Civilinė byla Nr. e2A-294-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00320-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.9.2.; 3.1.7.11.; 3.2.4.8.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3992-852/2016 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui L. Č. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Alnora“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. G. 2016-02-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo L. Č. 33 595,92 Eur be pagrindo įgytą sumą, 11 280,72 Eur palūkanas už be pagrindo įgytą pinigų sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su trečiuoju asmeniu BUAB „Alnora“, kurią atstovavo direktorius L. Č., 2007-12-14 buvo sudaręs statybos rangos sutartį. BUAB „Alnora“ įsipareigojo pastatyti ir perduoti ieškovui 201,73 kv. m. ploto namą su daline apdaila ant ieškovui priklausančio žemės sklypo 0,0524 ha dalies. Statybos rangos sutarties 4.1. punkte šalys sutarė dėl 520 000 Lt rangos darbų kainos, kuri turėjo būti sumokėta sutarties 4.2. punkte nustatytomis dalimis ir terminais. Šios sutarties sąlygos buvo pakeistos 2008-08-06 susitarimu Nr. 1, susitarus sumažinti darbų kainą iki 340 000 Lt bei konstatavus, kad D. G. jau yra sumokėjęs, o BUAB  „Alnora“ gavusi 40 000 Lt.
3. Pagal minėtą susitarimą ieškovas turėjo sumokėti 150 000 Lt iki 2008-08-27, ir 150 000 Lt iki 2008-09-29. Vykdydamas šią prievolę, ieškovas  bankiniais pavedimais laikotarpiu nuo 2008-08-25 iki 2008-11-13 sumokėjo rangovei 190 000 Lt, taip pat 2008-08-07 ir 2008-12-10 dalimis L. Č. perdavė 30 000 Lt grynaisiais pinigais, kurias atsakovas pažadėjo įnešti į BUAB „Alnorą“ kasą ir naudoti ieškovo gyvenamojo namo statybos darbams, nors jokio buhalterinės apskaitos dokumento, patvirtinančio šių lėšų įnešimą į bendrovės kasą ar banko sąskaitą ieškovui neišdavė.    
4. Dar vieną statybos rangos sutartį  ieškovas su trečiuoju asmeniu BUAB „Alnora“ pasirašė  2008-12-29, kuria buvo susitarta jau dėl dvibučio 403,46 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo statybos  0,0989 ha bendro ploto ieškovui priklausančiame žemės sklype. Šios sutarties 4.1. punkte statybos rangos darbų kaina nustatyta 690 000 Lt. Šia sutartimi taip pat buvo patvirtintas ieškovo atliktų pavedimų ir grynųjų lėšų perdavimo faktas, 4.2 punkte nurodžius, kad D. G. yra sumokėjęs 260 000 Lt, o likusi darbų kaina  430 000 Lt (4.3. p.)
5. Vykdydamas prievoles, ieškovas laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki 2009-08-03 dalimis perdavė atsakovui L. Č. 74 000 Lt grynaisiais. Grynųjų pinigų perdavimą patvirtina pasirašyti tarp ieškovo ir atsakovo L. Č. pareiškimai, tačiau jokio buhalterinio apskaitos dokumento, patvirtinančio šių lėšų gavimą ir įnešimą į BUAB „Alnora“ kasą ar į banko sąskaitą ieškovas taip pat negavo. Laikotarpiu nuo 2009-02-17 iki 2009-06-23 bankiniais pavedimais ieškovas į BUAB „Alnora“ sumokėjo trečiajam asmeniui 114 011,46 Lt. Bendra perduotų pinigų suma bankiniais pavedimais ir grynosiomis lėšomis tiek trečiajam asmeniui BUAB „Alnora“, tiek ir L. Č., vykdant abi sutartis, tuo metu sudarė 448 011,46 Lt.
6. Kadangi BUAB „Alnora“, nepaisant ieškovo raginimų, nevykdė įsipareigojimų  perduoti darbus pagal atliktų darbų etapus, rangos sutarties šalys 2010-06-01 pasirašė susitarimą Nr. 1, kuriuo buvo pratęsti jau pasibaigę statybos darbų atlikimo terminai, numatyti 2008-12-29 sutartyje. Dar kartą sutarties įvykdymo terminas šalių pratęstas 2010-10-22 susitarimu Nr. 2, kuriuo taip pat buvo sumažinta statybos darbų kaina iki 558 000 Lt.
7. Be to, po šio susitarimo Nr. 2 pasirašymo ieškovas atsakovui L. Č. grynaisiais pinigais perdavė dar 12 000 Lt, nors jokio buhalterinės apskaitos dokumento, patvirtinančio šių pinigų gavimą ir įnešimą į BUAB „Alnora“ kasą ar banko sąskaitą atsakovas jam neišdavė, šių lėšų perdavimą patvirtina tik ieškovo ir atsakovo pasirašyti pareiškimai.
8. Ieškovo teigimu, BUAB „Alnora“ ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų, todėl jis 2010-12-15 pranešimu nuo 2010-12-16 vienašališkai nutraukė 2008-12-29 statybos rangos sutartį. Iš karto po 2008-12-29 sutarties nutraukimo BUAB „Alnora“ atliktų statybos darbų neperdavė. Pažymėjo, kad sutarties apmokėjimas buvo vykdomas avansiniu principu.
9. Taigi ieškovas paskaičiavo, kad jis L. Č. perdavė 116 000 Lt grynaisiais pinigais (ekvivalentas 33 595,92 Eur), tačiau šis jų neįnešė į BUAB „Alnora“ kasą ar banko sąskaitą ir jas neteisėtai pasisavino. Nurodytais veiksmais atsakovas, neteisėtai įgydamas ieškovo pinigines lėšas, nepagrįstai praturtėjo.
10. Ieškovas inicijavo ir bankroto bylos trečiajam asmeniui iškėlimą, kuri šiam iškelta 2015-03-04 įsiteisėjusia teismo nutartimi. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, būdamas ilgametis BUAB „Alnora“ vadovas, klaidino ir apgaudinėjo įmonės kreditorius ir, matydamas beviltišką įmonės finansinę padėtį, neteisėtai pasisavino ieškovo jam perduotą 33 595,92 Eur (116 000 Lt) sumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2016-08-22 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; priteisė atsakovui L. Č. iš ieškovo D. G. 653,52 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo D. G. valstybei 6,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
12. Teismas pripažino, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių, kad ieškovas pinigus perdavė būtent atsakovui. Iš byloje esančių pareiškimų turinio, kuriais ieškovas įrodinėja pinigų perdavimo faktą (2009-01-05, 2009-01-10, 2009-01-27, 2009-02-03, 2009-02-10, 2009-02-24, 2009-04-14, 2009-08-03,2010-11-05, 2010-11-19, 2010-12-02, 2010-12-03) teismas padarė išvadą, kad šias lėšas ieškovas perdavė trečiajam asmeniui BUAB „Alnora“, veikiančiam per atstovą, t. y. įmonės vadovą L. Č., o ne L. Č. kaip fiziniam asmeniui. Vertino, kad atsakovo veiksmai, paimant pinigus, sukelia teisines pasekmes atstovaujamajai, t.y. BUAB „Alnora“ (CK 2.133 str. 1 d., 6.756 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad pinigus L. Č. už įmonę priėmė turėdamas sutartinį pagrindą (įmonė teikė rangos darbų paslaugas ieškovui pagal sutartį, kuri nurodyta pinigų priėmimo pareiškimuose) ir neviršydamas savo, kaip įmonės atstovo, įgaliojimų. Atsakovas L. Č., eidamas įmonės vadovo pareigas, galėjo atlikti visus veiksmus įmonės vardu, įskaitant ir pinigų priėmimą iš ieškovo kaip įmonės kliento pagal įmonės sutartį. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą netenkinti atsakovui pareikšto reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo.
13. Ieškovo argumentai, jog atsakovas neperdavė pinigų įmonei, t. y. galimai neįnešė jų į įmonės kasą, nesudarė pagrindo teismo išvadai, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Ginčo laikotarpiu atsakovas ėjo įmonės vadovo pareigas  ir su įmone buvo susijęs pavedimo teisiniais santykiais, iš kurių pavedimo vykdytojui (įgaliotiniui) kyla pareiga perduoti viską, ką jis gavo vykdydamas pavedimą, pavedimo davėjui (įgaliotojui) (CK 6.760 str. 5 d.). Taigi net darant prielaidą, kad atsakovas, kaip įmonės atstovas, neperdavė pinigų įmonei, nebūtų galima konstatuoti, jog atsakovas galimai yra praturtėjęs ieškovo, o ne įmonės sąskaita.
14. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas padarė ir tokią išvadą, kad byloje pakanka duomenų patvirtinančių, kad iš ieškovo gauti pinigai buvo apskaityti įmonės veikloje, tą įmonė deklaravo  su ieškovu 2010-10-22 sudarytame susitarime dėl statybos rangos sutarties pakeitimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-312-565/2014), taip pat šią aplinkybę nustatė  specialistė A. B. ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje išvadoje, kuri yra ir nagrinėjamos bylos medžiagoje. Pats ieškovas taip pat teisme pripažino, kad pinigų perdavimo metu jis buvo įsitikinęs perduodantis pinigus pagal rangos sutartį trečiajam asmeniui, o apie pinigų pasisavinimą sprendžia remdamasis bankroto procese paaiškėjusia aplinkybe dėl paimtų pinigų neįforminimo kasos pajamų orderiu, nors jų perdavimo faktas ir nustatytas kitais dokumentais bei šalių paaiškinimais.        
15. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tokią aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismas,  nagrinėdamas BUAB „Alnora“ ieškinį atsakovui D. G. dėl piniginių lėšų priteisimo pagal tą pačią rangos sutartį, 2014-04-07 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-312-565/2014 jau yra konstatavęs, kad BUAB „Alnora“ ieškovui yra suteikusi paslaugų ir darbų pagal rangos sutartį už 460 000 Lt, t. y. įskaitant ir ieškovo atliktus mokėjimus pagal šioje byloje nurodytus pareiškimus.
16. Teismas pripažino nepagrįstais tokius ieškovo argumentus, kad jo reikalavimo teisė į atsakovą šioje byloje priklauso nuo to, kaip įmonė apskaitė iš jo gautus pinigus pagal rangos sutartį ir kaip juos panaudojo ar nepanaudojo įmonės veikloje. Tokį reikalavimą ieškovas galėtų reikšti tik gindamas savo, kaip įmonės kreditoriaus, interesus, tačiau teisme jis patvirtino, kad šioje byloje jokių reikalavimų įmonei nereiškia ir negina nei savo, nei įmonės teisių kaip įmonės kreditorius.  

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Ieškovas D. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas šiurkščiai pažeidė ieškovo teisę į nešališką teismą, teisingą procesą bei teisėtą teismo sprendimą, pažeidė kooperacijos principą, ignoravo rungimosi ir dispozityvumo principus, teismo sprendimo motyvai neteisėti ir nepagrįsti, neminint, nepasisakant ir nevertinant proceso šalių atskirų motyvų, be to, teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis bei abstrakčiomis tezėmis, nesusijusiomis su ginču.  
2. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ne visus byloje esančius įrodymus, liko neįvertinti / neteisingai įvertinti ieškovo pateikti 2016-07-27 paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai (BUAB „Alnora“ 2011 m. gruodžio mėnesio kasos knygos išrašas), paneigiantys ieškovo pavėluotai teikiamus, o teismo nepagrįstai priimtus 2011-12-31 kasos pajamų orderį ir kasos išlaidų orderį, kurie, be kita ko, yra ir neleistinos įrodinėjimo priemonės dėl jų formos bei turinio neatitikimo imperatyviems įstatymo reikalavimams (kopijos nepatvirtintos,  nėra finansininko parašo, nebuvo perduoti administratoriui kaip įmonės dokumentai).
3. Nagrinėjamo ginčo esmė – kas faktiškai gavo ieškovo sumokėtus 116 00 Lt (ekvivalentas 33 595,92 Eur), t. y. ar BUAB „Alnora“, ar atsakovas, kaip fizinis asmuo, tam neteisėtai panaudodamas apgaulę ir savo, kaip BUAB „Alnora“ vadovo, statusą. Ieškovo teigimu, atsakovas tyčia apgavo ieškovą ir pasisavino šias lėšas. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis pavedimo teisinius santykius, nors tokio klausimo ieškovas nekėlė. 
4. Ieškovo perduoti 116 00 Lt grynaisiais pinigai nebuvo apskaityti įmonėje, todėl būtent atsakovas, neteisėtai įgydamas ieškovo pinigines lėšas ir jas pasisavindamas, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. BUAB „Alnora“ niekada negavo atsakovui perduotų grynųjų piniginių lėšų, jų neapskaitė ir nepanaudojo statybos rangos sutartinių prievolių vykdymui pagal su ieškovu 2008-12-29 sudarytą rangos sutartį.
5. Teismas neteisingai, klaidingai bei nepagrįstai plečiamai aiškino prejudicinę reikšmę  turinčio Vilniaus apygardos teismo 2014-04-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-312-565/2014 turinį. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-312-565/2014 nebuvo sprendžiamas ieškovo reikalavimas dėl jo sumokėtų lėšų BUAB „Alnora“ už statybos rangos darbus grąžinimo, todėl ir nebuvo tiriama aplinkybė, ar ieškovo BUAB „Alnora“ tuometiniam direktoriui L. Č. perduotos grynosios lėšos pagal pareiškimus buvo įneštos į įmonės kasą ar banko sąskaitą. Būtent nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė sudaro vieną iš ieškovo reikalavimo faktinių pagrindų. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad BUAB „Alnora“ yra suteikusi paslaugų ir darbų pagal rangos sutartį už 133 225,21 Eur (460 000 Lt).
6. Atsakovas 2016-06-06 teismo posėdžio metu, pažeisdamas CPK 186 straipsnio 6 dalies nuostatas, melagingai nurodė jam objektyviai žinomas aplinkybes ir taip sulaužė teismui duotą priesaiką. Dėl ko turėjo būti baudžiamas pagal CPK 95 straipsnį už tyčinį teismo ir proceso dalyvių klaidinimą, sąmoningą veikimą prie teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl, užtikrinant ieškovo teises į tinkamą procesą, teismas turėjo išspręsti atsakovo atsakomybės klausimą pagal ieškovo pateiktus 2016-07-27 procesinius prašymus.
7. Teismas nepagrįstai atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo 2016-07-29 prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas neatitinka imperatyvių CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovo prašyme nėra nurodyti jokie patirtų išlaidų paskaičiavimai ir juos pagrindžiantys argumentai.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas L. Č. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimus:
1. Teismas pagrįstai sprendė, jog pinigines lėšas D. G. perdavė BUAB „Alnora“, o ne L. Č. kaip fiziniam asmeniui. Susitarimų dėl piniginių lėšų perdavimo tekstus, kuriuose nurodomas jų perdavimas bendrovei, parengė pats ieškovas, kuris yra profesionalus teisininkas (advokatas). Taigi aplinkybės, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, ieškovas neįrodė. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė rangos santykiai, o ginčo lėšos ieškovo perduotos kaip atsiskaitymas pagal statybos rangos sutartį per trečiojo asmens organą, jo vadovą L. Č. (CK 2.81 str.).
2. Pagrįsta ir teismo išvada, kad ieškovo D. G. bendrovei perduotos piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, o ne pasisavintos L. Č.. Tokia aplinkybė jau buvo nustatyta kitoje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1347/2014, kuria Vilniaus apygardos teismo 2014-04-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-312-565/2014 paliktas nepakeistas, nurodyta, jog D. G. bendrovei (BUAB „Alnora“), o ne L. Č., yra sumokėjęs 448 000 Lt pagal rangos sutartį.
3. Ieškovo D. G. nurodoma aplinkybė, kad trečiojo asmens administratorė nereiškė ir nereiškia atsakovui L. Č. jokių reikalavimų dėl iš ieškovo  gautų lėšų panaudojimo, nepatvirtina ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo, kaip fizinio asmens, bendrovei perduotų lėšų grąžinimo. Be to, ši aplinkybė patvirtina ir priešingą faktą, kad iš ieškovo gautos piniginės lėšos buvo apskaitytos ir panaudotos bendrovės veikloje, todėl administratorė neturi pagrindo reikšti ir nereiškia L. Č. jokių reikalavimų.
4. Teismas pagrįstai patenkino atsakovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atitiko CPK reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškovo procesinių teisių ir sprendimo motyvavimo

19. Pagal CPK 263 straipsnį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtumas reiškia, kad teismo sprendimas turi būti grindžiamas galiojančia teise, o pagrįstumas – kad teisė buvo taikyta teismo nustatytiems faktams, kurie nustatyti įstatymo numatytais įrodymais, teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis ir įrodymus tinkamai įvertinus.
20. Šios nutarties 18.1.,18.2. ir 18.5. punktuose išvardinti apeliacinio skundo argumentai apelianto yra siejami su tinkamo proceso nagrinėjamoje byloje nebuvimu ir jo procesinių teisių neužtikrinimu. Su tokia apelianto pozicija, reiškiančia, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka pirmiau nurodytų teisėtumo, pagrįstumo ir įrodymų vertinimo reikalavimų, teisėjų kolegija negali sutikti. Teismo padarytos išvados pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tinkamai aiškinant taikytinas materialines teises normas, reglamentuojančias tokio pobūdžio santykius (nepagrįstą praturtėjimą), nenukrypstant nuo teisės aiškinimo taisyklių, pateikiamų kasacinio teismo jurisprudencijoje.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė 2016-07-27 rašytinius paaiškinimus. Kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliantas pateikė teismui šiuos įrodymus: žemės sklypo, esančio Nemėžio kaime, Vilnius mieste 2007-12-12 pirkimo–pardavimo sutartį; 2008-03-28 liudijimą; Vilniaus apygardos teismo 2016-03-14 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1099-577/2012; BUAB „Alnora“ 2011 metų gruodžio mėnesio kasos knygos išrašą; UAB „Alnora“ 2010-07-29 kasos pajamų orderį Nr. 07/29, išrašytą UAB „JKB statyba“; BUAB „Alnora“ 2008-06-10 kasos pajamų orderį Nr. 06/10, išrašytą V. R.; BUAB „Alnora“ pirkėjų registras už 2010 metus. Šie įrodymai, apelianto teigimu, patvirtina, kad atsakovas L. Č. niekada jokio jam priklausančio žemės sklypo apeliantui nepardavinėjo ir niekada negavo ir negalėjo gauti piniginių lėšų kaip sklypo pardavėjas, o taip pat negalėjo teisėtai skolinti BUAB „Alnora“ realiai net negautas lėšas už žemės sklypo pardavimą. 
22. Pirmosios instancijos teismas 2016-08-01 elektronine rezoliucija šiuos duomenis į bylą priėmė, vadinasi, ir į juos, priimdamas sprendimą, atsižvelgė. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl šiuose paaiškinimuose išdėstytų teiginių ar dėl apelianto pateiktų į bylą dokumentų įrodomosios reikšmės, arba dėl kiekvieno apelianto motyvo bei atsikirtimo į antrosios šalies argumentus pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė, pati savaime nepatvirtina nei teismo šališkumo, nei kooperacijos (bendradarbiavimo), dispozityvumo ar rungimosi principų pažeidimo, nei teismo sprendimo motyvavimo spragų, nei  CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Jokių konkrečių faktų dėl apelianto procesinių teisių ribojimo, neužtikrinimo ir teismo suinteresuotumo, apeliaciniame skunde ir neįvardijama, o vien deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo proceso šioje byloje vertinti kaip apelianto klaidingas įsivaizdavimas, tinkamą teismo procesą nepagrįstai sutapatinant su ieškinio reikalavimų bei apelianto pirmosios instancijos teismui adresuotų prašymų patenkinimu. Aplinkybė, kad ieškinio reikalavimai atmesti, taip pat nereiškia, kad apelianto procesinės teisės buvo suvaržytos.
23. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant konkretų kilusį ginčą dėl apelianto atliktų įmokų gavėjo (t. y. adresato), ką pripažįsta ir pats apeliantas (šios nutarties 18.3. punkte aptarti apeliacinio skundo argumentai) bei vertinant jo pasirinkto teisių gynimo būdo (nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo) pagrįstumą, tačiau nenagrinėjant kitų byloje dalyvaujančius asmenis siejusių santykių, teismo nepatrati atskirai duomenys dėl žemės sklypų pardavimo bei skolinimo įmonei nėra susiję su įrodinėjimo dalyku. Šie duomenys, kaip ir pačių ginčo santykio šalių pasirinkta savo pozicijų gynimo argumentacija, priemonės ir būdai, patvirtina tik faktą, jog anksčiau buvę geri ir pasitikėjimu grįsti santykiai (ieškovas atstovavo atsakovo interesus teismuose, atsakovo vadovaujama įmonė teikė ieškovui statybos rangos paslaugas) ilgainiui tapo išskirtinai konfliktiškais.  
24. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu tik tada, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (atitinkamai, jo nebuvo). Teismų praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato pats teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų įvertinimas yra įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą.
25. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl kurių nors faktų buvimo ar nebuvimo teismas gali daryti ir labiau tikėtinas (arba labiau netikėtinas) išvadas, remdamasis įrodymų / faktų tikėtinumo taisykle, kuri yra priimtina ir naudojama civiliniame procese. Todėl nesutiktina su tokiais apeliacinio skundo motyvais, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas yra grindžiamas prielaidomis ar abstrakčiomis tezėmis vien dėl sprendimo tekste pavartotų žodžių „prielaida“ ar „galimai“.
26. Skundo argumentai dėl nepagrįstai į bylą priimtų atsakovo pateiktų duomenų (2011-12-31 kasos pajamų orderio ir kasos išlaidų orderio) ir jų įrodomosios reikšmės, atsižvelgiant į jų netinkamą formą bei turinį, nagrinėjamo ginčo atveju atmestini kaip neaktualūs, nes, viena vertus, šiais dokumentais, kaip įrodymais, ieškinio reikalavimų nepagrįstumas teismo nebuvo grindžiamas, taigi ir aptarinėti sprendime jų įrodomąją reikšmę nebuvo reikalinga. Priešingai, teismas nesutiko su apeliantu, kad jo reikalavimo teisė konkrečiai į atsakovą priklauso nuo to, kaip įmonė apskaitė iš jo gautus pinigus pagal rangos sutartį ir ar juos panaudojo (ar nepanaudojo) įmonės veikloje, t. y. nelaikė tokių atsakovo pateiktų duomenų svarbiais šio ginčo kontekste, vadinasi, ir jų priėmimas į bylą niekaip neįtakojo apeliantų procesinių teisių.
27. Kita vertus, nors šalių teikiamų įrodymų priėmimas į bylą įstatymo leidėjo yra ribojamas tam tikromis bylos procesinėmis stadijomis, tam nėra absoliutaus draudimo (imperatyvo), kaip teigia apeliantas, nes teismas turi teisę, o ne pareigą jų nepriimti (CPK 181 str. 2 d.) Įrodymų, pateikiamų ir vėlesnėje bylos stadijoje, nei buvo būtina, priėmimas turi būti derinamas su ginčo teisingo išnagrinėjimo principu, o ši jurisdikcinė veikla tenka būtent teismui (CPK 6 str., 8 str., 179 str. 1 d.).           
28. Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su kiekvieno iš apelianto motyvų atskiru neaptarimu teismo sprendime, pagrįstumo teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokio reikalavimo ir nėra nustatyta. Kasacinio teismo praktikoje dėl to nurodoma, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (CPK 270 str. 4 d.) negali būti suprantama kaip pareiga pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo ar motyvo individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2015-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015). Tai, kad apeliantas  nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinių prielaidų vertinti skundžiamą teismo sprendimą kaip nemotyvuotą ar nepakankamai motyvuotą.
29. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, tinkamai, kaip visumą, įvertino apelianto ir atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su ginčo dalyku. Kitokios apeliacinio teismo išvados aptarti skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo proceso ir apelianto teisių jame pažeidimu, nesuponuoja.  

Dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimu nustatytų faktų reikšmės ir jų prejudicialumo 

30. Stokoja pagrįstumo ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai (klaidingai) išaiškino prejudicinę reikšmę turinčio Vilniaus apygardos teismo 2014-04-07 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-312-565/2014 nustatytus faktus. Nors, kaip teigia apeliantas, Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-312-565/2014 nebuvo sprendžiamas ieškovo reikalavimas dėl jo sumokėtų lėšų BUAB „Alnora“ už statybos rangos darbus grąžinimo ir nebuvo tiriama aplinkybė, ar ieškovo BUAB „Alnora“ tuometiniam direktoriui L. Č. perduotos grynosios lėšos pagal pareiškimus buvo įneštos į įmonės kasą ar banko sąskaitą, nurodytoje civilinėje byloje buvo nustatyti faktai, kurie turi įrodomąją reikšmę ir nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad tapačių nagrinėjamai bylai faktų nustatymas, apie kuriuos kalba apeliantas, apskritai nebūtų leidęs jam pareikšti tapataus ieškinio teisme – tokį ieškinį teismas būtų atsisakęs priimti ir nagrinėti. 
31. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-312-565/2014, kuri prijungta prie nagrinėjamos bylos, buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl statybos rangos sutarties kainos nepagrįsto sumažinimo ir skolos už faktiškai atliktus darbus priteisimo pagal tą pačią rangos sutartį, kurios pagrindu apeliantas šioje byloje įrodinėja, kad mokėjo įmokas atsakovui, o šis nepagrįstai praturtėjo. Toje byloje teismas nustatė tokius faktus: 1) apmokėjimo už atliktus statybos darbus tvarka nustatyta statybos rangos sutarties 4.1 – 4.3 p. ir susitarimo Nr.2 4.1. – 4.2.4. p. (t. y. analizuoti tie patys dokumentai, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju); 2)  byloje nėra ginčo dėl to, kad 12 000 Lt iš susitarimo Nr.2 4.2.4.p. nurodytos 110 000 Lt sumos tos bylos atsakovas D. G. sumokėjo tos bylos ieškovei BUAB „Alnora“ (ir nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodė, kad sumokėjo šią sumą po susitarimo Nr. 2 pasirašymo); 3) nesant pagrindo pakeisti statybos rangos sutarties darbų kainą, konstatuota, kad atsakovas (D. G.) iš 558 000 Lt bendros statybos rangos sutarties kainos yra sumokėjęs ieškovei (BUAB „Alnora“) 460 000 Lt (nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodo sumokėjęs iš viso grynaisiais pinigais ir pavedimais 460 011,46 Lt).
32. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1347/2014, išnagrinėtoje pagal BUAB „Alnora” apeliacinį skundą, ttaip pat buvo nustatyta tokia faktinė aplinkybe (padaryta išvada), kad iki 2010-10-22 (t. y. susitarimo Nr. 2 pasirašymo) ieškovė (BUAB „Alnora”) buvo atlikusi tris sutartyje numatytus darbų etapus ir už šių darbų atlikimą atsakovas (D. G.) buvo sumokėjęs 448 000 Lt.
33. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems  byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat jie negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius. Ieškinio dėl pripažinimo išnagrinėjimo atveju sprendimas turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Toks teisinis reglamentavimas nustatytas atsižvelgiant į teismo sprendimo res judicata (galutinai teismo išspręstas klausimas), teisinio tikrumo principus (CPK 18 str.)     
34. Faktas yra prejudicinis, jeigu jis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis). Tokios šios normos aiškinimo taisyklės nuosekliai formuojamos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015).
35. Vadinasi, įstatymų leidėjo valia aplinkybės, kurios jau yra nustatytos kitoje civilinėje byloje (prejudiciniai faktai), iš naujo neįrodinėtinos. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pasisakoma, kad prejudiciniais faktais, be kita ko, gali būti teismo nustatyti sutarties šalių tikrieji ketinimai ir atlikti sutarties sąlygų išaiškinimai. Sutarties sąlygų turinys ir jų prasmė yra faktinio pobūdžio aplinkybė. Jeigu vienoje civilinėje byloje turėjo būti taikoma sutartis ir tarp jos šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo, tai šios aplinkybės sudarė tos bylos nagrinėjimo dalyką. Jeigu teismas toje byloje  išaiškino sudarytos sutarties nuostatas, tai šie išaiškinimai vertinami kaip prejudiciniai faktai ir kitose bylose, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tarp tų pačių šalių kilusiuose ginčuose teismo jau išaiškintų šalių sutarties sąlygų turinys kaip bylos faktinė aplinkybė iš naujo neįrodinėjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-582/2012).
36. Statybos rangos sutarties sudarymas, jos sąlygų keitimas, jų įvykdymo aiškinimas, kuris pagal tokios atlygintinės sutarties esmę neabejotinai apima ir atsiskaitymą rangovui už atliktus darbus, buvo teisminio civilinės bylos Nr. 2-312-565/2014 nagrinėjimo dalyku. Teismui jau pripažinus apelianto atsiskaitymo už statybos rangos darbus faktą, įskaitant ir nagrinėjamoje byloje ginčo objektu tapusia suma (jo prievolės rangovui įvykdymą bei dydį), bei dėl šios priežasties toje byloje netenkinus reikalavimo priteisti didesnę sumą, atsižvelgiant į dar neatliktus ketvirtojo etapo darbus bei į 2010-10-22 susitarimu Nr. 2 sumažintą bendrą sutarties vykdymo kainą iki 558 000 Lt, tokios konstatuotos aplinkybės tampa prejudicinėmis ir nagrinėjamoje byloje dalyvaujantiems tiems patiems asmenims, kurioje yra reikalaujama ankstesnėje byloje pripažintos užmokesčiu rangovei už atliktus statybos darbus ir grynaisiais pinigais sumokėtos 116 000 Lt (33 595,92 Eur) sumos grąžinimo apeliantui per nepagrįsto praturėjimo institutą.
37. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas naują ginčą dėl teisinio pagrindo grąžinti sumokėtos sumos dalį  buvimo CK 6.237 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, pagrįstai atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nustatytus faktus bei aplinkybes, t.y. šio teismo 2014-04-07 sprendime jau išspręstą klausimą, kad BUAB „Alnora“ pagal rangos sutartį yra suteikusi apeliantui paslaugų ir darbų už 460 000 Lt, įskaitant ir mokėjimus pagal nagrinėjamoje byloje nurodytus pareiškimus. Priešingi skundo argumentai, kad tokios išvados minėtoje precedentinėje byloje apie BUAB „Alnora“ suteiktas paslaugas ir darbus pagal rangos sutartį už 460 000 Lt nėra,  akivaizdžiai paneigiami citata iš minėto teismo sprendimo: „Nesant pagrindo pakeisti statybos rangos sutarties darbų kainą, konstatuotina, kad atsakovas iš 558 000 Lt bendros statybos rangos sutarties kainos yra sumokėjęs ieškovui 460 000 Lt“, taip pat citata iš toje byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties: „Atsižvelgiant į tai, kad susitarime kalbama tik apie ketvirto etapo darbų atlikimą, darytina išvada, kad iki 2010 m. spalio 22 d. ieškovas buvo atlikęs tris sutartyje numatytus darbų etapus ir už šių darbų atlikimą atsakovas buvo sumokėjęs 448 000 Lt“. Sumos neatitikimas citatose yra tik dėl tos priežasties, kad 12 000 Lt apeliantas sumokėjo po 2010-10-22 susitarimo Nr. 2  pasirašymo. Pažymėtina, kad apeliantas aptariamų procesinių teismų sprendimų motyvų ar jais pripažinto jo visiško atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu už atliktus statybos rangos darbus fakto neskundė ir instancine tvarka nenuginčijo.   

Dėl perduotų pinigų gavėjo ir atsakovo pareigos juos grąžinti             

38. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apelianto perduoti atsakovui pagal dvišalius pareiškimus dėl apmokėjimo už statybos rangos darbus pagal statybos rangos sutartį atsakovui 116 000 Lt (33 595,92 Eur) pinigai nebuvo apskaityti  BUAB „Alnora“ įmonės apskaitoje, ir vien dėl šios priežasties (nes jokių kitų atsakovo nepagrįsto praturtėjimo aplinkybių nenurodoma) atsakovas ieškovo sąskaita nepagrįstai praturtėjo. Todėl pirmiausiai svarbu yra teisiškai kvalifikuoti susiklosčiusius santykius ir tik tuomet spręsti, buvo ar nebuvo pagrindas atlikti nurodytiems mokėjimams, kas yra mokėjimų gavėjas, ar, priešingai, atsakovas turi pareiga grąžinti ginčo sumą apeliantui taikant CK 6.237 ir 6.240 straipsniuose nustatytas taisykles, kaip savo reikalavimą teisiškai kvalifikuoja apeliantas.    
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
40. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje  byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
41. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).
42. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad apeliantą ir trečiąjį asmenį BUAB „Alnora“ siejo rangos teisiniai santykiai.  Byloje esantys duomenys patvirtina, o šalys to neneigia, kad ieškovas iš viso grynaisiais pinigais perdavė BUAB „Alnora“ per jos vadovą, atsakovą L. Č., 116 000 Lt sumą be kasos operacijas patvirtinančių dokumentų. Tačiau šių pinigų perdavimas – gavimas bei mokėjimo paskirtis yra užfiksuoti įvairiais kitais būdais raštu, t. y. laikotarpiu nuo 2009-01-05 iki  2010-12-03  surašytais dvišaliais pareiškimais „Dėl apmokėjimo už statybos darbus pagal 2008-12-29 statybos rangos sutartį“; 2008-08-06 susitarimu Nr. 1, susitarus sumažinti darbų kainą iki 340 000 Lt bei konstatavus, kad D. G. yra sumokėjęs, o BUAB  „Alnora“ gavusi 40 000 Lt; statybos rangos 2008-12-29 sutarties 4.2.punkte jos šalims patvirtinus, kad užsakovas (apeliantas) sumokėjo, o rangovas (atsakovas) gavo 260 000 Lt iki šios sutarties pasirašymo; 2010-10-22 susitarimu Nr. 2 „Dėl rangos sutarties 2.6., 2.7., 4.1.,4.2. punktų pakeitimo“  4.2. punkte konstatavus, kad užsakovas yra sumokėjęs rangovui, o rangovas šią sumą gavęs iki šio susitarimo pasirašymo momento. Po šio susitarimo sudarymo sumokėtoji bendra suma padidėjo dar 12 000 Lt pagal pirmiau nurodytus dvišalius pareiškimus, t.y. 2010-11-05 pareiškimą (5 000 Lt), 2010-11-19 pareiškimą (2 000 Lt), 2010-12-02 pareiškimą (3 000 Lt), 2010-12-03 pareiškimą (2 000 Lt). Šių finansinių lėšų perdavimo trečiajam asmeniui faktą patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu 2014-12-31 specialisto išvadą Nr. 140-(06828)-IS1-4 pateikusi specialistė, nurodžiusi, kad apeliantas sumokėjo, o BUAB „Alnora“ 2008-2011 metais gavo ir panaudojo 133 518,15 Eur (461 011,46 Lt) piniginę sumą (specialisto išvados 7 psl.).
43. Visų nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad  apelianto perduoti pinigai atsakovui, kaip BUAB „Alnora“ atstovui, būtent vykdant rangos sutartį, o ne kuriuo nors kitu tikslu. Be to, įsiteisėjusiu teismo spendimu nustatyta, kad šiomis lėšomis buvo apmokėtos apeliantui suteiktos paslaugos bei jo naudai atlikti darbai. Tokiu atveju nuostolių, kaip vienos iš nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, apeliantui nėra padaryta ir jo subjektinės teisės nėra pažeistos. Taip pat nei viename iš šalių dokumentų, liudijančiame ginčo lėšų gavimą, nebuvo deklaruota (patvirtinama), kad pinigai mokėti kitam adresatui, atsakovui kaip fiziniam asmeniui, nors ketinta  įmonei, su kuria apeliantą siejo rangos teisiniai santykiai ir su kuria ir turėjo būti atsiskaitoma už darbus (avansu ar po darbų, dalies darbų atlikimo). Taigi darytina išvada, kad atsakovas nėra gavęs to, ko jis neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Dėl šios priežasties nėra pagrįsti ir apelianto procesiniuose dokumentuose kartojami teiginiai dėl  atsakovo tyčios, jo pasinaudojimo savo statusu ir apgaulės būdu apelianto perduotų lėšų užvaldymo, ar atsakovo praturtėjimo dėl apelianto veiksmų ir jo sąskaita.
44. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju spręsti dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo apelianto sąskaita teisinių prielaidų nėra. Kitokio vertinimo nelemia ir skundo argumentai, susiję su gautų iš apelianto lėšų tinkamu neapskaitymu pagal buhalterinės atskaitomybės reikalavimus. Teisės doktrinoje nurodoma, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Bendrovę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai (CK 2.87 str.). Bendrovės vadovui keliama lojalumo pareiga. Jis turi veikti išimtinai bendrovės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Jeigu vadovas pažeidžia savo fidiaciarines pareigas bendrovei ar padaro žalos kitais veiksmais, tik trečiasis asmuo galėtų reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, gindamas pažeistas teises.        
45. Apeliacinio skundo argumentai dėl neišspręstų apelianto prašymų taikyti atsakovui baudą už teismui duotos priesaikos sulaužymą 2016-06-06 teismo posėdžio metu, jau nėra aktualūs, kadangi tokius pačius argumentus dėl nepagrįstai nespręsto apelianto prašymo  atsakovas nurodė savo 2016-10-04 atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-09-27 nutarties. Lietuvos apeliacinio teismo 2017-02-20 nutartimi skundas išnagrinėtas, joje pasisakyta ir dėl tokių apelianto prašymų bei jų išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taip pat ir dėl apeliantės teisės skųsti nutartį neskirti baudos nebuvimo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 9.5, 9.6, 25-30 punktai). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui iš apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes 2016-07-29 atsakovo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas neatitiko CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nesutikdama su šiais argumentais tuo aspektu, kad išlaidų atsakovui pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo priteisti pagal tokio turinio dokumentus, teisėjų kolegija įvertina teismo nuspręstų kompensuoti atsakovui išlaidų dydį, juolab kad pats teismas išsamiau šio klausimo nemotyvavo.
47. Kaip matyti iš bylos, advokatas M. Tamošiūnas  atsakovo L. Č. interesus byloje ėmė atstovauti nuo 2016-05-02, kartu su 2016-05-03 prašymu dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės suteikimo pateikęs 2016-05-02 išrašą iš teisinių paslaugų sutarties. Atsakovo iki šio momento parengtuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad tik įvėliau jis apsispręs dėl advokato dalyvavimo byloje.
48. Atsakovo atstovas 2016-07-29 pateikė teismui ir prašymą priteisti atsakovui 653,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikė 2016-07-08 PVM sąskaitą faktūrą, serija APB, Nr. 5178, 653,52 Eur sumai, kurioje suteiktos paslaugos apibūdintos kaip „Atstovavimas byloje L. Č. v Gagys, dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo ir palūkanų priteisimo“,  ir AB Šiaulių banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina atsakovo 2016-07-14 mokėjimą pagal nurodytą sąskaitą.
49. Advokatas dalyvavo 2016-06-06 teismo posėdyje (teismo posėdžio pradžia 9.14 val., pabaiga – 10. 44 val.) ir 2016-08-02 teismo posėdyje (teismo posėdžio pradžia 11.02 val., pabaiga – 11.53 val.). Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (2015-03-20 redakcija) 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Vadinasi, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, teismo posėdis užtruko 3 val.
50. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
51. Kadangi 2016-07-08 PVM sąskaita faktūra apmokėta 2016-07-14, užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra 748 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam teismo posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą nustatytas 0,1 koeficientas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju maksimali suma, kuri galėjo būti priteisiama atsakovui iš apelianto už teisines pagalbos išlaidas, yra 224,40 Eur (748 Eur x 0,1 x 3 val.).
52. Todėl teismo priteistų išlaidų dydis sumažintinas nuo 653,52 Eur iki 224,40 Eur. Tačiau šis objektyviai egzistuojantis poreikis atitinkamai patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nelemia sprendimo pakeitimo būtinybės (CPK 328 str.), taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas tik patikslintinas, nekeičiant teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.        

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Atsakovo atstovas 2017-01-19 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti 1 222,11 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo pateikė teisinių paslaugų suvestinę laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2016-12-31. Kadangi apelianto skundas netenkinamas, jam atsiranda pareiga kompensuoti antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas ir šios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
54. Iš teisinių paslaugų suvestinės turinio matyti, kad atsakovo atstovas paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties 2016-09-27 rengimą ir jo pateikimą elektroniniu būdu (teisinių paslaugų suvestinės 1-2 pozicijos), viso – 150,04 Eur, taip pat už atsiliepimo į ieškovo prašymus dėl baudos skyrimo atsakovui už melagingų parodymų davimą parengimą ir šio dokumento pateikimo teismui elektroniniu būdu (teisinių paslaugų suvestinės 8-9 pozicijos), viso – 319,08 Eur.
55. Nors bylinėjimosi išlaidos šalims už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą paprastai paskirstomos baigiamuoju pirmosios instancijos teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“, tačiau nagrinėjamu konkrečiu atveju šie tarpiniai procesiniai veiksmai buvo atliekami jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taigi objektyviai dėl šių išlaidų paskirstymo negalėjo būti sprendžiama. Todėl ir į šias turėtas bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia (CPK 93 str. 4 d.). 
56. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16. punktu, maksimalus priteistinų išlaidų dydis už atskiro kiekvieno iš šių procesinių dokumentų parengimą yra 308,76 Eur (771,90 Eur x 0,4 x2 ), todėl už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijų, o antruoju atveju jos sumažintinos iki maksimaliai leistinos pagal rekomendacijas sumos, t. y. iki 308,76 Eur.
57. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 752,99 Eur bylinėjimosi išlaidas (teisinių paslaugų suvestinės 3-7 pozicijos). Maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, yra 1 003,47 Eur (771,90 Eur x 1,3), taigi už šio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytos sumos už tokių procesinių veiksmų atlikimą.
58. Iš viso iš apelianto priteistina ieškovui 1 211,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

59. Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovui L. Č. nuosavybės teise priklausantis ir pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esantis nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, taip pat turtinės teisės 44 876,64 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotos pas atsakovą ar trečiuosius asmenis esančios ir atsakovui priklausančios piniginės lėšos, leidžiant atsakovui gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas bei jomis disponuoti, neviršijant Vyriausybės nustatytos 1 minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, patenkinant savo asmeninius poreikius, vykdyti privalomus mokėjimus valstybės (savivaldybės) biudžetui, atsiskaityti su apeliantu D. G. ir už komunalines paslaugas, įpareigojant antstolį nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijoms atlikti.
60. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, dėl šių priemonių galiojimo nepasisakė, nors tokioje situacijoje turėjo išspręsti šį klausimą savo sprendimu (CPK 150 str. 2 d.).
61. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, įsiteisėja, taigi ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tampa neaktualus. Tokiu atveju jos panaikintinos šia nutartimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, sumažinant atsakovui L. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiamų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydį iki 224,40 Eur.

Priteisti atsakovui L. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 211,79 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3992-852/2016 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui L. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apie turto arešto panaikinimą pranešti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjos                                                                      Goda Ambrasaitė-Balynienė

Virginija Čekanauskaitė

Dalia Kačinskienė