Civilinė byla Nr. e2-63-351/2023

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00661-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

 (S)

TAURAGĖS  APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė, 

sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei (nuotoliniu būdu),

atsakovui L. V., jo atstovui advokatui R. J. (nuotoliniu būdu),

trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. V. 3450 Eur turtinės žalos atlyginimo, 156,43 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

 Ieškinyje nurodė, kad atsakovas L. V. 2019-10-06 traktoriumi ardamas lauką (duomenys neskelbtini), pažeidė 10kV kabelį, einantį po žeme. Įvykio metu šis turtas ieškovės buvo apdrausti Verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2015-10-20 redakcija, galioja nuo 2015-10-28) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas tais atvejais, kai turtas, apdraustas atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadintas, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

Ieškovė apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kaina sudaro 3450,00 Eur ir išmokėjo draudėjai tokio dydžio draudimo išmoką.

Ieškovė siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti atsiradusią žalą, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta, todėl ji priteistina.

Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.

Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.

Po bylos iškėlimo, įforminto LR CPK nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad atsakovui L. V. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga netaikoma, kadangi jis nevykdė pareigos pranešti apie įvykį, be to, jo vairuojamas traktorius su žemės dirbimo įrenginiu viešame eisme nedalyvavo, todėl civilinės atsakomybės draudimo sutartis neapima draudžiamų įvykių.

          II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

Atsakovas pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad lauko arimas buvo vykdomas nepažeidžiant 2019-06-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-166 III skyriaus ketvirto skirsnio reikalavimų. Jokiomis įspėjamosiomis gairėmis ar ženklais kabelio vieta nebuvo pažymėta. Jis nežinojo ir neprivalėjo žinoti, kad elektros kabelis yra mažiau nei 0,3 m. gylyje. Iš to seka, kad jis nėra kaltas dėl žalos atsiradimo. Lauką arė motinai priklausančiu traktoriumi MTZ Belarus 82, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Traktorius buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ieškovės bendrovėje, todėl žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė. Tokiu būdu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ turėtų prisiimti draudimo riziką.

Atsakovo atstovas advokatas R. J. teismo posėdyje palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus prašė ieškinį atmesti, kadangi neįrodyta atsakovo kaltė dėl padarytos žalos. Nurodė, kad atsakovas ardamas žemę plūgu niekaip negalėjo pažeisti požeminio kabelio, jeigu kabelis būtų buvęs reikiamame 1 m.  gylyje, nes tai techniškai neįmanoma. Nesant atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio su žala, ieškinys turi būti atmestas.

III. Trečiojo asmens pozicija ir argumentai

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2019-10-06 atsakovas traktoriumi ardamas lauką, sugadino (pažeidė) bendrovei priklausantį turtą – po žeme einantį 10 kV elektros kabelį. Sekančią dieną po įvykio atsakovas pripažino savo kaltę nurodydamas, kad nesilaikė saugaus ir reikiamo atstumo nuo stulpo atramos. Turtas buvo apdraustas AB „ Lietuvos draudimas“ Verslo turto draudimu. Draudimo bendrovė pripažino įvykį draudiminiu ir išmokėjo draudimo išmoką. Dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiojo asmens atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad požeminį kabelį žymėti specialiais ženklais nenumato jokie teisės aktai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai kokiu plūgu, nei kokiu gyliu atsakovas arė žemės sklypą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas.

Byloje kilo ginčas tarp ieškovės (draudiko), išmokėjusios nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, ir atsakovo, kaip deliktinės atsakomybės subjekto, pareigos padengti ieškovės su draudimo sutarties vykdymu turėtas išlaidas.

CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ir draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 6 d. atsakovas traktoriumi MTZ Belarus 82, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ardamas lauką (duomenys neskelbtini), pažeidė 10kV kabelį, einantį po žeme. Turtas ieškovės buvo apdraustas Verslo turto draudimu. Įvykį pripažinus draudžiamuoju, buvo apskaičiuoti padaryti nuostoliai neviršijant turto atkūrimo vertės, todėl draudėjai buvo išmokėta 3450 Eur draudimo išmoka.

2020- 03-03 ieškovė išsiuntė atsakovui L. V. pretenziją dėl draudimo išmokos išieškojimo.

Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). 

Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad patiestas kabelis buvo žemės paviršiuje, mažesniame nei 0,3 metrų gylyje, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, kuri patvirtina, kad vėjo elektrinė ir 10kV įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį.

Iš byloje esančio atsakovo 2019-10-07 rašyto paaiškinimo nustatyta, kad atsakovas pripažino jog ardamas žemę šalia atramos 10kV pažeidė kabelį.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise atsakovo motinai Z. V.., kuri 5.7959 ha žemės plotą nuo 2014-10-09 iki 2023-06-01 išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad minėtame žemės sklype numatytos elektros tinklų apsaugos zonos, todėl atsakovas ardamas motinai priklausantį žemės sklypą turėjo pareigą elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir užtikrinti, kad jo veiksmais nebūtų padaryta žalos.

Atsakovas taip pat nurodo, kad traktorius buvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl draudikas t.y. ieškovė turėjo prisiimti draudimo riziką.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje su šiais atsakovo argumentais nesutiko, nurodė, kad atsakovo vairuojamas traktorius viešajame eisme nedalyvavo, apie įvykį draudimo bendrovei nepranešė, kaip tai numato Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatymo 12 straipsnis, be to kabelis buvo pažeistas mechanizmu ir sutartyje nenumatytas toks draudžiamas įvykis.

Teismas sutinka su ieškovės atstovės argumentais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kokiu nors būdu informavęs draudiką apie įvykį. Įvykio draudikui nepripažinus draudžiamu, jam neatsiranda pareiga kompensuoti atsakovo padarytą žalą.

Ieškovė prašo priteisti 3450 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro nukentėjusiam asmeniui išmokėta draudimo suma. Atsakovas žalos dydžio neginčijo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo esmė yra tai, jog su žalos atlyginimu turi būti siekiama žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija. Kaip matyti iš ieškovės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, ieškovė išmokėjo 3450 Eur draudimo išmoką už sugadinto požeminio kabelio remontą. Teismas su tokiu žalos paskaičiavimu neturi pagrindo nesutikti, kadangi ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, priežastiniu ryšiu susijusios išlaidos, kurios pripažintinos ieškovės patirta žala, priteistina iš atsakovo (CK 6.247 straipsnis, CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo taip pat priteistina 156,43 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020-03-25) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6. 210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Ieškovės pateiktą kompensacinių palūkanų skaičiavimą, teismas vertina kaip adekvatų bei kaip atitinkantį teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai bei esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteisiamos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme (2022-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Visiškai patenkinus ieškinį trečiajam iš atsakovo priteistinos jo patirtos advokato atstovavimo išlaidos – 726 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 22,07 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus, valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. V., gim. (duomenys neskelbtini), akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt eurų (3450 Eur) turtinės žalos atlyginimą, vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 43 ct (156,43 Eur) kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 3606,43 Eur sumą nuo 2022-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. V., gim. (duomenys neskelbtini), septynis šimtus dvidešimt šešis eurus (726 Eur) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. V., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai dvidešimt du eurus 07 ct (22,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.

Teisėja        Virgina Pankauskienė