pagal sąskaitą faktūrą likusias mokėtinas sumas. Apie tai atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė buvo informuota 2013 m. balandžio 19 d. notarės pranešimu. Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-06-12 gavo ieškovės raštą Nr. 02-02-1947, kuriame nurodyta, kad pagal 2013 m. faktoringo sutartį mokėtinas AB ,,Kauno energija“ likutis priklauso ieškovei ir pareikalavo, kad UAB Kauno termofikacijos elektrinė duotų nurodymą notarei išmokėti jos depozitinėje sąskaitoje deponuotas pinigines lėšas ieškovei. Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-06-18 raštu Nr. S-170 informavo ieškovę, kad yra sumokėjusi visas 2013 m. faktoringo sutarties pagrindu mokėtinas sumas ir visiškai įvykdžiusi 2013 m. faktoringo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi 2013 m. faktoringo sutartis yra nutraukta, todėl atsakovės AB ,,Kauno energija“ mokėtinas likutis pagal sąskaitą faktūrą turi būti pervestas UAB Kauno termofikacijos elektrinė. Be to, mano, kad ieškovė, tik 2013-06-12 pareikšdama pretenzijas dėl neva jai priklausančio notarės depozitinėje sąskaitoje esančio lėšų likučio, kai bet kokios ieškovės reikalavimo teisės pagal 2013 m. faktoringo sutartį yra pasibaigusios prieš beveik tris mėnesius, elgiasi nesąžiningai. Ieškovės veiksmai iki šio rašto pateikimo (tylėjimas) ir nutraukimo neginčijimas vertintini, kaip ieškovės konkliudentiniai veiksmai, kuriais yra pripažįstamas 2013 m. faktoringo sutarties nutraukimas. Todėl remiantis ieškovės neveikimu bei mutatis mutandis CK 1.79 straipsniu, ieškovė patvirtino sutarties nutraukimą ir neteko teisės jo ginčyti.
Grįsdama priešieškinį, atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė teigia, kad ji 2013 m., faktoringo sutartį nutraukė teisėtai, kadangi egzistavo visos CK 6.219 str. numatytos sąlygos sąlygos: 1) sutartinė prievolė buvo galiojanti; 2) nebuvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas; 3) Lietuvos Bankui priėmus nutarimą dėl moratoriumo, buvo akivaizdu, kad ieškovė nebegalės teikti finansinių paslaugų, kadangi tai prieštarautų Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Bankų įstatymas) 76 str. 7 d. 3 p. įtvirtintam reguliavimui, todėl būsimas pažeidimas buvo akivaizdus; 4) priėmus nutarimą dėl moratoriumo, o vėliau ir nutarimą dėl banko licencijos atšaukimo, tapo akivaizdu, kad ieškovė negalės teikti esminės finansavimo paslaugos pagal 2013 m. faktoringo sutartį, kuri buvo 2013 m. faktoringo sutarties dalykas ir esminė sąlyga, todėl būsimas 2013 m. faktoringo sutarties pažeidimas buvo esminis; 5) numatomo sutarties pažeidimo požymiai nėra išnykę. Ieškovė nevykdė CK 6.38 straipsnyje ir 6.200 straipsnio 2 dalyje numatytos bendradarbiavimo pareigos ir per 2013 m. faktoringo sutartyje nustatytą terminą nereiškė atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė jokių pretenzijų, todėl laikytina, kad ji konkliudentiniais veiksmais pripažino 2013 m. faktoringo sutarties nutraukimą, be to, ieškovė neginčija 2013 m. faktoringo sutarties nutraukimo teisėtumo. Kadangi atsakovė AB ,,Kauno energija“ vykdė mokėjimus faktoriui (ieškovei) pagal 2013 m. faktoringo sutartį ir sąskaitą faktūrą, nutraukus 2013 m. faktoringo sutartį ir sutarties nutraukimo momentu esant įvykdytiems visiems ieškovės turtiniams reikalavimams, atsakovės AB ,,Kauno energija“ prievolė mokėti tiesiogiai faktoriui (ieškovui) pasibaigė CK 6.221 straipsnio pagrindu. 2013 m. faktoringo sutarties nutraukimas atleido šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.). Faktoringo rezervas, kurio grąžinimą atsakovei Kauno termofikacijos elektrinė numatė 2013 m. faktoringo sutartis (4.4, 7.3, 10.3 p.), ir tai faktiškai buvo daroma pagal ankstesnę faktoringo sutartį, atliko prievolių užtikrinimo funkciją. Tačiau pasibaigus 2013 m. faktoringo sutarčiai, pasibaigė ir šalutinė prievolė – reikalavimo užtikrinimas. Kadangi iki sutarties nutraukimo momento ginčo suma nepasiekė ieškovės banko sąskaitos, todėl 2013 m. faktoringo sutarties nutraukimas apribojo ieškovės teisę vykdyti finansines operacijas ir surinkti faktoringo rezervo sumas bei perduoti jas UAB Kauno termofikacijos elektrinė. Nutraukus 2013 m. faktoringo sutartį bei nesant įsiskolinimų ieškovės atžvilgiu, atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė išlaikė reikalavimo teisę į atsakovės AB ,,Kauno energija“ neišmokėtą sąskaitos faktūros dalį – ginčo sumą.
Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad trišalė sutartis negali būti laikoma atskira reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartimi, o turi būti teisiškai vertinama tik kaip aksesorinė (pagalbinė) sutartis, kylanti iš tarp ginčo šalių susiformavusių faktoringo teisinių santykių (kurie šio ginčo metu yra pasibaigę). 2013 m. faktoringo sutartimi faktorius atliko išankstinį kliento reikalavimo teisių į skolininką finansavimą, kuriuo nebuvo siekiama pradinį kreditorių pakeisti nauju kreditoriumi. Šis santykis savo esme skiriasi nuo įprasto reikalavimo teisės perleidimo sutartinių teisinių santykių (CK 6.903 str. 1 d., CK 6.105 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog atsakovė AB ,,Kauno energija“ mokėjimus ieškovei vykdė ne pagal 2013 m. faktoringo sutartį ir sąskaitą, o išimtinai pagal trišalę sutartį, atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė kelia reikalavimą dėl trišalės sutarties pripažinimo pasibaigusia, remiantis Bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punktu, CK 6.157 straipsnio 1 dalimi. Priėmus nutarimą dėl moratoriumo ir nutarimą dėl banko licencijos atšaukimo, ieškovė nebegalėjo teikti jokių finansinių paslaugų, dėl ko negalėjo būti vykdoma ir 2012 m. vasario 12 d. pasibaigė trišalė sutartis. O tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog nutarimo dėl moratoriumo ir (arba) nutarimo dėl licencijos atšaukimo priėmimas nelėmė trišalės sutarties pasibaigimo, trišalė sutartis visais atvejais laikytina pasibaigusia atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė nutraukus 2013 m. faktoringo sutartį (CK 6.221 str., CK 6.157 str. 1 d., Bankų įstatymo 76 str. 7 d. 3 p., Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 38 d. 2 p.).
Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl delspinigių, kadangi nei atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė, nei atsakovė AB ,,Kauno energija“ nepažeidė nei 2013 m. faktoringo sutarties, nei trišalės sutarties nuostatų ir jų galiojimo laikotarpiu jas tinkamai vykdė, todėl šis reikalavimas atmestinas.
Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė prašo atsakovės AB ,,Kauno energija“ visą pagal sąskaitą faktūrą sumokėta į notarės depozitinę sąskaitą 3 063 044,06 Lt sumą pripažinti jos nuosavybe, nes pasibaigus 2013 m. faktoringo sutarčiai, išnyko teisinis pagrindas ieškovei priimti šias lėšas (CK 6.221 str. 1 d., CK 6.157 str. 1 d., Bankų įstatymo 76 str. 7 d. 3 p.). Šios lėšos taip pat nelaikytinos ieškovės turtu, kadangi faktoringo bei trišalės sutarties galiojimo ir vykdymo laikotarpiu šios lėšos nebuvo pervestas į ieškovės sąskaitą. Todėl ta apimtimi, kiek piniginiai reikalavimai kylantys iš sąskaitos faktūros nėra įvykdyti iki 2013 m. faktoringo sutarties nutraukimo dienos, jie turi būti įvykdomi išimtinai atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė priešieškinį prašo atmesti atsakovės reikalavimus. Nurodo, kad pagal faktoringo sutarties 2 p. atsakovė perleido bankui reikalavimą į AB „Kauno energija“ piniginius įsipareigojimus mainais į banko sumokamą faktoringo išmoką. Tai reiškia, kad UAB Kauno termofikacijos elektrinė neteko teisės reikšti bet kokius reikalavimus AB „Kauno energija“ pagal prievolės, kylančios iš sąskaitos, dalį, nes prievolė turėjo būti įvykdyta naujam kreditoriui – bankui. Nesutinka, kad ieškovė turėjusi išmokėti UAB Kauno termofikacijos elektrinė faktoringo rezervą, t. y. skirtumą tarp faktoringo avanso ir gautos reikalavimo sumos, nes to nenumato faktoringo sutartis. Kadangi ieškovė pagal faktoringo sutartį su šia atsakove yra visiškai atsiskaičiusi, sumokėdama sutartimi numatytą faktoringo išmoką, todėl UAB Kauno termofikacijos elektrinė negalėjo nutraukti faktoringo sutarties jos nurodomu pagrindu, kadangi nebuvo jokių banko prievolių, kurios nebuvo įvykdytos. Faktiškai atsakovė priešieškiniu bando neteisėtai įskaityti jam nepriklausančias lėšas, tai susiedama su tariamu reikalavimu bankui po moratoriumo bankui paskelbimo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau paskelbus banko moratoriumą negalima atlikti jokių įskaitymų (LR bankų įstatymo 76 str. 7 d. 4 p.). Kadangi UAB Kauno termofikacijos elektrinė, gavusi faktoringo išmoką, neturi reikalavimo teisės į ginčo sumą, nes ją yra perleidusi ieškovei, todėl faktoringo sutarties nutraukimas banko reikalavimo teisės nepanaikina ir ieškovės teisė gauti iš AB „Kauno energija“ ginčo sumą negalėtų būti įtakota faktoringo sutarties nutraukimu. Įvykus reikalavimo teisės perleidimui, šios prievolės tolimesniam vykdymui neturi įtakos tolimesnis faktoringo sutarties vykdymas ir (ar) jos galiojimas. Be to, sutartis galioja iki visiško šalių įsipareigojimo įvykdymo. Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė, ketindama nutraukti faktoringo sutartį sutarties 11.5 p. pagrindu, privalėtų iki faktoringo sutarties nutraukimo momento sumokėti likusią AB „Kauno energija“ nesumokėtą ginčo sumą ir priklausančius mokėti delspinigius. Todėl atsakovei nesumokėjus šių sumų, vien pranešimas apie sutarties nutraukimą negali sukelti teisinių pasekmių. Tiek UAB Kauno termofikacijos elektrinė, tiek AB „Kauno energija“ nuo 2003 m. vasario 1 d. laikytinos pažeidusiomis prievoles pagal faktoringo sutartį. Kadangi AB „Kauno energija“ iki 2013 m. sausio 31 d. nėra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė privalo mokėti faktoringo sutartyje numatytus delspinigius.
Atsakovė UAB ,,Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė patikslintą priešieškinį, kuriuo dėl priešieškinio reikalavimų ieškovei pagrįstumo palieka spręsti teismui, kadangi AB „Kauno energija“ nėra 2013-01-18 sudarytos faktoringo sutarties Nr. 120-001-17/13 šalimi, todėl neturi teisinio suinteresuotumo. Atsakovė nurodo, kad iš esmės sutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimu pripažinti trišalę sutartį nutrūkusia. Atsakovė AB „Kauno energija“ yra trišalės sutarties – 2012-08-08 sutarties dėl pirkėjo mokėjimų faktoriui – AB Ūkio bankui šalimi, kurios 1.1 punktu įsipareigojo apmokėti faktoriui AB Ūkio bankui už UAB Kauno termofikacijos elektrinės parduotas prekes (suteiktas paslaugas) sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, jeigu UAB Kauno termofikacijos elektrinės pateiktose sąskaitose faktūrose yra žyma dėl reikalavimo teisių į mokėjimus perleidimo AB Ūkio bankas arba UAB Kauno termofikacijos elektrinė ar faktorius informuoja AB „Kauno energija“, kad reikalavimas pagal sąskaitoje faktūroje nurodytą prievolę yra perleistas faktoriui. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad trišalė sutartis buvo sudaryta, remiantis 2010-10-19 faktoringo sutartimi Nr. 120-013-17/10, sudaryta tarp AB Ūkio bankas ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė, kuri pasibaigė 2012-10-31. Įrodymų, kad ieškovė ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė pratęsė 2010-10-19 faktoringo sutarties galiojimą byloje nėra. CK 6.123 straipsnio 3 dalis nustato, kad prievolei pasibaigus tinkamu įvykdymu baigiasi visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos, todėl pasibaigė ir iš 2012-08-08 trišalės sutarties atsiradusios papildomos atsakovės AB „Kauno energija“ pareigos. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad 2012-08-08 trišale sutartimi nustatytos prievolės buvo skirtos ne tik esamų, bet ir būsimų atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė prievolių įvykdymo užtikrinimui, t. y. prievolių, kurios atsirado pagal 2013-01-18 tarp ieškovės ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė sudarytą faktoringo sutartį Nr. 120-001-17/13, atsakovė AB „Kauno energija“ sutinka su priešieškinio argumentais, kad trišalės sutarties, kaip aksesorinės prievolės, galiojimas priklausė nuo 2013-01-18 tarp ieškovės ir atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė sudarytos faktoringo sutarties Nr. 120-001-17/13 galiojimo. Atsakovė AB „Kauno energija“ laikosi pozicijos, kad trišalės sutarties galiojimas priklauso nuo to, ar galioja 2013-01-18 faktoringo sutartis Nr. 120-001-17/13. Atsakovė AB ,,Kauno energija“ taip pat nurodo, kad ji neturi teisinio suinteresuotumo, jog lėšos, kurias ji įmokėjo į notarės depozitinę sąskaitą, būtų pripažintos būtent atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė nuosavybe. Pažymi, kad kilus ikiteisminiam ginčui, kas yra tinkamas atsakovės AB „Kauno energija“ kreditorius, AB „Kauno energija“ 2013-03-29 raštu kreipėsi į abi ginčo šalis, siekdama gauti atitinkamus patvirtinimus, susijusius su mokėjimu pagal ginčo sąskaitą faktūrą ir 2012-08-08 sutarties dėl pirkėjo mokėjimų faktoriui ieškovei nutraukimu. Ieškovė į šį raštą apskritai neatsakė, o atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė pareiškė, kad faktoringo sutartis nutraukta ir ginčo suma turi būti sumokėta jai. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, atsakovė, siekdama apsaugoti tiek savo, tiek neaiškaus tinkamo kreditoriaus interesus, pasinaudojo LR CK 6.56 straipsnio 2 dalyje numatyta teise įvykdyti prievolę, sumokant lėšas į notaro depozitinę sąskaitą, kas laikytina tinkamu prievolės įvykdymu. Ginčas, kas yra tinkamas kreditorius, kilo 2013 m. vasario mėn. Priešieškiniu atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė neginčija AB „Kauno energija“ prievolės įvykdymo būdo kaip nepagrįsto ir netinkamo esant susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms, o ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės AB „Kauno energija“ 3 063 044,07 Lt skolą pagal 2012-08-08 trišalę sutartį ir palūkanas, nepagrįstai aiškindama, kad trišale sutartimi ieškovei buvo perleisti reikalavimai į AB ,,Kauno energija“, kurie yra nesusiję su faktoringo sutarties galiojimu.
Šalių atstovai bylos nagrinėjimo metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir reiškė juose suformuotus reikalavimus bei prašymus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas. Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 18 d. ieškovė su atsakove UAB Kauno termofikacijos elektrinė sudarė faktoringo sutartį Nr. 120-001-17/13 (t. 1, b. l. 9–15, t. 2, b. l. 14–19), kuria šalys sutarties 4.1 p. susitarė, kad atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė perleidžia, o ieškovė perima reikalavimus į skolininkų piniginius įsipareigojimus, nurodytus atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė skolininkui išrašytose sąskaitose faktūrose ir kurie yra išvardyti sutarties prieduose, mainais į sutartyje numatytą ieškovės sumokamą faktoringo išmoką. Šios sutarties A priede (t. 1 b. l. 14, t. 2, b. l. 19) skolininkų sąraše nurodyta skolininkė – atsakovė AB „Kauno energija“, skolininko faktoringo limitas – 39 249 597,96 Lt, limito galiojimo terminas – 2013-04-02, faktoringo išmokos koeficientas 90 %. Perleidžiamų pagal šią faktoringo sutartį reikalavimų sąraše (sutarties priede Nr. 1) nurodyta skolininkė AB „Kauno energija“ sąskaitos Nr. KTE 120289 (DAL 1), sąskaitos išrašymo data 2012-02-31 apmokėjimo terminas 2013-01-31, faktoringo avansas 35 324 638,16 Lt (t. 1, b. l. 15, t. 2, b. l. 25). 2012 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės, atsakovių UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir AB ,,Kauno energija“ buvo sudaryta kita sutartis dėl pirkėjo mokėjimų faktoriui – ieškovei (t. 1, b. l. 16, t. 2, b. l. 13), kuria atsakovė AB ,,Kauno energija“ įsipareigojo už atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė parduotas prekes (suteiktas paslaugas) sąskaitose faktūrose nurodytas sumas ne vėliau kaip per 31 d. nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos apmokėti faktoriui – ieškovei, jei atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateiktose sąskaitose faktūrose yra žyma (faktoringo žyma) dėl reikalavimo teisių į mokėjimus perleidimo ieškovei arba UAB „Kauno termofikacijos elektrinė ar faktorius – ieškovė informuoja AB „Kauno energija“, kad reikalavimas pagal sąskaitoje faktūroje nurodytą prievolę perleistas faktoriui (sutarties 1.1 punktas). Sąskaitos faktūros nuorašas (t. 1 b. l. 18, t. 2, b. l. 20) patvirtina, kad atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013 m. gruodžio 31 d. išrašė sąskaitą KTE Nr. 120289 atsakovei AB ,,Kauno energija“, kurioje yra aiški žyma, kad reikalavimo teisė į mokėjimus pagal šią sąskaitą faktūrą yra perleista ieškovei. 2013 m. sausio 18 d. prašymas (t. 1, b. l. 17, t. 2, b. l. 21) patvirtina, kad atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė pateikė prašymą ieškovei faktorizuoti dalį sąskaitoje išrašytos sumos, t. y. 39 249 597,96 Lt, t. y. faktoringo sutartimi nustatyto faktoringo limito sumai. Ieškovė 2013-01-18 sumokėjo atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė faktoringo sutartyje numatytą faktoringo išmoką (90 % AB ,,Kauno energija“ išrašytos sąskaitos sumos), t. y. 35 324 638, 16 Lt, ką patvirtina sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 21–25). Todėl, ieškovei sumokėjus faktoringo išmoką, darytina išvada, kad ieškovė nuo šio momento, vadovaujantis faktoringo sutarties 4.1 p., perėmė reikalavimo teisę į atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė faktorizuotą 39 249 597,96 Lt dydžio sumą pagal nurodytą sąskaitą, t. y. į faktoringo sutartimi numatytą faktoringo limito sumą, kuri faktoringo sutartimi apibrėžiama, kaip maksimali kliento (atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė) perleista reikalavimų sumą. Atsakovė AB ,,Kauno energija“, remdamasi trišalės sutarties dėl mokėjimų faktoriui 1.1 punkto nuostatomis, nurodytą sumą privalėjo apmokėti iki 2013 m. sausio 31 d., nes sąskaita išrašyta 2012-12-31. Atsakovė AB ,,Kauno energija“ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 31 d. iki 2013 m. vasario 28 d. pagal nurodytą 2013 m. gruodžio 31 d. sąskaitą KTE Nr. 120289 nepilnai sumokėjo ieškovei sąskaitoje nurodytą sumą ir liko skolinga 3 063 044,07 Lt sumą (t. 1, b. l. 38). Šią sumą atsakovė AB „Kauno energija“ 2013-04-16 įmokėjo į Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. depozitinę sąskaitą, nurodydama, kad yra neaiškus kreditorius, kadangi vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą, ką patvirtina notarės pranešimas ir šios atsakovės raštas notarei (t. 1, b. l. 28, 36–37, t. 2 b. l. 31–33). Į notarės depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas pretenduoja tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė, ką patvirtina jų raštai viena kitai ir notarei (t. 1 b. l. 29–33).
Taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013 m. vasario 28 d. pateikė ieškovei raštą Nr. S-48 dėl faktoringo sutarties nutraukimo (t. 1 b. l. 34, t. 2, b. l. 24), kuriuo pranešė, kad vienašališkai nutraukia faktoringo sutartį, kadangi Lietuvos Banko valdybai paskelbus ieškovę nemokia yra atšaukta jos veiklos licencija, todėl ieškovė negalės teikti finansinių paslaugų ir neišvengiamai pažeis šalių sudarytą faktoringo sutartį, taip pat paprašė grąžinti iš atsakovės AB „Kauno energija“ gautą sumą, viršijančią faktoringo avanso dydį. Byloje taip pat nustatyta, kad Lietuvos Banko valdyba 2013 m. vasario 12 d. priėmė nutarimą Nr. 03-29 „Dėl akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo)“ (toliau nutarimas dėl moratoriumo), o 2013 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 03-31 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės Ūkio banko laikinojo administratoriaus pateiktiems pasiūlymams ir išvadoms bei akcinės bendrovės Ūkio bankas nemokumo ir banko licencijos atšaukimo“ (toliau nutarimas dėl licencijos atšaukimo).
Dėl faktoringo sutarties nutraukimo
Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė priešieškiniu prašo pripažinti jos ir ieškovės 2013-01-18 sudarytą faktoringo sutartį Nr. 120-001-17/13 nutraukta nuo 2013 m. kovo 14 d. todėl, kad yra nustatytas būsimas esminis šios sutarties pažeidimas dėl ieškovės kaltės. Šį reikalavimą grindžia CK 6.219 straipsniu, kuriame numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju yra visos teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. Nordea Bank Finland Plc (AB), UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, bylos Nr. 3K-7-297/2012) suformuotos sutarties nutraukimo CK 6.219 straipsnio pagrindu sąlygos. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytos tokios sutarties nutraukimo sąlygos: 1) sutartinė prievolė turi būti galiojanti, 2) neturi būti suėjęs prievolės įvykdymo terminas, 3) būsimas pažeidimas turi būti akivaizdus, 4) gresiantis pažeidimas turi būti esminis (CK 6.219 straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, jei apskritai dėl pažeidimo, kurio tikimasi, yra leidžiama nutraukti sutartį, t. y. jis turi būti esminis pagal CK 6.217 straipsnį), 5) numatomo sutarties pažeidimo požymiai neturi būti išnykę. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė nurodo, kad sutartinė prievolė buvo galiojanti ir vykdoma abiejų atsakovių, prievolės įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, nes faktoringo limitas galiojo iki 2014 m. balandžio 2 d, būsimas pažeidimas akivaizdus, kadangi paskelbus banko veiklos apribojimą (moratoriumą), tapo aišku, kad remiantis LR bankų įstatymo 76 straipsnio 7 dalies 3 punktu bankas nebegalės vykdyti įsipareigojimų pagal faktoringo sutartį. Taip pat mano, kad gresiantis pažeidimas buvo esminis, kadangi ieškovė neteko teisės teikti bet kokias finansines paslaugas, todėl neteko teisės vykdyti esminės pareigos pagal faktoringo sutartį. Atsakovė ieškovės būsimą esminį sutarties pažeidimą iš esmės sieja su jos negalėjimu po to, kai buvo paskelbtas moratoriumas, grąžinti atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė faktoringo rezervą. Tačiau faktoringo sutarties įsipareigojimų esmę faktiškai sudaro kliento (atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė) įsipareigojimas perleisti bankui (ieškovei) reikalavimą šiuo konkrečiu atveju į skolininkės (atsakovės AB „Kauno energija“) piniginius įsipareigojimus mainais už banko sumokamą faktoringo išmoką ir tai yra faktoringo santykių, atsiradusių šios sutarties pagrindu, esmė. Todėl, siekiant nutraukti sutartį, būtų galima kalbėti tik apie šių esminių sutarties įsipareigojimų pažeidimus (pvz., reikalavimo neperleidimą ar nevisišką perleidimą, faktoringo išmokos nesumokėjimą ar nevisišką sumokėjimą ir pan.). Tokius esminius sutartinius įsipareigojimus patvirtina ir numatytos sutartyje kliento ir banko teisės ir pareigos (sutarties 6 ir 7 skyrius). Taip pat pažymėtina, kad faktoringo sutartyje nėra nurodyti jokie banko (ieškovės) įsipareigojimai dėl faktoringo rezervo grąžinimo ir apskritai joje nėra jokių susitarimų dėl faktoringo rezervo grąžinimo. Atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė nurodyti faktoringo sutarties 4.4, 7.3 ir 10.3 punktai, kuriais remdamasi atsakovė teigia, jog buvo susitarimai dėl faktoringo rezervo grąžinimo, to nepatvirtina. Faktoringo sutarties 4.4 ir 7.3 punktuose yra numatyti atvejai, kai bankas (ieškovė) gali grąžinti klientui (UAB Kauno termofikacijos elektrinė) perimtas sąskaitas faktūras ir jose nurodytus reikalavimus, tačiau ginčo atveju to nebuvo, t. y. perimtos sąskaitos faktūros ir jų reikalavimai nebuvo grąžinti klientui, o 10.3 punkte tik numatyta, kad delspinigiai už perleisto bankui reikalavimo apmokėjimo termino pradelsimą išskaičiuojami reikalavimo faktinio apmokėjimo metu iš grąžinamos klientui rezervuotos banke iki skolininko apmokėjimo reikalavimo sumos, jeigu iki jos grąžinimo dienos bankui atitinkamų delspinigių nesumokėjo skolininkas, t. y. sutartimi numatyta galimybė išskaičiuoti delspinigius iš rezervuotos sumos. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė gali esmingai pažeisti faktoringo sutartį, kadangi dėl paskelbto moratoriumo negalės grąžinti faktoringo rezervo. Atsakovės UAB Kauno termofikacijos pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė ir anksčiau grąžindavo faktoringo rezervą (t. 2, b. l. 87–96, 118–123) nesuteikia galimybės ginčo faktoringo sutartį aiškinti taip, kad būtų galima spręsti, jog šalys šia sutartimi tikrai buvo susitarę dėl faktoringo rezervo grąžinimo ir todėl paskelbus banko veiklos apribojimą (moratoriumą) yra prognozuojamas būsimas šio įsipareigojimo įvykdymo pažeidimas. Šalims jokiu būdu nesusitarus dėl faktoringo rezervo grąžinimo, toks aiškinimas reikštų naujų sutarties šalių įsipareigojimų nustatymą, dėl kurių susitarimas galėtų būti pasiektas tik šalių laisva valia ir nuožiūra (CK 6.156 straipsnis), ir toks sutarties aiškinimas akivaizdžiai būtų nesąžiningas ir neatitiktų sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis). Faktoringo rezervo grąžinimas gali būti atskiro ginčo dalyku ir atsakovė reikalavimą grąžinti faktoringo rezervą, ieškovei iškėlus bankroto bylą, galėtų reikšti LR banko įstatymo nustatyta tvarka (LR bankų įstatymo 85 straipsnio tvarka), o ne siekti faktoringo rezervo grąžinimo, skolininkui jo net dar nesumokėjus ir faktiškai įskaitymo būdu, kas neabejotinai pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teisiąs ir teisėtus interesus (LR bankų įstatymo 87 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ginčo suma ieškovei turėjo būti sumokėta dar iki laikino jos veiklos apribojimo, t. y. iki 2013 m. sausio 31 d.
Atsakovė priešieškinio reikalavimą pripažinti faktoringo sutartį nutraukta grindžia ir faktoringo sutarties 11.5 punktu. Tačiau jame numatyta, kad klientas turi teisę bet kada nutraukti sutartį ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų apie tai informavęs banką, grąžinęs bankui jo sumokėtas sumas ir sumokėjęs jam visus sutartyje numatytus mokėjimus už suteiktas reikalavimo perleidimo paslaugas, papildomas išlaidas, delspinigius, taip pat tiesioginius nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu. Tokių faktinių bylos aplinkybių byloje nenustatyta, kadangi atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė siekia nutraukti sutartį tik tam, kad įgytų teisę į faktoringo rezervo grąžinimą, skolininkei (AB „Kauno energija“) jo nesumokant bankui, o sumokant tiesiogiai jai. Tačiau tai neatitinka faktoringo sutarties susitarimų ir joje numatytų šalių tarpusavio įsipareigojimų.
Be to, byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė nesavalaikio ir nevisiško įsipareigojimų įvykdymo, dėl ko atsakovei kyla pareiga mokėti delspinigius pagal faktoringo sutarties 10.1 punkto reikalavimus. Tik nustačius, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš skolininko sumokėti visą sutartimi numatytą faktoringo limitą ir atsakovė neturi pareigos mokėti delspinigius, ji galėtų remtis kitos šalies neįvykdymu, nes CK 6.206 straipsnyje numatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kadangi šis reikalavimas yra ieškinio dalykas dėl jo bus pasisakyta atskirai.
Atmestinas ir atsakovės priešieškinio argumentas, jog ieškovė konkliudentiniais veiksmais yra pripažinusi faktoringo sutarties nutraukimą, kadangi nesulaukė prieštaravimų dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą ir neginčijo jos nutraukimo. Tai paneigia ieškovės veiksmai siekiant atgauti skolą, be to, nustatyta, kad nebuvo ir pagrindo nutraukti faktoringo sutartį.
Dėl nurodytų argumentų priešieškinio reikalavimas pripažinti faktoringo sutartį nutraukta nuo 2013 m. kovo 14 d. atmestinas, kaip nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei sutarties ar teisės normų reikalavimais.
Dėl trišalės sutarties pripažinimo nutrūkusia
Atsakovė patikslintu priešieškiniu taip pat reiškia reikalavimą pripažinti ir ieškovės bei abiejų atsakovių 2012 m. rugpjūčio 8 d. pasirašytą trišalę sutartį nutrūkusia arba nuo to momento, kai buvo paskelbtas banko veiklos apribojimas (moratoriumas), t. y. nuo 2013 m. vasario 12 d., arba nuo 2013 m. kovo 14 d., t. y. nuo atsakovės nurodytos faktoringo sutarties nutraukimo dienos. Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė šį priešieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad tiek faktoringo sutartis, tiek trišalė sutartis yra tarpusavyje susijusios, nes trišalė sutartis pasirašyta faktoringo sutarties vykdymui. Kad faktoringo sutartis ir trišalė šalių sutartis yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir tai yra faktiškai tie patys santykiai, kilę iš faktoringo sutarties, patvirtina šių sutarčių turinys ir jų susitarimo dalykas. Pažymėtina, kad netgi trišalėje sutartyje AB Ūkio bankas yra nurodomas, kaip faktorius. Todėl galima pripažinti, kad šių sutarčių pagrindu atsiradę santykiai vertintini, kaip faktoringo sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių faktinis realizavimas, t. y. šių sutarčių sąsajumas ir tarpusavio priklausomumas yra patvirtintas ir į tai turi būti atsižvelgta. Tačiau atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė neįrodžius ir nepatvirtinus teisėto faktoringo sutarties nutraukimo netaikytinos ir išvestinės trišalės sutarties nutraukimo pasekmės.
Negalima sutikti ir su priešieškinio argumentu, kad Lietuvos Banko nutarimas dėl moratoriumo ir nutarimas dėl banko licencijos atšaukimo sąlygojo šalių teisių ir pareigų pagal trišalę sutartį pasibaigimą. Bankas (ieškovė) pagal trišalę sutartį neturi jokių vykdytinų su finansine veikla susijusių įsipareigojimų nei atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė, nei atsakovės AB „Kauno energija“ atžvilgiu. Trišale sutartimi numatytas vienintelis faktoriaus (ieškovės) įsipareigojimas teikti pardavėjo (UAB Kauno termofikacijos elektrinė) užklausimu informaciją apie pirkėjo (AB „Kauno energija“) mokėjimus pagal sąskaitas faktūras su faktoringo žymomis (trišalės sutarties 3 p.). Be to, kaip jau nustatyta, ieškovė neturi ir vykdytinų finansinių įsipareigojimų ir pagal faktoringo sutartį. Todėl šis priešieškinio reikalavimas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl notarės depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų pripažinimo atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė nuosavybe
Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė prašo pripažinti jos nuosavybės teisę į trečiojo asmens Vilniaus 15-ojo notarų biuro notarės D. J. depozitinėje sąskaitoje esančias 3 063 044,06 Lt dydžio pinigines lėšas. Tačiau ginčas tarp šalių kyla dėl sutartinių prievolių vykdymo, o ne dėl nuosavybės teisių į pinigines lėšas, kurias atsakovė AB „Kauno energija“ pervedė į notaro depozitinę sąskaitą, kaip prievolės įvykdymą, kadangi atsakovė AB „Kauno energija“ mano, kad yra kilęs ginčas tarp kreditorių (ieškovės ir atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė) dėl to, kuriam kreditoriui prievolė turi būti įvykdyta. Todėl spręstinas klausimas, kuriam kreditoriui turi būti įvykdyta prievolė, o ne nuosavybės teisės į pinigines lėšas klausimas. Notarė D. J., priėmusi pinigines lėšas į depozitinę sąskaitą, nurodė, kad piniginės lėšos gali būti išmokamos iš notaro depozitinės sąskaitos tik tuo atveju, jeigu abu galimi kreditoriai (UAB Kauno termofikacijos elektrinė ir AB Ūkio bankas) pateiks notarui nedviprasmišką rašytinį nurodymą, kaip minėtiems kreditoriams išmokėti likutį, arba įsiteisėjusį teismo ar arbitražo sprendimą dėl lėšų paskirstymo (t. 1, b. l. 28). Tik nustačius, ar ieškovė turi teisę į atsakovės AB „Kauno energija“ prievolės įvykdymą bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą
Atmetus priešieškinio reikalavimus dėl faktoringo ir trišalės sutarties pripažinimo nutraukta, nurodytos sutartys lieka galiojančios ir vykdytinos, todėl spręstinas klausimas, ar šalys (šiuo atveju atsakovės) yra įvykdžiusios sutartinius įsipareigojimus. CK 6.903 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Atsakovės iš esmės neginčija savo sutartinių įsipareigojimų, nes sutartis nėra ginčijama nei visa apimtimi, nei iš dalies. Tai reiškia, kad sutartimis numatyti įsipareigojimai turi būti vykdomi ir turi būti įvykdyti šių susitarimų apimtyje ir juose numatytomis sąlygomis. Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė faktoringo ir trišale sutartimi perleido reikalavimą ieškovei į skolininkę – atsakovę AB „Kauno energija“ pagal ginčo sąskaitą faktūrą faktoringo limito sumai (faktoringo limitas – tai maksimali perleidžiamų reikalavimų suma), t. y. 39 249 597,96 Lt sumai, ką patvirtina faktoringo sutarties 4.1 p., faktoringo sutarties A priedas ir priedas Nr. 1, trišalės sutarties 1.1 p. (t. 1, b. l. 9–16). Ginčo sąskaita (t. 1, b. l. 18) atsakovės buvo pateikta ieškovei su prašymu ją faktorizuoti nurodytai faktoringo limito sumai – 39 249 597,96 Lt (t. 1, b. l. 17), o ieškovė, remdamasi faktoringo sutartimi, atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinė sumokėjo faktoringo avansą – 35 324 638,16 Lt (t. 1, b. l. 21–25). Todėl ieškovė įgijo teisę į AB „Kauno energija“ mokėjimus pagal ginčo sąskaitą faktoringo limito (39 249 597,96 Lt) sumai, nes CK 6.909 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo sumokėti pinigų sumas finansuotojui, jeigu skolininkas yra gavęs iš kliento arba finansuotojo rašytinį pranešimą apie piniginio reikalavimo perleidimą finansuotojui ir pranešime nurodytas piniginis reikalavimas bei finansuotojas, kuriam turi būti įvykdyta prievolė.
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė AB „Kauno energija“ pagal perleistą reikalavimą, i. y. pagal ginčo sąskaitą liko nesumokėjusi 3 063 044,07 Lt, kuri turi būti sumokėta ieškovei, nes, kaip nustatyta, UAB Kauno termofikacijos elektrinė dar nėra įgijusi teisės ją susigrąžinti, kaip faktoringo rezervą, nes tai, kaip minėta, gali būti tik atskiro ginčo dalyku. Todėl iš atsakovės AB „Kauno energija“ ieškovei priteistina jai dar nesumokėta faktorizuotos sąskaitos dalis – 3 063 044,07 Lt, t. y. ši prievolė turi būti įvykdyta ieškovei, ir ji turėjo būti įvykdyta iki 2013 m. sausio 31 d. Nors atsakovė AB „Kauno energija“ šią sumą, kaip prievolės įvykdymą, remdamasi CK 6.65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, yra įnešusi į notarės D. J. depozitinę sąskaitą, tačiau ieškovė nesutinka, kad toks atsakovės AB „Kauno energija“ prievolės įvykdymas yra tinkamas. CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. CK 6.56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą depozitinę sąskaitą laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Todėl tam, kad būtų galima konstatuoti tinkamą prievolės įvykdymą sumokant į notaro depozitinę sąskaitą, turi būti nustatyta, ar atsakovė AB „Kauno energija“ turėjo pagrindą prievolę įvykdyti tokiu būdu. Byloje nustatytos aplinkybės, kad Lietuvos Banko valdyba 2013 m. vasario 12 d. nutarimu apribojo ieškovės veiklą, o 2013 m. vasario 18 d. nutarimu atšaukė banko licenciją, dėl ko atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2013-02-28 kreipėsi į ieškovę dėl faktoringo sutarties nutraukimo ir tarp šalių faktiškai kilo ginčas dėl faktoringo sutarties nutraukimo, o atsakovė AB „Kauno energija“ dalinius mokėjimus ieškovei pagal ginčo sąskaitą faktūrą atliko iki 2013-02-28 (t. 1, b. l. 38) ir jai atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė nuo 2013-02-21 ne kartą nurodė neapmokėtos sąskaitos likutį pervesti būtent jai (t. 1, b. l. 100–106), leidžia spręsti, kad vyko ginčas tarp ieškovės ir atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė dėl teisės priimti prievolės įvykdymą. Įvertinus aplinkybių išimtinumą (banko veiklos apribojimą, kilusius nesutarimus tarp perleisto reikalavimo kreditorių (buvusio ir esamo), atsakovės AB „Kauno energija“ veiksmai, vykdant prievolę, pripažintini tinkamais. Todėl spręstina, kad atsakovė AB „Kauno energija“ prievolę ieškovei įvykdė 2013-04-16, skolos sumą įnešdama į notaro depozitinę sąskaitą (t. 1, b. l. 28, 36–37). Pripažinus, kad AB „Kauno energija“ prievolę faktiškai yra įvykdžiusi, tačiau prievolės įvykdymas dar nėra pasiekęs ieškovę, ši suma priteistina iš atsakovės AB „Kauno energija“, nes ji ir toliau lieka šių lėšų savininkė, kadangi remiantis CK 6.56 straipsnio 7 dalimi į depozitinę sąskaitą sumokėtas sumas skolininkas gali atsiimti tik iki tol, kol kreditorius nepriėmė įvykdymo. Tačiau kadangi Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (t. 1, b. l. 56–57) ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir yra areštuotos atsakovės AB „Kauno energija“ įneštos į notarės D. J. depozitinę sąskaitą piniginės lėšos (3 063 044,07 Lt), todėl pripažinus, kad tinkamas kreditorius yra ieškovė, išieškojimas skolos padengimui nukreiptinas į šias lėšas.
Dėl delspinigių priteisimo
Ieškovei negavus pilno apmokėjimo pagal sąskaitą iš atsakovės AB ,,Kauno energija“ iki 2013 m. sausio 31 d., t. y. praleidus prievolės įvykdymo terminą, yra prievolės pažeidimas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė, remiantis faktoringo sutarties 6.1.5 p., 10.1 p., privalo mokėti ieškovei 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną iki galutinio atsiskaitymo pagal perimtą reikalavimą. Remiantis faktoringo sutarties 6.1.5. p., atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė atleidžiama nuo šio įsipareigojimo tik tuo atveju, jeigu priskaičiuotus delspinigius ieškovei sumokėjo pats skolininkas AB ,,Kauno energija“, tačiau jų pastaroji nėra sumokėjusi. Todėl, remiantis sutarties nuostatomis, CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 6.71 straipsniu, iš atsakovės UAB Kauno termofikacinė elektrinė priteistini ieškovei sutartimi nustatyto dydžio delspinigiai, skaičiuotini nuo tos dienos, kai prievolė turėjo būti įvykdyta (iki 2013-01-31), t. y. faktiškai nuo 2013 m. vasario 1 d. iki atsakovės AB „Kauno energija“ tinkamo prievolės įvykdymo, t. y. iki 2014-04-16, kai piniginės lėšos buvo įneštos į notaro depozitinę sąskaitą, kas pripažinta tinkamu skolininko prievolės įvykdymu. Atsakovės Kauno termofikacijos elektrinė pareiga mokėti delspinigius yra susieta būtent su skolininko prievolės įvykdymu. Pagal ieškovės pateiktą delspinigių skaičiuotę (t. 1, b. l. 38), kuri atlikta įvertinus šalių susitarimą dėl delspinigių dydžio ir atsakovės atliktų ieškovei mokėjimų dalimis laiką, priteistinų delspinigių dydis būtų 133 265,13 Lt. Todėl ieškinys delspinigių dalyje tenkintas iš dalies ir iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė ieškovei priteistina nurodyta delspinigių suma – 133 265,13 Lt. Kadangi preliminariu sprendimu buvo priteisti visi ieškovės prašomi delspinigiai, paskaičiuoti iki ieškinio pateikimo teismui dienos, todėl nustačius, kad prievolė buvo įvykdyta 2013-04-16 AB „Kauno energija“ įnešus skolos sumą į notaro depozitinę sąskaitą, preliminarus sprendimas keistinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
Dėl palūkanų priteisimo
Atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė, duodama nurodymą kitai atsakovei „AB „Kauno energija“ neapmokėti ieškovei likusios faktorizuotos sąskaitos faktūros dalies, savo veiksmais sutrukdė tam, kad prievolė būtų įvykdyta tinkamam kreditoriui. Tai patvirtina ir UAB Kauno termofikacijos elektrinė raštai atsakovei AB „Kauno energija“, kuriais ji nurodė prisiimanti visas dėl jos duotų nurodymų neapmokėti sąskaitos likučio ieškovei atsirasiančias pasekmes. (t. 1, b. l. 119–121). Todėl būtent atsakovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė yra atsakinga už tai, kad ieškovė tik po teismo proceso ir tik teismo sprendimu realiai gaus prievolės įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, procesinės palūkanos, numatytos CPK 6.37 straipsnio 2 dalyje, ieškovei priteistinos iš šios atsakovės nuo visos ieškinio tenkinimo sumos (skolos ir delspinigių) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė pareigą mokėti procesines palūkanas iš esmės numato ir faktoringo sutartis (sutarties 6.5 p.), o CK 6.56 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad prievolės įvykdymas pagal šio straipsnio taisykles (sumokant skolą į depozitinę sąskaitą) atleidžia skolininką nuo palūkanų ar kitokių įmokų mokėjimo ateityje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, todėl ieškinį patenkinus iš dalies priteistinas žyminis mokestis valstybei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi nustatyta, kad ieškinys patenkintas faktiškai dėl atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė veiksmų, kadangi būtent ji davė nurodymą ir sutrukdė kitai atsakovei AB „Kauno energija“ įvykdyti prievolę tiesiogiai ieškovei ir dėl to kilo šis teisminis ginčas, o atsakovės AB „Kauno energija“ atliktas prievolės įvykdymas sumokant į notaro depozitinę sąskaitą buvo pripažintas tinkamu prievolės įvykdymu, todėl žyminis mokestis valstybei bei bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos būtent iš šios atsakovės. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo visos patenkintos ieškinio sumos, t. y. 3 196 309,20 Lt sumos, tačiau neviršijant CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos 30 000 Lt maksimalios žyminio mokesčio sumos, kas šiuo atveju ir taikytina. Iš šios atsakovės valstybei taip pat priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurias sudaro 136,99 Lt.
Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 14 278 Lt atstovavimo išlaidas, kurioms pagrįsti pateikė PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą ir ataskaitą (t. 1, b. l. 182–184). Tačiau CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ reikalavimais nustatytina, kad ieškovei priteistina 8 200 Lt atstovavimo išlaidos, kurias sudaro: 6 000 Lt (už ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį), 1 000 Lt už atsiliepimą į atsakovių prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo ir 1 200 Lt už dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 8 val. Todėl iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė ieškovei priteistinos 8 200 Lt atstovavimo išlaidos.
Atsakovė AB „Kauno energija“ yra pareiškusi prašymą priteisti iš ieškovės 11 800 Lt atstovavimo išlaidas (t. 2, b. l. 107–115), tačiau šis prašymas netenkintinas, kadangi ieškovės ieškinys faktiškai yra patenkintas, o bylinėjimosi išlaidos, kaip jau nurodyta faktiškai buvo patirtos dėl atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinė veiksmų, tačiau atsakovės prašymo priteisti atstovavimo išlaidas iš šios atsakovės nėra pareiškusi.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 260, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei Ūkio bankas (įmonės kodas 112020136) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno energija“ (įmonės kodas 235014830) 3 063 044,07 Lt skolą, išieškojimą nukreipiant į notarės D. J. depozitinėje sąskaitoje esančias atsakovės AB „Kauno energija“ įneštas pinigines lėšas, o iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė (įmonės kodas 110884 491) – 133 265,13 Lt delspinigius ir 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo visos priteistos skolos ir delspinigių sumos – 3 196 309,20 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 200 Lt atstovavimo išlaidas.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė priešieškinį atmesti.
Išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinė (įmonės kodas 110884 491) valstybei 30 000 Lt žyminį mokestį ir 136,99 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Nijolia Indreikienė