Civilinė byla Nr. eB2-1780-924/2019
Teisminio proceso Nr.2-56-3-01063-2016-5
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. lapkričio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas,
sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, Mantui Cemnelonskiui, Laurai Gintvainytei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ atstovams A. A. ir G. B.,
suinteresuotam asmeniui J. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kulpės slėnis“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurioje suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Golden capital“, J. G., E. G., G. G., D. G., uždaroji akcinė bendrovė „Finotoka“, J. M., D. P..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Pareiškėjos procesinių dokumentų, paaiškinimų esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kulpės slėnis“ kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalies, 20 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.
2. Pareiškėjos teigimu, tiek UAB „Golden capital“ vadovas (bei akcininkas) J. G., tiek visi kiti akcininkai, t. y. E. G., G. G., D. G., nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, t.y. buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi bendrovei sprendimai; turtas galėjo būti parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
3. Pareiškėja nurodė, kad dauguma BUAB „Golden capital“ sudarytų sandorių kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisėtumo bei yra akivaizdžiai nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi BUAB „Golden capital“. BUAB „Golden capital“ priklausantis nekilnojamasis turtas: 57142/135341 dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 427/914 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo ne parduoti, o perduoti kaip nepiniginis įnašas už įsigytas UAB „Parko prekybos centras“ akcijas. Laiko, kad šis sandoris sudarytas neteisėtai, kadangi akcijos, kurių vertė siekė apie 230 000 Eur, perleistos negalinčiai už jas atsiskaityti UAB „Aušros alėja“, todėl yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Kreditorės teigimu, UAB „Parko prekybos centras“ akcininkų sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo priimtas pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) imperatyvias 17 straipsnio 4 dalies, 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4. BUAB „Golden capital“ vadovas J. G. (įmonės valdymo organas) nevykdė/ netinkamai vykdė minėtuose teisės aktuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.), kadangi:
4.1. BUAB „Golden capital“ vadovo J. G. vadovavimo metu sudaromuose BUAB „Golden capital“ finansiniuose dokumentuose, konkrečiai – balanse iš finansinio turto dėl įmonės bankroto (BUAB „Nevėžio vingis“ 2014-10-23 iškelta bankroto byla) nėra atimta (nors turėtų būti) BUAB „Nevėžio vingis“ (kodas: 147688939, adresas: Pramonės g. 15, Šiauliai) akcijų vertės sumažėjimo suma kaip tai numato 18-ojo Verslo apskaitos standartų (toliau – VAS) nuostatos;
4.2. BUAB „Golden capital“ balanse iš gautinų sumų dėl įmonės bankroto nėra atimtos reikalavimo sumos į BUAB „Nevėžio vingis“ vertės sumažėjimą, nors dėl sumų, kurių nesitikima gauti, nes BUAB „Nevėžio vingis“ yra bankrutavusi, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo.
5. Kreditorės teigimu, BUAB „Golden capital“ sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus ir netgi nuostolingus sandorius, kurie lėmė tai, jog minėtų bendrovių UAB „T&A projektai” bei UAB “Idea&Realty” akcijos buvo perleistos visiškai už jas negalinčiam atsiskaityti juridiniam asmeniui UAB „AMK Logistika“, kuriam netrukus po tokių perleidimų įgyvendinimo buvo iškelta bankroto byla, o bankroto procedūras vykdo pats BUAB „Golden capital“ direktorius J. G..
6. Pažymėjo, kad BUAB „Golden capital“ esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su savo kreditoriais, jos vadovas J. G. dar labiau sumažino bet kokias galimybes patenkinti kreditorių interesus ir pats su BUAB „Golden capital“ sudarė paskolos sutartis bendrai 15 000 Eur sumai, kurios tik padidino BUAB „Golden capital“ nemokumą. Kreditorės teigimu, pats J. G. neturėjo galimybių tinkamai atsiskaityti su BUAB „Golden capital“ ir grąžinti pasiskolintų pinigų, todėl tokie veiksmai vertintini nesąžiningu BUAB „Golden capital“ vadovo elgesiu, sukėlusiu vadovaujamos bendrovės nemokumą.
7. Taip pat BUAB „Golden capital“, laiku neatsiskaičiusi su kreditoriais, pažeisdama teisės aktus, investavo į UAB „Senvagės rezidencija“ akcijas dideles pinigų sumas, taip pažeisdama kreditorių interesus.
8. Bankrutuojančios įmonės nemokumas jau buvo 2014 m. ir buvo konstatuotas kelių teismų, kurie atsisakė iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą būtent dėl to, kad neįmanoma atkurti jos mokumo ir veiklos tęstinumo. Šiuo atveju, nuo 2014 m. lapkričio 3 d., kai pareiškėjas pateikė pranešimą įmonei apie pareigą sumokėti skolą ir nurodė, jog kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu nesumokės skolos, Bankrutuojančios įmonės tyčia net 3 (tris) kartus bandė kelti restruktūrizavimo bylą, kas trukdė kreditoriui UAB „Kulpės slėnis“ iškelti bankroto bylą. Nei įmonės vadovas, nei akcininkai patys neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, bet priešingai įmonės nemokumo (bandymų restruktūrizuoti) laikotarpiu atliko eilę pareiškėjo jau minėtų veiksmų ir sudarė sandorius, kurie panaikino bet kokias galimybes pareiškėjui patenkinti savo kreditorinį reikalavimą į UAB „Golden capital“.
II. Suinteresuotų asmenų procesinių dokumentų, paaiškinimų esmė
9. BUAB „Golden capital“ buvęs įmonės vadovas ir akcininkas J. G. su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ skola išieškoma vykdomosiose bylose. Kreditoriai patys pasirinko kokiomis priemonėmis turėtų būti užtikrintas prievolių įvykdymas, pareiškėja pasirinko laidavimą. Skola iš laiduotojų kreditorei yra priteista teismo sprendimu. Su kreditoriumi nebuvo atsiskaityta dėl ekonominės krizės. Buvo siekiama išsaugoti įmonę, keletą kartų kreiptasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau tokia byla nebuvo iškelta. Iškeliant bankroto bylą nebuvo konstatuota, kad įmonė nemoki. Bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai, turtas. Bankroto administratorius jokių įmonės vadovo/akcininkų neteisėtų veiksmų nenustatė. 2011 metų liepos mėnesį UAB „Golden capital“ akcijas lygiomis dalimis padovanojo savo vaikams, tačiau jie buvo nepilnamečiai, nepriiminėjo jokių sprendimų bei nedalyvavo įmonės valdyme, nepilnamečių vaikų vardu veikė įstatyminis atstovas (tėvai).
10. BUAB „Golden capital“ buvęs akcininkas D. G. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad jis pilnamečiu tapo tik 2019-08-24 ir apie tai, jog jis buvo vienas iš UAB „Golden capital“ akcininkų sužinojo tik iš teismo gavęs procesinius dokumentus. Dėl akcijų įsigijimo jis jokių sutarčių nesudarinėjo ir nežino kokiu pagrindu jis buvo įrašytas UAB „Golden capital“ akcininku.
11. Kiti buvę BUAB „Golden capital“ akcininkai E. G. ir G. G. atsiliepimų nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo.
12. Kreditoriai J. M. ir D. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Kulpės slėnis“ prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu prašė netenkinti. Paaiškino, kad BUAB „Golden capital“ vykdė investavimo pobūdžio ūkinę – komercinę veiklą, nuolat supirkinėjo patrauklių Panevėžio įmonių akcijų paketus iš įvairių juridinių ir fizinių asmenų. Kreditoriai tuo metu turėjo laisvų lėšų, kurias sutiko investuoti. Susitarimo sąlygos buvo vykdomos, paskolos buvo teikiamos remiantis rašytinėmis sutartimis, o perkami akcijų paketai buvo įkeičiami. Tačiau ištikus ekonominei krizei, BUAB „Golden capital“ nesugebėjo atsiskaityti su UAB „Kulpės slėnis“ už perkamą UAB „Nevėžio vingis“ akcijų paketą, tad buvo iškelta bankroto byla. Laiko, kad BUAB „Golden capital“ finansiniai sunkumai ištiko dėl rinkos pokyčių ir ekonominės krizės, o ne dėl sąmoningo privedimo prie bankroto.
13. BUAB „Golden capital“ bankroto administratorė prašė atmesti kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ prašymą pripažinti BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad:
13.1 ginčas dėl bankroto administratoriaus ataskaitos ir joje teikiamų duomenų teisingumo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-315-828/2015, todėl papildomai dėl šių kreditoriaus argumentų nepasisako.
13.2 . J. G. 15 000 Eur dydžio skola įmonei buvo priteista, J. G. pripažino skolą ir ją grąžino BUAB „Golden capital“, todėl nenustatyta įmonės lėšų skolinimosi, turint tikslą jų negrąžinti ir / ar pasisavinti.
13.3 . Nurodė, įmonės sprendimas ir toliau investuoti į įmonių akcijas, tikintis plėsti veiklą ir gauti iš to pajamų, tokiu būdu siekiant atsiskaityti su kreditoriais, yra protingesnis nei veiklos sustabdymas ar jos nevykdymas, nes nevykdant veiklos, įmonės finansinė padėtis tik dar labiau pablogėtų. Būtent kreditoriau UAB „Kulpės slėnis“ iniciatyva visos naujai įgytos akcijos buvo areštuotos, dėl to nebuvo realizuotos, taip prarandant jų rinkos vertę. Nurodė, kad UAB „Senvagės rezidencija“ akcijos nerealizuotos ir nėra aišku, už kokią kainą jos bus parduotos įmonės bankroto procese.
13.4 . Bendrovės bankrotas buvo ypač nenaudingas bendrovės akcininkams bei jos vadovui, nes buvo prarasta 868 800 Eur (akcinio kapitalo dydį patvirtina VĮ ,,Registrų centras“) investicijos į įmonės akcinį kapitalą, jie patyrė dvigubai didesnę žalą nei įmonės kreditoriai.
13.5 . Bankroto administratorė patikrinusi įmonės buhalteriją, nenustatė fakto, jog įmonės apskaita buvo vedama pažeidžiant teisės aktus. Tą patvirtina ir buvusio vadovo J. G. kartu su atsiliepimu pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atlikto patikrinimo aktas.
13.6 . Pažymėjo, kad kreditorius UAB „Kulpės slėnis“ ne tik kad neįrodė priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, tačiau neįrodė ir pačio sąmoningo blogo įmonės valdymo fakto, t. y. neįrodė, kad tam tikrais sandoriai ir / ar įmonės valdymo organų veiksmais (neveikimu), BUAB „Golden capital“ buvo tyčia privesta prie bankroto.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, o šio straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos aplinkybės, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas preziumuojamas, todėl jas paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.
15. Vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio nuostatomis, teisme iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai ir teismo paskirtas bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Taip pat preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis).
16. Pagal kasacinio teismo praktiką ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtinti tyčinio bankroto kriterijai taikomi tik kartu su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, todėl esminiu tyčinio bankroto elementu laikytinas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais. Taigi, turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).
17. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi atmetė kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ prašymą pripažinti BUAB „Golden capital“ bankrotą tyčiniu (bankroto byla Nr. eB2-203-260/2019). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kreditorės UAB „Kulpės slėnis“ atskirąjį skundą, 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ bankroto pripažinimo tyčiniu grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (civilinė byla Nr. e2-546-450/2019).
Dėl apgaulingos ir netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo
18. Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartyje konstatavo, kad aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bei bankroto administratoriaus patvirtinimą, jog iš perduotų duomenų, jis galėjo nustatyti įmonės turto masę (vertę) ir kitus su buhalterine apskaita susijusius duomenis, darytina išvada, kad apeliantės argumentai nepatvirtina sąmoningo įmonės vadovo veikimo (neveikimo), privedant įmonę prie tyčinio bankroto šiuo pagrindu. Teismas sprendžia, kad nurodyti pažeidimai, susiję su akcijų verte, ar beverčių akcijų įtraukimu į turto masę, neleidžia daryti išvados apie sistemingą bei kryptingą įmonės privedimą prie bankroto, taigi, ir pažeidimus, kurie leistų kvalifikuoti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtiną tyčinio bankroto požymį. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju galimi netinkami įmonės apskaitos dokumentų tvarkymo veiksmai yra pernelyg nutolę nuo įrodinėtino tyčinio bankroto požymio. Tam, kad būtų galima bendrovės bankrotą kvalifikuoti tyčiniu, nepakanka vien nustatyti netinkamą apskaitos tvarkymą, bet būtina taip pat įrodyti, jog dėl šios aplinkybės nėra galimybių bent iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nors apeliantė nurodo, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma netinkamai, ji nepateikia duomenų, jog nebuvo galima bent iš dalies nustatyti UAB „Golden capital“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
20. Bylą pirmos instancijos teisme nagrinėjant iš naujo taip pat nebuvo pareiškėjos įrodyta bei teismo nustatyta, kad dėl netinkamo apskaitos tvarkymo nėra galimybių bent iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Priešingai, į bylą pateikta specialisto išvada (atsakymas į 7 ekspertui užduotą klausimą) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-2-00406-17 patvirtina jau anksčiau teismų konstatuotą aplinkybę, jog pagal tyrimui pateiktus dokumentus, apskaitos registrus ir finansines ataskaitas galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą už 2008-05-01 – 2016-10-07 laikotarpį.
Dėl kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą apribojimo
21. Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
22. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas įrodinėjo tai, kad skola kreditoriui buvo priteista Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimu, o vykdomasis raštas minėtoje civilinėje byloje išduotas 2011 m. liepos 18 d. Taigi, nesant ginčo dėl įmonės prievolės kreditoriui UAB „Kulpės slėnis“, 2011 m. sausio 21 d. buvo sudarytas sutartinio įkeitimo lakštas, kurio pagrindu buvo užtikrinama 10 000 Lt dydžio prievolė 590 852 Lt vertės turtu kitam kreditoriui D. P.; 2011 m. gruodžio 29 d. buvo sudarytas sutartinio įkeitimo lakštas, kurio pagrindu buvo užtikrinama tos pačios 10 000 Lt dydžio prievolės įvykdymas 27 891 Lt vertės turtu; 2013 m. vasario 18 d. buvo sudarytas sutartinio įkeitimo lakštas, kurio pagrindu buvo užtikrinama tos pačios 10 000 Lt dydžio prievolės įvykdymas 134 339 Lt vertės turtu. Galiausiai, pareiškėjo teigimu, nuo 2011 iki 2014 metų kreditoriui, suteikusiam 2 896 Eur (10 000 Lt) paskolą, už kurią buvo neskaičiuojamos palūkanos, buvo įkeistas 218 107 Eur vertės turtas.
23. Byloje nustatyta, kad kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ prievolė buvo užtikrinta BUAB „Golden capital“ vadovo ir jo sutuoktinės laidavimu. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimis BUAB „Golden capital“ bankroto byloje yra patvirtinti kreditoriaus D. P. 141 810,01 Eur dydžio ir kreditoriaus J. M. 144 810,01 Eur dydžio finansiniai reikalavimai, kurie yra užtikrinti įkeitimu. Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtinti patikslinti BUAB „Golden capital“ trečiosios eilės kreditorių D. P. 110 200,63 Eur ir J. M. 168 648,33 Eur finansiniai reikalavimai. Bankroto byloje iki šiol nepatenkinti šie jos kreditorių finansiniai reikalavimai: 1) UAB „Kulpės slėnis“ – 145565 Eur; 2) J. M. – 168648,33 Eur; 3) D. P. – 110200,63 Eur; 4) J. G. – 554,38 Eur. Byloje nėra duomenų, kad kreditorius UAB „Kulpės slėnis“ būtų reikalavęs kitokio prievolių įvykdymo užtikrinimo. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V., buvęs Finastos valdybos narys ir konsultavęs UAB „Invetex“ (dabar UAB „Kulpės slėnis“) dėl UAB Nevėžio vingis“ akcijų pardavimo, nurodė, kad parduodant akcijas nurodė, jog prievolė būtų užtikrinta J. G. ir S. G. laidavimu, kurie turėjo savo turto (nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą 5 lapas). Paskolos sutartys bei įkeitimo sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad minėtais įkeitimo sandoriais per se (liet. savaime) iš esmės buvo siekiama apsaugoti tik keleto kreditorių interesus, iš esmės paneigiant kitų kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą.
24. UAB „Golden capital“ vykdė investicinę veiklą ir tai buvo daroma tiek paties akcininko J. G., tiek įmonės kreditorių D. P. ir J. M. paskolintomis lėšomis. Bankroto byloje buvo patvirtintas kreditoriaus D. P. 141 810,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kurio nepatenkinta bankroto proceso metu dalis liko 110 200,63 Eur. Taigi, net ir nustačius, kad jam buvo įkeistas didesnės vertės įkeitimas nei skola (218 107 Eur vertės turtas), taip užtikrinant gauti pirmumo teise reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, šis faktas iš esmės neužkirto kreditoriui UAB „Kulpės slėnis“ teisės gauti reikalavimo patenkinimą iš įmonės turto. Kreditoriui D. P. bankroto proceso metu buvo padengta tik 31609,38 Eur, kas reiškia, kad, nepaisant to, kad buvo įkeistas didesnės vertės turtas nei skola, įmonės turto nepakanka patenkinti finansinio reikalavimo.
25. Teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti, kad BUAB „Golden capital“ vadovo ir jo sutuoktinės laidavimas buvo deklaratyvus. J. G. vardu iki šiol registruotas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , kurio rinkos vertė 2008 m. sausio 10 d. buvo 4 166 000 Lt (S. G. nekilnojamojo turto neturi), taip pat laiduotojas (-ai) turėjo įvairių įmonių akcijų, kurios vėliau tapo bevertėmis (įmonės bankrutavo ir kitos priežastys).
26. UAB „Kulpės slėnis“ skolai išieškoti 2011 m. rugsėjo 2 d. buvo užvestos trys vykdomosios bylos (viena iš skolininko UAB „Golden capital“, kita iš laiduotojo J. G., trečia iš S. G. ). Vykdomosiose bylose 2013 m. lapkričio 22 d. areštuotas UAB „Golden capital“ turtas (UAB „Nevėžio vingis“ akcijos), 2014 m. gruodžio 18 d. J. G. nekilnojamas turtas (visam areštuotam nekilnojamajam turtui yra įregistruota hipoteka), 2016 m. kovo 21 d. - UAB „Nevėžio vingis“ piniginės lėšos ir turtinės teisės į jas, 2016 m. balandžio 27 d. – UAB „Panevėžio autoservisas“, AB Panevėžio butų ūkis, UAB „Panevėžio gatvės“ akcijos, kurios priklauso UAB „Golden capital“, tačiau akivaizdu iš šio turto nėra galimybės bent dalį skolos išieškoti kreditoriaus naudai. Antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą, nenustatyta, jog skolininkas UAB „Golden capital“ ar jos vadovas J. G. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus trukdžiusios išieškoti skolą, bei jų atžvilgiu nebuvo taikytos jokios priemonės. Kaip yra nurodęs antstolis 2018-11-12 rašte Nr. S-3.5. Nr. 17963, vykdymo veiksmai užsitęsė dėl nepertraukiamų skolininko UAB „Golden capital“ bei išieškotojo UAB „Kulpės slėnis“ teikiamų nepagrįstų skundų dėl antstolio veiksmų, dėl ko neturėdamas vykdomosios bylos, negalėjo operatyviai ir tinkamai atlikti priverstinio vykdymo veiksmus: surasti skolininko turtą, jį areštuoti. Taigi, nors skolininko UAB „Golden capital“ prievolė kreditoriui UAB „Kulpės slėnis“ buvo užtikrinta laidavimu, tačiau nuo 2011 m. nei iš BUAB „Golden capital“, nei iš solidarių skolininkų (laiduotojų) J. G. ir S. G. kreditorius nėra gavęs jokios dalies skolos patenkinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius nesiėmė veiksmų, siekdamas kitokių skolos užtikrinimo priemonių (pvz. prašyti įkeitimo), ar išieškoti iš kitiems kreditoriams įkeisto skolininko turto (CPK 747 straipsnis 3 dalis), tačiau teismo vertinimu akivaizdu, jog priverstinio vykdymo proceso metu išieškotojas buvo aktyvus ir visais būdais siekė sėkmingo skolos išieškojimo.
27. Taigi byloje nenustatyta, kad UAB „Golden capital“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.
Dėl nuostolingų ir įmonei nenaudingų sandorių sudarymo
28. Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, jei nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.
29. Kaip yra nurodyta specialisto išvadoje (išvados 13 lapas), UAB „Golden capital“ 2010-2014 m. turėjo finansinę galimybę atsiskaityti su UAB „Invetex“ (UAB „Kulpės slėnis) pagal akcijų pirkimo sutartį, nes kasos ir banko sąskaitos pinigų apyvartos viršijo įsipareigojimus UAB „Invetex“. Tačiau UAB „Golden capital“ pinigines lėšas naudojo paskolų UAB „Nemuno prekybos centras“ suteikimui, UAB „Nevėžio vingis“, UAB „Nemuno prekybos centras“ akcijų pirkimui, investicijoms į UAB „Senvagės rezidencija“, atsiskaitymams su tiekėjais. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad UAB „Golden capital“ patyrė nuostolius dėl UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų pirkimo-pardavimo (2013 m. – 312300 Lt nuostolių), UAB „T&A Projektai“ (buvusi UAB „Opulens“) ir UAB „Idea&realty“ akcijų pardavimo UAB „AMK Logistika“ (2014 m. - 480000 Lt nuostolių), UAB „Senasis sakalas“ (vėliau UAB „Parko prekybos centras“) akcijų pardavimo.
Dėl UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų perleidimo UAB „Aušros alėja“
30. 2013-11-29 Vertybinių popierių (akcijų) pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad UAB „Golden capital“, atstovaujama direktoriaus J. G. (pardavėjas), ir UAB „Aušros alėja“, atstovaujama akcininkės G. G. (pirkėjas), sudarė sutartį dėl UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų pirkimo-pardavimo, nurodydami, kad vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, šalių susitarimu nustatyta vienos akcijos kaina 10 Lt, bendra 3470 vnt. paprastųjų vardinių akcijų kaina 34700 Lt. Tačiau UAB „Golden capital“ 2010-2012 metų investicijos į dukterinę įmonę UAB „Senvagės rezidencija“ sudarė 347000 Lt. Tokiu būdu UAB „Golden capital“ patyrė 312300 Lt nuostolius dėl UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų pirkimo-pardavimo. 2014 metais UAB „Golden capital“ nupirko 2530 vnt. UAB „Senvagės rezidencija“ paprastųjų vardinių akcijų už 253000 Lt iš UAB „Nevėžio vingis“, kai vienos akcijos nominali ir pirkimo kaina yra 100 Lt. UAB „Golden capital“ 2014-10-31 pardavė 2530 vnt. akcijų po 10 Lt vėl gi patirdama 218700 Lt nuostolį. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad įmonės akcijos buvo parduotos už rinkos kainą. Teismo vertinimu labiau tikėtina, kad šalių sutarta UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų pardavimo UAB „Aušros alėja“ kaina neatitiko rinkos kainos (kaina turėjo būti didesnė), todėl spręstina, kad buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, juolab, kad šie sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų. UAB „Aušros alėja“ akcininkė (valdanti 98,33 proc. visų bendrovės akcijų) bei asmuo su kuria buvo sudaryti nuostolingi sandoriai buvo UAB „Golden capital“ vadovo bei akcininko dukra G. G. ir šios aplinkybės, teismo vertinimu, turi įtakos tiek sandorių teisėtumui, tiek sprendžiant klausimą dėl BUAB „Golden capital“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pažymėtina, kad kaip matyti iš 2014-12-01 UAB „Senvagės rezidencija“ visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo, kuriame dalyvavo bendrovės akcininkai: UAB „Golden capital“ akcininkas J. G. ir UAB „Aušros alėja“ akcininkė G. G. buvo padidintas bendrovės įstatinis kapitalas 4000 parastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė ir emisijos kaina 100 Lt, šias akcijas apmokant UAB „Golden capital“ 400 000 Lt papildomu piniginiu įnašu, kai šios įmonės vadovė buvo S. G. (UAB „Golden capital“ akcininko J. G. sutuoktinė ir UAB „Aušros alėja“ akcininkės G. G. motina).
31. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Senvagės rezidencija“ 2150 vnt. akcijų, kurių nominali bendra vertė buvo 215000 Lt, 2011 m. sausio 21 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Golden capital“ vadovo ir D. P., buvo įkeistos kreditoriui (paskolos davėjui) už 10 000 Lt paskolos suteikimą (iš viso buvo įkeisti vertybiniai popieriai, kurių bendra suma sudarė 590852 Lt), t.y. prievolė užtikrinta neadekvačia turto verte. Be to, vėliau UAB „Golden capital“ visuotino akcininkų susirinkimo sprendimu UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų skaičių padidinus, 2015-03-24 Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp J. G. (pradinio kreditoriaus) ir D. P. (naujojo kreditoriaus) perleidęs reikalavimo teises iš pinigų skolinimosi sutarčių, 2015-04-01 sudarė papildomą susitarimą ir antriniu įkeitimu įkeitė skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą, kas rodo suinteresuoto asmens J. G. kaip UAB „Golden capital“ vadovo ir akcininko nesąžiningumą kito kreditoriaus (UAB „Kulpės slėnis“) atžvilgiu, nes dalis įsipareigojimų akcininkui (J. G.), kuri buvo neužtikrinta įkeistu turtu, nesant tam pakankamo ekonominio bei loginio paaiškinimo, buvo perleista kitam kreditoriui ir užtikrinta įkeistu turtu. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad J. G. buvo žinoma apie BUAB „Golden capital“ tuo metu buvusią sunkią turtinę padėtį bei apie kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ galimybes atgauti skolą iš skolininko.
Dėl UAB „Senasis sakalas“ (vėliau UAB „Parko prekybos centras“) akcijų perleidimo UAB „Aušros alėja“
32. BUAB „Golden capital“ 2013 m. lapkričio 4 d. nuo 14 250 Lt iki 800 000 Lt (232 000 Eur) padidino UAB „Senasis sakalas“ (vėliau – UAB „Parko prekybos centras“) įstatinį kapitalą išleisdama 138 600 paprastųjų vardinių akcijų, už jas apmokėjo realiu turtu – nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) , ir piniginiu 26 897 Eur dydžio įnašu. 2014 m. spalio 31 d., UAB „Senasis sakalas“ akcijos, kurių 158 378 vnt. (iš išleistų 160 000 vnt.) priklausė UAB „Goden capital“, parduotos UAB „Aušros alėja“ už 79189 Lt (22934,72 Eur), t. y. mažesne kaina nei įsigijo, taip patirdama nuostolius. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad įmonės akcijos buvo parduotos už rinkos kainą. Teismo vertinimu labiau tikėtina, kad šalių sutarta UAB „Senasis sakalas“ akcijų pardavimo UAB „Aušros alėja“ kaina neatitiko rinkos kainos (kaina turėjo būti didesnė), todėl spręstina, kad buvo sudarytas ekonomiškai nenaudingas įmonei sandoris, juolab, kad šis sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų (UAB „Aušros alėja“ akcininkė G. G. (valdanti 98,33 proc. visų bendrovės akcijų) yra UAB „Golden capital“ vadovo bei akcininko dukra) ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, turi įtakos tiek sandorio teisėtumui, tiek sprendžiant klausimą dėl BUAB „Golden capital“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to akcijos perleistos už jas negalinčiai atskaityti UAB „Aušros alėja“, kuri akcijų perleidimo momentu galimai buvo nemoki. BUAB „Golden capital“ vadovas, priėmęs sprendimą perleisti UAB „Senvagės rezidencija“ akcijas turėjo ir galėjo žinoti apie UAB „Aušros alėja“ finansinę būklę. Pagal VĮ Registro centro skelbiamus duomenis, UAB „Aušros alėja“ nėra pateikusi nė vienos finansinės atskaitomybės, o nuo 2007 m. spalio 10 d. paskelbtas numatomas šios bendrovės likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį. UAB „Aušros alėja“ įregistruotas įstatinis kapitalas – 26 440 Lt. Taigi bylos duomenys patvirtina, jog sutarties šalys, būdamos tarpusavyje susijusios, turėjo žinoti apie UAB „Aušros alėja“ sunkią finansinę padėtį, tačiau nepaisant to sudarė ginčo sandorius ir tokiu būdu pažeidė kreditorių teisėtus interesus.
Dėl UAB „Idea&realty“ ir UAB „T&A Projektai“ (buvusi UAB Opulens“) akcijų perleidimo
33. 2015 m. gruodžio 21 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis UAB „Golden capital“, atstovaujama direktoriaus J. G., pardavė UAB „AMK Logistika“ 40100 vnt. UAB „T&A Projektai“ (buvusi UAB Opulens“) paprastųjų vardinių akcijų už 240 000 Eur ir 40000 vnt. UAB „Idea&realty“ paprastųjų vardinių akcijų už 240 000 Eur, kurias pirkėjas įsipareigojo apmokėti iki 2019-12-31, po sutarties pasirašymo dienos sumokant iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. po 60000 Eur (atskirai už kiekvienos įmonės akcijas). Tačiau nei dalies kainos už akcijas UAB „AMK Logistika“ neapmokėjo.
34. UAB „AMK Logistika“ nuo 2016 m. balandžio 5 d. įgijo reorganizuojamo juridinio asmens statusą, o nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Nemokumas LT“, kurio direktorius tuo metu buvo J. G.. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, jog 2015 m. gruodžio 21 UAB „T&A Projektai“ ir UAB „Idea&realty“ akcijos buvo perleistos galimai nemokiam juridiniam asmeniui UAB „AMK Logistika“. Kaip jau yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartyje, įmonės vadovas turi veikti išimtinai įmonės vardu ir interesais, o privataus juridinio asmens tikslas – pelno siekimas. Įmonės vadovui keliami didesni apdairaus ir sąžiningo elgesio standartai, įmonės vadovas turi veikti bona fide (liet. nuoširdžiai, sąžiningai). Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sudarant akcijų perleidimo sandorį, BUAB „Golden capital“ vadovas turėjo ir galėjo įsitikinti, ar pirkėjas už perleidžiamas akcijas bus pajėgus atsiskaityti. Dar 2015 m. gegužės 21 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui buvo pateikti UAB „AMK Logistika“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 mokestinius metus. Iš UAB „AMK Logistika“ balanso matyti, kad įmonė nurodė turinti turto iš viso už 233 968 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 291 939 Lt. Nors nėra pagrindo teigti, kad visi per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai yra pradelsti, tačiau BUAB „Golden capital“ vadovas privalėjo vertinti įmonės mokumą ir galėjimą atsiskaityti už parduotas akcijas.
35. Tai, kad BUAB „Golden capital“ vadovas J. G. galimai žinojo, jog UAB „T&A Projektai“ ir UAB „Idea&realty“ akcijos perleistos juridiniam asmeniui, kuris negalės už jas atsiskaityti, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad už perkamas akcijas nebuvo atsiskaityta net iš dalies. Vos po keturių mėnesių po sandorių sudarymo, akcijų pirkėjai UAB „AMK Logistika“ buvo suteiktas reorganizuojamos įmonės statusas, o 2016 m. rugpjūčio 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo iškeltas neteisminis bankrotas, kaip jau nurodyta, bankroto administravimo paslaugas teikė UAB „Nemokumas LT“, kurio direktorius nuo 20016 m. liepos 13 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. buvo J. G. (Juridinių asmenų registro duomenys), t. y. BUAB „Golden capital“ vadovas, atstovavęs bendrovei perleidžiant UAB „Idea&realty“ ir UAB „T&A Projektai“ akcijas. Iš to seka, kad įmonės vadovas sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį akcijas perleisdamas nemokiam subjektui, tokiu būdu sumažindamas kreditoriui galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. UAB „T&A Projektai“ prijungiama prie „AMK Logistika“, kuriai tą pačią dieną iškeliama bankroto byla.
36. Po akcijų pardavimo UAB ,,AMK Logistika“, UAB „Golden capital“ apskaitė 480 000 Eur (pardavimo kaina) – 115 848 Eur (2014-02-18 įsigijimo savikaina) = + 364 152 Eur buhalterinį pelną. Šio pardavimo rezultatas – pelnas dalyje 347 544,02 Eur pateko į 2014 m. finansinę atskaitomybę, o pelnas dalyje 16 607,98 Eur pateko į 2015 m. finansinę atskaitomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimu buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento: 2014-03-04 UAB „Idea & realty“ 40 000 vnt. vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutartį sudarytą tarp UAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Golden capital“; 2014-03-03 vertybinių popierių (akcijų) pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimas sudarytas tarp UAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Golden capital“, kuria ieškovas BUAB „Nevėžio vingis“ už įsigyjamas akcijas atsakovui UAB „Golden capital“ įsipareigojo sumokėti 10 000 Lt; 2014-06-02 tarpusavio skolų suderinimo aktas sudarytas tarp UAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Golden capital“, kuriame nurodyta, kad UAB „Nevėžio vingis“ skola UAB „Golden capital“ sudaro 1 327 000,00 Lt.
37. Tačiau 2014 m. gruodžio mėnesį UAB „Nevėžio vingis“ iškėlus bankroto bylą, turimos akcijos iš esmės tapo bevertėmis, be to Šiaulių apygardos teismui 2015 m. spalio 27 d. sprendimu pripažinus tarp UAB „Nevėžio vingis“ ir UAB „Golden capital“ sudarytą kreditavimo sutartį niekine ir negaliojančia, įmonės vadovas turėjo suprasti, kad reikalinga padidinti įmonės turto masę, jog nebūtų pagrindo įmonės nemokumui konstatuoti. Tikėtina, kad tam tikslui pasiekti ir buvo sudaryti UAB „T&A Projektai“ ir UAB „Idea&realty“ akcijų perleidimo sandoriai, fiktyviai nurodant, kad už perleistą turtą fiksuojamas debitorinis įsiskolinimas 480 000 Eur sumai. Nors bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliktas UAB „Idea&realty“ ir UAB „T&A Projektai“ akcijų vertės vertinimas/ekspertizė, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui kelia pagrįstas abejones, kad įmonių akcijos buvo parduotos nerealia verte, t.y. už neprotingai didelę kainą. Kaip yra nustatęs Šiaulių apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendime, UAB „Idea & realty” ir UAB „T & A Projektai” (buvusios UAB „Opulens“) veikla yra nuostolinga, nes jos 2014 metais patyrė nuostolius, todėl suinteresuoto asmens teiginiai, jog nuostolingai dirbančių įmonių akcijos buvo parduotos už rinkos kainą, laiko nepagrįstais.
Dėl bendrovės vadovės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
38. Bankroto byla BUAB „Golden capital“ buvo iškelta todėl, kad įmonės likvidatorius nurodė, kad negalės atsiskaityti su kreditoriais, o ne dėl to, kad įmonė buvo nemoki, kaip tai apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Taigi, iš dalies suinteresuoto asmens J. G. bei bankroto administratoriaus argumentai, jog ginčo sandoriais įmonė negalėjo būti privesta prie nemokumo, nes jis bankroto byloje nekonstatuotas, yra pagrįsti.
39. Kita vertus, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė ne įmonės likvidatorius, nors tokią pareigą turėjo pagal ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalį, o kreditorius UAB „Kulpės slėnis“, kuris ir pareiškimo dėl tyčinio bankroto pateikimo metu ginčija BUAB „Golden capital“ finansinę atskaitomybę nurodydamas, kad į įmonės balansą nepagrįstai buvo įtrauktas bevertis turtas. Pažymėtina, kad nors bankroto bylos iškėlimo metu galimas įmonės nemokumo momentas nebuvo nustatinėjimas, tačiau tai savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad įmonė nebuvo nemoki.
40. Teismas sprendžia, jog dar prieš visų ginčo sandorių sudarymą BUAB „Golden capital“ buvo sunkioje finansinėje situacijoje ir neturėjo pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su kreditoriais, o vėlesnis šios įmonės bankrotas tik patvirtina šias aplinkybes. Teismo vertinimu, BUAB „Golden capital“ faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, kurių vykdymo terminai yra suėję, – egzistavo dar iki tol, kol įmonei buvo iškelta bankroto byla. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis, UAB „Golden capital“ veikla 2014 metais, 2016-01-01– 2016-10-31 laikotarpiu buvo nuostolinga (specialisto 7 išvada).
41. Pagal 2015-12-31 balansą matosi, kad UAB „Golden capital“ balanse apskaitomas turtas sudarė 1 798 614 Eur (2014 m. – 1774107 Eur), įsipareigojimai kreditoriams 479 768 Eur (2014 m. – 483780 Eur), tame tarpe: trumpalaikiai įsipareigojimai 147 629 Eur (2014 m. – 151641 Eur), ilgalaikiai įsipareigojimai 332 139 Eur (2014 m. – 332139 Eur). Debitorinės skolos 2015-12-31 buvo – 540 963 Eur (2014 m. – 433235 Eur). Teismas sutinka su pareiškėju, kad į įmonės balansą (apskaitomą turtą) nepagrįstai buvo įtrauktas bevertis turtas, t.y. beviltiškos debitorinės skolos, apie kurių išieškojimo galimybes, kaip jau yra nurodyta anksčiau šioje nutartyje, turėjo būti žinoma UAB „Golden capital“ vadovui J. G.. 2014 m. gruodžio 1 d. balanse buvo įtrauktas toks įmonės finansinis turtas: 1. UAB „Nemuno prekybos centras“ (kreditas) – 55 559,00 Lt (nors jau 2013 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Nemuno prekybos centras“ buvo išregistruotas, prijungus jį prie UAB „Nevėžio vingis“); 2. UAB „Nevėžio vingis“ akcijos ir investicijų suma – 1139114,87 Eur/3 933 135,81 Lt (nors 2014-10-23 UAB „Nevėžio vingis“ iškelta bankroto byla); 3. 2013-08-01 išregistruotos UAB „Nemuno prekybos centras“ akcijos – 825 750,00 Lt; 4. bankrutuojančio UAB „Nevėžio vingis“ skola – 1 327 000 Lt. Atėmus šias iš esmės nepagrįstai įtrauktas sumas yra konstatuotinas akivaizdus UAB „Golden capital“ nemokumas jau 2014 metų pabaigoje, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau UAB „Golden capital“ vadovas J. G. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Sutiktina su kreditoriumi UAB „Kulpės slėnis“, kad 2014 m. lapkričio 3 d. pareiškėjui pateikus UAB „Golden capital“ pranešimą apie pareigą sumokėti skolą ir nurodžius, jog kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė nesumokės šios skolos, UAB „Golden capital“ net tris kartus nepagrįstai bandė kelti restruktūrizavimo bylą (visais atvejais teismai atsisakė iškelti tokią bylą). Bankroto byla iškelta pagal 2016-08-04 (teisme gautas 2016-08-26) UAB „Kulpės slėnis“ pareiškimą tik 2016-09-26. UAB „Golden capital“ vadovas J. G. laiku neinicijavo bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
42. Reikalavimą pripažinti bankrotą tyčiniu grindžiant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vadovo pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pažeidimu, įvertintina ir tai, ar faktinės aplinkybės įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankamos tyčiniam bankrotui konstatuoti, t. y. ar laikotarpiu, kai turėjo būti iškelta bankroto byla, įmonės vadovas sąmoningai sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, bloginančius jau nemokios įmonės turtinę padėtį.
43. Bylos duomenimis, įmonei UAB „Golden capital“ jau esant nemokiai, jos vadovas J. G.: 1. UAB „Golden capital“ 2014-10-31 nuostolingai pardavė dalį UAB „Senvagės rezidencija“ akcijų negalinčiai atsiskaityti bei galimai nemokiai UAB „Aušros alėja“, kurios akcininkė G. G. (valdanti 98,33 proc. visų bendrovės akcijų) buvo UAB „Golden capital“ vadovo J. G. dukra; 2. 2014-12-01 UAB „Golden capital“, atstovaujama vadovo J. G., 400 000 Lt papildomu piniginiu įnašu padidino UAB „Senvagės rezidencija“ įstatinį kapitalą 4000 parastųjų vardinių akcijų, kai šios įmonės vadovė buvo J. G. sutuoktinė S. G.; 3. 2015 m. gruodžio 21 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė negalinčiai už jas atsiskaityti UAB „AMK Logistika“ UAB „T&A Projektai“ (buvusi UAB Opulens“) ir UAB „Idea&realty“ akcijas; 4. 2015-03-24 Reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta tarp J. G. (pradinio kreditoriaus) ir D. P. (naujojo kreditoriaus) perleidęs reikalavimo teises iš pinigų skolinimosi sutarčių, 2015-04-01 sudarė papildomą susitarimą ir antriniu įkeitimu įkeitė skolininkui UAB „Golden capital“ nuosavybės teise priklausantį turtą (dukterinių įmonių akcijas, automobilį); 5. padengtas akcininkui J. G. įsiskolinimas, 2016-04-28 išmokant jam iš kasos 10736,21 Eur, 12541,76 Eur, 2016-08-12 sumokėta 3000 Eur kreditoriui D. P., kurie buvo gauti UAB „Parko prekybos centras“ pardavus automobilį (specialisto išvados 18 lapas). Teismas sprendžia, kad UAB „Golden capital“ vadovas J. G. nevykdęs pareigos inicijuoti bankroto bylą, sąmoningai sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditoriaus UAB „Kulpės slėnis“ teises ir (arba) teisėtus interesus, nes šis kreditorius prarado bet kokias galimybes išsiieškoti bent dalį skolos iš UAB „Golden capital“ turto, su kuriuo skolininkas neatsiskaito nuo 2010 metų.
44. Taigi UAB „Golden capital“ vadovo J. G. veiksmai sudarant nutartyje nurodytus nuostolingus ir įmonei nenaudingus sandorius, kurie neatitiko rinkos kainų bei įmonės vadovui esant susijusiam giminystės ryšiais su tų įmonių vadovais/akcininkais, kuriais buvo nuolat mažinamas įmonės turtas, ir bendrovės vadovo J. G. laiku nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai jam buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad tokių sandorių sudarymas pažeidžia kreditoriaus teises ir (arba) teisėtus interesus, teismo vertinimu turėjo esminės įtakos UAB „Golden capital“ esmingam jos turtinės padėties pablogėjimui, todėl bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 p. 2 p. ir 3 punkto pagrindais.
45. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ir UAB „Golden capital“ akcininkų, t.y. E. G., G. G., D. G., veiksmų/neveikimo bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu. Byloje nustatyta, kad UAB „Golden capital“ akcininkai E. G., G. G., D. G. yra bendrovės vadovo J. G. vaikai. Byloje jokių duomenų, kad J. G. vaikai būtų dalyvavę įmonės veikloje nėra, taip pat byloje nenustatyta, kad akcininkai būtų priėmę sprendimus dėl nuostolingų ir įmonei nenaudingų sandorių sudarymo. Akcininkas D. G. pilnamečiu tapo tik 2019-08-24, G. G. – 2015-02-14. J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, valdant įmonę, veikė savo vaikų (akcininkų) vardu kaip įstatyminis atstovas, vaikai nepriiminėjo jokių sprendimų. Akcininkas D. G. teismui nurodė, kad jis apskritai nežinojo, jog yra UAB „Golden capital“ akcininkas, apie tai sužinojo tik jam tapus pilnamečiu, kai iš teismo gavo procesinius dokumentus. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus UAB 2014-12-31 „Golden capital“ buvo moki, tačiau tiek bedrovės balansuose, tiek restruktūrizavimo plano Metmenyse nurodyta turto vertė, kaip nustatyta šioje byloje, buvo nepagrįsta. Nuo pat įmonės įkūrimo ją valdė bei visais finansiniais reikalais rūpinosi tik UAB „Golden capital“ vadovas J. G., kuris iki 2011 m. liepos mėnesio buvo šios įmonės vienintelis savininkas, o 2011 m. liepos mėnesį dalį akcijų padovanojo (jo paties teigimu) lygiomis dalimis savo vaikams. Kad akcininkai faktiškai būtų žinoję apie bendrovės finansinę padėtį byloje duomenų nėra, labiau tikėtina, kad jie visiškai nieko nežinojo. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ nuostatos galiojusios tik iki 2016 m. sausio 1 d. numatė pareigą inicijuoti bankroto bylą, įmonei esant nemokiai, ne tik bendrovės vadovams, bet ir jos dalyviams (savininkams). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Golden capital“ bankrotą tyčiniu.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Edvardas Paliokas