Adm. byla Nr.I-5594-13/07
Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 8.1.1; 9.3
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio mėn. 16 d.
Vilnius,
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, kolegijos teisėjų Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Dianai Paužienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Rimvydui Razumui ir adv. Aurimui Gasiūnui, atsakovo atstovei Astai Martišienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Viremkesta” skundą dėl sprendimo panaikinimo, atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie Finansų ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI).
Išnagrinėjusi bylą, kolegija
nustatė:
Pareiškėja padavė teismui skundą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau MGK) 2007 01 02 sprendimą Nr. S-2-(7-373/2006) „Dėl UAB „Viremkesta“ 2006 10 30 skundo“ arba, nusprendus, jog papildoma pridėtinės vertės mokesčio suma buvo apskaičiuota pagrįstai ir teisingai, pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau MGK) 2007 01 02 sprendimą Nr. S-2-(7-373/2006) „Dėl UAB „Viremkesta“ 2006 10 30 skundo“ ir atleisti UAB „Viremkesta“ nuo paskaičiuotų 8 527,20 Lt PVM delspinigių.
Pareiškėja teigia, kad ginčijamuose sprendimuose padarytos nepagrįstos išvados.
Pareiškėja remiasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 03 05 Nr. IX-751) 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir teigia, kad atsakovė neteisingai taikė įstatymą apskaičiuodama PVM mokestį.
Paaiškina, kad sprendžiant, ar parduotas žemės sklypas yra skirtas statyboms, ar jame ateityje tikrai bus vykdomi statybos darbai, būtina atsižvelgti į teisiškai reikšmingas aplinkybes ir nustatyti esminę reikšmę šio klausimo sprendimui turinčius faktus.
Paaiškina, kad galimybę tam tikrame sklype vykdyti statybos darbus sąlygoja tokios aplinkybės: 1) žemės sklypas turi būti suformuotas kaip savarankiškas turtinis vienetas, nustatyti jo kadastro duomenys, jis turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; 2) turi būti nustatyta tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis; 3) turi būti nustatytas atitinkamas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas. Tik esant šių aplinkybių visumai konkrečiame žemės sklype gali būti planuojami ir vykdomi statybos darbai ir toks sklypas gali būti laikomas skirtu statyboms.
Ginčo atveju pareiškėja (kartu su A. S. architektūros studija) įsigijo, o vėliau pardavė 0,3135 ha ploto žemės sklypą su konkrečiai nustatytomis ribomis, koordinatėmis, suteiktu unikaliu numeriu, kadastriniu numeriu, pažymėtą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiuose ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Tikslinė žemės paskirtis buvo nustatyta „kita“, žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nustatytas nebuvo, kadangi nebuvo parengtas šio sklypo detalusis planas.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 12 29 sprendimu Nr. I-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintame teritorijos detaliajame plane pareiškėjos parduotas žemės sklypas nėra numatytas (suplanuotas). Teigia, kad pareiškėjos nurodomas aplinkybes patvirtina tiek pats teritorijos detalusis planas, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 10 04 raštas Nr. A51-15984-(14.6-MPD-0) „Dėl informacijos pateikimo“, tiek ta aplinkybė, jog toks žemės sklypas šiuo metu yra išregistruotas būtent patvirtinto detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo procese. Mano, kad sprendžiant žemės sklypo teisinį statusą ir jo naudojimo paskirtį negalima remtis detaliuoju planu, kuriame šis sklypas nėra numatytas (suplanuotas).
Nesutinka su MGK argumentu, kad sprendžiant apie esamo žemės sklypo paskirtį reikia atsižvelgti į tai, jog patvirtintame teritorijos detaliajame plane „teritorija, kurioje yra minėtas žemės sklypas, skirta gyvenamųjų ir komercinių objektų statyboms“. Remiasi PVM įstatymo 3 str., 4 str., 32 str. nuostatomis, Žemės įstatymo 2 str. 14 d., 30 str. nuostatomis, Civilinio kodekso 6.396 str. ir teigia, kad, jeigu žemės sklypo teisinis statusas ir nustatyti bei patvirtinti jo duomenys sąlygoja tam tikrų mokesčių atsiradimą ar kitas pasekmes, šie mokesčiai bei pasekmės nėra taikomi kitiems, vietoje to žemės sklypo suformuotiems naujiems žemės sklypams, kuriems yra nustatomi visiškai nauji plotai, ribos, kadastro bei kiti duomenys. Mano, kad nesant objekto, kurio perleidimas gali būti apmokestintas pridėtinės vertės mokesčiu, kalbėti apie jo atitikimą ar neatitikimą įstatymo reikalavimams, sąlygojantiems to objekto apmokestinimą atitinkamais mokesčiais, nėra pagrindo.
Nesutinka su MGK išvada, kad siekiant nustatyti, ar žemės sklypas yra skirtas statyboms, nebūtinas konkretaus žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio įtvirtinimas. Mano, kad nesant nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo bei pobūdžio, teigti, kad atitinkamas žemės sklypas yra arba ateityje bus skirtas statybai, nėra jokio pagrindo, kadangi pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis apima eilę Žemės įstatyme numatytų naudojimo būdų, kurių tik dalis yra susijusi su statybomis. Tik detaliojo teritorijų planavimo procese priimamų sprendimų pagrindu gali būti nustatoma, jog kitos paskirties žemės sklype galės būti vykdomi statybos darbai, įtvirtinant atitinkamus žemės sklypo naudojimo būdus ir pobūdžius, suteikiančius teisę suformuotame žemės sklype planuoti statybas. Pareiškėjos parduotame sklype jokios statybos nebuvo galimos ir nebuvo pagrindo laikyti sklypą skirtu statyboms.
Nesutinka su MGK teiginiu, jog pagal detalųjį planą sklypas buvo padalintas į du sklypus. Paaiškina, kad toje žemėje buvo numatyti (suplanuoti) du nauji sklypai, kurie nei savo ribomis, nei savo bendru plotu neatitiko pareiškėjos turėto, o vėliau parduoto žemės sklypo.
Teigia, kad detaliojo planavimo dokumentai, juose įtvirtinti sprendiniai, detaliojo planavimo procese priimti sprendimai ir juose nustatyti žemės sklypo duomenys yra esminis ir vienintelis pagrindas, suteikiantis teisę atitinkamame žemės sklype planuoti ir organizuoti statybos darbus, o patį sklypą laikyti skirtu statyboms. Paaiškina, kad nuo žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo iki jo išregistravimo sklypo duomenys nesikeitė.
Paaiškina, kad vietinis ir centrinis mokesčių administratorius negalėjo pareiškėjai tinkamai paaiškinti, ar sklypas yra PVM apmokestinamas objektas, nors pareiškėja teikė paklausimus, kartu teikė sklypą apibūdinančius dokumentus, o tai rodo, kad sklypo negalima vienareikšmiškai laikyti skirtu statyboms.
Teigia, kad MGK išvada, jog pareiškėjos parduotas žemės sklypas buvo skirtas statyboms, yra visiškai nepagrįsta.
Dėl paskaičiuotų PVM delspinigių pareiškėja paaiškina, kad yra pagrindas pareiškėją atleisti nuo delspinigių. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 4 p. Mano, kad vietinio ir centrinio mokesčių administratoriaus konsultacijos dėl pareiškėjos parduoto žemės sklypo pardavimo kainos apmokestinimo PVM buvo neišsamios ir suklaidino bendrovę, dėl ko pareiškėja mokesčio neapskaičiavo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sklypą įsigijo statyboms, bet savivaldybės administracija visaip kliudė parengti detalųjį planą, akivaizdžiai vilkino jo rengimą, leido suprasti, kad pareiškėjai šiame sklype jokių statybų įgyvendinti nepavyks, todėl pareiškėja buvo priversta sklypą parduoti užsienio verslininkų grupei užsiimančiai statybomis. Teigia, kad ir pirkėjui toje vietoje naujai suformuotuose sklypuose nepavyksta gauti leidimo statyboms.
Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsiliepimą.
Atsiliepime rašoma, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.
Aiškinama, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB “Viremkesta” pagal 2005 01 26 pirkimo pardavimo sutartį iš fizinių asmenų lygiomis dalimis kartu su A. S. architektūros studija bendrosios nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą Justiniškių g. Vilniuje, pirkimo kaina 1 mln. Lt. Šio sklypo ½ dalį pareiškėja pagal 2005 07 27 sutartį pardavė UAB „Baltic Investments Group“ už 1 mln. 580 tūkstančių litų, tačiau pardavimo PVM neskaičiavo. Šalių susitarimu sklypas pirkėjai buvo perduotas po galutinio atsiskaitymo su pardavėjais, todėl pareiškėja pirkėjai 2005 09 06 išrašė PVM sąskaitą faktūrą GFA Nr. 8697909 1587500 Lt sumai (7500 Lt sudarė delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas sklypo pirkimo iš fizinių asmenų (2005 01 26) ir pardavimo (2005 07 27) UAB „Baltic Investments Group“ momentu tikslinė naudojimo paskirtis buvo nurodyta „Kita (ne žemės ir ne miškų ūkio veiklai)“.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 06 23 sprendimu Nr. I-442 „Dėl pritarimo Vilniaus m. bendrojo plano sprendinių keitimui ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento raidos programai“ pritarė minėtos teritorijos žemės būdo keitimui bei nustatė, kad minėtos teritorijos raidos programa yra pagrindas toliau rengti detalųjį planą. Vilniaus m. savivaldybės taryba 2004 12 29 sprendimu Nr. I-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos g. ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“, pritarė ankstesniam sprendimui ir leido keisti minėtos teritorijos žemės naudojimo būdą į komercinę, gyvenamąją, gyvenamąją mažaaukštę, infrastruktūros, visuomeninę, bendro naudojimo, rekreacinę paskirtį.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2006 03 31 raštu Nr. A51-5294-(12-MPD-0) patvirtino, kad 2004 12 29 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-634 patvirtintame teritorijos detaliajame plane, sklype, kuri pardavė pareiškėja, yra numatyta gyvenamųjų ir komercinių objektų statyba.
Inspekcija konstatavo, kad vadovaujantis PVMĮ 32 str. 2 d. nuostatomis pareiškėja turėjo apskaičiuoti pardavimo PVM.
Atsakovė paaiškina, kad pagal 1997 05 17 Šeštosios Tarybos direktyvos Nr. 77/388/EEB 4 str. 3 d. b punktą žemė statyboms laikoma bet kokia paruošta ar neparuošta žemė, kurią valstybės narės apibrėžia esant tokią.
Mano, kad PVM įstatymo 32 str. 2 d. prasme žemė statyboms laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne.
Remiasi Žemės įstatymo 24 str. 1 dalimi ir teigia, kad žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Taip pat remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 dalyje įtvirtintu paaiškinimu, kas yra detalusis planas, to paties straipsnio 4 dalimi apibrėžiama detaliojo planavimo sąvoka. Paaiškina, kad to paties įstatymo 23 str. 1 dalyje, 26 str. 8 dalyje nustatyta detalaus planavimo tvarka ir detalaus plano įsigaliojimo tvarka. Mano, kad atsižvelgiant į paminėtas įstatymų nuostatas darytina išvada, jog tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali būti nustatyta detaliaisiais teritorijų planavimo dokumentais. Galiojant patvirtintam konkrečios teritorijos detaliajam planui, šiuo planu turi būti vadovaujamasi nustatant, kam skirtas konkretus šioje teritorijoje esantis žemės sklypas. Mano, kad pardavimo momentu VĮ Registrų centras užfiksuota konkretaus žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis „Kita“, PVMĮ prasme teisiškai nėra reikšminga nustatant, ar žemė tuo metu buvo skirta statyboms. Paaiškina, kad nustatant, ar žemės sklypas yra skirtas statyboms, nebūtinas kiekvieno konkretaus sklypo detaliojo plano patvirtinimas, leidimo statybai išdavimas ar sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio įtvirtinimas. Minėtu Tarybos 2004 12 29 sprendimu buvo patvirtintas didesnės teritorijos detalusis planas ir šio plano sprendiniuose sklypas pažymėtas raudona spalva ir indeksais K1, K2, K3, K4 ir G3. Pagal Aplinkos ministro 1999 12 16 įsakymu Nr. 402 patvirtintą Laikinąjį detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentą taip žymimi sklypai, kuriuose planuojama daugiaaukščių bei komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statinių teritorija. Pažymi, kad tiek leidimas statyboms, tiek duomenų Nekilnojamojo turto registre pakeitimas priklauso nuo žemės savininko valios ir gali būti nerealizuoti neapibrėžtą laiką.
Pirkėja UAB „Baltic Investments Group“ inspekcijai pateiktame paaiškinime dėl PVM grąžinimo (2006 03 07 Nr. 06/03-07) paaiškino, kad 2005 m. rugsėjo mėnesį nusipirko žemės sklypą daugiaaukščių namų statybai ir planuoja šiame sklype statyti 3 daugiaaukščius gyvenamuosius namus.
Tai, kad parduotas sklypas buvo skirtas statyboms, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, kuris 2006 03 31 raštu Nr. A51-5294-(12-MPD-0) informavo inspekciją, jog 2004 12 29 Tarybos sprendimu I-634 patvirtintame detaliajame plane, sklype, kuri pardavė pareiškėja, yra numatyta gyvenamųjų ir komercinių objektų statyba.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog detaliajame plane nėra numatytas pareiškėjos sklypas. Paaiškina, kad detaliuoju planu buvo suplanuota didesnė teritorija, į kurią pateko ir pareiškėjos turėtas žemės sklypas. Mano, kad pareiškėjos argumentai dėl įvairių tvarkymo darbų sklype neturi reikšmės taikant PVM įstatymo 32 str. 2 d. nuostatas. Paaiškina, kad parduotas sklypas turėjo būti apmokestintas PVM.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl būtinumo atleisti pareiškėją nuo delspinigių.
Paaiškina, kad atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo pagrindus reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis bei VMI prie FM viršininko 2004 07 26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės. Paaiškina, kad nei inspekcijos 2005 09 30 rašte Nr. (13.1-13)-3-2-26854, nei centrinio mokesčių administratoriaus 2005 11 08 rašte Nr. (18.3-31-2)-r-9965 nenurodyta, jog bendrovės parduotas žemės sklypas neturi būti apmokestintas PVM. Teigia, kad pareiškėja nepagrįstai sumažinusi apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą, padarė žalą biudžetui ir todėl delspinigiai bendrovei buvo apskaičiuoti pagrįstai. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš MAĮ 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d., 3, 4 punktuose apibrėžtų atleidimo nuo delspinigių pagrindų, todėl mokesčių administratorius pagrįstai neatleido pareiškėjos nuo paskaičiuotų delspinigių.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu VMI atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, o dėl pareiškėjos teiginių, jog sklypo pirkėjai nepavyksta įteisinti statybų, paaiškino, kad VMI duomenimis vyksta ginčas dėl pastatų aukštingumo.
Vilniaus AVMI atsiliepimu į pareiškėjos skundą informuoja, kad palaiko VMI prie FM atsiliepime išdėstytus argumentus, su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teisminiame bylos nagrinėjime atstovas nedalyvavo.
Teismas, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus ir įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, nustatė, kad skundas netenkintinas.
Ginčo esmė – Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties taikymas konkretaus žemės sklypo pardavimo atveju. PVMĮ 32 straipsnio 2 dalis numato, kad PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perleidimas kai asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba tretysis asmuo įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas. Ši mokesčio lengvata netaikoma: a) žemei, perduodamai kartu su naujais pastatais, statiniais ar jų dalimis; b) žemei statyboms. Žemę statyboms minėta teisės norma apibrėžia kaip žemės sklypą, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne. Pareiškėja įrodinėja, kad žeme skirta statybai galima laikyti tik tokį sklypą, kuris suformuotas kaip savarankiškas turtinis vienetas, nustatyti jo kadastro duomenys ir jis turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; turi būti nustatyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis; turi būti nustatytas šio sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas ir tik šių duomenų pagrindu galima taikyti PVM įstatymo 32 str. numatytą išimtį ir tokio sklypo pardavimo sandorį apmokestinti PVM. Teigia, kad visi šie požymiai atsiranda taikant Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir konkrečiai nustatant to sklypo naudojimo būdą. Taip pat aiškina, kad šiuo metu parduotas sklypas jau performuotas ir toks nekilnojamas daiktas, kuris buvo parduotas, iš viso neišlikęs, todėl neturi reikšmės, kokios paskirties žemė yra naujai suformuotose sklypuose, be to, šis konkretus sklypas niekada nebuvo suprojektuotas ir tos teritorijos bendresniame detaliajame plane. Tuo tarpu mokesčių administratoriai teigia, kad užtenka to fakto, jog galiojančiuose detaliuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose toje vietoje, kur yra sklypas, numatyta galimybė statyti komercinės paskirties ar gyvenamuosius pastatus, ir visai nebūtina, kad būtų patvirtintas konkretaus sklypo detalusis planas, išduotas leidimas statybai ar teisiškai įvirtintas atitinkamo sklypo žemės naudojimo būdas.
Ginčas vyksta dėl sklypo, kurį pareiškėja pagal 2005 01 26 pirkimo-pardavimo sutartį iš fizinių asmenų lygiomis dalimis su A. S. architektūros studija įsigijo bendrosios nuosavybės teise Justiniškių g. Vilniuje (sklypo registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m.). Sklypo plotas – 0,3135 ha, pirkimo kaina 1000000 Lt. Šio sklypo ½ dalį pareiškėja pagal 2005 07 27 sutartį pardavė UAB „Baltic Investments Group“ už 1580000 Lt. Sklypas perduotas po galutinio atsiskaitymo su pardavėjais, 2005 09 06 išrašyta PVM sąskaita faktūra GFA Nr. 8697909 bendrai 1587500 Lt sumai (su delspinigiais už pavėluotą atsiskaitymą, MGK byla, l. 92).
Nustatyta, ir to neginčija pareiškėja, kad sklypas buvo teritorijoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Taryba priėmė eilę sprendimų, susijusių su šios teritorijos planavimu. Vilniaus miesto valdyba 2000 12 14 priėmė sprendimą Nr. 2393 leisti Miesto plėtros departamentui rengti tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento teritorijos detalųjį planą. Planą rengė SĮ „Vilniaus planas“ 2002 10 26 ir 2004 05 29 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ paskelbtas viešas sprendinių projekto svarstymas, nuo 2002 metų iki 2004 metų Miesto plėtros departamentas atskirais laikotarpiais organizavo viešą projekto ekspoziciją. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 06 23 sprendimu Nr. 1-442 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento raidos programai“ pritarė šios teritorijos, kurioje buvo ir ginčo sklypas, žemės naudojimo būdo keitimui bei nustatė, kad šios teritorijos raidos programa yra pagrindas toliau rengti detalųjį planą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2004 12 29 sprendimu Nr. I-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių patvirtinimo“ leido keisti teritorijos žemės naudojimo būdą į komercinę, gyvenamąją, gyvenamąją mažaaukštę, infrastruktūros, visuomeninę, bendro naudojimo, rekreacinę paskirtį. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas teritorijos, kuriame buvo pareiškėjos sklypas, detalusis planas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2006 03 31 raštu Nr. A51-5294-(12-MPD-0) informavo Vilniaus AVMI, kad Tarybos sprendimu patvirtintame detaliajame plane pareiškėjos parduotas sklypas yra vietoje, kurioje numatyta gyvenamųjų ir komercinių pastatų statyba.
Dėl nurodytų aplinkybių bei dėl to, kad pareiškėjai patikrinimo metu priskaitytas pardavimo PVM, teisiškai nereikšmingos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog šiuo metu toks sklypas jau išregistruotas iš kadastro ir registro, sklypo nėra, jo vietoje suformuoti kiti sklypai, su kuriais pareiškėja neturi nieko bendro. Vertintina tik tai, ar sklypas buvo skirtas statyboms jo pardavimo momentu, kai jis dar buvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto ir civilinės apyvartos objektas. Sklypo pardavimo momentu galiojo šios teritorijos, kurioje buvo sklypas, detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 2004 12 29 sprendimo Nr. I-634 pirmu punktu (MGK byla, l. 97-101). Pareiškėja nenuginčijo atsakovo nurodomos aplinkybės, kad parduotas sklypas buvo toje vietoje, kur detaliojo plano sprendiniuose yra teritorija pažymėta raudona spalva ir indeksais K1, K2, K3, K4 ir G3 (sklypo vieta nurodyta ir sklypo schemoje prie pirkimo-pardavimo sutarties, MGK byla, l. 87). Pagal Aplinkos ministro 1999 12 16 įsakymu Nr. 402 patvirtintą Laikinąjį detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentą šia spalva ir indeksais žymimi sklypai, kuriuose planuojama daugiaaukščių bei komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų statinių teritorija. Tą aplinkybę, kad parduotas sklypas yra būtent statybai skirtoje teritorijoje, patvirtino Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2006 03 31 raštu Nr. A51-5294-(12-MPD-0). Pareiškėjos atstovas, bendrovės direktorius, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad sklypo dalį įsigijo statybai, bet jam nepavyko susitarti su savivaldybe dėl šio sklypo detalaus plano rengimo, dėl to bendrovė sklypą pardavė. Parduoto sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nurodyta registre „Kita (ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai)“ (MGK byla, l. 95-96, 128-130). Pagal Žemės įstatymo 29 straipsnį kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į gyvenamąsias, visuomeninės paskirties, pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų, inžinierinės infrastruktūros, rekreacines, bendro naudojimo, naudingųjų iškasenų, krašto apsaugos tikslams, atliekų saugojimui skirtas teritorijas. Taigi jau registre įrašyta parduoto sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis leido naudoti žemę nurodytų objektų statybai. Tam, kad būtų konkrečiai nustatyta, kas planuojama statyti sklype, būtina rengti sklypo detalųjį planą, o tai daryti pareiškėja atsisakė, nusprendė sklypą parduoti. Minėtame teritorijos planavimo dokumente - 2004 12 29 Tarybos sprendimu Nr. I-634 patvirtintame detaliajame plane - sklypas buvo teritorijoje, kurioje numatyta komercinės ir gyvenamosios paskirties objektų statyba. Taigi, pareiškėjos parduotas sklypas buvo skirtas statybai, nes jis buvo teritorijoje, detaliuoju planu priskirtoje minėtų objektų statybai. Todėl šio sklypo pardavimui netaikoma PVMĮ 32 str. 2 dalyje nustatyta lengvata – neapmokestinimas PVM. Aiškinant PVMĮ 32 str. nuostatas būtina atsižvelgti, kad šios nuostatos suderintos su 1997 05 17 Šeštosios Tarybos direktyvos Nr. 77/388/EEB 4 straipsnio 3 dalies b punktu, pagal kurį žeme statyboms laikoma bet kokia paruošta ar neparuošta žemė, kurią valstybės narės apibrėžia esant tokią. Kaip valstybė apibrėžia žemę, skirtą statybai, objektyviai galima nustatyti tik pagal teisinį reguliavimą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, žemės sklypo naudojimo būdą bei tikslinę paskirtį apibrėžia tos teritorijos detalusis planas. Todėl mokesčių administratoriai pagrįstai rėmėsi teritorijos, kurioje buvo parduotas sklypas, detaliuoju planu ir pagrįstai nustatė, kad sklypas yra statybai skirtoje teritorijoje. Tai galėjo nustatyti ir pareiškėja. Iš bylos duomenų matyti, kad sklypą, kaip skirtą statybai, vertino ir sklypo pirkėja UAB „Baltic Investment Group“, kuri Vilniaus AVMI 2006 03 08 raštais (MGK byla, l. 117, 118-119) aiškino, kad sklypą įsigijo daugiaaukščių namų (pagal projektą 10-ies aukštų) statybai. Detaliojo planavimo objektu gali būti tiek konkretus vieno ar kelių savininkų nuosavybės teise valdomas sklypas, tiek sklypų grupė, miestų, miestelių teritorijų dalys ir kt. (Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Dėl to PVM įstatymo prasme nebūtina, kad būtent tas parduodamas objektas būtų detaliai suplanuotas konkretiems statiniams statyti. Pakanka, kad remiantis objektyviais, Teritorijų planavimo ir Žemės įstatyme nustatytais požymiais, sklypas priskiriamas prie jau detaliuoju planavimu suplanuotos teritorijos, kurioje numatoma galima statyba. Pareiškėjos atsisakymas siekti konkretaus sklypo detalaus planavimo tėra tik subjektyvus požymis, pagal kurį negalima spręsti, kad žemės naudojimo būdas nebus statyba.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos prašymas panaikinti sprendimus, kuriais pareiškėjai apskaičiuotas mokėtinas į biudžetą PVM, netenkintinas.
Pareiškėja prašo atleisti nuo 8527,20 Lt delspinigių ir skunde paaiškina, kad nesutinka su MGK argumentais, jog nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo delspinigių. Pareiškėjos manymu, pagrindas atleisti pareiškėją nuo delspinigių yra numatytas Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 100 ir 141 straipsniuose. Teigia, kad tiek vietinio, tiek centrinio mokesčių administratorių konsultacijos suklaidino bendrovę, ko pasėkoje bendrovė nepriskaičiavo PVM. Pareiškėja raštu kreipėsi tiek į Vilniaus AVMI, tiek į VMI prie FM, klausdama konsultacijos dėl PVM. Konsultacijos pareiškėjai yra išdėstytos Vilniaus AVMI 2005 09 30 rašte Nr. (13.1-13)-3-2-26854 (MGK byla, l. 39) ir VMI prie FM 2005 11 08 rašte Nr. (18.3-31.2)-R-9964 (MGK byla, l. 41).
MAĮ 100 str. numato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo delspinigių, kai yra MAĮ 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas. Vienas iš tokių pagrindų, kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Įvertinus pareiškėjos gautų konsultacijų turinį negalima teigti, kad pareiškėjai pateikta klaidinga konsultacija. Visų pirma, VMI atsakyme nurodyta, kad šiam konkrečiam atvejui neužtenka pateiktos informacijos, antra, tiek Vilniaus AVMI, tiek VMI konsultacijoje nurodyta, kad svarbu nustatyti, ar savivaldybės detaliuose planuose yra numatytas šio sklypo užstatymas, taip pat reikšminga aplinkybė, ar parduodamame sklype tikrai bus statybos darbai (išduotas statybos leidimas nurodyta tik kaip vienas iš galimų požymių, bet ne kaip būtinas požymis). Pareiškėja dėl tos teritorijos detalaus suplanavimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją raštu tik 2006 metais, jau po sklypo pardavimo, mokestinio ginčo metu (MGK byla, l. 30). Nors jau 2005 metų pabaigoje, gavusi mokesčių administratorių konsultacijas, turėjo galimybę išsiaiškinti apie tos teritorijos, kurioje yra sklypas, detalųjį suplanavimą ir tuomet teisingai įvertinti gautas konsultacijas. Be to, pareiškėja neneigia, kad pati sklypą pirko statybai, bei kad sklypą pardavė bendrovei, kuri jį pirko būtent statybai. Dėl to nėra įstatyme nustatytų atleidimo nuo delspinigių pagrindų.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85str.- 88 str., 127 str., kolegija
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Viremkesta“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Henrikas Sadauskas
Halina Zaikauskaitė