Baudžiamoji byla Nr. 1-61-850/2013

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00204-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.11; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.5.;

(S)

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 23 d.

Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant Irenai Žumajevienei, dalyvaujant prokurorui Eduardui Builisovui, kaltinamųjų gynėjui advokatui R. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

Š. Č., gim. -T. T. m., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. J. T.-, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB vadybininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, ir

R. A., gim. m., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv., Tauragėje, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis N. K., teistas 2012-02-22 pagal LR BK 199 str. 1 d., 250 MGL bausme, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis Š. Č. 2009-01-13 1050 valT. T. m., tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suklastojo tikrą dokumentą – 2009-01-13 transporto priemonės, automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra žinodamas, jog automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2009-01-13 UAB „“, įm. kodas turto perdavimo aktu (be Nr.), dėl lengvojo automobilio „Audi A8“ perdavimo-priėmimo, buvo UAB „“ direktoriaus R. A. perduotas, o Š. Č. priimtas, sutartyje įrašė neteisingus duomenis apie tai, kad transporto priemonę, automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6000 Lt sumą IĮ „Taurų spalvos“, atstovaujama savininko Š. Č. pardavė, o transporto priemonę pirko fizinis asmuo Š. Č., ir šį suklastotą dokumentą, 2009-01-13 transporto priemonės, automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pateikė VĮ „RegitraT. T. filialui, adresu Melioratorių g. 12, Tauragė.

Kaltinamasis R. A. aplaidžiai tvarkė IĮ ,,“ ir UAB ,,“ buhalterinę apskaitą: jis nuo 2008-12-22 iki 2009-01-16 eidamas IĮ ,,“, o nuo 2009-01-16 iki 2010-07-29 UAB ,,Taurų spalvos“ direktoriaus pareigas, UAB ,,“, įm. kodas kT. T. r., buhalterinę apskaitą tvarkė iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai yra, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, reikalavimų, tai yra, apskaitos dokumentais – 2009-01-30 PVM sąskaita faktūra nepagrindė automobilio „Renault  S 150“ su „Renault  S 150“ platforma (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė iš viso 9 228,78 Lt (7 924,91 + 1 303,87), perdavimo Š. Č., nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574  16 straipsnio 1 dalies reikalavimų ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nuo 2008-12-22 iki 2009-01-16 IĮ ,,“ ir nuo 2009-01-16 iki 2010-04-21 UAB ,, ų“ direktorius R. A. nesurašė įsakymo dėl kasos darbo, nepavedė darbuotojams atlikti kasos operacijų, nesilaikė Lietuvos R. V. 2000 m. vasario 17 d. nutarimu ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 25 punkto, kuriame nurodyta ,,ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu“, bei 27 punkto, kuriame nurodyta ,,jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams“, 2008-12-24 pertvarkomos IĮ ,,“ balanse nurodė IĮ ,,“ ,,savininko įnašas“ – 250 000,00 Lt, tačiau pagal pateiktus IĮ ,,“ kasos dokumentus nustatyta, kad individualios įmonės ,,“ savininkas Š. Č. 2008-01-04, 2008-03-17 ir 2008-12-24 3 kasos pajamų orderiais pagrindė iš viso 46 000,00 Lt piniginių lėšų įnešimą į kasą, įregistravo registre ,,Kasos žiniaraštis“, kuriame nurodė ,,savininko įnašas“, nuo 2009-01-16 UAB ,,. T. apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) nepateikė, ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimui nepateikė tiriamojo laikotarpio UAB“ apskaitos registrų bei informacijos, pagal kurią būtų galima įvertinti, ar UAB ,,“ apskaitos registrai buvo vesti, tačiau neišsaugoti, ar registrai nebuvo vedami, todėl nebuvo galima nustatyti, ar IĮ ,,“ 2008-12-24 balanse registruoto turto (369 255,00 Lt - ilgalaikis turtas,  130 944,00 Lt - trumpalaikis turtas) perdavimą įregistravo perdavimo aktais UAB ,,“, todėl tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-01-16 negalima iš dalies  nustatyti IĮ ,,“ bei nuo 2009-01-16 iki 2009-12-31 UAB „“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d.

Kaltinamasis Š. Č. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2008 metais jis turėjo teisę paimti automobilį iš įmonės už įnašus. Įmonei automobilį jam perdavus kaip savininkui, jis, kaip savininkas, jį perdavė fiziniam asmeniui. Minimas automobilis „Audi A8“ buvo įsigytas IĮ „“ vardu iš UAB“ už 20200 Lt grynaisiais. Jis buvo naudojamas įmonės veikloje, dažniausiai juo naudojosi kaltinamasis. Kadangi buvo įnešęs į įmonę 300000 Lt asmeninių įnašų, tai pasirašė perdavimo-priėmimo aktą ir perėmė automobilį. Regitroje paprašė pirkimo-pardavimo sutarties, tai ją ir surašė, įrašydamas automobilio vertę 6000 Lt. Neneigia, kad prieš tai surašė sutartį, kuria UAB „Taurų spalvos“, atstovaujama direktoriaus R. A., grąžino akcininkui Š. Č. minimą automobilį už 20200, tokia suma mažinant skolą akcininkui, tačiau teigia, kad gal buhalterė į šią sutartį ką įrašė neįsigilinusi. Neneigia ir to, kad buvo surašytas aktas dėl šio automobilio likvidavimo, kad galėjo dalyvauti surašant šį aktą.

Liudytojas G. M. parodė, kad dirba VĮ „RegitraT. T. filiale vyresniuoju specialistu. Paaiškino, kad keičiantis transporto priemonės savininkui reikia pateikti jos įsigijimo dokumentus, jei transporto priemonė registruojama įmonės vardu, būtina pateikti ir atstovavimo dokumentus, draudimo dokumentus. Transporto priemonę į VĮ „Regitra“ tokiu atveju pristatyti būtina tik tuo atveju, jei duomenų apie ją nėra duomenų bazėje. Šiuo konkrečiu atveju automobilio Audi A8 pristatyti į VĮ „Regitra“ nebuvo reikalo. Perregistruojant automobilį, jei ankstesnis jo savininkas buvo  fizinis asmuo, turi dalyvauti jis pats, o jei juridinis asmuo – gali būti direktorius su asmens dokumentu ir antspaudu  ar įgaliotas asmuo, turintis įgaliojimą. Įsigijimo dokumentai gali būti įvairūs: pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, perdavimo-priėmimo aktas. Pateikus pastarąjį dokumentą yra pagrindas perregistruoti transporto priemonę, tačiau jei jis netinkamai užpildytas, be antspaudo, tai galėjo būti prašoma pateikti pirkimo-pardavimo sutartį, nors jei yra nežymūs trūkumai, „Regitros“ darbuotojas privalo nurodyti pašalinti trūkumus. Patikslino, kad tuo atveju, kai yra pateikiamas perdavimo-priėmimo aktas, „Regitros“ darbuotojai negali nurodyti pildyti pirkimo-pardavimo sutartį, tai būtų skatinimas daryti nusikaltimą, todėl toks veiksmas neleistinas. 

Teismas sprendžia, kad Š. Č. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą: suklastojo tikrą dokumentą - 2009-01-13 automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Nustatyta, kad minimas automobilis tą pačią dieną, t.y. 2009-01-13 UAB „Ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 01/13 buvo likviduotas išardant (t.1, b.l. 14). Tą pačią dieną, t.y. 2009-01-13 UAB „“ Ilgalaikio turto perdavimo aktu minimas automobilis perduotas Š. Č. (t.1, b.l. 16). T. I. turto nurašymo akte, tiek Ilgalaikio turto perdavimo akte nurodyta automobilio pirminė vertė 20200 Lt, nusidėvėjimo norma 25.00. Ilgalaikio turto perdavimo akte papildomai detalizuota, kad automobilio likutinė vertė 15042,52 Lt, likvidacinė vertė – 1010,00 Lt. Taip pat nustatyta, kad 2009-01-05 sutartimi Nr. 2010/01/01 UAB „, atstovaujama direktoriaus R. A., akcininkui Š. Č. kaip skolą atidavė minimą automobilį Audi A8 už 20200 Lt, tokia pat suma sumažinant skolą akcininkui (Š. Č.) (t.1, b.l. 54). Visuose aukščiau išvardintuose sandoriuose ir ūkinėse operacijose, vykusiose laikotarpiu nuo  2009-01-05 iki 2009-01-13 minima UAB „Taurų spalvos“, nors iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „“ įstatai įregistruoti tik 2009-01-19 (t.2. b.l. 160-167). Iš VĮ „Regitra“ registracijos operacijų išrašo matyti, kad automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Š. Č. vardu užregistruotas 2009-01-13, operacija – duomenų keitimas pasikeitus transporto priemonės savininkui (t.1, b.l. 100). Automobilio savininkas minimos valstybės įmonės pakeistas vadovaujantis Š. Č. pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria IĮ „Taurų spalvos“ savininkas Š. Č. automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė pirkėjui Š. Č., o parduodama transporto priemonė įkainuota 6000 litų. Tokiu būdu, kaltinamasis Š. Č. VĮ „Regitra“ pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. dokumentą, kurio pagrindu jam atsirado nuosavybės teisė į minimą automobilį. Minimo dokumento suklastojimas pasireiškė tuo, kad jis kaip toks aplamai negalėjo būti pateiktas VĮ „Registrų centras“, nes minimas automobilis jam buvo perduotas Ilgalaikio turto perdavimo aktu. Reikšminga ir aplinkybė, kad Ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr. 01/13 automobilis Audi A8 buvo nurašytas jį išardant, taigi registracija, kaip tokia, aplamai nebuvo galima. Be to, pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėju įrašytas IĮ „Taurų spalvos“ savininkas Š. Č., nors iš IĮ „Taurų spalvos“ nuostatų (t.2, b.l. 128-130) matyti, kad teises, numatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse turi įmonės vadovas (nuostatų 18 punktas). Savininkui tokia teisė nebuvo suteikta, taigi jis neturėjo teisės būti sutarties šalimi – pardavėju. Įvertinant, kad minimo automobilio nusidėvėjimo norma nustatyta 25.00, atsižvelgiant į tai, kad jo įsigijimo vertė 20200 Lt, automobilio perdavimo Š. Č. metu jo vertė buvo 15150 Lt. Panaši automobilio likutinė vertė (15042,52 Lt) nurodyta ir Ilgalaikio turto perdavimo akte. Š. Č. paaiškinime Dėl automobilio Audi A8 įsigijimo aplinkybių (t.3, b.l. 77-78) nurodė, kad šio automobilio likutinė vertė 15402,50 Lt, taigi pirkimo-pardavimo sutartyje nurodydamas 6000 Lt sumą, jis šį dokumento rekvizitą suklastojo. Kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad VĮ „Regitra“ darbuotojas jo paprašė surašyti pirkimo-pardavimo sutartį, teismas laiko kaltinamojo gynybine taktika, nes teismas tokių aplinkybių nenustatė, liudytojas S. M. parodė, kad tuo atveju, kai yra pateikiamas perdavimo-priėmimo aktas, „Regitros“ darbuotojai negali nurodyti pildyti pirkimo-pardavimo sutartį, tai būtų skatinimas daryti nusikaltimą, todėl toks veiksmas neleistinas. 

Kaltinamojo gynėjas prašo pripažinti padarytą veiką mažareikšmę ir dėl to, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė. Jis gali jos ir nerealizuoti, tačiau tokiu atveju nustatęs nusikaltimo mažareikšmiškumą ir esant proceso dalyvių prašymams turėtų motyvuoti savo sprendimą netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismų praktikoje dokumento suklastojimas gali būti pripažįstamas mažareikšmiu nusikaltimu atsižvelgiant į dokumento teisinį reikšmingumą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, realios žalos nepadarymą, į nukentėjusiojo asmens pretenzijų nereiškimą, veikos padarymo motyvus ir tikslus (kasacinė byla Nr. 2K-387/2008 ir kt.). Ilgalaikio turto nurašymo akte Nr. 01/13 kaltinamojo Š. Č. parašo nėra, taigi neįrodyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties pateikimo VĮ „Regitra“ metu jis žinojo apie minimo akto egzistavimą. A. A. A8 savininko pakeitimui VĮ „Regitra“ būtų pakakę pateikti Ilgalaikio turto perdavimo aktą, todėl darytina prielaida, kad kaltinamasis šios aplinkybės nesuvokė. Nenustatyta, kad Š. Č. nusikalstama veika būtų sukėlusi realią žalą, nes iš specialisto išvados matyti, kad jis į IĮ „Taurų spalvos“ buvo įnešęs 46 000,00 Lt piniginių lėšų. Teismas, atsižvelgdama į šias bylos aplinkybes laiko, kad yra pakankamas pagrindas padarytą veiką pripažinti mažareikšme ir atleisti kaltinamąjį Š. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo. Atleidus kaltinamąjį nuo bausmės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė.

Dėl kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis R. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kažko tai nesužiūrėjo, kažką praleido, taip ir gavosi. Anksčiau yra dirbęs direktoriumi kitoje bendrovėje, tačiau čia per daug pasitikėjo buhaltere – buvo pastebėjęs ją sukčiaujant, tačiau šių pažeidimų neužfiksavo. Tiek dirbdamas IĮ „Taurų spalvos“, tiek UAB „Taurų spalvos“, šioms  įmonėms vadovavo jis, niekas jam nenurodinėjo, savo funkcijų neperdavė niekam, viską tvarkė pats.

L. S. parodė, kad įmonėje „Taurų spalvos“ dirbo vairuotoju. Anksčiau Š. Č. buvo pardavęs 5 ar 7 ha stataus miško Šilutės rajone, pinigus jis atidavinėjo dalimis, o vėliau perdavė už skolą Renault „traliuką“. Jis buvo važiuojantis, tačiau „nubaraklinėtas“. Jį suremontavo ir pardavė žmogui iš Vilkijos už 1000 Lt. Nežinojo, kad minimas automobilis nurašytas. Pretenzijų Š. Č. už mišką neturi.

L. V. parodė, kad įmonėje „Taurų spalvos“ dirbo vairuotoju ir darbininku. Jis dalyvavo komisijoje, kuri sprendė, ar technika dar tinkama naudoti. 3 ar 4 žmonės vyko į ūkį Griežpelkių kaime, kur buvo trivietis tralas. Jis buvo „nubaraklinėtas“, stovėjo ant kaladžių, tai nusprendė, kad jo remontuoti neapsimoka. Nepamena, kas ten vyko, lygtai buvo ir direktorius toje komisijoje. Nežino, kam atiteko tas tralas, taip pat nežino ir kam atiteko automobilis Audi A8, neprisimena kodėl jis buvo nurašinėjamas, gal variklis buvo užkalęs.

L. R. parodė, kad kaltinamasis Š. Č. yra jos brolis, todėl prieš jį liudyti atsisako. Neprisimena ir nenori pasakoti to, kad automobilis „Renault“ buvo registruotas jos vardu. Juo nedisponavo, nepamena ar kur pasirašiusi dėl minimo automobilio. Įmonėje „Taurų spalvos“ nėra dirbusi.

Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstami padariniai (negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) nustatyti 2012-04-03 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-3/35 (t.2, b.l. 64-79), iš kurios matyti, kad atlikus UAB „Taurų spalvos“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyti pažeidimai, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti IĮ „Taurų spalvos“ ir UAB „Taurų spalvos“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-01-16 ir nuo 2009-01-16 iki 2009-12-13 o būtent: 2009-01-30 PVM sąskaita faktūra nepagrįstas automobilio „Renault  S 150“ su „Renault  S 150“ platforma (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė iš viso 9 228,78 Lt (7 924,91 + 1 303,87), perdavimas Š. Č., nuo 2008-12-22 iki 2009-01-16 IĮ ,,Taurų spalvos“ ir nuo 2009-01-16 iki 2010-04-21 kaltinamasis R. A. nesurašė įsakymo dėl kasos darbo, nepavedė darbuotojams atlikti kasos operacijų, 2008-12-24 pertvarkomos IĮ ,,Taurų spalvos“ balanse nurodė IĮ ,,Taurų spalvos“ ,,savininko įnašas“ – 250 000,00 Lt, tačiau pagal pateiktus IĮ ,,Taurų spalvos“ kasos dokumentus nustatyta, kad individualios įmonės ,,Taurų spalvos“ savininkas Š. Č. 2008-01-04, 2008-03-17 ir 2008-12-24 3 kasos pajamų orderiais pagrindė iš viso 46 000,00 Lt piniginių lėšų įnešimą į kasą, įregistravo registre ,,Kasos žiniaraštis“, kuriame nurodė ,,savininko įnašas“, nuo 2009-01-16 UAB ,,Taurų spalvosT. T. apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) nepateikė, ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimui nepateikė tiriamojo laikotarpio UAB ,,Taurų spalvos“ apskaitos registrų bei informacijos, pagal kurią būtų galima įvertinti, ar UAB ,,Taurų spalvos“ apskaitos registrai buvo vesti, tačiau neišsaugoti, ar registrai nebuvo vedami, todėl nebuvo galima nustatyti, ar IĮ ,,Taurų spalvos“ 2008-12-24 balanse registruoto turto (369 255,00 Lt - ilgalaikis turtas,  130 944,00 Lt - trumpalaikis turtas) perdavimą įregistravo perdavimo aktais UAB ,,Taurų spalvos“. Teismui nėra pagrindo abejoti byloje esančia specialisto išvada.

Atsakomybės už aplaidų apskaitos tvarkymą subjektui būdingi specialieji požymiai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Iš specialisto išvados nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-12-22 iki 2009-01-16 kaltinamasis R. A. ėjo IĮ „Taurų spalvos“ direktoriaus, o laikotarpiu nuo 2009-01-16 iki 2010-07-29 – UAB „Taurų spalvos“ direktoriaus pareigas (t.2, b.l. 66). Šią aplinkybę kaltinamasis D. A. pripažino, jis parodė, kad būnant minimų įmonių direktoriumi niekas jam nenurodinėjo, savo funkcijų neperdavė niekam, viską tvarkė pats.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šiuos duomenis, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis                             R. A. laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-01-16 ir nuo 2009-01-16 iki 2009-12-13 nusikalstamai aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti jo vadovautų įmonių veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kaltinamasis D. A. nenumatė, kad dėl tokio jo neveikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti pavojingi padariniai (negalėjimas nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros), nors pagal veiklos aplinkybes ir savo asmenines savybes (dirbo verslo srityje ir anksčiau eidamas analogiškas pareigas kitoje įmonėje) galėjo ir turėjo tai numatyti. R. A. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. A. padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje. Jis teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis teigia turintis darbą užsienyje. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – baudą.

Kaltinamiesiems Š. Č. ir R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b.l. 74, 122), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, BK 37 str.,

n u s p r e n d ž i a:

Š. Č. dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje  padarymo, vadovaujantis BK 37 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., paskirti Š. Č. 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad įmoka turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, Š. Č. nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2012 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – 248 MGL (32240 Lt) baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 278 MGL (36140 Lt) baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. A. nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos proceso dalyviai gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                 Egidijus Mockaitis