Pranešėjas S. Knizleris Baudžiamoji byla Nr. 1A-37/2005
Teisėja A.O.Kvaraciejūtė Procesinio sprendimo kategorija
1.2.23.1.; 1.2.23.3.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U o s p r e n d i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
teisėjų: Viktoro Kažio, Valdimaro Bavėjano,
sekretoriaujant Rimai Ulasevičienei,
dalyvaujant prokurorui Adui Laurikėnui,
gynėjams advokatams Juzefui Stankevičiui, Adomui Liutvinskui, Aleksandrui Sizovui, Sauliui Ženteliui,
vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,
nuteistiesiems R.L., V.S., A.K., L.M.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų A.K., R.L., L.M. ir nuteistojo V.S. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo
R.L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d. laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas :
- pagal BK 260 str. 3d. - laisvės atėmimu dvylikai metų;
- pagal BK 253 str. 1 d.- laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d.d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
A.K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 3 d., ir vadovaujantis BK 62 str. 2, 3 d.d., laisvės atėmimu šešeriems metams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
L.M. pripažintas kaltu ir nuteistas :
- pagal BK 260 str. 3d. - laisvės atėmimu vienuolikai metų;
- pagal BK 259 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d.d., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vienuolikai metų. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu išteisintas O.D., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
R.L., V.S., A.K. ir L.M. nuteisti už tai, kad jie veikdami organizuotoje grupėje, R. L. ir V.S. koordinuojant grupės narių veiklą, turėjo tikslą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. A. K., veikdamas šioje grupėje, padarė pasikėsinimą neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Kiti grupės dalyviai šią medžiagą įgijo, gabeno-neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent :
R. L. 2003 m. rugsėjo 17 d., apie 9 val. 31 min., (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „Norfa“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, V. S. įteikė pinigus, skirtus psichotropinės medžiagos įgijimui. V. S., 2003 m. rugsėjo 17 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), paėmęs iš organizuotos grupės nario A. K. automobilį (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, nuvyko į (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) V. S. rūpinosi psichotropinės medžiagos įgijimu, susisiekė su tiekėju, organizavo ir koordinavo susitikimą su grupės nariais R. L., A. K. ir L. M. (duomenys neskelbtini), kur šiems apie 18 val. 15 min. turėjo perduoti įgytą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos kiekį. Tą pačią dieną, apie 18 val. 15 min., organizuotos grupės nariai R. L., A. K., L. M., turėdami tikslą įgyti 2,5 kg, t.y. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos-metamfetamino, automobiliu (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau, V.S. iš anksto sutartu laiku negavus psichotropinės medžiagos iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu T. ir V. S. paaiškinus, kad psichotropinę medžiagą įgys tą pačią dieną apie 22 val., R. L., A.K., L.M. tuo pačiu automobiliu išvyko atgal į (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A.K., R.L., L.M. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. V.S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 22 val. ties (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu T., neteisėtai įgijo 2446,86 g miltelių, kurių sudėtyje yra 447, 028 g (18%) psichotropinės medžiagos-metamfetamino. 2003 m. rugsėjo mėn. laikotarpyje nuo 17 d. iki 18 d., laikė šią psichotropinę medžiagą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. R.L., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad V. S. 2003 m. rugsėjo 17 d., apie 22 val., įgijo psichotropinę medžiagą 2003 m. rugsėjo mėn. laikotarpyje nuo 17 d. iki 18 d., kartu su V. S. organizavo ir koordinavo organizuotos grupės narių veiklą gabenant įgytą psichotropinę medžiagą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o būtent : nurodė L.M. nuvykti į (duomenys neskelbtini) V.S. automobiliu (duomenys neskelbtini), kur L.M. turėjo pasiimti automobilį (duomenys neskelbtini), su V. S. įgyta psichotropine medžiaga; koordinavo V.S. ir L.M. grįžimą į (duomenys neskelbtini) automobiliais (duomenys neskelbtini), pavedant L. M. psichotropinę medžiagą gabenti automobiliu (duomenys neskelbtini). V.S. 2003 m. rugsėjo 18 d., apie 15 val. 45 min., automobiliu (duomenys neskelbtini), gabeno nupirktą psichotropinę medžiagą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur 16 val. 15 min. perdavė automobilį (duomenys neskelbtini), kartu su jame buvusia psichotropine medžiaga L.M. L.M., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad V.S. įgijo psichotropinę medžiagą, ir vykdydamas R.L. ir V.S. nurodymus dėl V.S. įgytos psichotropinės medžiagos gabenimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 18 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), atsiėmė iš UAB „Sostauta“ autoserviso atvežtą V.S. automobilį (duomenys neskelbtini), apie 15 val. 15 min., atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V.S., o apie 16 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) ties išvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), V.S. ir R.L. nurodymu perimdamas iš V.S. jo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo jame buvusius 2446,86 g miltelių, kurių sudėtyje yra 447, 028 g (18%) psichotropinės medžiagos-metamfetamino, gabeno šią psichotropinę medžiagą iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Taip pat L.M. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens įgijo, o 2003 m. rugsėjo 18 d. laikė ir gabeno automobilyje (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – 29,33 g kanapių ir jų dalių, kol (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Taip pat V.S. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgyti, laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo tinkamą šaudymui šaunamąjį ginklą – Rusijos pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio, Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT) ir tinkamus šaudymui tris pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šaudmenis, kuriuos neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. rugsėjo 18 d., kuomet kratos metu šaunamasis ginklas su šaudmenimis buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį dalyje pakeisti, panaikinant A. K. atžvilgiu BK 62 str. 2, 3 d.d. taikymą, ir paskirti jam dešimties metų laisvės atėmimą. Teigia, kad A. K. atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta per švelni bausmė. Nurodo, kad skiriant A.K. bausmę, jo atžvilgiu nepagrįstai pritaikytos BK 62 str. 2 d. ir 3 d. nuostatos, ir paskirta mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė. Šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis kaltu neprisipažino. Prokuroras teigia, kad taikyti BK 62 str. 2d., tik todėl, kad A. K. organizuotoje grupėje padaryta veika buvo antraeilė ir jo veiksmų apimtis mažesnė už kitų šioje byloje nuteistų asmenų, kad nuteistasis dirbo, vienas išlaiko mažametį vaiką, negalima, nes nėra būtinos sąlygos - lengvinančių A.K. baudžiamąją atsakomybę aplinkybių. Todėl teismas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes tik skirdamas bausmę BK 260 str. 3 d. numatytos sankcijos ribose. Skunde nurodo, kad yra nustatyta A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl prokuroras teigia, kad A. K. turi būti paskirta minimali BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė.
Nuteistasis A.K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes nepagrįsta teismo išvada dalyje apelianto atžvilgiu dėl pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Teigia, kad teismo išvada dėl organizuotos grupės, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Apelianto dalyvavimas šiame nusikaltime grindžiamas tik automobilio (duomenys neskelbtini) perdavimu V. S., jo atvykimu į (duomenys neskelbtini) ir operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais. Teigia, kad protokole „Dėl operatyvinių veiksmų atlikimo" yra klaidingai nurodyta jo pavardė. Nes liudytojas R. T. teisme nepatvirtino, jog apeliantas perdavė automobilį (duomenys neskelbtini) V.S. ir O.D., o liudytojas S.R. apelianto iki sulaikymo nebuvo matęs. Nurodo, kad minėtą automobilį V. S. perdavė ne jis, o liudytojas M.N. Ši aplinkybė teisme nepaneigta. Nepagrįsta teismo nuomonė, kad liudytojas M.N. siekia padėti A.K. Nurodo, kad minėtas automobilis įvykio metu buvo remontuojamas. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai automobilio (duomenys neskelbtini) atsiradimą pas V. S. sieja su nuosprendyje nurodytu nusikaltimu, ir vertina tai, kaip apelianto pagalbą veikiant organizuotoje grupėje, nes šis automobilis įvykio aplinkybių sekai jokios įtakos neturėjo. Teismas nepagrįstai vertina apelianto atvykimą iki (duomenys neskelbtini) 2003 m. rugsėjo 17 d. pavakare automobiliu (duomenys neskelbtini), kaip pasikėsinimą įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Jis kitiems asmenims jokios įtakos nedarė, jokių žmonių į (duomenys neskelbtini) nesiuntė. Mano, kad teismo išvada, jog apeliantas pasikėsino neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neatitinka bylos duomenimis nustatytų aplinkybių ir turi būti vertinama kaip spėjimas. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių apelianto žinojimą apie nuosprendžiu nuteistų kitų asmenų ketinimus bei apie jų siekiamos įgyti psichotropinės medžiagos kiekį ir kitas aplinkybes. Taip pat nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių tai, kad apeliantas 2003 m. rugsėjo 17d. vakare pasikėsino įgyti labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Todėl mano, kad teismas turi jį išteisinti, kaip tai padarė O.D. atžvilgiu.
Nuteistasis R.L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma nepatvirtina apelianto dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Nepagrįstas teismo teiginys, kad apeliantas telefoninių pokalbių metu bendravo su V. S. dėl labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimo, derino L. M. atvažiavimą paimti šiuos narkotikus. Apeliantas teigia, kad su V. S. jis kalbėjo dėl automobilių pirkimo. Nurodo, kad byloje nėra 2003 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 59 min. daryto įrašo, kuris nepagarsintas posėdžio metu, nors nuosprendyje pripažintas įrodymu. Taip pat nurodo, kad byloje pateikta tik maža dalis telefoninių pokalbių, todėl teigia, kad pareigūnai prie bylos pridėjo tik mažą dalį išrinktų iš bendro konteksto pokalbių, kuriuose nėra jokio pokalbio apie narkotines medžiagas. Nurodo, kad byloje nėra apygardos prokuroro nutarimo panaikinti bylai neturinčių reikšmės telefoninių pokalbių. Nors policijos pareigūnai slapto sekimo būdu užfiksavo 2003 m. rugsėjo 17 d. apelianto susitikimą su V. S. ir O.D., kurio metu jis jiems perdavė pinigus, tačiau nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šie pinigai skirti būtent narkotikams įgyti. Nurodo, kad teisme apklausti policijos pareigūnai S.R. ir R.T. davė skirtingus parodymus. Teigia, kad bylos dokumentuose yra nurodyta, kad buvo atliktas „Operatyvinis sekimas" ir „Operatyvinis stebėjimas", o kaltinamajame akte ir nuosprendyje minima, kad buvo atliktas „ Slaptas sekimas". Nurodo, kad šių veiksmų atlikimo teisinis pagrindas ir reglamentavimas yra skirtingi. Todėl šie duomenys gauti neteisėtais būdais ir negali būti pripažinti įrodymais. Nurodo, kad 2003 m. rugsėjo 18 d. protokole, dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, nėra jo pavardės. Liudytojas S. R. teismui nenurodė, kodėl šiame dokumente nėra apelianto pavardės, tačiau patvirtino, kad informacija buvo gauta tik apie V. S. nusikalstamą veiką. Nurodo, kad UAB „Bitė GSM" duomenys, kuriais remiasi teismas, nepatvirtina dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, psichotropinių medžiagų įgijimo fakto, jų kiekio, nusikalstamos veikos organizavimo, pasiskirstymo vaidmenimis ar kitų nusikalstamų aplinkybių. Netiesioginiu apelianto kaltės įrodymu teismas įvardino jo teistumą Norvegijoje už neteisėtą narkotikų laikymą. Apeliantas nurodo, kad šioje šalyje jis buvo sulaikytas už vaistų gabenimą. Teismas nenurodė kokiais įrodymais vadovavosi pripažindamas apeliantą nusikalstamos veikos organizatoriumi. Mano, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisių normas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neatliko objektyvios jų analizės, įrodymais pripažino duomenis, nepagarsintus teismo posėdžio metu, nekonstatavo kodėl atmetė nuteistųjų parodymus. Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas neabejotinais, teisėtais būdais gautais įrodymais, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teigia, kad visos kilusios abejonės dėl asmens kaltumo turi būti sprendžiamos kaltininko naudai. Taip pat teigia, kad jo veikoje nėra nusikaltimo objektyviosios bei subjektyviosios pusės.
Nuteistojo V.S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį, nes neįrodyta, kad jo ginamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teigia, kad nuosprendis V.S. atžvilgiu yra neteisėtas, nepagrįstas, jame išdėstyti motyvai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Bylos nagrinėjimas šališkas, neobjektyvus, paremtas tik kaltinančiais įrodymais. Neatsižvelgta į tai, kad baudžiamasis procesas tiesiogiai reikalauja ištirti ir įvertinti visus įrodymus, bei dėl kiekvieno pasisakyti. Teismas, vienpusiškai ir šališkai įvertinęs įrodymus, pažeidė BPK l str. l d. reikalavimus. Dėl nusikaltimo, pagal BK 24 str. 3 d., 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., teismas pakeitė kaltinimą, pažeisdamas BPK 256 str. ir 22 str. nuostatas, bei suvaržė V. S. teisę į gynybą. Gynėjas teigia, kad šie pažeidimai yra esminiai. Teismas, sprendžiant kaltės klausimą dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, įvertino tik vieną įrodymą - telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, kurioje nėra nei vieno pokalbio apie psichotropines medžiagas. Gynėjas nurodo, kad šią informaciją surinko Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai. Joje nėra nustatyta kada, kokiomis aplinkybėmis bei kur įvyko psichotropinių medžiagų perdavimas iš "T." V.S. bei pinigų sumokėjimas. Nurodo, kad pareigūnai turėjo galimybių sulaikyti ir psichotropinių medžiagų pardavėją „T.“ su gautais už šias medžiagas pinigais. Lietuvos Teismų praktika bei Europos Sąjungos teisės aktai tiesiogiai nustato, kad telekomunikacijų tinklais perduodama informacija bei įrašai gali būti pripažinti įrodymais byloje tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Gynėjas teigia, kad nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio jo ginamojo kaltę. Nurodo, kad 2003 m. rugsėjo 18 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, yra niekinis ir negali būti pripažintas įrodymu. Liudytojas S. R. teisme nenurodė, kas konkrečiai atliko "sekimą". Šio liudytojo bei liudytojų R. T. ir L.D. parodymai prieštaringi, nenuoseklūs, nekonkretūs. Teigia, kad nenustatyta kas šį protokolą surašė, pažeidžiant LR Operatyvinės veiklos įstatymo 4 str., 6 str. l d. reikalavimus, bei dėl to jis negali būti pripažintas įrodymu. Byloje nustatyta, kad 2003 m. rugsėjo 18 d. ties (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini) ir atlikus jo bei keleivių apžiūrą psichotropinės medžiagos aptiktos nebuvo. Todėl gynėjas teigia, kad jo ginamasis turi būti išteisintas, o duomenys apie organizuotą grupę, yra nepagrįsti. Teismas, pripažindamas jo ginamąjį kaltu, pagal BK 253 str. l d., nepagrįstai rėmėsi tik liudytojos R.D. parodymais, kurie neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Ši liudytoja yra suinteresuota duoti V.S. kaltinančius parodymus, nes butas, kuriame atlikta krata, priklauso jai nuosavybės teise. Jos parodymų, apie tai, kad šis butas nebuvo nuomotas, jame gyveno jos draugė su dukra, butas buvo remontuotas, teismas nevertino ir neanalizavo. Teismas, nepasisakydamas dėl specialisto išvados bei pripažindamas V.S. kaltu, pagal BK 253 str. 1 d., pažeidė BPK 305 str. nuostatas. Nurodo, kad atliekant minėtame bute kratą, ginklas ir trys šoviniai buvo aptikti nedalyvaujant V.S. ar jo žmonai. Todėl gynėjas teigia, kad jo ginamasis, pagal BK 253 str. l d., nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai.
Nuteistasis L.M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas mano, kad BK 260 str. prasme, asmuo, gabendamas ar kitaip platindamas narkotines medžiagas, neturėtų būti laikomas vykdytoju, jeigu tas asmuo negali laisvai disponuoti tomis medžiagomis. Teigia, kad psichotropinės medžiagos jam buvo perduotos atlikti tik vienam veiksmui - pergabenti iš vieno taško į kitą, kai tos medžiagos buvo automobilyje, kurį jis vairavo. Mano, kad jis su jomis negalėjo nieko kito daryti, tik perduoti nurodytam asmeniui. Gabendamas psichotropines medžiagas, jis suvokė, kad jos yra ne jo, o kitų asmenų. Tolimesniam likimui šių psichotropinių medžiagų apeliantas buvo abejingas, nes jam gaunant psichotropines medžiagas iš vieno asmens, jos netapo jo nuosavybe, nes tuo metu jos priklausė visiškai kitam asmeniui, kuriam jis jas turėjo nugabenti. Nors įstatymo leidėjas nustato gabenimą, kaip atskirą nusikalstamos veikos elementą, tačiau BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje tai siejama su narkotinių medžiagų platinimu. Apeliantas teigia, kad jis, gabendamas psichotropines medžiagas, negalėjo jas platinti, nes jas turėjo perduoti asmeniui, kuriam jos jau priklausė, t.y. iki jo konkrečių veiksmų, nustatytų nuosprendyje, jos jau buvo parduotos kitam asmeniui, todėl pakartotinai parduoti ar kitaip platinti psichotropinių medžiagų jis gabenant negalėjo. Mano, kad teiginys, jog jis veikė kaip vykdytojas, yra neteisingas bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jo vaidmuo, įsigyjant psichotropines medžiagas, buvo tik epizodinis, todėl veiksmai, gabenant psichotropines medžiagas, turi būti kvalifikuojami kaip padėjėjo arba pripažinti antraeiliais. Nurodo, kad jis pripažino savo kaltę, dirbo, išlaiko šeimą, augina mažametę dukrą, todėl mano, kad jo atžvilgiu gali būti taikomos BK 62 str. l, 2 d. 3 p. nuostatos ir jam skirta švelnesnė bausmė.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų A.K., R.L., L.M. ir nuteistojo V.S. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, tuo pačiu nuteistojo A.K. gynėjas prašė atmesti prokuroro skundą dėl jo ginamajam paskirtos aiškiai per švelnios bausmės.
Generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, nuteistųjų A.K. ir R.L. apeliaciniai skundai tenkintini, o nuteistųjų L.M. ir V.S. atmetami.
Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė L.M., V.S., R.L., A.K. ikiteisminio tyrimo metu inkriminuotas nusikalstamas veikas, kas buvo patikrinta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bei papildomai susipažįstant su operatyvinėmis medžiagomis dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir gabenimo, tačiau, kolegijos manymu, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl A.K. ir R.L. kaltės įrodytumo, bet dėl nuteistųjų V.S. ir L.M. pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Nuteistųjų V.S. bei L.M. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, už kurias jie nuteisti įrodyta išsamiai teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, apeliaciniuose skunduose nurodytos versijos buvo patikrintos ikiteisminio tyrimo metu, apygardos teisme, apeliaciniame teisme bei pagrįstai atmestos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistųjų V.S. bei L.M. kaltė įrodyta sekančiais įrodymais. Iš telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir pokalbių suvestinės seka, kad buvo užfiksuoti pokalbiai įvykio metu tarp V.S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmens vardu T., kurių metu nuteistasis V.S. su ,,T.“ tariasi dėl psichologinės medžiagos pirkimo iš ,,T.“, tarp V.S. ir L.M., kur jie tariasi dėl psichotropinės medžiagos įgijimo, jos laikymo ir gabenimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vėliau, iš slapto sekimo protokolų matyti, kad V.S. automobilis (duomenys neskelbtini), vairuojamas L.M. pastebėtas važiuojanti greitkeliu (duomenys neskelbtini), po to automobiliai (duomenys neskelbtini) vairuojamas N.S. ir (duomenys neskelbtini) vairuojamas V.S. iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Ties išvažiavimu (duomenys neskelbtini) automobiliai sustoja ir V.S. įsėda į automobilį (duomenys neskelbtini), o L.M. persėda į (duomenys neskelbtini). Netrukus automobilis (duomenys neskelbtini), vairuojamas L.M., nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini), kur ties (duomenys neskelbtini) sulaikomas policijos pareigūnų, o automobilis (duomenys neskelbtini), vairuojamas N.S. nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini), kur ties geležinkelio pervaža sulaikomi policijos. Iš automobilių apžiūros protokolo seka, kad automobilyje (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu vairavo nuteistas L.M., buvo rastas polietileninis maišelis su užrašu ,,Norfa“, kuriame rasti milteliai bei žalios spalvos plastikinis maišelis su augalinės kilmės medžiaga (t. 1 b.l. 27-30). Specialisto išvadoje konstatuota, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio uždaromo maišelio, rasto automobilyje (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, masė 2446,86 gr, jų sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 447,028 g Sausai susmulkinta, augalinės kilmės medžiaga iš žalios spalvos plastikinio maišelio, rasto automobilyje (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės, kurių masė 29,33 g (t. 1 b.l. 32). Ant maišelio ,,Norfa“ buvo rasti du rankos pirštų pėdsakai, kurie pagal specialistų išvadas priklauso nuteistajam L.M. (t. 1 b.l. 27-30, 35-37).
Be to, po sulaikymo automobilio (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės ,,Herlitz“ (t. 1 b.l. 39-42). Iš specialisto išvados seka, kad ant elektroninių svarstyklių ,,Herlitz“ rasti narkotinių medžiagų kokaino ir heroino pėdsakai (t. 1 b.l. 44). Nuo V.S. rankų ir drabužių buvo paimti mikrodalelių pavyzdžiai, o specialisto išvadoje konstatuota, kad mikrodalelėse rasti narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 3 b.l. 8, 10). Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad ant pakabinamų svarstyklių bei plastikinėse dėžutėse, rastų ir paimtų V.S. gyvenamojoje vietoje, paviršių yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (t. 3 b.l. 73), kas apygardos teismo nuosprendyje pagrįstai įvertinta, jog tai netiesiogiai patvirtina V.S. ryšį su neteisėta veikla, liečiančia narkotines medžiagas.
Todėl apygardos teismas tinkamai įvertinęs šiuos bei kitus išsamiai teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, pačią įvykių eigą, faktines bylos aplinkybes padarė pagrįstą išvadą dėl V.S. ir L.M. kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose. Nurodytos aplinkybės buvo patikrintos bylą nagrinėjant apygardos teisme bei apeliaciniame teisme, atmetamos, kaip nepagrįstos.
Taip pat, apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo L.M. nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 str. 3 d., kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų bei apeliacinio skundo argumentų pats nuteistasis neneigia gabenęs psichotropines medžiagas, tačiau šiuo atveju jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padėjėjo, nėra pagrindo. Jis pats neneigia gabenęs psichotropines medžiagas ir apie tai žinojęs, todėl jo nusikalstami veiksmai įstatymo prasme teisingai vertinti kaip vykdytojo. Tai, kad psichotropinės medžiagos, kaip nurodoma nuteistojo L.M. apeliaciniame skunde, nebuvo jo nuosavybė, neturi esminės reikšmės jo veikų kvalifikavimui.
Apygardos teismas nuteistiesiems V.S. ir L.M. paskyrė tinkamas bausmes, atsižvelgdamas į jų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę švelninančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 str. , 61 str. reikalavimai nepažeisti.
Taip pat apygardos teismas pagrįstai nuteisė V.S. pagal BK 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Nuteistojo apeliaciniame skunde iškelta versija, kad jo nuomojamame bute rastas ginklas ir šaudmenys jam nepriklauso buvo patikrinti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei pagrįstai atmesta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistojo V.S. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) buvo rastas ir paimtas šaunamasis ginklas – pistoletas TT su trimis šoviniais (t. 3 , b.l. 70-71). Šis procesinis veiksmas atliktas nepažeidžiant BPK reikalavimų., kas nepagrįstai ginčijama apeliaciniame skunde. Iš specialisto išvados Nr. 5544 matyti, kad tyrimui pateiktas ginklas yra Rusijos pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, Tokarevo konstrukcijos pistoletas TT, tinkamas šaudymui. Pateikti tyrimui 3 vnt. pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šoviniai tinkami šaudymui šaudmenys (t. 3 b.l. 80-82). Liudytoja R.D. tiek iki teisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad ji minėtą butą išnuomojo nuteistajam V.S., butą išnuomojo po remonto, prieš išnuomojimą jį sutvarkė, apžiūrėjo, šaunamųjų ginklų bute nebuvo. Po pistoleto suradimo V.S. žmona sakė, kad jos vyras miške šaudė iš pistoleto. Todėl šioje dalyje nuteistojo V.S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Tačiau, kolegijos manymu, apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R.L. ir A.K. atžvilgiu nepakankamai atsižvelgė į byloje surinktus įrodymus dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
Taip, R.L. kaltė iki teisminio tyrimo metu bei teismo nuosprendyje iš esmės grindžiama telefoniniais pokalbiais tarp V.S. ir R.L., bei slapto sekimo protokolais, jų susitikimais. Tačiau iš minėtų pokalbių turinio bei slapto sekimo protokolų galima padaryti išvadą, jog R.L. paskolino pinigus V.S., tačiau iš pokalbių turinio nėra pagrindo daryti išvados, jog šie pinigai buvo skirti psichotropinių medžiagų įgijimui. Iš byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidą, jog šie pinigai buvo skirti psichotropinių medžiagų įgijimui, tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti pagrįstas, kas prieštarautų baudžiamojo proceso nuostatoms dėl nekaltumo prezumpcijos. Dėl R.L. įvykių metu susitikimo su nuteistuoju V.S. (duomenys neskelbtini) (kas užfiksuota slapto sekimo protokoluose) nepaneigia R.L. versijos, kad jis buvo nuvažiavęs minėtu laiku pas motiną, kur sutiko V.S., tačiau apie jokį psichotropinių medžiagų įgijimą nekalbėjo.
Tas pats pasakytina apie A.K. Taip A.K. neneigia paskolinęs automobilį (duomenys neskelbtini) V.S. bei vėliau su R.L. kitu automobiliu važiavęs į (duomenys neskelbtini), tačiau apie psichotropinių medžiagų įgijimą ir gabenimą nežinojęs. Ši A.K. versija nepaneigta bylos medžiaga, tame tarpe pokalbių išklotinėmis bei slapto sekimo protokolais, kuo iš esmės grindžiamas kaltinimas. Be to, A.K. inkriminuota pasikėsinimas neteisėtai įgyti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ką pastarasis neigia, taip pat tiek iš A.K. pareikštų įtarimų bei nuosprendžio neaišku, kuo pasireiškė kaltė dėl pasikėsinimo įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų.
Tuo pačiu atmetamas prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl A.K. paskirtos aiškiai per švelnios bausmės, nes kaip jau buvo aukščiau minėta, kolegijos manymu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, teisme neįrodytas jo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką.
Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai renkant įrodymus ikiteisminio tyrimo metu nepažeisti. Nepagrįstas nuteistojo V.S. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad baudžiamoji byla apygardos teisme išnagrinėta šališkai, neišsamiai, neobjektyviai, neištirti visi jį kaltinantys bei teisinantys įrodymai. Kolegijos manymu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus bei bylos nagrinėjimą teisme, nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas nuteistojo V.S. atžvilgiu. Taip pat, patikslinant kaltinimą V.S., teisme nepažeisti BPK 256 str. ir 22 str. reikalavimai. Tai, kad nenustatyta iš kokio asmens V.S. įgijo psichotropines medžiagas, šiuo atveju neturi esminės reikšmės jo nusikalstamos veikos kvalifikavimui dėl teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuotų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, jog slapto sekimo protokolai buvo surašyti iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei operatyvinės veiklos įstatymą, juolab, jog nuteistojo kaltė įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kolegija, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka susipažino su operatyvinėmis medžiagomis dėl neteisėto narkotikų įgijimo ir gabenimo. Šie operatyvinių darbuotojų veiksmai atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tačiau kaip jau buvo minėta, juose užfiksuoti duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog R.L. bei R.K. dalyvavo nusikalstamoje veikoje įsigyjant psichotropines medžiagas.
Todėl apygardos teismo nuosprendis dėl R.L. nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. ir A.K. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Kitoje dalyje nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. apkaltinamąjį nuosprendį R.L., A.K. atžvilgiu panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R.L., pagal BK 260 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką,
A.K., pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę- suėmimą bei paleisti teismo posėdžių salėje.
Generalinės prokuratūros skyriaus prokuroro bei nuteistųjų L.M. ir V.S. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Kolegijos pirmininkas Svajūnas Knizleris
Teisėjai Viktoras Kažys
Valdimaras Bavėjanas