Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-50-834/2017
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01517-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija
16.9.7.; 16. 9. 10.;
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. vasario 20 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,
sekretoriaujant R. Čereškaitei, A. Smagurauskienei, N. Šukaitytė,
dalyvaujant L. K., jo atstovui adv. pad. J. Zavadskiui,
nukentėjusiajam L. G.,
vertėjoms G. Tijūnėlienei, Erikai Tunčikienei
nedalyvaujant Kelių policijos valdybos atstovui R. Ivanauskui,
viešame posėdyje išnagrinėjo L. K. (L. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kyviškių k., Vilniaus r. sav., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė:
L. K. 2016-10-09, apie 17.58 val. Vilniaus r. sav. Dobromislės k., Linksmojoje g. būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus greičio ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu AUDI 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio pasitraukė nesulaukęs policijos pareigūnų, tuo pažeisdamas kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219.2, 220 punktus,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir administracinį nusižengimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.
L. K. teismo posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad jis automobilio nevairavo, nors automobilis priklauso jam. Nurodė, kad 2016-10-09, apie 17 val. jis buvo Dobromislės km. pas kaimyną A. V. svečiuose, ten išgėrinėjo. Pas kaimyną jis atvažiavo savo automobiliu, nes dar buvau blaivus. Po išgertuvių pažįstamas J. U., kuris ir padarė autoįvykį bei išsigandęs pasišalino, sutiko jį nuvežti iki namų. Patį įvykį jis prisimena miglotai. Vėliau į įvykio vietą jį atvežė kaimynas T. J., kur jis bendravo su pareigūnais, paaiškino jiems, kad automobilis priklauso jam, prašė jo neatimti. Kyšį policijos pareigūnams jis siūlė dėl to, kad jie neišvežtų mašinos, kadangi išvežimas kainuoja pinigus. Protokolo apačioje pasirašė ne jis. Pareigūnai su juo bendravo lietuvių ir rusų kalbomis, bendraujant su jais joks vertėjas nedalyvavo. Tuo metu jis buvo neadekvatus ir ne viską suprato. Po avarijos J. U. buvo pas jį atėjęs, sakė, kad išsigando ir pasišalino, nes neturi vairavimo teisių. Įvykio metu jis nežinojo, kad J. U. neturi vairavimo teisių. Juzefo jis gerai nepažįsta, keletą kartų jį matęs. Prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kelių policijos valdybos atstovas R. I. 2017-01-05 teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokolas buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai. Pirminės informacijos užteko, kad surašyti protokolą ir pateikti kaltinimus.
Nukentėjusioji L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie važiavo aplankyti jos sergančio brolio. Atvažiavus į Dobromislės kaimą ji buvau prisisegusi saugos diržu, tačiau privažiuojant sankryžą, saugos diržą ji atsegė ir tada jie pajuto smūgį, po kurio atsitrenkė į stulpą. Ji atsitrenkė į automobilio priekinį stiklą. Jos vyras buvo prisisegęs saugos diržu. Jos vyras išlipęs iš automobilio pamatė, kad automobilis, kuris atsitrenkė į juos, apsisuko ir greitai išvažiavo. Automobilį, kuris atsitrenkė į juos ji taip pat matė, bet jame sėdinčių žmonių neįžiūrėjo. Po kokių 10 min. grįžo minėto automobilio savininkas, kuris norėjo iš jų automobilio ištraukti savo automobilio priekinius numerius. K. sakė, kad policijos kviesti nereikėjo, kad patys galėjo viską sutvarkyti, siūlė jų automobilį nupirkti arba suremontuoti. Automobilio savininkas bendravo su jos vyru, kol ji sėdėjo automobilyje, tačiau ji viską girdėjo. Tuo metu policijos dar nebuvo, ji atvažiavo po maždaug 10 min., kai atėjo L. K.. Draudimas jai atlygino 505 žalą. Iki įvykio ji K. nepažinojo.
L. S. Kučys teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie gavo iškvietimą, kad eismo įvykio metu galimai, nukentėjo moteris. Atvykę į Dobromislės km. pamatė Audi automobilį, atsitrenkusį į stulpą, jam buvo apgadinta galinė dalis. Išsiaiškino, kad į Audi 80 atsitrenkė V. P. automobilis ir Audi nuo smūgio atsitrenkė į stulpą. Buvo paliktas Volkswagen automobilio priekinis bamperis su numeriais. Patruliai rado V. P. automobilį kieme be bamperio, jis buvo neužrakintas. Vėliau atėjo L. K., jam buvo nustatytas girtumas, jis prašė nieko nedaryti, jiems ir kitiems susirinkusiems žmonėms siūlė pinigų. A. K. turėjo suprasti savo veiksmus, nes pinigus siūlė bent 3 kartus, puikiai orientavosi aplinkoje, samprotavo ir žinojo, ką daryti. K. jiems pasakojo, kad priekyje važiavęs automobilis norėjo pristabdyti ir pasukti, o jis nespėjo sureaguoti, atsitrenkė, išsigando ir nuėjo namo. Pažeidimo tyrimo metu L. K. neminėjo, kad automobilį vairavo jo draugas, J. U. pavardės jis išvis negirdėjo. Jis dalyvavo surašant protokolą. Protokolo apačioje pasirašė L. K.. Jis pat rusiškai nesupranta, tačiau pareigūnas M. G. laivai kalba ir rusiškai, ir lietuviškai, todėl L. K., jei kažko nesuprato, galėjo šnekėti rusiškai. Kas vairavo V. P. automobilį nurodė įvykio vietoje susirinkę žmonės, kad būtent L. K. vairavo patvirtino ir jo žmona. Minioje suradęs nukentėjusiuosius L. K. siūlė jiems suremontuoti automobilį, arba jį nupirkti iš jų.
Liudytojas L. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie gavę iškvietimą atvyko į įvykio vietą Vilniaus rajone, kur jau buvo atvažiavusi GMP ir kitas policijos ekipažas. Audi automobilis stovėjo atsitrenkęs į stulpą, prie jo buvo prilipęs bamperis su kito automobilio numeriais. Pagal valstybinius numerius jie nustatė, kas automobilio savininkas ir nuvažiavo jo ieškoti. Kitame kieme rado Passat automobilį, kurio priekis buvo sudaužytas, automobilis buvo atrakintas, jo techninis pasas, dokumentai bei raktai buvo viduje. J. P. automobilio savininko nematė, tik jo žmona atėjusi, klausė, kas atsitiko. Automobilis buvo išvežtas vilkiku. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, tačiau niekas neprisistatė Passat vairuotoju.
Liudytojas J. T. (J. T.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-11-01 dirbdami su L. U. gavo iškvietimą, kad Vilniaus raj. Dobromislės km. įvyko autoįvykis. Atvažiavę į įvykio vietą, pamatė mėlynos spalvos Audi automobilį įvažiavusį į stulpą prie posūkio, šalia gulėjo kito automobilio priekinis bamperis. Įvykio vietoje buvo susirinkę žmonių. Kelių policija liko forminti įvykį, o jie nuvažiavo ieškoti Passat automobilio. Viename kieme pamatė Passat automobilį, kuris buvo atsuktas galu į juos, kadangi lauke tą dieną snigo, matėsi, kad minėtas automobilis neseniai atvažiavęs. A. P. automobilio nebuvo priekinio bamperio, viduje buvo rakteliai ir dokumentai. Automobilį išvežė tralas. Passat automobilio vairuotojo jie nematė.
Liudytojas I. G. (I. G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su žmona važiavo į Kiviškių kaimą pas gimines. Dobromislėje važiavo pagrindiniu keliu ir suko į dešinę. Tuo momentu pradėjo mažinti greitį prie posūkio, o kitas automobilis atsitrenkė į jų automobilio galą, po ko jie atsitrenkė į stulpą. Atsitrenkęs į juos automobilis po smūgio iš karto išvažiavo. Kas sėdėjo už minėto automobilio vairo jis nepastebėjo, tačiau matė tik vieno žmogaus siluetą. Jis paskambino policijai, pirmiausia atvažiavo vienas policijos ekipažas, po 15 min. antras, dar vėliau M. K. policija atvažiavo, Passat automobilio įvykio vietoje jau nebuvo, jį policija rado kitoje vietoje. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, kuriame rašė paaiškinimus, jis pamatė Passat automobilio savininką, kuris buvo neblaivus ir sakė, kad ne jis vairavo. Iki policijos atvažiavimo Kriukovskis buvo atėjęs į įvykio vietą, norėjo nuo jų automobilio bamperio paimti savo automobilio valstybinius numerius. Po to Kriukovskis nuėjo į šoną, o tada jis jį pamatė tik po kokių 20 min. Tą vakarą K. su juo nekalbėjo apie deklaracijos pildymą, nieko jam nesiūlė, taip pat jis negirdėjo, kad K. būtų taręsis su kitais. Iki šio teismo posėdžio Kriukovskio jis nematė, su juo nesitarė. Kriukovskis orientavosi aplinkoje, negriuvinėjo, liežuvis jam nesipynė, galima buvo suprasti, ką jis kalbėjo, bet iš jo veido matėsi, kad buvo išgėręs. Jis jų neatsiprašinėjo, nesiūlė atlyginti žalą.
Liudytojas J. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam būnant autoservise su Krukovskiu buvęs žmogus paprašė jo, kad parvežtų K., kuris buvo truputį išgėręs, dėl to nenorėjo sėsti už vairo. Jam vežant L. K. namo, buvo slidu, lijo, priekyje važiavęs automobilis Audi 80 pristabdė, o kadangi jo reakcija nelabai gera, jis atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio sparno galinę dalį, galinius stabdžių žibintus. Po smūgio Audi 80 automobilis liko stovėti, niekur neatsitrenkė. Atsitrenkęs jis pasimetė, apsisuko ir pasišalino iš įvykio vietos, nuvežė L. K., kuris sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, namo, iš kur jo paties, paskambinus atvažiavo pasiimti. L. K. jo neprašė ateiti liudyti. Kad policija L. K. surašė protokolą jis sužinojo kitą dieną.
L. M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad Dobromislės kaime įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Atvykę į įvykio vietą pamatė Audi 80 automobilį, prie kurio gulėjo V. P. automobilio bamperis ant kurio buvo valstybinis numeris. M. P. automobilis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, todėl patruliai nuvažiavo jo ieškoti. Įvykio vietoje buvo susirinkę daug žmonių. Prie jo pora kartų buvo priėjęs žmogus iš minios, kuris klausė, kaip galima viską išspręsti. Kadangi jis suprato, kad priėjęs žmogus galimai pažįsta pažeidėją, jis jam paaiškino, kad vairuotojas grįžtų į įvykio vietą, nes pasekmės bus liūdnesnės. Šalia minėto žmogaus stovėjusi moteris, paskambinusi kažkokiam vyrui paaiškino, kad jis grįžtų, nes bus problemų. Kol jie formino įvykį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priėjo prie jų, iš pradžių neigė savo kaltę, aiškino, kad vairavo kitas žmogus, o jiems paaiškinus, kad geriau sakytų tiesą, jis prisipažino ir pradėjo siūlyti susitarti, daug kartų siūlė kyšį, kad jie neformintų įvykio, dėl ko buvo sulaikytas. L. K. buvo nustatytas neblaivumas. L. K. pats pasirašė ant protokolo, nurodė, kad prisipažįsta ir galisi, eismo įvykio vietoje jis taip pat prisipažino. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu jie bendravo lietuvių ir rusų kalbomis. L. K. buvo tinkamai informuotas apie pažeidimą, suprato protokolo esmę.
L. K. padaryti pažeidimai įrodinėjami taip pat byloje surinktais rašytiniais įrodymais administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos kelių policijos patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio surašytu tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, L. G. ir I. G. paaiškinimais, aasmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad L. K. buvo nustatytas 2.07 prom., neblaivumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija.
Įrodymų vertinimo taisyklės apibrėžtos (duomenys neskelbtini) str., kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
L. K. neigia vairavęs savo automobilį VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad 2016-10-09, apie 17 val. jis buvo Dobromislės km. pas kaimyną A. V. svečiuose, pas kurį atvažiavo pats savo automobiliu, ten išgėrinėjo. Teigė, kad po išgertuvių pažįstamas J. U., kuris ir padarė autoįvykį bei išsigandęs pasišalino, sutiko jį nuvežti iki namų. Paaiškino, kad po avarijos J. U. buvo pas jį atėjęs, sakė, kad išsigando ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes neturi vairuotojo teisių. Tokią L. K. versiją paneigia liudytojo I. G. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, kad nors nematė, kas būtent sėdėjo už į juos atsitrenkusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio Passat vairo, tačiau nurodė, kad matė tik vieno žmogaus siluetą. Nors teismo posėdžio metu J. U. patvirtino L. K. paaiškinimus ir teigė, kad tai jis vairavo automobilį VW PASSAT, tačiau teismas tokius J. U. parodymus vertina kritiškai, kadangi pažeidimo tyrimo metu L. K. nenurodė, kad automobilį vairavo J. U., o tokią versiją pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu, todėl darytina išvada, jog J. U., pažinodamas L. K., yra suinteresuotas bylos baigtimi ir bando jam padėti išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. K. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu neigė pats pasirašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame nurodęs “sutinku, gailiuosi”, tačiau tiek pareigūnas S. K., tiek pareigūnas M. G. nurodė, kad protokolą pasirašė ir jame nurodė, kad sutinka ir gailisi, pats L. K.. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo iškeltą versiją, jog kadangi L. K. nesupranta lietuviškai, todėl pasirašydamas galėjo nesuprasti, kad sutinka su pažeidimu, nes norėjo nurodyti tik sutikimą, jog automobilis priklauso jam, teismas vertina kritiškai. Tiek pats L. K., tiek policijos pareigūnai S. K. ir M. G. nurodė, kad pažeidimo tyrimo metu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvo bendrauta lietuvių ir rusų kalbomis, kadangi rusų kalbą moka pareigūnas M. G.. Todėl darytina išvada, kad L. K. buvo tinkamai informuotas bei supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu ir suprato pažeidimo esmę. Nors L. K. teigė, kad policijos pareigūnams siūlė kyšį, tik dėl to, kad neišvežtų jo automobilio, kadangi jo laikymas aikštelėje brangiai kainuoja, tačiau policijos pareigūnas M. G. paaiškino, kad L. K. kyšį siūlė, ne dėl automobilio, bet už tai, kad būtų neformintas pats įvykis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas kritiškai vertina L. K. automobilio vairavimo fakto neigimą, pripažįsta, kad automobilio vairavimo fakto neigimas yra administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pasirinktas gynybos būdas, kadangi jis prieštarauja byloje surinktiems ir pažeidėjo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Todėl įvertinus įrodymų visumą teismas konstatuoja, jog L. K. kaltė padarius pažeidimus yra visiškai įrodyta. Taigi L. K. būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį VW PASSAT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus greičio ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu AUDI 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio pasitraukė nesulaukęs policijos pareigūnų, todėl jo veiksmai atitinka pagal pažeidimo tyrimo metu galiojusį LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 127 str . 3 d.
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nebetaikoma administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviu, kai nustatytas girtumas viršija 1,5 prom., o taikoma tik baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 31 straipsnis reglamentuoja, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. L. K. buvo nustatytas 2, 07 promilių neblaivumo laipsnis. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, L. K. padarytas teisės pažeidimas pažeidimas pagal ANK neperkvalifikuojamas ir nagrinėtinas pagal pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį.
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio , su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia nuo 868 iki 1158 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį arešta nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transport priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia asmenims 600 iki 850 eurų baudą. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyvusis požymis yra žala, neviršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. K. nukentėjusiajai L. G. padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, 4 punktu konstatuotina, kad ANK už L. K. padarytą veiką numatyta švelnesnė atsakomybė, kadangi (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta, todėl jo veika perkvalifikuotina iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies į (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.
L. K. atsakomybę lengvinančių, numatytų ANK 35 str., ir atsakomybę sunkinančių, numatytų ANK 36 str., nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad L. K. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (2,07 prom.) girtumo laipsnis, apgadino du automobilius; atsižvelgiama ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo L. K. asmenybę, kuris galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtinos minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas
n u t a r ė:
L. K. (L. K.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir administracinį nusižengimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir skirti:
-pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams;
-pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 600 (šešių šimtų ) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, L. K. paskirti galutinę 1158 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties aštuonių eurų ) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.
Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16062286873.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vaida Sinkevičienė