Sigita Bružienė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12585-2018-2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21686-214/2018 pagal pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/16/00470, suinteresuotas asmuo byloje – akcinė bendrovė SEB bankas, ir
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėja skolininkė V. K. skundu prašė skirti papildomą ekspertizę, nekilnojamojo turto keturių kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertei nustatyti, paskiriant ją atlikti UAB „Vaigintus“ (duomenys neskelbtini); panaikinti 2016 m. gegužės 18 d. antstolės patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo“ ir 2018 m. birželio 27 d. UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės aktą, kuriais nutarta nustatyti ir nustatyta aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto vertė 65 100 Eur.
2. Pareiškėja nurodė, kad turto rinkos vertė nustatyta vadovaujantis 2018 m. birželio 27 d. UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės aktu, tačiau antstolė jai atsiuntė tik ekspertizės akto išvadą, dėl ko negalima motyvuoti ekspertizės išvados neatitikimo realiai rinkos situacijai. Kadangi tai vienintelis pareiškėjos turtas-gyvenamasis būstas, dar 2016 m. gegužės 30 d. prašė nušalinti šį turto vertintoją ir paskirti nesuinteresuotą turto vertintoją. Tačiau turto vertintojas nenušalintas ir dėl neaiškių priežasčių paliktas tas pats. Kokiu būdu buvo įvertintas nekilnojamasis turtas, visiškai neaišku. Mano, kad turtas neindividualizuotas, kadangi nustatyta rinkos vertė aiškiai neatitinka šios dienos rinkos vertės. Nurodė, kad iš jos buvo atimta teisė dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus įvertinant nekilnojamąjį turtą, daromas psichologinis spaudimas, bei nesupažindinta su pilna vertinimo ataskaita. Prašė atsižvelgti ir į tą aplinkybę jog patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo nurodyta pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tačiau nesulaukus prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, iš karto paskiriama varžytinių data (b. l. 3-4).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 15 d. nutartimi bylą dalyje dėl pareiškėjos prašymo panaikinti 2016 m. gegužės 18 d. antstolės patvarkymą „Dėl ekspertizės skyrimo“ nutraukė, skundą dalyje dėl 2018 m. birželio 27 d. UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės akto, panaikinimo ir papildomos ekspertizės skyrimo atmetė, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nustatė, kad antstolė R. G. vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-1552/2016 dėl skolos išieškojimo iš V. K. išieškotojos AB SEB banko naudai (vykd. b. l. 6), priverstinai parduodant V. K. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 12-16). Vykdant išieškojimą 2016 m. gegužės 18 d. patvarkymu antstolė paskyrė turto vertinimo ekspertizę (vykd. b. l. 25). Atlikti ekspertizę buvo paskirta UAB „Jungtinis verslas“. 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėja V. K. pateikė antstolei pareiškimą dėl vertintojo nušalinimo (vykd. b. l. 26). 2016 m. gegužės 30 d. antstolė patvarkymu UAB „Jungtinis verslas“ nenušalino nuo buto vertinimo ir V. K. pareiškimą dėl eksperto nušalinimo perdavė Kauno apylinkės teismui (vykd. b. l. 28). 2016 m. birželio 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas pareiškėjos pareiškimą dėl vertintojo (eksperto) nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/16/00470 atmetė (vykd. b. l. 32-34). Pažymėjo, kad tiek antstolės patvarkyme, tiek nutartyje buvo nurodyti aiškūs motyvai, kodėl Turto vertintojas nebuvo nušalintas, todėl atmetė pareiškėjos teiginį, kad turto vertintojas nenušalintas dėl neaiškių priežasčių. Pripažino, kad pareiškėja, nagrinėjamu skundu (antstolei pateiktu 2018 m. liepos 23 d.) dėl 2016 m. gegužės 18 d. antstolės patvarkymo, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams, ženkliai praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą, todėl šioje dalyje bylą nutraukė.
5. Taip pat nustatė, jog UAB „Jungtinis verslas“ atliko objekto (keturių kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini)) ekspertizę ir nustatė jo vertę. 2018 m. birželio 27 d. buvo atlikta areštuoto turto (duomenys neskelbtini), ekspertizė ir nustatyta, kad ekspertizės objekto vertė yra 65 100 Eur (2018 m. liepos 11 d. ekspertizės aktas Nr. K635/1806AE(188)). Pareiškėja nesutiko su tokiu turto įvertinimu bei antstolei pateikė skundą-prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės, kuris 2018 m. liepos 27 d. antstolės patvarkymu buvo atmestas. Nors pareiškėja nurodė, kad visiškai neaišku, kokiu būdu buvo įvertintas nekilnojamasis turtas, turtas neindividualizuotas, nustatyta rinkos vertė aiškiai neatitinka šios dienos rinkos vertės, teismas su tokiais teiginiais nesutiko. Vertino, kad ekspertizės akte nurodyta, jog ekspertizė atlikta naudojant lyginamąjį metodą, t. y. vertinamą turtą lyginant su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorio kainos žinomos turto vertintojui. Nekilnojamojo turto vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu naudoti analogiški, panašios būklės lyginamieji sandoriai, įvykę per paskutinius 36 mėnesius. Lyginamuoju metodu apskaičiuota turto vertė pagrįsta pirkimo-pardavimo sandorių analogais, t. y. pagrįsta rinkos duomenimis. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad ekspertize nustatyta turto vertė neatitinka rinkos vertės. Atliekant ekspertizę, buvo ne tik įvertinta objekto dislokacija, pastato konstrukcija, tipas, ypatybės, fizinės savybes, būklė, tačiau atsižvelgta ir į vidaus apdailą, langų, durų, sienų, grindų bei lubų būklę. Įvertinus kokybinius ir kiekybinius vietos bei pastatų skirtumus, buvo nustatyta vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė 2018 m. birželio 27 dienai – 65 100 Eur. Todėl sprendė kad, antstolė neturėjo pagrindo skirti papildomą ekspertizę.
6. Pažymėjo, kad pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.). Šiuo atveju turto vertinimą atliko įmonė turinti teisę atlikti tokius veiksmus, nors pareiškėja pateikė skundą-prieštaravimus, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl ekspertizės išvadoje nurodyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių, taip pat nepateikė ir įrodymų, kad UAB „Jungtinis verslas“ atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Nesutiko, kad turtas buvo neindividualizuotas, kadangi ekspertė buvo nuvykusi į vertinamą objektą ir jį apžiūrėjo, turto apžiūrą atliko dalyvaujant užsakovei – antstolei, nufotografavo pastatą iš išorės, namo laiptinę bei patį butą iš vidaus. Teismas sprendė, kad objekto apžiūra buvo atlikta tinkamai, o galutinė ekspertizės išvada atitinka faktinę situaciją bei realią turto rinkos vertę.
7. Nors pareiškėja nurodė, kad gavo tik ekspertizės akto išvadą, o negavo pilnos vertinimo ataskaitos, atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. liepos 11 d. pranešime dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo (kurį gavo ir pareiškėja) paryškintu šriftu nurodyta, jog su pilna vertinimo ataskaita šalys gali susipažinti atvykę į antstolės kontorą. Tačiau skolininkė to nepadarė.
8. Teismas vadovavosi CPK 219 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad vykdymo procese nenustatyta, jog ekspertizės aktas yra neaiškus, kad kyla abejonių dėl išvados pagrįstumo ar joje yra prieštaravimų. Pareiškėja tokių duomenų nepateikė, nepateikė nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, jog turto vertė yra didesnė, tik pateikia savo samprotavimus, kad atlikta ekspertizė neindividualizuota, įvertinimas atliktas neaiškiu metodu. Sprendė, pareiškėjos teiginiai nepagrindžia ir neįrodo kad turi būti skiriama papildoma ar pakartotinė ekspertizė.
9. Konstatavo, kad antstolė, priimdama ginčijamą patvarkymą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo motyvai
10. Pareiškėja V. K. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą, priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad teismas formaliai išnagrinėjo skundą, neatsižvelgė į skolininkės ir jos šeimos interesus. Pareiškėjai neatsiųsta pilna ekspertizės išvada, dėl ko nebuvo galima jos vertinti, motyvuoti jos neatitikimo realiai rinkos situacijai, nesupažindinus su vertinimu pilnai nesudaryta galimybė ją ginčyti. Nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta vadovaujantis ginčytinu Ekspertizės aktu. Pareiškėja suinteresuota realios turto vertės nustatymu, kadangi tai vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, dėl to prašė paskirti visiškai nesuinteresuotą turto vertintoją nekilnojamojo turto vertei nustatyti, tačiau turto vertintojas dėl neaiškių priežasčių nenušalintas, nors buvo reiškiamas nepasitikėjimas. Nesutinka, kad prašymas dėl papildomos ekspertizės yra deklaratyvus ir neaiškus, teismas nepagrįstai vadovavosi išskirtinai antstolės išdėstyta pozicija. Neaiškios sąsajos tarp antstolio, išieškotojo ir paskirto turto vertintojo, antstolė, duodama nurodymus, neaiškiais tikslais ir motyvais, siekė sudaryti kuo blogesnį pareiškėjos įvaizdį bei turtą įvertinti kuo mažesne verte, visiškai neatitinkančios rinko vertės. Turtas neindividualizuotas, kadangi nustatyta rinkos vertė aiškiai neatitinka šios dienos rinkos vertės. Tai prieštarauja pačiai vertinimo metodikai, pareiškėjos interesams, neaiškiais metodais nustatyta verte antstolė neturi vadovautis. Pareiškėjai užkirstas kelias nustatyti realią turto vertę, paskyrus papildomą ekspertizę ji būtų atliekama pareiškėjos lėšomis. Vertinant ekspertizės akto turinį ir palyginus realias rinkos kainas yra akivaizdus neatitikimas. Lyginamieji objektai netapatūs pagal individualius nekilnojamojo turto požymius, atitinkamai nuo ko priklauso ir nekilnojamojo turto vertė, tačiau į tai teismas neatsižvelgė. Analizuojant turto įkainojimo taisykles privaloma buvo skirti papildomą ekspertizę galutinei rinkos vertei nustatyti, o ne daryti neginčijamą vienintelį atliktą turto vertinimą. Šiuo atveju susidarė situacija, kad skolininkei nebuvo sudaryta galimybė pateikti turto vertės įrodymus, kadangi atsisakyta skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti jos lėšomis ir nurodytam ar kitam turto vertintojui. Tik paskyrus papildomą ekspertizę pareiškėja galės pagrįsti turto vertę. Kitų įrodymų jokiu leistinu būdu neturi galimybės gauti ir pateikti. Nagrinėjant civilinę bylą ypatingosios teisenos tvarka rašytinio proceso tvarka nebuvo galimybės apklausti suinteresuotas šalis bei būti išklausytai bei teikti papildomus paaiškinimus, kas galimai sąlygojo neteisingą vertinimą bei ginčijamos nutarties priėmimą, liko neatskleista ginčo esmė.
12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
14. Atskiruoju skundu apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos skundas dėl antstolio veiksmų. Atskiruoju skundu skolininkė teigia, kad antstolė neturėjo vadovautis ekspertizės duomenimis ir turėjo skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti.
15. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius.
16. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
17. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina.
18. Byloje nustatyta, kad antstolė R. G. vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-1552/2016 dėl skolos išieškojimo iš V. K. išieškotojos AB SEB banko naudai (vykd. b. l. 6), priverstinai parduodant V. K. nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 12-16). Vykdant išieškojimą 2016 m. gegužės 18 d. patvarkymu antstolė paskyrė turto vertinimo ekspertizę (vykd. b. l. 25). Atlikti ekspertizę buvo paskirta UAB „Jungtinis verslas“. 2016 m. gegužės 30 d. pareiškėja V. K. pateikė antstolei pareiškimą dėl vertintojo nušalinimo (vykd. b. l. 26), tačiau 2016 m. gegužės 30 d. antstolė patvarkymu UAB „Jungtinis verslas“ nenušalino nuo buto vertinimo ir V. K. pareiškimą dėl eksperto nušalinimo perdavė Kauno apylinkės teismui (vykd. b. l. 28), kuris 2016 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl vertintojo (eksperto) nušalinimo atmetė (vykd. b. l. 32-34). Pažymėtina, kad, nors apeliantė atskirajame skunde teigia, jog turto vertintojas nenušalintas dėl neaiškių priežasčių, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad toks klausimas jau buvo išspręstas tiek antstolės patvarkymu, tiek teismo nutartimi.
19. UAB „Jungtinis verslas“ 2018 m. birželio 27 d. atliko areštuoto turto (duomenys neskelbtini), ekspertizę ir nustatė, kad ekspertizės objekto vertė yra 65 100 Eur (2018 m. liepos 11 d. ekspertizės aktas Nr. K635/1806AE(188)). Antstolė 2018 m. liepos 11 d. pranešimu dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo (kurį gavo ir pareiškėja) nurodė, jog siunčia pareiškėjai ekspertizės išvados kopiją, išaiškino teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, o paryškintu šriftu nurodė, jog su pilna vertinimo ataskaita galima susipažinti atvykus į antstolės kontorą, informavo, kad turto pirmosios varžytinės bus paskelbtos 2018-08-06. 2018-07-23 antstolės kontoroje buvo gautas pareiškėjos skundas-prieštaravimai, kuriame nurodomos abejonės dėl vertintojo kandidatūros, ekspertizės išvadų dėl turto vertės, abejojama dėl pasirinkto vertinimo metodo, nurodoma, jog nesudaryta galimybė susipažinti su pilna vertinimo ataskaita. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiraje skunde nurodomi analogiški pasvarstymai dėl to, kad galimai ekspertizę atliko netinkamas turto vertintojas, netinkamai, neaiškiu vertinimo metodu nustatyta turto vertė, turtas nebuvo vertinamas individualiai, pareiškėjai užkirstas kelias įrodyti tikrąją turto vertę, kas galėtų būti padaryta paskyrus papildomą ekspertizę.
20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga Nr. 28. Teismų praktika. 2008, 28).
21. Apeliantė pati sau prieštaraudama teigia, kad jai nežinoma, kokiais metodais naudojantis buvo atliekama ekspertizė, nes jai nebuvo pateikta pilna vertinimo ataskaita, taip pat nurodo, kad lyginamasis metodas panaudotas netinkamai. Pažymėtina, kad toks teiginys patvirtina, jog pati apeliantė neatvyksta pas antstolę susipažinti su ekspertizės aktu, nors tam nuo 2018-07-11 buvo pakankamai laiko, tuo pačiu nesirūpina ir savo pačios interesų gynyba, t.y. argumentuodama vien tuo, kad ji nėra gavusi viso akto, teigia negalinti pateikti motyvuotų prieštaravimų, kas laikytina jos pačios nerūpestingumu. Nagrinėjamu atveju UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad ekspertizė buvo atlikta naudojant lyginamąjį metodą, t. y. vertinamą turtą lyginant su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorio kainos žinomos turto vertintojui. Nekilnojamojo turto vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu naudoti analogiški, panašios būklės lyginamieji sandoriai, įvykę per paskutinius 36 mėnesius. Pažymėta, kad verčių zonoje, kurioje yra vertinamasis objektas, panašių butų per paskutinius 36 mėnesius įvykę pakankamai sandorių, todėl lyginamųjų objektų paieška nebuvo išplėsta, t.y. turto vertė nustatyta būtent toje verčių zonoje. Lyginamuoju metodu apskaičiuota turto vertė pagrįsta pirkimo-pardavimo sandorių analogais, t. y. pagrįsta rinkos duomenimis. Iš 4.1 lentelės matyti, kad palyginimui buvo naudojami duomenys apie tris butus, kurie parduoti 2018 m. gegužės- birželio mėnesiais, kurių statybos metai panašūs (1981, 1983 m., kai vertinamas butas statytas 1978 m.), neženkliai mažesnės kvadratūros, butai yra devynaukščiame name. Teismas neturi pagrindo abejoti vertintojo teiginiu, kad visi lyginamieji objektai atitinka vertinamąjį pagal jų paskirtį, panašūs kokybiniai rodikliai, patalpų plotas, baigtumas, infrastruktūra. Nors skunde apeliantė teigia, kad lyginamieji objektai yra netapatūs pagal individualius nekilnojamojo turto požymius, tačiau tokio savo deklaratyvaus teiginio niekaip nepagrindžia, jokių įrodymų dėl kitokios buto vertės nepateikia. Atliekant pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, buvo ne tik įvertinta objekto dislokacija, pastato konstrukcija, tipas, ypatybės, fizinės savybes, būklė, tačiau atsižvelgta ir į vidaus apdailą, langų, durų, sienų, grindų bei lubų būklę. Todėl negalima sutikti, kad nebuvo atliktas individualus turto vertinimas. Įvertinus kokybinius ir kiekybinius vietos bei pastatų skirtumus, buvo nustatyta vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė 2018 m. birželio 27 dienai – 65 100 Eur. Nurodytos aplinkybės teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad ekspertize nustačius turto vertę antstolė neturėjo pagrindo skirti papildomos ekspertizės.
22. Atskirajame skunde, apeliantė nesutikdama su atliktu turto rinkos vertės įkainojimu, nepateikia jokių pagrįstų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pateikta išvada dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Apeliantė nepaneigė, kad vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos vertės (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkei priklausančio konkretaus turto vertė yra ženkliai didesnė (pvz., kitų to paties turto kvalifikuotų vertintojų atliktų ekspertizių ar pan.), nei antstoliui, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams apeliantė nepateikė.
23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo abejoti atliktos ekspertizės rezultatais dėl turto vertės ir skirti papildomą ekspertizę. Apeliantės teiginiai apie tai, kad antstolio parinkto turto vertintojo atlikta ekspertizė kelia abejonių dėl nustatytos turto vertės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkei, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nėra pagrindas abejoti eksperto kompetencija bei nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte.
24. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
25. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeista.
Teisėja Margarita Dzelzienė