Civilinė byla Nr. e2S-1486-945/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02039-2019-1

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4                          

                                                                      (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) įmonės atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) įmonės ieškinį atsakovui T. R. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateikė teismui ieškinį (e. b. l. 1–2), kuriuo prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą, atmesti atsakovo reikalavimą dėl darbo užmokesčio iš ieškovės priteisimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi (e. b. l. 4–5) nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą ieškinį, papildomus rašytinius įrodymus bei dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą. 

3.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinio aprašomojoje dalyje nurodė ginčijanti Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-2926 darbo byloje Nr. APS-8-5592. Kitoje civilinėje byloje teismui pateiktame ieškinyje, pareikštame kitam atsakovui, ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiu Darbo ginčų komisijos sprendimą su tuo pačiu numeriu, tik priimtą kitoje darbo byloje Nr. APS-8-5608. Prie ieškinio nepateikiamas Darbo ginčų komisijos sprendimas, todėl teismas neturi galimybės identifikuoti ginčą.

4.       Ieškiniu ieškovė reiškia turtinį reikalavimą, tačiau neįvardija ieškinio sumos. Be to, ieškovė privalo sumokėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 dalyje nustatyto dydžio žyminį mokestį – 72,26 Eur.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu (e. b. l. 8–9) ieškovė prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pavesti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Ieškovė nurodo, kad ieškinio pagrindas yra siejamas su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu atsakovui iš ieškovės priteista suma, todėl teismo įpareigojimas įvardinti ieškinio sumą yra nepagrįstas. Be to, kadangi ginčą neteismine tvarka iniciavo atsakovas ir teisme procesas tęsiamas atsakovo pareiškimo pagrindu, žyminis mokestis už ieškinį neturi būti mokamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Ši tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Ieškovas turi pareigą tiksliai ir konkrečiai suformuluoti teismui teikiamo procesinio dokumento pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą, nes tai leidžia ne tik teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšminga ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nuo procesinio dokumento dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų turinys, byloje nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

9.       Skundžiama nutartimi ieškovė buvo įpareigota sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas teismui teikiamas ieškinys turi būti apmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. CPK 83 straipsnis nenumato galimybės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleisti darbdavį, kuris pripažintinas stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, turinčia palankesnes sąlygas ginti savo interesus teisme.

10.       Apeliacinės instancijos teismas skundo argumentus, kad pareiga mokėti žyminį mokestį kiltų tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų ginčo dėl teisės iniciatorė ir jos reikalavimai būtų nukreipti į darbuotoją, pripažįsta nepagrįstais.

11.       Vadovaujantis DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalimis, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, teismas nagrinėja ginčą iš esmės, o teismo sprendimui įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas nurodė, kad ieškiniu turi būti prašoma ne naikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, bet išspręsti ginčą iš esmės, reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą yra nenagrinėtinas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). Šią aplinkybę ieškovė taip pat turi įvertinti galutinai formuluodama ieškinio reikalavimus. Kartu pažymėtina, kad ieškovė darbo ginčo nagrinėjimą teisme iniciavo nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kuriame konstatuota ieškovės, kaip darbdavio, turtinė prievolė atsakovo atžvilgiu. Ieškovė siekia tokią prievolę nuginčyti, t. y. iš esmės prašo teismo nustatyti, kad ieškovė su atsakovu yra atsiskaičiusi, jog atsakovas neturi reikalavimo teisės į konkrečią Darbo ginčų komisijai pareikštame reikalavime nurodytą sumą, kurią Darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš ieškovės. Toks teismui teikiamo ieškinio reikalavimas pripažintinas turtiniu, už jį mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 dalyje nustatyta tvarka. 

12.       Žyminio mokesčio apskaičiavimui yra svarbu, kad ieškinyje būtų nurodyta reiškiamo turtinio reikalavimo suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tiek ieškovės argumentas, kad ginčo suma yra aiški, tiek ir aplinkybė, jog ieškovė ieškinyje nurodė konkrečias Darbo ginčų komisijos priteistas sumas (2 067,37 Eur darbo užmokesčio ir 1 144,48 Eur netesybų), kurias įvertinęs teismas skundžiama nutartimi apskaičiavo mokėtiną žyminį mokestį, aptariamą trūkumą leidžia vertinti kaip formalų, nesukuriantį savarankiško pagrindo atsisakyti ieškinį priimti. Tačiau teismui nustačius esminį trūkumą, kliudantį priimti ieškinį (nesumokėtą žyminį mokestį), papildomai nustatytas formalus ieškinio trūkumas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis skundžiamos nutarties neteisėtumą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, skundžiamoje nutartyje nurodyta žyminio mokesčio suma apvalintina iki 72 Eur.

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat konstatavo, kad ieškovė nepateikė Darbo ginčų komisijos sprendimo, akcentavo netikslumus įvardijant, kokioje byloje Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškinyje galimai buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri, vadovaujantis CPK 413 straipsnio 2 dalimi, gali būti ištaisyta ir pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Tačiau, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nurodė pašalinti ir kitą trūkumą, kliudžiusį priimti ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodydamas kartu patikslinti ieškinį ir pateikti trūkstamus rašytinius įrodymus teismas nepažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

14.       Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra teisėta, ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15.       Įvertinus tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovei nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas, ieškovei nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei (duomenys neskelbtini) įmonei terminą iki 2019 m. rugsėjo 27 d. pašalinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                              Marius Bartninkas