Nr.GD-3274/2013                                                                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

sekretoriaujant  N. A.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo R. B. ir jo gynėjo skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas įtariamojo R. B. ir jo gynėjo skundas panaikinti prokurorų nutarimus dėl atsisakymo nutraukti  ikiteisminį tyrimą ir ,

nustatė:

Skundžiama nutartimi atmestas įtariamojo R. B. ir jo gynėjo skundas dėl 2013-02-18 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės 2013-02-06 nutarimas atsisakyti nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš R. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje.   

Skundais įtariamasis R. B. ir jo gynėjas prašo panaikinti 2013-03-14 apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas jų skundas panaikinti 2013-02-18 ir 2013-02-06 Panevėžio apygardos prokurorų nutarimus, kuriais atsisakyta nutraukti ikiteisminį tyrimą ir priimti  naują procesinį sprendimą – nutraukti prieš R. B. ikiteisminį tyrimą, nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių.

Skunde įtariamasis R. B. nurodo, kad jis nesutinka su priimtais teismo ir prokurorų procesiniais sprendimais, nes nusikaltimų, kuriais įtariamas jis nepadarė, o 2013-02-05 jam pateiktame pranešime apie įtarimą nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams paaiškino visas jam žinomas įvykio aplinkybes, pateikė prašomus dokumentus ir mano, kad jis negali būti persekiojamas baudžiamąja tvarka. Dėl to jo gynėjas rašė prokurorui prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau prokurorė prašymo netenkino, o apskundus jos nutarimą vyriausiajam prokurorui, šis skundą atmetė. Abiejų prokurorų priimti sprendimai yra formalūs, nutarimai yra neargumentuoti ir nepagrįstas faktiniais duomenimis, todėl yra nepagrįsti ir neteisingi. Jis yra pripažintas įtariamuoju nežiūrint ir to, kad tariamiems „nelegalams“ suteikus prieglobstį ir teisę gyventi Lietuvoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse – narėse, bei leidus kai kuriems išvykti iš Lietuvos, ikiteisminis tyrimas tęsiamas, 2013-02-05 pareiškiant jam įtarimą jau sunkesniu nusikaltimu, numatytu BK 292 str. 2 d.. Pranešimuose apie įtarimus nėra aprašyta ir aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais jis nusikalto, kokie ikiteisminio tyrimo duomenys bei kokiu būdu įrodo tai, ko jis nėra padaręs.

Gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje bei prokurorų nutarimuose, kuriais atsisakyta nutraukti ikiteisminį tyrimą, neišnagrinėti skundo argumentai, skundas atsisakyta tenkinti  formaliai manipuliuojant teisinėmis sąvokomis bei tuo, kad įtariamajam ir jo gynėjui nežinoma ikiteisminio tyrimo medžiaga. Gynėjo nuomone, 1-os instancijos teismas priimdamas sprendimą  nutartyje  turėjo nurodyti ir konkrečiai įvardinti ikiteisminio tyrimo duomenis, paneigiančius reikalavimo nutraukti ikiteisminį tyrimą faktinius pagrindus, nes baudžiamojon atsakomybėn asmuo traukiamas tik esant neabejotinai nustatytiems ir pagrįstiems duomenims apie jo padarytą nusikalstamą veiką. Skunde teigia, kad pranešime apie įtarimą turi konkrečiai ir detaliai nurodyti konkrečius traukiamo baudžiamojo atsakomybėn asmens veiksmus, jų pobūdį ir priežastinį ryšį su baudžiamosios teisės normų reikalavimų pažeidimu, visi duomenys turi būti pagrįsti konkrečiais ir patikimais faktais. Priimant procesinį sprendimą dėl skundų, teismas turėjo nurodyti skundų argumentų nepagrįstumą, tačiau to nepadarė, todėl prašo tinkamai teisiškai įvertinti įtariamojo patraukimo baudžiamojo atsakomybėn pagrindus, atsižvelgiant į tai, kad R. B. nebuvo užkluptas ir sulaikytas darant nusikaltimą, niekas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų nenurodo į jį kaip į asmenį, prisidėjusį prie nusikaltimo padarymo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme faktą. Be to, asmenims, kurie buvo sulaikyti pasienio rinktinės pareigūnų, yra suteikti ekonominių pabėgėlių ar kitoks teisinis prieglobsčio statusas ir daliai jų leista išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl gynėjo nuomone išnyko Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnyje nustatyti privalomi nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai, įvardinantys gabenamą asmenį kaip nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintį asmenį ir neteisėtai perėjusį valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį. Esant tokioms aplinkybėms, gynėjo nuomone, tiriamoji veika neteko privalomos kriminalizuotos veikos požymių ir dėl to ikiteisminis tyrimas privalo būti nutrauktas. Skunde pažymima, kad ikiteisminis tyrimas trunka itin ilgai, dalis prieglobsčio teise pasinaudojusių asmenų sugebėjo išvykti iš Lietuvos net nebūdami apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl prarastos jų parodymų patikrinimo galimybės.

Skundai atmestini.

Iš gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2012-04-13 VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM  Ignalinos rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų užsieniečių – Irako ir Afganistano piliečių gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną ir jų slėpimo Lietuvos teritorijoje, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 str. 1 d. 2012-04-13 R. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame jis įtariamas tuo, kad jis, nuo nenustatytos dienos iki 2012 m. balandžio 13 d. 7 val. 15 min. Ignalinos r. Dvariškių k. esančiame ūkiniame pastate slėpė neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną perėjusius 5 užsieniečius, kurių asmenybės ir kilmės valstybės nenustatytos, o 2013-02-05 pranešime apie įtarimą R. B. veikos, kuria įtariamas aplinkybės, buvo patikslintos, nurodant užsieniečių pavardes ir jų kilmės šalis, nurodytas nusikaltimo laikas, vieta, būdas, kuriuo įtariamasis naudojosi slepiant užsieniečius, t.y. atrakinęs ir leidęs naudotis jam dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato patalpomis (b.l. 3, 33, 3 t.), todėl nepagrįsti įtariamojo ir jo gynėjo skundo teiginiai pranešimuose apie įtarimus nėra aprašyta ir aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais jis nusikalto.

 2012 m. balandžio 13 d. R. B. apklaustas apie pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes nurodė, kad 2012 m. balandžio 11 d. jam skambino vyriškis vardu Viktoras, kuris anksčiau lankėsi jo sodyboje, o 2012 m. balandžio 12 d. jis buvo atvažiavęs „BMV“ automobiliu, o su juo kartu buvo atvažiavęs kitas automobilis, kuriame buvo du nepažįstami vyriškiai su kuriais jo namuose gėrė alkoholį, iš jų kalbos suprato, kad jie nori per valstybės sieną gabenti cigaretes, tačiau patalpomis ūkiniame pastate, esančiame 400 m. nuo jo sodybos, jiems neleido naudotis (b.l.5-6,3 t.).

Pranešimai apie įtarimą R. B. atitinka BPK 187 straipsnyje nurodytus reikalavimus - nurodyta nusikalstamos veikos laikas, vieta, nusikaltimo padarymo būdas ir kitos svarbios aplinkybės ir įtariamasis nuo tokio įtarimo gali gintis, pateikdamas savo įvykio versiją. Pagrindiniai įtariamojo R. B. ir jo gynėjo skundų argumentai susiję su tuo, kad, jų nuomone, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų patvirtinančių R. B. kaltę dėl jam pareikštų įtarimų, gynėjas, nebūdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikia teorinius samprotavimus dėl kokių priežasčių R. B. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (nebuvo užkuptas darant nusikaltimą, nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė jo prisidėjus).Tokia argumentacija siekiama, kad jo skundą nagrinėjantis teismas imtų vertinti ikiteisminio tyrimo duomenis, tačiau šių duomenų vertinimas yra bylą pirmąja instancija nagrinėsiančio teismo išimtinė teisė, jeigu prokuroras nuspręs, kad yra pakankamai duomenų perduoti bylą teismui, tuo tarpu aukštesnysis teismas turi tik įvertinti, ar medžiagoje yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą pareikšti įtarimus. Susipažinus su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga pripažintina, kad joje yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą pareikšti R. B. įtarimą nusikaltimu, numatytu BK 292 str. 2 d. Tai, kad įtariamasis R. B. ir jo gynėjas nesutinka su pareikštais įtarimais ir tai, kad užsieniečiams suteiktas prieglobsčio statusas negali būti pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą, tai nurodė ir skundą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas bei prokurorai, todėl skundžiama nutartis, kuria palikti galioti prokurorų nutarimai atsisakyti nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į BPK 218 str. įtvirtintą prokuroro pareigą kaltinamąjį aktą surašyti tik tuomet, kai yra įsitikinęs duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, pakankamumu, nėra pagrindo abejoti, kad tyrimą organizuojantis prokuroras šios pareigos laikysis, priešingu atveju, privalės priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Pažymėtina, kad įtariamasis R. B. savo įvykio versiją gali dėstyti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, gindamasis nuo jam pareikšto įtarimo ir jo pateiktą versiją ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ir tyrimą organizuojantis prokuroras, privalės  apsvarstyti ir įvertinti. Tuo tarpu įtariamojo pasirinktas gynybos būdas, siekiant inicijuoti ikiteisminio tyrimo nutraukimą yra galimas kaip vienas jo teisių realizavimo būdų, tačiau netenkintinas dėl ankstesniuose prokurorų  ir teismo bei šiame sprendime aptarto jo nepagrįstumo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Į. R. B. ir jo gynėjo skundus atmesti ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                          Bronė Vidzėnienė