Civilinė byla Nr. e2-798-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00011-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo M. T. prašymas dėl jo įtraukimo į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VLL Group“ kreditorių sąrašą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB, BUAB) „VLL Group“ iškėlė bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto lyderiai“ (toliau – nemokumo administratorė). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

2.       Nemokumo administratorė 2021 m. balandžio 16 d. pateikė teismui prašymą į BUAB „VLL Group“ kreditorių sąrašą įtraukti pareiškėją M. T. (toliau – pareiškėjas) ir patvirtinti jo 131 000 Eur finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorė nurodė, kad šį prašymą pareiškėjas M. T. pateikė 2021 m. balandžio 9 d. ir jo reikalavimas kildinamas iš 2019 m. birželio 8 d. notarinės sutarties (notarinio registro Nr. 2075).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi prašymo dėl pareiškėjo įtraukimo į BUAB „VLL Group“ kreditorių sąrašą netenkino.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad terminas kreditoriams pareikšti savo finansinius reikalavimus įmonei pasibaigė 2020 m. gegužės 8 d.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas apie UAB „VLL Group“ iškeltą bankroto bylą galėjo sužinoti iš Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos internetinio puslapio (tokia informacija buvo patalpinta 2020 m. balandžio 8 d.).

6.       Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021 atsakovė UAB „JŪRMAZGĖ“ 2020 m. birželio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo M. T. ieškinį, kurio 7 punkte nurodė, kad UAB „VLL Group“ iškelta bankroto byla, o 2020 m. liepos 8 d. pateikė priešieškinį, atsakovais nurodydama M. T. ir BUAB „VLL Group“.

7.       Apskųstoje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad iš pareiškėjo teismui pateiktos 2019 m. gegužės 8 d. notarinės sutarties (notarinio registro Nr. 2075), kurios pagrindu yra prašoma patvirtinti finansinį reikalavimą, matyti, kad pareiškėjas, sudarydamas šią notarinę sutartį, veikė ne tik savo, bet ir sutuoktinės V. T. vardu, kuri būdama UAB „Molai“ vadovė, 2020 m. kovo 27 d. teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties dėl UAB „VLL Group“ bankroto bylos iškėlimo. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad apie iškeltą UAB „VLL Group“ bankroto bylą pareiškėjui buvo žinoma nuo 2020 m. balandžio 9 d.

8.       Kadangi pareiškėjas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nepateikė nemokumo administratorei savo finansinio reikalavimo ir jį pagrindžiančių dokumentų, nenurodė finansinio reikalavimo pateikimo termino praleidimo priežasčių, kartu su prašymu neteikė prašymo dėl termino atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jo reikalavimo teisė pasibaigė, todėl prašymas dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo negali būti tenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo; panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės, priimant pareiškėjo reikalavimą, pateiktą praleidus nustatytą terminą ir įtraukiant jį į UAB „VLL Group“ kreditorių sąrašą su 131 000 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pareiškėjas nebuvo informuotas apie klausimo dėl jo finansinio reikalavimo nagrinėjimą Klaipėdos apygardos teisme. Dėl to jam buvo apribotos galimybės paaiškinti ir išdėstyti teismui, kada ir kokiu būdu pareiškėjas tiksliai sužinojo apie UAB „VLL Group” bankroto paskelbimą. Teismas taip pat nesudarė sąlygų pačiam pareiškėjui nurodyti ir išsamiai paaiškinti termino praleidimo priežastis ir kodėl jos pripažintinos svarbiomis tik 2021 m. balandžio 9 d. (iš esmės jau 2021 m. vasario 18 d.) teikiant finansinį reikalavimą.

9.2.                      Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo, teismas išklausė ir atsižvelgė tik į tų kreditorių poziciją, kurie bylinėjasi su pareiškėju kitose bylose bei turi finansinį suinteresuotumą skolininkės BUAB „VLL Group” bankroto byloje.

9.3.                      Pareiškėjas buvo UAB „VLL Group” kreditorius nuo 2018 metų ir ši informacija aiškiai atsispindėjo įmonės buhalteriniuose ir pirminiuose dokumentuose. Be to, pareiškėjas kartu su kitais įmonės kreditoriais buvo įtrauktas į debitorių/kreditorių sąrašą, kuris buvo pateiktas nemokumo administratorei įmonės bankroto pradžioje. Pati nemokumo administratorė ne kartą įvairiomis formomis ir priemonėmis yra patvirtinusi pareiškėjo kaip BUAB „VLL Group“ kreditoriaus padėtį. Tačiau pareiškėjas niekada nėra gavęs iš nemokumo administratorės pranešimo apie tai, kad UAB „VLL Group” yra iškelta bankroto byla, nors aiškiai žinojo apie pareiškėją.

9.4.                      Būtent M. K. ir R. K. sudarytų paskolos sutarčių su UAB „VLL Group” pagrindu, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo kvestionuojamas ikiteisminiame tyrime, pareiškėjas buvo įgijęs dalį savo finansinio reikalavimo. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pareiškėjas nesikreipė į UAB „VLL Group“ nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti jo turimą finansinį reikalavimą. Priešingu atveju pareiškėjas būtų nesąžiningas, nes būtų įstojęs į bendrą kreditorių eilę su reikalavimu, dėl kurio dalies (paties reikalavimo ir pagrindžiančių dokumentų) vis dar vykdomas baudžiamasis procesas. Dokumentai patvirtina, kad neapibrėžtumas ir neaiškumas dėl UAB „VLL Group“ buvusių vadovų turėtų paskolos sutarčių buvo iki pat 2020 m. gruodžio 7 d., kol buvo neišspręstas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo eigos.

9.5.                      Pareiškėjas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą sužinojo 2021 metų pradžioje, todėl į nemokumo administratorę kreipėsi 2021 m. vasario 18 d., t. y. praėjus mėnesiui po to, kai sužinojo apie išnykusias kliūtys kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo.

10.       Nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.

11.       Kreditorė UAB „JŪRMAZGĖ“ atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį. Atsiliepime pažymėta, kad:

11.1.                      Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje buvo paskelbta informacija apie UAB „VLL Group“ nemokumo procesą, todėl preziumuojama, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie bankroto bylos iškėlimą UAB „VLL Group“.

11.2.                      Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00009-20 negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą dėl finansinio reikalavimo pateikimo.

11.3.                      2019 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi buvo įskaityti priešpriešiniai UAB „VLL Group“ ir pareiškėjo 20 000,00 Eur reikalavimai pagal 2019 m. gegužės 8 d. sutartį (notarinio registro Nr. 2075), todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo reikšti 131 000,00 Eur reikalavimą BUAB „VLL Group“.

11.4.                      2020 m. rugsėjo 23 d. rašte BUAB „VLL Group“ nemokumo administratorė nurodė, kad neturi duomenų apie mokėjimus pagal 2019 m. gegužės 8 d. sutartį (notarinio registro Nr. 2075).

11.5.                      Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3748-512/2020 priėmė atsakovės UAB „JŪRMAZGĖ“ priešieškinį ieškovui M. T. ir atsakovei pagal priešieškinį BUAB „VLL Group“, atstovaujamai bankroto administratorės, dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo nesudaryta, todėl neatitinka tikrovės pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad jis nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą BUAB „VLL Group“.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

13.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl jo finansinio reikalavimo BUAB „VLL Group“ bankroto byloje patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

15.       Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. vasario – balandžio mėn. jo ir nemokumo administratorės susirašinėjimą, 2021 m. gegužės 13 d. nemokumo administratorės laišką, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-573-826/2021, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nemokumo administratorės veiklos ataskaitą, 2019 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį, nemokumo administratorės ir buhalterės susirašinėjimą, 2020 m. balandžio 8 d. sudarytą UAB „VLL Group“ kreditorių sąrašą, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2020 m. sausio 20 d. pareiškimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, 2020 m. gruodžio 7 d. vyriausiojo prokuroro atsakymą į šį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartį Nr. eB2-480-253/2021. Šiais dokumentais pareiškėjas siekia įrodyti atskirajame skunde dėstomas aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo eigos, nemokumo administratorės duomenų apie pareiškėją, kaip kreditorių, turėjimą.

16.       Teisėjų kolegija, spręsdama apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų dokumentų priėmimo klausimą, pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus (Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-175-512/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-573-826/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartis Nr. eB2-480-253/2021). Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, 2019 m. gegužės 8 d. sutartis, pareiškėjo manymu, patvirtinanti jo finansinį reikalavimą, jau yra byloje, todėl šio dokumento pridėjimo prie bylos klausimas nesprendžiamas.  

17.       Kiti pareiškėjo pateikti dokumentai, kaip galintys patvirtinti svarbias nagrinėjamam ginčui aplinkybes, pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo

18.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad UAB „VLL Group“ bankroto byla buvo iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. balandžio 8 d. Šia nutartimi, kaip to reikalauja JANĮ 41 straipsnio 1 dalis, buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, per kurį kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus ir pateikti jų pagrindimo dokumentus, taip pat nurodyti kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Vadinasi, terminas kreditoriams pareikšti savo finansinius reikalavimus BUAB „VLL Group“ suėjo 2020 m. gegužės 8 d.

19.       Nemokumo administratorė 2020 m. birželio 10 d. BUAB „VLL Group“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą patvirtinti šios bendrovės kreditorių sąrašą, sudarytą pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, kurių administratorė neginčija. Prašyme nurodyta, kad bendra teikiamų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 206 349,81 Eur. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.

20.       Kaip matyti iš nemokumo administratorės pirmosios instancijos teismui pateikto 2021 m. balandžio 21 d. pranešimo, pareiškėjas dėl jo finansinio reikalavimo tvirtinimo kreipėsi į nemokumo administratorę tik 2021 m. balandžio 9 d., t. y. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą praleidus vienuolika mėnesių.

21.       Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjui apie bankroto bylos BUAB „VLL Group“ iškėlimą tapo žinoma 2020 m. balandžio 9 d., kadangi jo sutuoktinė V. T., būdama UAB „Molas“ vadovė, 2020 m. kovo 27 d. teikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria UAB „VLL Group“ pripažinta bankrutuojančia bendrove.

22.       Pareiškėjas atskirajame skunde pripažino, kad apie bankroto bylos UAB „VLL Group“ iškėlimą jis sužinojo 2020 m. vasarą, sutiko, kad praleido įstatymo numatytą terminą kreiptis į nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau termino praleidimą argumentavo jo turimo finansinio reikalavimo neapibrėžtumu bei noru sulaukti ikiteisminio tyrimo, turinčio įtakos pareiškėjo reikalavimui, išvadų. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, sąlygoja būtinybę jo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

23.       Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus įstatyme nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9  dalyje (teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis), kas suponuoja galimybę vadovautis teismų praktika, suformuluota šiuo klausimu.

24.       Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise,  klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014).

25.       Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. spalio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad M. K., perleidusiam pareiškėjui dalį turimos reikalavimo teisės į BUAB „VLL Group“, ir buvusiam šios bendrovės vadovui, buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (turto pasisavinimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas ir disponavimas suklastotu dokumentu). Vyriausiasis prokuroras, įvertinęs nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą, 2020 m. gruodžio 7 d. rašte nurodė, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip paaiškino pats pareiškėjas, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą jis sužinojo 2021 m. pradžioje, todėl į nemokumo administratorę dėl savo finansinio reikalavimo tvirtinimo kreipėsi 2021 m. vasario 18 d.

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos svarbiomis sprendžiant praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimą.  

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

29.       Vadinasi, prieš patvirtinant tam tikrą finansinį reikalavimą, yra atliekamas kruopštus ir nuodugnus jo pagrįstumo įvertinimas. Ši procedūra vykdoma pagal civilinio proceso taisykles bankrutuojančios bendrovės bankroto byloje.

30.       Nagrinėjamu atveju, nors M. K., perleidusio pareiškėjui reikalavimo teisę į UAB „VLL Group“, atžvilgiu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia priežasčių, sutrikdžiusių pareiškėjui, sužinojus apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą, kreiptis į nemokumo administratorę dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, egzistavimo. Pareiškėjas atskirajame skunde neargumentavo, kokių faktų nebūtų galima nustatyti nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir kodėl buvo būtina laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos. Teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

31.       Šio klausimo kontekste būtų aktualu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės negali būti pripažįstamos prejudicniais faktais. Kaip matyti iš CPK 182 straipsnio reglamentavimo, kiek tai susiję su kitoje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, civilinėje byloje nereikia įrodinėti tik asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, o ne visų tokiame nuosprendyje nustatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008, 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017).

32.       Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas, 2020 m. vasarą (kaip jis pats teigia) sužinojęs apie bankroto bylos UAB „VLL Group“ iškėlimą, nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesielgė atidžiai laiku nereikšdamas reikalavimo bankrutuojančiai įmonei.

33.       Dar daugiau, kaip matyti iš 2019 m. gegužės 8 d. sutarties, iš kurios kildinamas pareiškėjo reikalavimas, 131 000 Eur reikalavimo sumą sudarė 55 466 Eur, perleisti M. K., 26 534 Eur – pareiškėjo įgytas reikalavimas iš R. K., likutį – 49 000 Eur – sudarė pareiškėjo suteiktos paskolos bendrovei. Kaip buvo minėta anksčiau, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tik M. K. atžvilgiu. Pareiškėjas nėra paaiškinęs šio ikiteisminio tyrimo įtakos likusiai reikalavimo daliai, ir dėl kokių priežasčių jis nebuvo reiškęs reikalavimo dėl iš R. K. įgyto reikalavimo, paskolinių teisinių santykių.  

34.       Nurodytina ir tai, kad pareiškėjas, susirašinėdamas su nemokumo administratore, 2021 m. vasario 18 d. elektroniniame laiške buvo nurodęs, kad dar 2020 m. vasarą jis bendravo su nemokumo administratore, tačiau nežinant, kaip tiksliai apskaičiuoti reikalavimą, pareiškėjas nesitikėdamas naudos, neteikė finansinio reikalavimo. Tai paneigia pareiškėjo argumentą apie termino pareikšti reikalavimą praleidimo priežastį – norą sužinoti ikiteisminio tyrimo rezultatą siekiant išvengti nesąžiningo reikalavimo pareiškimo.  

35.       Pareiškėjas termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimą bando pateisinti ir nemokumo administratorės neteisėtais veiksmais, kuomet pareiškėjui nebuvo pranešta apie BUAB „VLL Group“ bankroto bylos iškėlimą. Teisėjų kolegijos manymu, šis argumentas neturi teisinės reikšmės anksčiau nurodytoms išvadoms, kadangi kaip buvo pažymėta anksčiau, pareiškėjas, jau 2020 m. vasarą turėdamas duomenų apie UAB „VLL Group“ bankrutuojančios bendrovės statuso įgijimą, iki 2021 m. balandžio mėn. nesiėmė aktyvių veiksmų savo finansiniam reikalavimui pareikšti.

36.       Kaip nurodė pats pareiškėjas atskirajame skunde, jau 2020 m. vasarą jis bendravo su nemokumo administratore dėl jo finansinio reikalavimo pareiškimo, todėl pareiškėjo nuolatinis akcentavimas, kad nemokumo administratorė nei raštu, nei žodžiu nenurodė būtinybės pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo pateikimo, nėra teisiškai svarbus. 

37.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pats nurodė apie BUAB „VLL Group“ bankrotą sužinojęs 2020 m. vasarą, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, informacija apie nemokumo bylos UAB „VLL Group“ inicijavimą jam buvo žinoma jau 2020 m. balandžio mėn. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad UAB „Molas“ 2020 m. kovo 27 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „VLL Group“ iškėlimo; atsiliepimas pasirašytas UAB „Molas“ vadovės V. T., pareiškėjo sutuoktinės. Kaip nurodyta 2019 m. gegužės 8 d. sutartyje, pareiškėjas buvo įgaliotas atstovauti savo sutuoktinę. Todėl neabejotina, kad pareiškėjas duomenų apie UAB „VLL Group“ nemokumą turėjo jau 2020 m. kovo mėn. Disponuodamas tokia informacija, pareiškėjas, besirūpindamas savo teisėmis, galėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant sužinoti bendrovės bankroto bylos inicijavimo rezultatą.     

38.       Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviu pripažįsta pareiškėjo argumentą, kad karantino dėl COVID-19 pandemijos režimas turėtų būti pripažintas svarbia priežastimi, iš esmės apsunkinusia jo galimybes įgyvendinti procesines teises. Neabejotina, kad su COVID-19 pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susiduria beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau vien ši aplinkybė savaime negali būti laikoma ribojančia asmens procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimą. Pareiškėjas neįrodė, kad jis neturėjo galimybės nuotoliniu būdu bendrauti su nemokumo administratore, teismu sprendžiant finansinio reikalavimo pareiškimo klausimą. Priešingai, byloje pateiktas pareiškėjo ir nemokumo administratorės susirašinėjimas patvirtina pareiškėjo naudojimąsi elektroninėmis ryšio priemonėmis ir bendravimo galimybes.

39.       Šiam ginčui neturi reikšmės Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nutarties, kuria, praėjus devyniems mėnesiams po bankroto bylos UAB „VLL Group“ iškėlimo buvo patvirtintas pareiškėjo R. K. finansinis reikalavimas, turinys. Vien tai, kad teismas patvirtino pareiškėjo R. K. finansinį reikalavimą pasibaigus JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, nereiškia privalomumo priimti analogišką procesinį sprendimą nagrinėjamu atveju.

40.       Vadovaudamasi nurodytais duomenimis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, kadangi pats pareiškėjas nesiekė tinkamo savo teisių įgyvendinimo, nesielgė kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis. 

Dėl bylos procesinės baigties

41.       Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną atskirojo skundo argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 

43.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 d.).

44.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas netenkintas, todėl sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditorei UAB „JŪRMAZGĖ“ iš pareiškėjo.

45.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

46.       Kreditorė UAB „JŪRMAZGĖ“ pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), kurias grindžia 2021 m. birželio 9 d. sąskaita faktūra Nr. ISAF-00053 ir 2021 m. birželio 14 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 629. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą, kurios nagrinėjamojoje byloje gali sudaryti 609,68 Eur (1 524,20 Eur vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2020 m. IV ketv. (be individualių įmonių)) × 0,4 koef.) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis). Kreditorei UAB „JŪRMAZGĖ“ prašant priteisti mažesnę, nei maksimalią pagal Rekomendacijas, sumą, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui priteisti iš pareiškėjo šiai kreditorei jos prašomas atlyginti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

        Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Priteisti iš pareiškėjo M. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „JŪRMAZGĖ“ (juridinio asmens kodas 141748055), 300 eurų (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjos                                                                 Vilija Mikuckienė

                                                                        Aldona Tilindienė

Jūratė Varanauskaitė