VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,
dalyvaujant ieškovo UAB ,,Strateginiai projektai“ atstovams direktoriui M. T. ir advokatui Mindaugui Paukštei,
atsakovui R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Strateginiai projektai“ ieškinį atsakovui R. J. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
UAB ,,Strateginiai projektai“ (toliau – ir ieškovas, darbdavys, įmonė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK, komisija) 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino R. J. (toliau – ir darbuotojas, atsakovas) prašymą: pripažino, kad su juo sudaryta darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 str. 1 d. 2 p.; pripažino R. J. 2019 m. vasario 1 d. - 2019 m. vasario 22 d. deklaruotas nemokamas atostogas neteisėtomis; išieškojo jo iš UAB „Strateginiai projektai“ 309,09 Eur (trys šimtai devyni eurai 09 ct) darbo užmokestį už 2018 m. kovo mėn., po 400 Eur (keturi šimtai eurų) darbo užmokestį už 2018 m. balandžio - gruodžio mėn., 555 Eur (penki šimtai penkiasdešimt penki eurai) darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn., 444 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt keturi eurai) darbo užmokestį už 2019 m. vasario mėn. bet 1086,14 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt šeši eurai 14 ct) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinę išmoką, 584,21 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 21 ct) netesybų (sumos neatskaičius mokesčių).
Ieškovas nesutinka su šiuo Sprendimu, mano, jog jis neteisėtas, nurodo, kad visas atlyginimas darbuotojui buvo išmokėtas, jo prašymu jis buvo išleistas nemokamų atostogų ir jo gi prašymu jis buvo atleistas iš darbo. Ieškovo teigimu, atlyginimo mokėjimo darbuotojui faktą pagrindžia pateiktas pinigų išmokėjimo žiniaraštis, įrašai kuriame padaryti paties darbuotojo ranka. Pinigų išmokėjimo žiniaraštis rodo, kad su darbuotoju buvo pilnai atsiskaityta mokant jam grynais kas mėnesį pinigų sumas. Prašymas būti atleistam buvo pateiktas darbdaviui elektroniniu paštu, darbdavys jį patenkino, darbuotoją atleido. DGK šių įrodymų domėn nepriėmė, jų nevertino, todėl priėmė neteisingą Sprendimą (el. b. t. I, psl. 1-5).
Teismo posėdžio metu ieškovas iš esmės palaikė savo ieškinį, prašė jį patenkinti. Pripažino, jog dėl nežinojimo buhalteriškai ir teisiškai ne viskas tvarkingai padaryta, bet tvirtino, kad su darbuotoju pilnai atsiskaityta. priešingu atveju, nėra aišku ir suprantama, kaip darbuotojas galėjo ve atlyginimo dirbti metus laiko. Darbdavys taip pat pripažino, kad fiksavo darbuotojui nemokamas atostogas neturėdamas jo pasirašyto prašymo tam, tačiau pastarajam žinant.
Atsakovas R. J. ieškinio nepripažino, atsiliepime į jį (el. b. t. I, psl. 94-96) teigė, kad DGK pilnai ir visapusiškai ištyrė ginčo faktines aplinkybes ir teisingai jas vertino. Nurodė, kad pinigų mokėjimo žiniaraštyje, kurį pripažino pasirašęs, įvardintas pinigų sumas jis gavo darbo įrankiams ir medžiagoms pirkti ir yra jas tam išleidęs, darbdaviui pirkimo dokumentais pagrįsdamas tokias išlaidas. Pinigų gavimo paskirtį žiniaraštyje nurodęs taip pat savo ranka, bet taip rašyti jam sakė darbdavys. Atsakovas teigė negavęs apmokėjimo už darbą ir faktiškai metus dirbo be atlyginimo, dėl to ir nutraukė darbo sutartį.
Šią poziciją atsakovas palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu.
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl teisės darbdaviui realizavus su darbuotoju sudarytos darbo sutarties nutraukimą bei vykdant jam tenkančią pareigą išmokėti darbuotojui laiku ir tinkamai priklausantį atlyginimą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo šalys 2018 m. kovo 6 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas buvo priimtas į darbą pas ieškovą statybų darbų vadovo pareigoms, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 400 Eur darbo užmokestį į mėnesį, mokant jį iki kito mėnesio 15 dienos (el. b. t. I, psl. 38-40). Ieškovo teigimu, atsakovui mokėtą darbo užmokestį ir visiško atsikskaitymo su juo aplinkybę patvirtina pateiktas pinigų išmokėjimo žiniaraštis (el. b. t. I, psl. 13), kuris, anot jo, rodo, kad viso darbuotojui išmokėta 4860 Eur atlyginimo, o tuo pačiu, anot ieškovo, patvirtina aplinkybę, kad darbdavys darbuotojui nėra skolingas darbo užmokesčio. Kitų atlyginimo išmokėjimo darbuotojui duomenų darbdavys nei DGK, nei teismui nebuvo ir nėra pateikęs.
Byloje yra 2019 m. sausio 25 d. datuotas darbuotojo vardu surašytas prašymas dėl nemokamų atostogų jam suteikimo (el. b. t. I, psl. 14). Prašymas nėra darbuotojo pasirašytas ir, kaip nurodė darbdavio direktorius teismo posėdžio metu, yra surašytas jo paties, t. y. vadovo M. T., ranka, o ne darbuotojo, ką ieškovas tvirtino ieškinio pareiškime (el. b. t. I, psl. 1-5) ir atsiliepime DGK (el. b. t. I, psl. 76).
Iš VSDFV duomenų bazės matyti, kad minėta darbo sutartis su atsakovu yra nutraukta 2019 m. kovo 1 d. DK 55 str. 1 d. pagrindu. Iš šio rašytinio dokumento taip pat matyti, kad darbuotojui buvo fiksuotas nedraudiminis laikotarpis nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vasario 28 d. dėl jam suteiktų nemokamų atostogų (el. b. t. I, psl. 70-71). Kaip pripažino darbdavys teismo posėdžio metu, šis įrašas padarytas virš minėto darbuotojo prašymo, surašyto ne jo ir darbuotojo nepasirašyto, pagrindu. Įsakymo dėl nemokamų atostogų suteikimo darbuotojui darbdavys nepateikė nei teismui, nei DGK.
Iš minėto VSDFV išrašo matyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojui mokamas 555 Eur atlyginimas į mėnesį, nors jokių pakeitimų darbo sutartyje dėl to, kaip ir atžymėto darbo sutarties nutraukimo fakto ir pagrindo, nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti šiuo įrašu, nes jį VSDFV duomenų bazėje formuoja pats darbdavys, ne darbuotojas.
Byloje esantis atsakovo ieškovui rašytas el. laiškas (el. b. t. I, psl. 62) rodo, kad darbuotojas kreipėsi į darbdavį dėl nemokamo atlyginimo. Vėlesniu 2019 m. vasario 22 d. rašytu el. laišku (el. b. t. I, psl. 64) darbuotojas informavo darbdavį apie savo valią nutraukti su juo pasirašytą darbo sutartį nuo vasario 22 d. dėl to, kad jam du mėnesius iš eilės ir daugiau nėra mokamas atlyginimas, o taip pat pranešė, kad jam patikėta automobilį grąžins vėliau po remonto. Darbdavys teigė, jog darbo sutartis su darbuotoju buvo nutraukta gavus šį jo el. laišką. Jokių kitų su darbuotojo atleidimu susijusių būtinų rašytinių duomenų (įsakymo, darbuotojo pasirašyto prašymo ir pan.) darbdavys į bylą taip pat nėra pateikęs.
Byloje yra ieškovo atsakovui 2019 m. vasario 26 d. surašytas reikalavimas (el. b. t. I, psl. 15), kuriuo darbdavys išreiškia darbuotojui nepasitenkinimą jo darbu, įmonei padarytais nuostoliais, reikalauja pateikti statybos žurnalus ir pan.. Šis reikalavimas surašytas darbuotojo nebuvimo darbe dėl darbdavio jam fiksuotų nemokamų atostogų momentu. Duomenų apie darbuotojo supažindinimą su juo ar mėginimą tai padaryti nėra.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas, apeliuodamas į atsakovo teiginius, jog pagal pinigų išmokėjimo žiniaraštį gautos sumos yra išmokėtos darbo priemonėms įsigyti (medžiagoms, kurui ir kt.), pateikė kitą pinigų išmokėjimo žiniaraštį (el. b. t. I, psl. 110), kuriuo įrodinėja, jog šioms priemonėms įsigyti skirtos sumos darbuotojui buvo išmokėtos būtent šiuo žiniaraščiu.
Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-421/2016). Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
Teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei juos įvertinęs, išklausęs ginčo šalių pozicijas, daro išvadą, jog nėra pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su ieškovo išreikšta pozicija ir patenkinti jo teismui pareišktą ieškinį. Išvadą grindžia žemiau išdėstytu.
Darbdavys, būdamas atsakingu už darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, teisingą apmokėjimą už jų atliktą darbą, šias pareigas privalo vykdyti skaidriai, laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės airių reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas pats darbdavys pagal įstatymą. Todėl esant inicijuotam darbo ginčui dėl darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio sumokėjimo fakto, atleidimo pagrindų teisėtumo, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes būtent darbdavys turi įstatyminę pareigą mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį (DK 32 str. 1 d.) bei yra atsakingas už tinkamą privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą, kuriais jis pats ir disponuoja (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 30 p., DK 214 str. 3 d.). Jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teises, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 24 str. 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų.
Vadovaujants Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 7 ir 19 punktų nuostatomis, jeigu darbo užmokestis mokamas per įmonės kasą, jis mokamas pildant darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį (atskirą kiekvieną kalendorinį mėnesį), o vienkartine darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.
Ieškovas, teigdamas, kad darbuotojui mokėjo atlyginimą kas mėnesį grynais pinigais, net ir po nevienkartinių raginimų, adresuotų jam tiek teismo, tiek ir DGK, nepateikė nei virš minėtas įstatymo nuostatas ir reikalavimus atitinkančių darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių, nei kasos išlaidų orderių, nei kitų duomenų, patvirtinančių darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas sumokėjimo faktą, nepateikė ir atlyginimo paskaičiavimo/priskaičiavimo žiniaraščių, duomenų apie suteiktas atostogas, už kurias atitinkamai buvo paskaičiuota ir sumokėta, ar nepanaudotų atostogų trukmę.
Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 p. visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderįbendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens parašai.
Tokių duomenų – kasos išlaidų orderių, kaip teisės aktų nustatytų privalomų buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių darbo užmokesčio sumokėjimą darbuotojui grynais pinigais faktą, ieškovas į bylą nepateikė, t. y. savo nurodomos faktinės aplinkybės neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 str. str.).
Ieškovo pateiktas pinigų išmokėjimo žiniaraštis (el. b. ti, psl. 13) negali būti laikomas tinkamu ir neabejotinu įrodymu ieškovo įrodinėjamai atlyginimo sumokėjimo darbuotojui grynais pinigais aplinkybei pagrįsti. Šiame žiniaraštyje įrašytas laikotarpis už 2018 m. rugpjūčio - gruodžio mėn. (įmonės vadovo ranka įrašytas kitas laikotarpis: nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. kovo mėn.), jis nėra datuotas atskirais mėnesiais, o kovo mėnesį atsakovas jau nebedirbo, nurodytos sumos neatitinka darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio dydžio (jos ženkliai viršytos), jame nėra pinigų gavėjo parašų (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 19 p.), nors pinigų gavimo atsakovas neginčijo, įvardindamas kitą to kilmę. Ieškovo direktoriaus ranka įrašyta, kad „pinigai“ sumokėti už „07mėn.“, „07-08 mėn.“, „09 mėn.“, „09-10 mėn.“, ir „10 mėn.“. Taigi darbdavio teiginys, kad pagal šį žiniaraštį buvo sumokėtas darbo užmokestis už 2018 m. kovo mėn. - 2019 m. kovo mėn. laikotarpį vertintinas kritiškai, įrašų už 2019 metus aplamai jokių nėra. Minėtame pinigų išmokėjimo žiniaraštyje nurodytas pinigų išmokėjimo pagrindas - „av. atlyg.“, o ne darbo užmokestis, tačiau nėra darbuotojo prašymų mokėti jam avansą, o darbo sutartyje numatytas atlyginimo mokėjimas kartą į mėnesį.
Analogiškai vertintinas ir teisminio nagrinėjimo metu ieškovo pateiktas kitas pinigų išmokėjimo žiniaraštis (el. t. I, psl. 110), kuris, anot jo, įrodo aplinkybę, kad pagal jį atsakovui būdavo duodamas tam tikra suma medžiagoms ir pan. įsigyti. Teismo įsitikinimu, šis dokumentas ieškovo nurodomos aplinkybės taip pat neįrodo, nes jis be parašų, su ieškovo direktoriaus prierašais, neaiškus ir pinigų išmokėjimo pagrindas, nepateikti ir šiems gryniesiems pinigams gauti kasos išlaidų orderiai ar kasos knygos duomenys. Rašytinių duomenų – įsigytų medžiagų pirkimo dokumentų, t. y. šiame žiniaraštyje nurodomų sumų (jei tikėti ieškovu) panaudojimo aplinkybei įrodyti, ieškovas taip pat nepateikė, nors teigė, kad tokius turi ir dėl jų pateikimo posėdyje buvo padaryta pertrauka.
Tokiu būdu liko nepaneigti atsakovo argumentai, kad pinigų išmokėjimo žiniaraštyje, kuriuo darbdavys grindžia atlyginimo darbuotojui išmokėjimo aplinkybę, nurodytas sumas jis išleido darbo reikmėms (statybinėms medžiagoms, kurui ir pan.). Kadangi esant ginčui dėl darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio sumokėjimo fakto įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, visos abejonės apsunkina darbdavį, ne darbuotoją, t. y. darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad pinigų išmokėjimo žiniaraštyje nurodytas sumas darbuotojas nebuvo išleidęs darbo reikmėms, o gavo kaip atlygį už darbą.
Be to, darbdaviui nevykdant pareigos tvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentus pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, tai darant akivaizdžiai aplaidžiai, jam tenka tokių neigiamų padarinių rizika, o visos abejonės, minėta, sprendžiamos darbuotojo naudai.
Kadangi ieškovas nepateikė nei darbo užmokesčio paskaičiavimo ir sumokėjimo žiniaraščių, atitinkančių Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, reikalavimus, nei kasos išlaidų orderių, nei mokėjimo pavedimų, nei kasos knygų išrašų, kasmetinių atostogų suteikimo atsakovui faktą bei apmokėjimo už jas, t. y. įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio už visą darbo santykių laikotarpį bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas darbuotoją atleidus sumokėjimo faktą, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principu bei virš minėtų įrodymų vertinimu, mano turįs pagrindo tenkinti darbuotojo DGK reikštą prašymą dalyje dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo, o darbdavio reikalavimus atmesti.
Ieškovas byloje neįrodė, kad darbuotojas prašė suteikti 2019 m. vasario mėn. nemokamas atostogas (DK 137 str. 2 d.) – ieškovas pripažino, kad darbuotojas prašymo nerašė ir ieškovo į bylą pateikto tokio prašymo nepasirašė. Taigi darbdavys nepateikė ieškovo atitinkamo prašymo bei neįrodinėjo šios aplinkybės kitais įrodymais. Todėl darbuotojui deklaruotas nemokamas atostogas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. teismas pripažįsta neteisėtomis. Kadangi ieškovas nurodė, kad jo paskutinė darbo diena buvo 2019 m. vasario 22 d., darbo užmokestis už likusį darbo santykių laikotarpį jo naudai neišieškomas (ieškovas sąmoningai nevykdė darbo funkcijų, t. y. neketino vykdyti darbo sutarties).
DK 56 str. 1 d. 2 p. reglamentuota, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbuotojo prašymo dėl atleidimo iš darbo (elektroniniu paštu) išsiuntimo dieną (2019 m. vasario 22 d.) ieškovui nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėn. Taigi ieškovas buvo įgijęs teisę nutraukti darbo sutartį šiuo, DK 56 str. 1 d. 2 p. įtvirtintu, pagrindu. Nors darbuotojas, išreikšdamas raštu tokią valią, DK 56 str. 1 d. 2 p. nepaminėjo, tačiau darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį aptariamu pagrindu yra akivaizdi iš prašymo (laiško) turinio). Darbdavys negalėjo koreguoti tokio prašomo atleidimo pagrindo ir savo nuožiūra atleisti darbuotoją kitu įstatyminiu pagrindu, ką faktiškai ir padarė, atleidimo pagrindu nurodydamas DK 55 str. 1 d., nes darbuotojo prašymas (raštu išreikšta jo valia dėl to) nebuvo gauta. Tokiu būdu yra pagrindas pripažinti, kad darbo ginčo šalių darbo santykiai nutrūko DK 56 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
Teismas sutinka su DGK išvada, jog nėra pagrindo vadovautis darbuotojo prašyme nurodyta darbo sutarties nutraukimo data (2019 m. vasario 23 d.), nes darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį 2019 m. kovo 1 d., įgyvendino savo teisę nutraukti darbo sutartį pasibaigus įstatymo nustatytam įspėjimo terminui (DK 56 str. 3 d.).
Tokiu būdu vadovaujantis DK 56 str. 2 d., nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Taigi, esant nutrauktai darbo sutarčiai pagal DK 56 str. 1 d. 2 p., darbuotojui priklauso (jis įgijo teisę) į vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri išieškotina iš darbdavio.
Dėl išdėstyto teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus ir nesutikti su DGK padarytomis išvadomis. Todėl atmetus ieškinį ir DK 231 str. 7 d. pagrindu komisijos priimtam sprendimui netenkant galios, teismas darbuotojo naudai iš darbdavio šiuo teismo sprendimu pripažįsta darbuotojui suteiktas nemokamas atostogas neteisėtomis, koreguoja atleidimo pagrindą ir išieško darbuotojo naudai iš darbdavio 309,09 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. kovo mėn., po 400 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. balandžio - gruodžio mėn., 555 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėn., 444 Eur (555 Eur : 20 d. d. x 16 d. d.) darbo užmokesčio už 2019 m. vasario mėn., 531,14 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 555 Eur išeitinės išmokos (visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių (DK 146 str. 1 d.. 127 str. 6 d., 56 str. 2 d.).
DK 146 str. 2 d. įtvirtinta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
147 str. 2 d., darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio Kodekso 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Darbdavys pažeidė DK 146 str. 2 d. įtvirtintą atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką, nes bylos medžiagoje nėra duomenų, jog šalys buvo sutariusios dėl vėlesnio atsiskaitymo. Todėl remiantis DK 147 str. 2 d. nuostata, darbdavys privalo mokėti netesybas. Tokiu būdu darbuotojui iš ieškovo išieškotina 584,21 Eur (555 Eur: 20,9 vid. d. d. x 22 d. d.), neatskaičius mokesčių, netesybų.
Vadovaujantis CPK 282 str. teismo sprendimo dalis dėl vieno vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio (555 Eur (neatskaičius mokesčių)) nukreiptina skubiam vykdymui.
Dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų teismas plačiau taip pat nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui spręsti ir neįtakoja teismo priimto sprendimo esmės.
Sutinkamai su DK 231 str. 7 d., teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai išieškotina 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Pripažinti, kad darbo sutartis tarp R. J., a k. (duomenys neskelbtini) ir UAB strateginiai projektai“, įm. k. 303442496, nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 str. 1 d. 2 p..
Pripažinti atsakovui R. J., a k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. deklaruotas nemokamas atostogas neteisėtomis.
Išieškoti atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Strateginiai projektai“, įm. k. 303442496, 309,09 Eur (trys šimtai devyni eurai 09 ct) darbo užmokestį už 2018 m. kovo mėn., po 400 Eur (keturi šimtai eurų) darbo užmokestį už 2018 m. balandžio - gruodžio mėn., 555 Eur (penki šimtai penkiasdešimt penki eurai) darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėn., 444 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt keturi eurai) darbo užmokestį už 2019 m. vasario mėn., 531,14 Eur (penki šimtai trisdešimt vienas euras 14 ct) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 555 Eur (penki šimtai penkiasdešimt penki eurai 00 ct) išeitinę išmoką ir 584,21 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai 21 ct) netesybų (visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių).
Sprendimo dalį dėl atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „Strateginiai projektai“, įm. k. 303442496, priteistos 555 Eur (penki šimtai penkiasdešimt penki eurai) (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai.
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.
Išieškoti iš ieškovo UAB „Strateginiai projektai“, įm. k. 303442496, 5,11 Eur (penki Eur 11 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (ši valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660; sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė