Baudžiamoji byla Nr. 1A-493-493/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56153-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7        

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei,

nuteistojo R. R. gynėjai advokatei V. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

-       pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

-       pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.  

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio R. R. sulaikymo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 24 d., 19 val. 10 min. iki 2018 m. lapkričio 26 d., 15 val. 40 min.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai – iš R. R. IĮ „K. P.“ priteista 18,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo A. O. naudai – 150 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš R. R. priteista 5,15 Eur proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. R. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 24 d., apie 15.35-15.38 val., tyčia, siekdamas sugadinti A. O. priklausantį turtą, priskiriamu D kategorijai pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro, „PM-X“ modelio pneumatiniu pistoletu Nr. 17G61198, 4,5 mm kalibro, rutulio formos (BB tipo) sviediniais-kulkomis tris kartus šovė į A. O. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, peršaudamas bendros 196 Eur vertės namo dviejų langų stiklo paketus ir įskeldamas 75 Eur vertės lauko durų stiklo paketą, šiais veiksmais sugadino svetimą, A. O. priklausantį, bendros 271 Eur vertės turtą.

2.       Taip pat, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį R. R. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 24 d., apie 15.40-16.00 val., iš IĮ „K. p.“ priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai - matant pardavėjai  I. A., pagrobė  IĮ „K. p.“ priklausančio bendros vertės turto už 18,70 Eur: 12,5 Eur vertės brendžio butelį „Grand Cavalier“, bendros 6,20 Eur vertės 2 vnt. cigarečių „LD CLUB“ pakelius.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3.1.                       Skunde apeliantė nurodo, jog jam paskirta bausmė yra per griežta. R. R. teigimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas blaivus, veikė vienas. Pažymėjo, kad augina mažametę dukrą, todėl paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė apribos galimybę ja rūpintis. Be to, paskirta laisvės atėmimo bausmė užkerta kelią atlyginti jam priteistus civilinius ieškinius. Apeliantas nurodo, kad yra jauno amžiaus, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra priskiriamos prie sunkių nusikaltimų. R. R. teigimu, jis yra pasiruošęs keisti gyvenimo būdą, susirasti darbą ir daugiau nenusikalsti.

4.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo R. R. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam prašymui įgyvendinti nėra objektyvaus pagrindo, nes bausmių skyrimo taisyklės pirmosios instancijos teismo nebuvo pažeistos.

7.       BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8.       Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

9.       Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį. R. R. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Apeliantas veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai buvo užbaigti. Apylinkės teismas R. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nors apeliantas skunde teigia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau su šiais skundo argumentais sutikti negalima. Nors BK 59 straipsnyje nurodytas lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, tačiau apelianto nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas blaivus ir veikė vienas, o ne bendrininkų grupėje, negali būti laikomos aplinkybėmis, rodančiomis mažesnį nuteistojo pavojingumą bei jo padarytos veikos atsitiktinį pobūdį ir leidžiančios švelninti baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatytos teisingai.

10.       Teisėjų kolegija pažymi, kad surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, nėra teigiama. R. R. yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir elgiasi priešingai įstatymų imperatyvams, liudija ir byloje esantis Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 97-102). Apeliantas ne kartą baustas dėl nedidelės vertės svetimo turto vagysčių, sukčiavimų, turto sugadinimo, narkotinių medžiagų vartojimo, transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys yra gerokai atitolęs nuo visuomenėje priimtinų bendrabūvio taisyklių ir turėtų būti taisomas ribojant jo elgesio laisvę. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau R. R. skirtos švelnesnės bausmės ar reali laisvės atėmimo bausmė teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, t. y. nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tikslinga skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 178 straipsnio 2 dalis nustato, jog už šį nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė, atitinkamai BK 187 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmė. R. R. yra paskirtos gerokai švelnesnės bausmės nei straipsnių sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Be to, jam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau mažinti šią bausmę nėra jokio pagrindo. Įvertinus R. R. asmenybę, jo ankstesnį nusikalstamą elgesį bei nenorą taisytis, kolegija konstatuoja, jog išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nėra pagrindo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo gali susiformuoti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota.

11.       Apeliantas prašymą švelninti bausmę motyvuoja savo šeimos interesais ir savo pasikeitusiu elgesiu po nusikaltimo padarymo: jis augina mažametį vaiką, ruošiasi susirasti darbą, keisti gyvenimo būdą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, būdamas jauno amžiaus, yra jau šešis kartus teistas, pastovaus darbo neturėjo. Jo deklaruojamas rūpestis mažamete dukra ir šeimos gerove nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės suteikia pagrindą apelianto tvirtinimus apie jo pasikeitusį gyvenimo būdą vertinti kaip siekį išvengti nusikaltimų padarymo pasekmių, o ne realiai sumažėjusį jo socialinį pavojingumą.

12.       Apibendrindama tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo skirti jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę arba nustatyti trumpesnį paskirtos bausmės terminą, kadangi jo asmenybė nekelia pasitikėjimo ir neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Algirdas Giedraitis

                Arūnas Paštuolis

                Jurga Vasiliauskienė