Civilinė byla Nr. e2A-1146-232/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29400-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „LIT-INVEST“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LIT-INVEST“ ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, trečiasis asmuo – UAB „Paribys“,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „LIT-INVEST“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2014 m. gruodžio 12 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141212-00216, panaikinti Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. liepos 14 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150714-0086. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad yra pastato – degalinės su plovykla ir kitų statinių (tame tarpe dujų rezervuaro), esančių valstybiniame žemės sklype, U. g., Vilniuje, savininkas. Paaiškino, kad 2010 metais, lokalizuojant avarijos padarinius, dujų rezervuaras buvo atjungtas ir nukeltas nuo pamato. Kol bus baigtas pamato remontas, nuspręsta šalia įrengti gelžbetoninę plokštę, ant kurios patalpintas dujų rezervuaras. Pažymėjo, kad dujų rezervuaras nėra eksploatuojamas. Paaiškino, kad Inspekcijos pareigūnams, pagal trečiojo asmens UAB „Paribys“ skundą, atvykus patikrinti atliekamų darbų, 2010 m. gruodžio 6 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr.SSA-00-101206-00085, o šio akto pagrindu 2012 m. gruodžio 7 d. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos pareigūnai ieškovo pradėtus dujų rezervuaro pamato nuokrypio šalinimo (remonto) darbus įvardijo kaip rekonstrukcijąa, kuriai reikalaujama gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcija 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu panaikino 2010 m. gruodžio 6 d. Savavališkos statybos aktą ir 2012 m. gruodžio 7 d. Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
3. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas naujas Savavališkos statybos aktas, kuriame ieškovo atlikti darbai perkvalifikuoti kaip nauja statyba. Paaiškino, kad Inspekcijos vertinimu, savavališka statyba laikoma ne pradėti dujų modulio pamato remonto darbai, bet laikinos gelžbetoninės plokštės įrengimas, kuri degalinės teritorijoje įrengta laikinai, kol bus užbaigti dujų rezervuaro pamato remonto darbai. Naujo akto pagrindu Inspekcija 2015 m. liepos 14 d. surašė skundžiamą nurodymą, kuriuo ieškovas įpareigojamas pašalinti akte nurodytus savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatytą inžinierinį statinį, išmontuoti dujų talpą ir sutvarkyti teritoriją.
4. Nurodė, kad gelžbetoninė plokštė negali būti laikoma statiniu, nes ji įrengta kaip pagalbinė ir laikina dujų rezervuaro laikančioji konstrukcija, t. y. skirta rezervuaro saugojimui, kol bus užbaigti pamato remonto darbai.
5. Ieškovo teigimu, gelžbetoninė plokštė neturi laikančiųjų konstrukcijų ir savo prigimtimi yra įrenginio dalis – kilnojamasis daiktas. Be to, ji savo esme yra ne statinys, o konstrukcija, įrengta kaip pagalbinė priemonė rezervuaro paprastojo remonto darbams atlikti – rezervuaro, kaip įrenginio, saugojimui. Gelžbetoninė plokštė negalėtų būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.
6. Nurodė, kad atlikti darbai negali būti priskirti naujos statybos rūšies darbams, nes laikinos gelžbetoninės plokštės įrengimas buvo tik vienas iš paprastojo dujų rezervuaro pamato remonto, kurio tikslas pašalinti esamo statinio nuokrypį, etapų. Statinio paprastajam remontui statybos leidimas nėra privalomas. Nesutiko su reikalavimu išmontuoti dujų talpą, kadangi teigia, jog dujų rezervuaras yra neatskiriama degalinės dalis ir degalinė be dujų rezervuaro negali būti pripažinta tinkama naudoti.
7. Gelžbetoninė plokštė, ant kurios įrengtas dujų rezervuaras, pastatyta tik laikinai, tam, kad būtų galima atlikti senojo pamato remonto darbus. Užbaigus remonto darbus, dujų rezervuaras būtų grąžintas į ankstesnę projektinę vietą.
8. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė taikyti ieškininę senatį ir ieškinį atmesti, civilinę bylą dalyje dėl 2014 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 6 d. Savavališkos statybos aktu buvo konstatuotas savavališkos statybos degalinėje, esančios U. g., Vilniuje faktas, nurodant, kad vykdyti statinio rekonstrukcijos darbai. 2010 m. gruodžio 7 d. surašytu reikalavimu pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus savavališkos statybos akte.
10. Pažymėjo, kad surašytų aktų teisėtumas buvo ginčijamas teismine tvarka. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15195-466/2011 konstatuota, kad atlikti darbai nebuvo būtini avarijos likvidavimui, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas vykdė rezervuaro perkėlimo į kitą vietą sumontavimo ant naujo pamato darbus. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1569-275/2012 tik patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, nurodydamas, kad ieškovas perkėlė rezervuarą į kitą vietą ant naujo pamato, neturint šią statybą leidžiančio dokumento.
11. Paaiškino, kad ginčijamas naujas savavališkos statybos aktas surašytas dėl tų pačių ieškovo vykdytų savavališkos statybos darbų, tik juos kvalifikuojant ne kaip statinio rekonstravimą, o kaip naujo statinio statybą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas įrengė naują pamatą dujų rezervuarui ir ant pamato sumontavo 10 kubinių metrų talpos kuro cisterną, kuri prie pado pritvirtinta inkariniais varžtais, 2014 m. gruodžio 12 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuotas naujo inžinierinio statinio – dujų rezervuaro, priskirto ypatingų statinių kategorijai, savavališkos statybos faktas.
12. Trečiasis asmuo UAB „Paribys“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dėl 2010 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos akto ir 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį, kuris buvo atmestas. Ieškovo veiksmus teismai vertino kaip savavališką statybą. Paaiškino, kad ieškovas pamatą ir rezervuarą į naują vietą perkėlė ne laikinai, o turint tikslą palikti visam laikui, nes buvusį rezervuaro pamatą demontavo. Teigė, kad ieškovui buvo išduotas statybos leidimas degalinei be dujų degalinės. Pažymėjo, kad ieškovas praleido terminą ginčyti privalomąjį nurodymą. Prašė taikyti ieškininę senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dėl 2014 m. gruodžio 12 d. Savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-141212-00216 panaikinimo, atmetė ieškinį dėl 2015 m. liepos 14 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150714-0086, priteisė iš ieškovo UAB „LIT-INVEST“ 2 523,51 Eur atstovavimo išlaidų trečiojo asmens UAB „Paribys“ naudai.
14. Teismas nustatė, kad ieškovas yra pastato – degalinės su plovykla ir kitų statinių, esančių valstybiniame žemės sklype savininkas. Inspekcija 2014 m. gruodžio 12 d. ieškovui surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141212-00216, kuriame nurodė, kad ieškovas įrengė pamatą dujų rezervuarui ir ant pamato sumontavo 10 kub. metrų talpos kuro cisterną, kuri prie pado pritvirtinta inkariniais varžtais. 2015m. liepos 14 d. Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150714-00086 pašalinti savavališkos statybos padarinius.
15. Nurodė, kad Savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Jame yra fiksuojamas tik pats savavališkos statybos faktas, todėl toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro. Teismas nutraukė bylą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo.
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovą praleidusiu ieškinio senatį.
17. Nurodė, kad teismai konstatavo, jog ieškovas vykdė dujų rezervuaro perkėlimo į kitą vietą ir sumontavimo ant naujo pamato darbus, nustatė, kad Inspekcija pagrįstai ieškovo veiksmus vertino, kaip savavališką statybą (Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-15195-466/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje 2A-1569-275/2012). Pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 12 d. Savavališkos statybos aktas, kurio pagrindu buvo surašytas ginčijamas 2015 m. liepos 14 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo surašytas dėl tų pačių ieškovo vykdytų statybos darbų, juos kvalifikuojant „naujo statinio statyba“. Teismų nustatytus faktus laikė prejudiciniais.
18. Konstatavo, kad naujai įrengta gelžbetoninė pamatinė plokštė, ant kurios montuojamas suskystintų dujų rezervuaras, užtikrina tokias funkcijas, kaip „apkrovos laikymas“, „mechaninis atsparumas“, „pastovumas“. Padarė išvadą, kad ieškovo vykdyti darbai savavališkos statybos akte yra kvalifikuoti tinkamai, kaip ypatingo statinio statyba, neturint statybą leidžiančio dokumento.
19. Nurodė, kad Inspekcija veikė pagal įstatymo reikalavimus, privalomojo reikalavimo nurodymai ieškovui suformuluoti Inspekcijai suteiktos kompetencijos ribose. Pažymėjo, kad privalomojo reikalavimo nurodymai neužkerta kelio ieškovui pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe įteisinti savavališką statybą.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „LIT-INVEST“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinį, paskirti ekspertizę bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad bylos dalis dėl 2014 m. gruodžio 12 d. Savavališkos statybos akto panaikinimo buvo nutraukta nepagrįstai. Faktas, kad 2014 m. gruodžio 12 d. Savavališkos statybos aktu remiamasi kaip oficialiu rašytiniu įrodymu, preziumuojant savavališkos statybos faktą, lemia tai, kad tokio nepagrįsto akto egzistavimas tiesiogiai sukuria ieškovo teisių pažeidimą. Dėl savavališkos statybos akto, ieškovas statybos užbaigimo komisijoje negali įforminti degalinės užbaigimo.
22. Paaiškina, kad ieškovo atlikti darbai, negalėjo būti pagrindu Inspekcijai surašyti ginčijamą savavališkos statybos aktą ir nurodymą, kadangi tariamai savavališkos statybos objektas – gelžbetoninė plokštė neatitinka statiniui keliamų reikalavimų, o jos įrengimas ir dujų rezervuaro (cisternos) laikinas patalpinimas ant tokios plokštės, kol atliekami dujų rezervuaro pamato remonto darbai, negali būti laikomas nauja statyba, kuriai būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ginčo gelžbetoninė plokštė neturi laikančiųjų konstrukcijų ir atlieka įrenginio, t y. dujų rezervuaro, laikančios konstrukcijos funkciją laikinai, tol kol bus užbaigti dujų rezervuaro pamato remonto darbai. Pažymi, kad gelžbetoninė plokštė nebuvo sumontuota statybos vietoje, atliekant kokius nors statybos darbus, o atvežta į statybvietę tokia, kokia ji buvo pagamintą gamykloje. Ji savo prigimtimi yra kilnojamuoju daiktu. Teigia, kad gelžbetoninė plokštė buvo įrengta tik kaip pagalbinė priemonė įrenginio saugojimui, atliekant Dujų rezervuaro pamato nuokrypio šalinimo darbus. Inspekcija nepagrįstai įpareigojo išmontuoti dujų talpą, kadangi dujų rezervuaras yra neatskiriama degalinės dalis ir degalinė be dujų rezervuaro negali būti pripažinta tinkama naudotis.
23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neskirdamas ekspertizės, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir vadovavosi deklaratyviais Inspekcijos ir UAB „Paribys“ teiginiais, netikrindamas jų teisingumo. Tokiu būdu teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir užkirto kelią ieškovui paneigti atsakovo prielaidas, kuriomis buvo remiamasi surašant ginčijamus administracinius aktus. Prašo skirti ekspertizę, pateikiant ekspertui klausimus: 1) ar gelžbetoninė plokštė yra statinys, ar tai yra įrenginio – 10 m3 suskystintų dujų cisternos konstrukcinis elementas – laikančioji konstrukcija, 2) ar gelžbetoninė plokštė gali būti laikoma ypatingu statiniu, 3) ar UAB ,,LIT-INVEST“ priklausančios degalinės teritorijoje atlikti gelžbetoninės plokštės įrengimo darbai gali būti priskirti naujos statybos rūšies darbams, kuriems atlikti, reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą.
24. Pirmosios instancijos teismas ginčijamais Inspekcijos administraciniais aktais rėmėsi kaip oficialiais įrodymais. Ieškovo įsitikinimu, Inspekcijos priimti ir byloje ginčijami sprendimai neturi oficialaus įrodymo statuso.
25. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo atmesti UAB „Lit-invest“ prašymą paskirti civilinėje byloje teismo ekspertizę, atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
26. Nurodo, kad savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių ir byla dėl savavališkos statybos turėtų būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1punkto pagrindu. Pažymi, kad klausimas dėl savavališkos statybos akto teisėtumo ir jo naikinimo teismine tvarka jau yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
27. Paaiškina, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos aktu buvo konstatuotas savavališkos statybos degalinėje U. g., Vilniuje faktas, nurodant kad vykdyti statinio rekonstrukcijos darbai. 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimu pareikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šių Inspekcijos surašytų aktų teisėtumas buvo ginčijamas teismine tvarka. Tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėję ieškovo ieškinį bei apeliacinį skundą, vienareikšmiškai konstatavo savavališkos statybos fakto buvimą, pripažino ieškovo veiksmų neteisėtumą ir patvirtino Inspekcijos surašytų aktų teisėtumą.
28. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į bylą pateiktus įrodymus - suskystintų dujų rezervuaro ir jo pamato perkėlimo darbų nuotraukas, kurios patvirtina, kad pamatas ir rezervuaras į naują vietą buvo perkeltas ne laikinai remonto laikotarpiui, o turint tikslą jį ten palikti visam laikui.
29. Atkreipia dėmesį, kad naujas savavališkos statybos aktas surašytas dėl tų pačių pareiškėjo vykdytų savavališkos statybos darbų, tik juos kvalifikuojant ne statinio rekonstravimu, o nurodant kitą statybos rūšį – naujo statinio statyba. Akcentuoja, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas dėl gelžbetoninio pamato ir kuro cisternos kaip vientiso inžinerinio statinio – dujų rezervuaro statybos.
30. Nurodo, kad ypatingiems statiniams priskiriami visi degalinių statiniai, išskyrus teisės aktais priskiriamus nesudėtingiems. Tai, kad ginčo objektas priskirtinas statiniui patvirtina ir tai, kad suskystintų dujų modulis kaip inžinerinis statinys – nekilnojamojo turto objektas buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl kurio registracijos panaikinimo yra nagrinėjama administracinė byla pagal UAB „LIT-INVEST“ pareiškimą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui.
31. Nurodo, kad prašymo dėl ekspertizės skyrimo pateikimas tik paskutinį teismo posėdį vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ir siekis vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad prašoma atlikti ekspertizė byloje pagal ieškovo formuluojamus klausimus neturės jokios reikšmės bylos išnagrinėjimui, kadangi ieškovas prašo ekspertizės metu įvertinti gelžbetoninę plokštę, tuo tarpu savavališkos statybos dokumentai surašyti dėl dujų rezervuaro statybos.
32. Trečiasis asmuo UAB „Paribys“ atsiliepimu prašo UAB ,,LIT-INVEST“ prašymą dėl ekspertizės skyrimo atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Nurodo, kad klausimas dėl 2014 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos akto panaikinimo buvo sprendžiamas administracinėje byloje Nr. eI-8487-811/2015, kurioje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi bylą nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eAS-1089-261/2015). Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dėl 2014 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos akto panaikinimo.
34. Teigia, kad dujų degalinė yra ypatingas statinys. Privalomajame nurodyme yra paaiškinta, kad asmuo turi teisę kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003 m. balandžio 16 d. statybos leidimas ieškovui buvo išduotas degalinei be dujų degalinės.
35. Pastebi, jog UAB „Lit-invest“ yra praleidęs terminą teisme ginčyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą.

          IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
37. Byloje nagrinėjamas ginčas ar gelžbetoninės plokštės įrengimas ir ant jos 10 m3 talpos dujų rezervuaro (cisternos) sumontavimas laikytini ypatingu statiniu, kuriam reikalingas leidimas.
38. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas yra pastato – degalinės su plovykla ir kitų inžinerinių statinių – stoginės ir rezervuarų, esančių U. g., Vilniuje savininkas. Atsakovas statytojui (ieškovui) 2014 m. gruodžio 12 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-141212-00216, kuriame įvardijo, kad atliktų statybos darbų mąstą sudaro įrengtas pamatas dujų rezervuarui, ant pamato sumontuota 10 m3 talpos kuro cisterna, pritvirtinta prie pado inkariniais varžtais. Atsakovas 2015 m. liepos 14 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PRN-00-150714-00086 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą inžinerinį statinį, išmontuoti dujų talpą ir sutvarkyti teritoriją.
39. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl 2014 m. gruodžio 12 d. savavališkos statybos akto panaikinimo. Teigia, kad akto egzistavimas tiesiogiai sukuria ieškovo teisių pažeidimą.
40. Ginčo savavališkos statybos akte nustatyta, jog inžinierinis statinis, esantis U. g., Vilniuje, pastatytas savavališkai, statytojui UAB „Lit-Invest“ nurodyta nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Taigi savavališkos statybos akte yra užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Savavališkos statybos aktas nėra teisės taikymo aktas, nelemia administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio. Toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi nedaro tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia teisines pasekmes. Savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjektų patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtinas teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1089-261/2015). Kadangi savavališkos statybos aktas nesukelia ieškovui teisinių pasekmių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą nurodytoje dalyje nutraukė.
41. Kolegija taip pat pažymi, jog klausimas dėl ieškovui surašyto savavališkos statybos akto panaikinimo jau buvo išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. eI-8487-811/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. eAS-1089-261/2015).
42. Apeliantas nurodo, kad statybos objektas (gelžbetoninė plokštė) neatitinka statiniui keliamų reikalavimų, o objekto įrengimas negali būti laikomas nauja statyba.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas įrengė gelžbetoninę plokštę, ant kurios sumontavo 10 m3 talpos kuro cisterną ir pritvirtino ją inkariniais varžtais. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad gelžbetoninė plokštė neatitinka statiniui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog savavališkos statybos aktas ir nurodymas surašytas dėl viso statybos objekto, t. y. tiek gelžbetoninės plokštės, tiek ant jos įrengtos kuro cisternos kaip visumos.
44. Statybos įstatyme (galiojusiame skundžiamų aktų surašymo metu) 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Ypatingas statinys – tai, be kita ko, statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius). Ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 2 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813 patvirtintame statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ 5 punkte nurodyta, kad ypatingiems statiniams priskiriami visi degalinių statiniai, išskyrus teisės aktais priskiriamus nesudėtingiems (lentelės 20 punktas). Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje reglamentuota, kad laikančiosios konstrukcijos – tai konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.
45. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ginčo gelžbetoninė plokštė, ant kurios sumontuotas suskystintų dujų rezervuaras, užtikrina tokias funkcijas, kaip apkrovos laikymą, mechaninį atsparumą, pastovumą. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo įrengta gelžbetoninė plokštė ant kurios sumontuota ir inkariniais varžtais pritvirtinta 10 m3 talpos kuro cisterna atitinka ypatingo statinio sąvoką, kurio statybai reikalingas leidimas.
46. Papildomai pažymėtina, jog Inspekcija dėl ieškovo vykdytų statybos darbų jau buvo surašiusi savavališkos statybos aktą ir įpareigojimą pašalinti statybos padarinius, ieškovo darbus įvardinant kaip rekonstrukciją. Nagrinėjamoje byloje ieškovo darbai įvardinami kaip naujo statinio statyba. Inspekcija 2010 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos aktu buvo konstatavusi savavališkas statybos faktą ieškovui priklausančioje degalinėje, nurodant, kad ieškovas vykdo statinio rekonstrukcijos darbus. 2010 m. gruodžio 7 d. Inspekcija surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismai, nagrinėję ieškovo skundą dėl 2010 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos akto ir 2010 m. gruodžio 7 d. reikalavimo panaikinimo, ieškinį atmetė, konstatavo, kad Inspekcija pagrįstai ieškovo darbus įvardino kaip savavališką statybą bei, kad ieškovas vykdė dujų rezervuaro perkėlimo į kitą vietą ir sumontavimo ant naujo pamato darbus (Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-15195-466/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1569-275/2012).
47. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neskirdamas ekspertizės, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių.
48. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma nėra įpareigojančioji. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios. Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis). Be to, eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-59/2010; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo skirti ekspertizę, užduodant ekspertui klausimus. Byloje esant pakankamai duomenų, techninės ekspertizės skyrimas apeliacinės instancijos teisme prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų suvaržęs bylos šalių teises teikti byloje įrodymus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas priimdavo į bylą šalių pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad bylos šalims buvo pakankamai laiko įrodymams teikti, į byloje esančių įrodymų pakankamumą ir išsamumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo skirti ekspertizę, nes į šioje byloje kylančius klausimus, susijusius su nagrinėjamu ginču, galima atsakyti remiantis šioje byloje surinktais įrodymais.
49. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo argumentu, jog prašoma atlikti ekspertizė byloje pagal ieškovo formuluojamus klausimus neturės jokios reikšmės bylos išnagrinėjimui, kadangi ieškovas prašo ekspertizės metu įvertinti gelžbetoninę plokštę, tuo tarpu savavališkos statybos dokumentai surašyti dėl dujų rezervuaro statybos, t. y. pamato dujų rezervuarui ir ant pamato sumontuotos kuro cisternos.
50. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
51. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.
52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš apelianto 700,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, konstatuoja esant pagrindą sumažinti trečiojo asmens prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jam iš apelianto 400 Eur.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „LIT-INVEST“ (j. a. k. 1212476661) trečiojo asmens UAB „Paribys“ (j. a. k. 121513594) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

                                Teisėjai                                                         Liuda Uckienė              

                                                                                                      Ramunė Mikonienė              

                                                                                                      Vidas Stankevičius