Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-61-159/2010
Teisėja Elena Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija
30.10; 121.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. sausio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovei E. Š., jos atstovei advokatei Onai Kapliauskaitei, atsakovo V. A. Ž. atstovei advokatei Viktorijai Perepiolkinai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-580-122/2009 pagal ieškovės E. Š. patikslintą ieškinį atsakovui V. A. Ž. dėl atsisakymo duoti sutikimą statybos leidimui gauti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė E. Š. 2008 m. birželio 18 d. teismui pateikė ieškinį dėl savininko teisių gynimo, 2008 m. gruodžio 8 d. patikslino ieškinį. Vadovaudamasi CK 1.5 str. 2 d., 4.37 str. 1 d., STR 1.01.07:2002., ieškovė teismo prašė leisti jai įstatymų nustatyta tvarka, be atsakovo V. A. Ž. sutikimo, pateikti projekto vadovo architekto N. B. parengtą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), techninį projektą statybos leidimui gauti ir iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė E. Š. yra 0,0983 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė, nuosavybės teise jai priklauso 181/983 dalys, kiti bendraturčiai yra E. V., B. P. ir V. K. Pagal projekto vadovo N. B. parengtą ūkinio pastato techninį projektą nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje nutarė pasistatyti ūkinį pastatą. Suprojektuotas statinys nesudėtingas. Pagal STR 1.01.07:2002 jo projektą būtina suderinti su kaimyninių sklypų savininkais ir gauti statybos leidimą. Žemės sklypo bendraturčiai sutinka, kad būtų pradėti statybos darbai, tai patvirtina prie ūkinio pastato projekto pridėtas sąrašas su jų parašais. Pradėti statybos darbus neprieštaravo prie namo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdantys žemės sklypą gyventojai: S. C., S. K., B. M. ir O. P.
Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, ant kurios numatyta statyti ūkinį pastatą, taip pat ribojasi su kaimynui – atsakovui V. A. Ž. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Būtina gauti atsakovo V. A. Ž. sutikimą, nes ūkinis pastatas bus statomas ant ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos. Ieškovei E. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra nedidelis, todėl negalės statyti ūkinį pastatą kitoje vietoje. Suprojektuotą ūkinį pastatą numatyta statyti toje pačioje vietoje, kurioje ir anksčiau buvo ūkinis pastatas, tai patvirtina pateikti planai, patalpų plotų eksplikacijos, sutartis, fotonuotraukos. Atsakovas V. A. Ž. sutikimo neduoda, motyvuodamas tuo, kad pastatas įeina į jo žemę. Pakvietus matininkus paaiškėjo, kad atsakovo anksčiau pastatytas vienas ūkinio pastato kampas pažeidžia ne atsakovo, o ieškovės žemės sklypo ribas. Tai patvirtina 2008 m. gegužės 22 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo atliktas žemės sklypo projektas, jame nurodytos žymos, kad atsakovo statinys 19 cm įeina į ieškovės žemės sklypą. Tai patvirtina, kad atsakovo statinys pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, interesus.
Prie namų valdos esantys nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai yra nedideli, todėl kiekvienas savininkas nori jį kuo racionaliau išnaudoti. Prieš kelerius metus atsakovas taip pat pasistatė ant ieškovės žemės sklypo ribos, netgi iš dalies apie 19 cm ją pažeisdamas, ūkinį pastatą, jame įrengtas patalpas naudoja gyvenamajai paskirčiai. Atsakovui priklausančiame pastate įmontuotas projekte nenumatytas langas, pro jį vaizdas atsiveria į ieškovės kiemą. Geranoriškai buvo susitarta, kad ieškovė neprieštaraus kaimyno statyboms, o kaimynas V. A. Ž., ieškovei turint būsimo pastato techninį projektą, duos sutikimą jį statyti. Atsakovo V. A. Ž. atsisakymas leisti statyti ūkinį pastatą yra nepagrįstas. Ieškovė E. Š., neturėdama atsakovo sutikimo, negali įstatymų nustatyta tvarka suderinti paruošto projekto ir pradėti statybų. Tokiu apribojimu yra pažeidžiamos ieškovės, kaip sklypo savininkės, teisės ir teisėti interesai. Ieškovė jaučiasi apgauta, nes atsakovui pareiškus norą statyti pastatą ant savo žemės sklypo ribos, ji geranoriškai sutiko, nes atsakovas norėjo išsaugoti didesnį kiemą (fotonuotraukos pridedamos). Pradėdama statyti pastatą pagal įstatymų nustatytą tvarką, laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų suderintą ir patvirtintą projektą bei jį pradėjusi eksploatuoti, ieškovė kaimyno interesų nepažeis (t. 1, b. l. 3–4, 124–126).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį visiškai tenkino. Pripažino ieškovei E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka teisę be V. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), sutikimo pateikti projekto vadovo architekto N. B. parengtą ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), techninį projektą statybos leidimui gauti. Priteisė iš atsakovo V. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1 856 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir 26,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalių paaiškinimais ir jų pateiktais įrodymais nustatė, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo atsirado, norint ieškovei perplanuoti ūkio pastatą, t. y. jį išplėsti. Atsakovas, būdamas kaimynu, jų žemės sklypai ribojasi, atsisakė ieškovei duoti sutikimą, nors atsakovas, gavęs iš ieškovės sutikimą, statinius pasistatė, valdo juos ir naudojasi, nors dar nėra jų įteisinęs. Atsakovas neprieštarautų dėl ieškovės ūkinio pastato statybos tik tada, jeigu statinys stovėtų kitoje vietoje ir jeigu nepažeistų jo teisėtų interesų.
Kaimynams vienas kitam nedavus sutikimo, jų pastatytų statinių nuosavybės, žemės dalių nustatymo (tikslinimo), projektavimo sąlygų derinimo klausimų nebūtų galima išspręsti be kitų pagalbos. Ieškovės į bylą pateiktas projektas įrodo, kad norima pertvarkyti ūkinį pastatą kvalifikuotai, šiuolaikiškai ir tinkamai padedant sričių specialistams. Nuosavybė yra socialinis institutas ir ji negali tarnauti vien savininko interesams, ignoruojant kitų savininkų teisėtus interesus. Jeigu vieno asmens nuosavybės teisė yra kliūtis kitiems asmenims naudotis savo nuosavybės teise, tai viešasis interesas reikalauja, kad tokio savininko teisė būtų protingai ribojama (CK 1.5, 4.37, 4.39, 4.46, 4.99 straipsniai).
Bendraturčio sutikimas turi būti gaunamas jau projektavimo metu. Pasiūlymas pakeisti patalpų paskirtį, rekonstruoti, remontuoti patalpas ar statyti naują statinį turi būti aptartas su bendraturčiais iki projektavimo sąlygų išdavimo. Jiems turi būti pateiktas statybos ar rekonstravimo projektas (reikiamais atvejais namo aplinkos pakeitimo schema). Projekte (schemoje) turi būti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys (vieta, aukštis, plotis ir pan.), pakankami bendraturčiams nuspręsti, ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, ar išlieka galimybė patekti į valstybės ir visuomenės tvarkomus viešuosius kelius, ar įmanoma naudotis kitais reikalavimais pagal Statybos įstatymo 4 straipsnį.
Nors atsakovas manė, kad davus sutikimą norimai statybai, jo interesai bus pažeisti, nes ieškovės statinys užstos saulę išpuoselėtam rožynui, ieškovės būsimasis ūkinės paskirties namas kliudys ir niokos jo pastatytus statinius, naudos jo žemės sklypo dalį bei dėl ieškovės chuliganiškų veiksmų nebus galimi draugiški kaimynų santykiai, teismas konstatavo, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remdamasis neduoda ieškovei sutikimo dėl jos ir jos šeimos narių charakterio bruožų bei tai, kad rožynui bus maža saulės ar darys atsakovo turtui žalą (CPK 178, 200 straipsniai), ir padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisako duoti ieškovei sutikimą statybai, nes nepriklausomai nuo to, kaip ieškinyje suformuluotas ieškovės reikalavimas, pažeista teisė gali būti apginta ginčijamą teisę pripažįstant (C K 1.138 straipsnis).
Teismo sprendimas neatstoja leidimo statybai, tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus, o turi būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai leidimo statybai išdavimui. Jis nėra priverstinai vykdomas, bet pašalina kliūtį atitinkamai statybos priežiūros įstaigai išduoti leidimą statybai tuo atveju, kai bendraturtis sutikimo neduoda. Jeigu atsisakoma išduoti leidimą statybai esant tokiam teismo sprendimui, tai atitinkamos institucijos veiksmai gali būti ginčijami Administracinių bylų teisenos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 186–188).
Atsakovas V. A. Ž. 2009 m. birželio 11 d. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, nes teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 4.99 straipsnis, Statybos techninis reglamentas (STR 1.01.07:2002.) „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuosavybės teise priklausančioje dalyje ji nori pasistatyti ūkinį pastatą, kad statinys priklausys nesudėtingų statinių kategorijai. Statybos techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002.) „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, statiniui nereikalingas statybos leidimas, vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas. Šio reglamento pastabose nurodyti minimalūs atstumai nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos turi būti:
1) 3 m – statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°);
2) 2 m – statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°)pusėse;
3) 1 m – statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°).
Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą).
Teismas sprendime klaidingai nurodė, jog norima pertvarkyti ūkinį pastatą, nes iš ieškovės pateiktų projektinių dokumentų matyti, kad ieškovė stato naują statinį. Prie ieškinio pridėtas techninis projektas neabejotinai yra naujo ūkinio pastato statyba.
Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad bendrasavininkio sutikimas turi būti gaunamas jau projektavimo metu, tačiau apeliantas V. A. Ž. yra tik kaimyninio sklypo savininkas, nėra ieškovės bendraturtis. Apeliantas kaip savininkas nesutinka sumažinti statybų techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002) numatytus atstumus nuo projektuojamo statinio, nes dar nepradėjus tvarkyti naujo statinio techninės dokumentacijos, prie jo ūkinio pastato išorinės sienos, neturint nei savivaldybės įgalioto asmens, nei jo leidimo, ieškovė buvo išpylusi juostinius pamatus, neteisingai, be deformacinių siūlių, juos įrengė, todėl net nepradėjus statyti statinio jau sutrūko apelianto ūkinio pastato sienos, be jo žinios buvo sugadintas ir ūkinio pastato fasadas iš kaimynų pusės – iškalta išilginė siūlė.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendime nurodytais nepagrįstais teiginiais, kad apeliantas atsisako duoti sutikimą statyboms ir kad jis, kaip bendraturtis, ginčija galimo statytojo – ieškovės – teisę statyti, nes apeliantas savininko teisių statytis neriboja, tik gina savo teisėtus interesus ir neleidžia statinio statyti arčiau kaip nurodyta Statybų techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002).
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja savininko teisių apsaugą. CK 4.99 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas padarys neigiamą, neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Pirmosios instancijos teismui apeliantas pateikė fotonuotraukas, kad ieškovei net nepradėjus statyti naujo statinio, o tik išliejus pamatus, įtrūko sienos, tačiau teismas į apelianto nurodomas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes neatsižvelgė, jų neįvertino. Teismas sprendime apelianto – kaimyninio sklypo savininko – statusą klaidingai sutapatino su bendraturčio statusu, todėl dėl šių klaidingų išvadų ir motyvų pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, pripažino ieškovei teisę be apelianto sutikimo pateikti projekto vadovo parengtą ūkinio pastato techninį projektą statybos leidimui gauti (t. 2, b. l. 3–4).
Ieškovė E. Š. 2009 m. liepos 9 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. A. Ž. apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, nes teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisako duoti sutikimą statybai, ieškinys įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga, todėl patenkintas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (CK 4. 99 straipsnis, Statybos techninis reglamentas (STR 1.01.07:2002) „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“).
1998 m. lapkričio 27 d. ieškovė E. Š. nusipirko gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), butą ir 41/100 ūkio pastato dalis. Tai patvirtina byloje pateikta sutartis, sklypo planai, patalpų plotų eksplikacijos, kadastro duomenys. Ūkio pastatas namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas i;m, 3I'm, 3l'ž. Planuose aiškiai matyti buvusi ištisinė linija per visą sklypą iki pat kaimyninio sklypo ribos. 2004 m. kovo 31 d. užfiksuoti kadastro duomenys, juose nurodyta, kad ūkinis pastatas 31'ž fiziškai pažeistas, (nes buvo pradėtas griauti). 2004 m. gegužės 20 d. statinių išdėstymo plane neliko pažymėjimo iki ribos per visą sklypą, nes ta ūkio pastato dalis jau buvo nugriauta. Toje vietoje, kur buvo pamatai iki sklypo ribos, tik juos praplečiant, nutarta pasistatyti ūkinį pastatą. Šią aplinkybę patvirtina pateikti projektiniai dokumentai. Prie techninio projekto pridėta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2007 m. topografinė nuotrauka. Joje punktyrine linija aiškiai pažymėta pamatų vieta, kuri ribojasi su kaimyninio sklypo riba. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė nori perplanuoti ūkio pastatą, t. y. jį išplėsti.
Ūkinio pastato techninį projektą būtina suderinti ir su žemės sklypo bendraturčiais, ir su kaimyninių sklypų savininkais. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis ribojasi su apeliantui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl būtinas ir jo sutikimas. Būtent taip teismas sprendime ir nurodė. Byloje pateikti suderinimai su kitais bendraturčiais ir kaimyninių sklypų savininkais, išskyrus atsakovą. Teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad bendraturčio sutikimas turi būti gaunamas jau projektavimo metu ir nurodė, kad atsakovas, būdamas kaimynu (ribojasi žemės sklypai), atsisakė ieškovei duoti sutikimą, nors iš bylos aplinkybių matyti, kad jis, gavęs iš ieškovės sutikimą, statinius pasistatė, valdo juos ir naudojasi, nors dar nėra jų įteisinęs.
Atsakovas sutikimo neduoda ir kiekvieną kartą nurodo vis kitus nesutikimo motyvus. Iš pradžių teigė, kad ieškovės numatomas statyti pastatas įeina į jo žemę, tačiau matininkai tokį teiginį paneigė. Paaiškėjo, kad priešingai, atsakovo statinys įeina į ieškovės žemės sklypo ribas, todėl jas reikės tikslinti. Vėliau nurodė kitus motyvus – neva kad ieškovė chuliganiškai elgiasi, yra neprognozuojama, keikia šeimą, rožynui bus maža saulės, darys jo turtui žalą, tačiau tokių aplinkybių neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsiliepime nurodė, kad neduoda sutikimo dėl to, kad statomas statinys bus aukštesnis už jo statinį prie sklypo ribos ir uždengs langą, tačiau pateiktame projekte aiškiai matyti, kad taip nėra. 2008 m. lapkričio 13 d. atsakovas pateikė skundą Priešgaisrinės priežiūros skyriui ir nurodė, kad ieškovė pažeidė priešgaisrinius saugos reikalavimus. Gavęs atsakymą, jog priešgaisrinių saugos taisyklių reikalavimų pažeidimai nenustatyti, pateikė reikalavimus dėl priešgaisrinių atstumų, įrodžius, kad nurodyti priešgaisriniai atstumai gali būti neišlaikomi, jei pastatai atribojami priešgaisrinėmis sienomis (pateiktame techniniame projekte tokios sienos numatytos), pateikė statinių išdėstymo gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimus. Tačiau šis reikalavimas gali būti netaikomas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą.
Atsakovo V. A. Ž. pastatas suprojektuotas ir pastatytas ant A. Š. žemės sklypo ribos ir be minimalių tame pačiame STR 1.01.07:2002 nurodytų atstumų nuo ieškovės sklypo. Su atsakovu buvo susitarta, kad ieškovė neprieštaraus kaimyno statyboms, o ir jis, ieškovei turint būsimo pastato techninį projektą, sutiks. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo atstovės 2007 m. gegužės 17 d. skundas – prašymas, jame pripažįsta, kad ieškovė ketino ateityje statytis garažą. Statant ūkio pastatą, atsakovas nukrypo nuo parengto ir suderinto projekto, ūkiniame pastate įsikūrė patogiai, faktiškai įrengtas patalpas naudoja gyvenamajai paskirčiai. Ieškovė kaimynui nereiškė jokių pretenzijų, todėl buvo įsitikinusi, kad taip elgsis ir atsakovas. Atsakovas žadėjo duoti sutikimą, jeigu bus įvykdytos 8–iuose punktuose nurodytos sąlygos, jos buvo pateiktos raštu, nes jo nurodymu buvo užpiltas veikiantis šulinys, išpilti pamatai, užmūrytas tarpas tarp esamo ir būsimo statinio, o dabar teigia, kad šiais veiksmais ieškovė pažeidžia jo interesus.
Apeliantas nurodo, kad neprieštarauja dėl kitos vietos pasirinkimo, tačiau sklype nėra kur kitur statyti. Taip pat teigia, jog neprieštaraus statyboms, jeigu nepažeis jo interesų. Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimas neatstoja leidimo statybai, tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus, turi būti pateikiamas atitinkamai institucijai. Patikrinimą, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), atliks statybos techniniame reglamente (STR 1.01.07: 2002) „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nurodytas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, todėl atsakovo interesai nebus pažeisti (t. 2, b. l. 8–10).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš į bylą pateikto projekto vadovo architekto N. B. parengto ūkinio pastato techninio projekto architektūrinės dalies aiškinamojo rašto nustatyta, kad 73,92 kv. m 7,23 m aukščio ūkinį pastatą su virš dalies pastato įrengiama mansarda planuojama statyti ieškovei E. Š. nuosavybės teise priklausančiame 181/983 žemės sklype, viso žemės sklypo plotas – 983 kv. m, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)., šiaurinėje dalyje. Ūkinio pastato dvi sienos ribosis su sklypo ribomis bei šalia esančiomis kaimyninių pastatų sienomis. Susijungę pastatai sudarys vientisą pastatų grupę. Projektuojamas pailgos formos ūkinis pastatas, dvi pastato kraštinės ribosis su sklypo ribomis ir vietomis jungsis su kaimyniniais pastatais per projektuojamą ugniasienę (t. 1, b. l. 6–21). Įvertinus į bylą pateiktus minėtus rašytinius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės E. Š. projektuojamas statyti ūkio pastatas priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo V. A. Ž. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad Statybos techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002) „Nesudėtingų (tarp jų laikini) statiniai“ nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, statiniui nereikalingas statybos leidimas, vietoj jo reikalingas raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, ir kad Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2002) 1 priedo pastabose nurodyti minimalūs atstumai nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos turi būti:
1) 3 m – statytojo sklypo šiaurinėje pusėje (tarp (>)315° ir (<)45°);
2) 2 m – statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°) ir vakarinėje (tarp 225° ir 315°)pusėse;
3) 1 m – statytojo sklypo pietinėje pusėje (tarp (>)135° ir (<)225°). Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą).
Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teisme duotais šalių paaiškinimais ir jų pateiktais į bylą įrodymais, konstatuoja, kad ginčas tarp ieškovės E. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. A. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), kilo atsakovui atsisakius duoti sutikimą ieškovei ant žemės sklypų ribos, nesilaikant Statybos techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002) 1 priedo pastabose nurodytų minimalų atstumų nuo pastatų iki kaimyninio sklypo ribos, statyti projektuojamą ūkinį pastatą ant ieškovės E. Š. ir kaimyno V. A. Ž. žemės sklypų ribos, ieškovei įsitikinus, kad pagal ankstesnį susitarimą ir atsakovas V. A. Ž. taip pat duos sutikimą ieškovei E. Š. suprojektuotą pastatą statyti ant A. Š. žemės sklypo ribos, nes ieškovė E. Š. neprieštaravo kaimyno V. A. Ž. ūkio pastato statyboms, nors statant buvo nukrypta nuo parengto ir suderinto projekto, ūkiniame pastate įrengtos gyvenamosios patalpos.
Apeliantas V. A. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad jis neriboja savininko teisės statyti, tačiau gina savo teisėtus interesus ir apskritai neleidžia statyti statinio arčiau kaip nurodyta Statybų techniniame reglamente (STR 1.01.07:2002).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas V. A. Ž. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė ne vieną atsisakymo duoti sutikimą E. Š. statybos leidimui priežastį, t. y. 1) kad ieškovės numatomas statyti pastatas įeina į jo žemę; 2) kad ieškovė dėl chuliganiško elgesio yra neprognozuojama; 3) kad statinys darys jo turtui žalą, bus per mažai saulės rožynui; 4) kad statomas statinys bus aukštesnis už jo statinį prie sklypo ribos ir uždengs langą; 5) 2008 m. lapkričio 13 d. skunde Priešgaisrinės priežiūros skyriui nurodė, kad ieškovė pažeidė priešgaisrinius saugos reikalavimus, gavęs atsakymą, kad nenustatyti priešgaisrinių saugos taisyklių reikalavimų pažeidimai, pateikė reikalavimus dėl priešgaisrinių atstumų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas atsakovo atsisakymo duoti sutikimą E. Š. statybos leidimui priežastis ir sprendime padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad leistinomis įrodinėjimo priemonėmis atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remdamasis neduoda ieškovei sutikimo dėl jos ir jos šeimos narių charakterio bruožų bei tai, kad rožynui bus maža saulės ar darys atsakovo turtui žalą (CPK 178, 200 straipsniai) ir kad atsakovas nepagrįstai atsisako duoti ieškovei sutikimą statybai, nes nepriklausomai nuo to, kaip ieškinyje suformuluotas ieškovės reikalavimas, pažeista teisė gali būti apginta ginčijamą teisę pripažįstant (C K 1.138 straipsnis).
Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo. Nors bylą nagrinėjęs teismas sprendime atsakovą V. A. Ž. įvardijo kaip bendraturtį, o ne kaimyninio sklypo savininką ir sprendime nurodė, kad norima pertvarkyti ūkinį pastatą, tačiau tokios teismo sprendimo nuorodos vertintinos rašymo apsirikimais (CPK 276 straipsnis).
Nustatyta, kad ieškovės E. Š. interesams apeliacinėje instancijoje atstovavo adv. O. Kapliauskaitė. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 532906 matyti, kad 2009 m. liepos 9 d. E. Š. sumokėjo adv. O. Kapliauskaitei 500 Lt už dokumento surašymą ir atstovavimą (t. 2, b. l. 13–14). Ieškovės E. Š. patirtos išlaidos už advokatės O. Kapliauskaitės suteiktą teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje priteistinos iš atsakovo V. A. Ž., atmetus jo apeliacinį skundą (302 straipsnis, 93 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. A. Ž. 500 Lt E. Š. už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Eugenija Morkūnienė
Kolegijos teisėjai Savinijus Katauskas
Bronius Valius