Civilinė byla Nr. 2-794-407/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00713-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.1.2; 3.1.7.1.4; 3.1.7.1.5; 3.3.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria apeliantei nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino apeliantės UAB „Hidrona“ (toliau – ir apeliantė) trečiosios eilės 783,20 Eur reikalavimą, taip pat akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ įkeitimu užtikrintą 1 660 604,72 Eur reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje. Apeliantė, nesutikdama su AB „Šiaulių bankas“ pareikštu finansiniu reikalavimu, 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė atskirąjį skundą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas AB „Šiaulių bankas“ 1 660 604,72 Eur finansinį reikalavimą ir dėl šį reikalavimo tvirtinimo klausimą nutarė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-652-459/2020 patvirtino 1 660 902,77 Eur kreditorės AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą. Apeliantė UAB „Hidrona“ 2020 m. kovo 2 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti minėtą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį kaip nepagrįstą ir klausimą dėl kreditorės AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas skundžiama 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-652-459/2020 nustatė apeliantei UAB „Hidrona“ 7 dienų terminą pašalinti pateikto atskirojo skundo trūkumą, t. y. sumokėti 50 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas konstatavo, kad pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Kadangi apeliantė ginčija kreditorės AB „Šiaulių bankas“ finansinį reikalavimą BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje, o susipažinus su pateiktu atskiruoju skundu teismas nustatė, kad apeliantė nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, teismas įpareigojo apeliantę sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Apeliantė UAB „Hidrona“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti kaip nepagrįstą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį, kuria apeliantei nustatytas 7 dienų terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat apeliantė prašo teismui netenkinus prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo nutarties priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir neteisingai aiškino CPK normas, susijusias su žyminiu mokesčiu. Kiekviena CPK nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CPK ir ĮBĮ nuostatomis. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už bankroto byloje paduotus apeliacinis skundus, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, jog turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto bylose taipogi yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ši norma taikytina ne tik pradiniams ieškiniams ar priešieškiniams, pareiškimams, skundams, bet ir atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams.
5.2. Apeliantė nereiškia savarankiško reikalavimo dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo, taip pat nereiškia reikalavimo dėl nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti teisėtumo. Tenkinus apeliantės skundą ir panaikinus nepagrįstai patvirtintą AB „Šiaulių bankas“ reikalavimų dalį, teisiniai padariniai kils ne tik pavienei kreditorei UAB „Hidrona“, bet ir visiems kreditoriams, kurių reikalavimai buvo patvirtinti BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje. Todėl atskirojo skundo tenkinimas ir ginčo išsprendimas nereikš sumų UAB „Hidrona“ naudai priteisimo, taip pat nesuks didesnės naudos asmeniškai individualiai kreditoriai. CPK 83 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas išplaukia iš atskirojo skundo tenkinimu sukuriamų pasekmių, t. y. materialinės naudos bankrutuojančiai įmonei gavimo ir daugumos kreditorių interesų patenkinimo didesniu mastu. Nesudarius sąlygų kreditorei įgyvendinti ĮBĮ užtikrinamų teisių ir pateikti prieštaravimų dėl nepagrįsta apimtimi patvirtintos AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo dalies, būtų pažeidžiami ne tik apeliantės, bankrutuojančios įmonės, tačiau ir visų jos kreditorių teisėti interesai.
5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl koronaviruso plitimo nutarus nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbti karantino rėžimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, apeliantė neteko ženklios dalies savo pajamų ir buvo apribotos jos veiklos galimybės. Todėl teismui įpareigojus sumokėti žyminį mokestį apeliantė netektų konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl įstatymų saugomo viešojo intereso bankroto byloje ir kitų kreditorių daugumos teisių pažeidimo gynimo.
5.4. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011 pateiktą išaiškinimą, esant ginčui dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo laikoma, kad atskirąjį skundą pareiškęs kreditorius atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio nuostatas.
5.5. Byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitinka Kreditorės atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygų turinį, o pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teisės normas, nepagrįstai pernelyg susiaurindamas CPK 83 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarką, prasmę, nesivadovavo teismų suformuotais precedentais analogiškose bankroto bylose, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.
7. Šiuo atveju byloje keliamas klausimas dėl apeliantės, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorės, atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už bankroto byloje paduotą atskirąjį skundą CPK 83 straipsnio 1 dalyje 8 ir 9 punkte nustatytais pagrindais. Neatleidus apeliantės nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ji prašo žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki nutarties priėmimo dienos.
8. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami tiek atleidimo, tiek atidėjimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimai, teismo vertinimu, pirmiausia aktualu nustatyti, ar apeliantė nėra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir tik nustačius, kad apeliantė neatitinka nei vieno iš CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkte nustatytų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų, nagrinėtinas apeliantės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorės (ne)atleidimo nuo žyminio mokesčio
9. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), pakeitęs iki tol bankroto ir restruktūrizavimo procesus reglamentavusius Įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymą (toliau – ĮRĮ). Kartu su JANĮ, įstatymų leidėjo buvo priimta eilė kitų įstatymų, įskaitant CPK, pakeitimai. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, nustatantis, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantė 2020 m. kovo 2 d. BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria bu patvirtintas kreditorės AB „Šiaulių bankas“ finansinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas, 2020 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė apeliantei terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą mokėtiną 50 Eur žyminį mokestį. Apeliantės teigimu, ji atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą apeliantei sumokėti už pateiktą atskirąjį skundą žyminį mokestį taip nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Lietuvos apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais dėl žemiau nurodytų priežasčių.
12. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusi CPK 80 straipsnio 2 dalies redakcija numatė bendrą taisyklę, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, už kuriuos buvo nustatytas 50 Eur dydžio mokėtinas žyminis mokestis. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas CPK 80 straipsnio 2 dalyje prie išimčių priskyrė ir atskiruosius skundus bankroto bei restruktūrizavimo bylose. 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 175-1, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2223, be kita ko, buvo pakeistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, taip pat pakeistas ir papildytas CPK 87 straipsnis.
13. CPK 83 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) reglamentuojama atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarka. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte (teismo pastaba – 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte) nurodytus atvejus. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
14. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog CPK 83 straipsnis nustato išimtį iš bendrosios taisyklės, jog už tam tikrus procesinius dokumentus turi būti mokamas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. Žyminio mokesčio lengvatos paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti tam tikrų lengvatą apibrėžiančioje normoje nurodytų asmenų teisę kreiptis į teismą. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018 16 punktą).
15. Kaip matyti, remiantis CPK 83 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, kuriais šiuo atveju remiasi apeliantė, nuo žyminis mokestis nemokamas tik už šiose normose nurodytų asmenų pateiktus ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Atskirieji skundai nepatenka į šioje normoje nurodytų procesinių dokumentų sąrašą, kadangi pagal bendrąją normą (lot. lex generalis) atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šios išimtys yra lex specialis (specialioji normą) CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios normos, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, atžvilgiu.
16. CPK numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai yra bendrųjų apmokestinimo žyminiu mokesčiu taisyklių išimtys, todėl jie negali būti aiškinami plačiai, kad nebūtų paneigti įstatymų leidėjo žyminio mokesčio nustatymu siekiami tikslai, tarp jų – asmenų lygiateisiškumo užtikrinimas, nepagrįsto instancinio bylinėjimosi mažinimas.
17. Pažymėtina, kad JANĮ aiškinamajame rašte nurodoma, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 1751, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – apmokestinti žyminiu mokesčiu ieškinius dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atskiruosius skundus. Be to, CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punkte įstatymų leidėjas įtvirtino vieną iš žyminio mokesčio grąžinimo pagrindų – įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Todėl, teismo vertinimu, įstatymų leidėjas tikslas buvo apmokestini žyminiu mokesčiu bankroto ir restruktūrizavimo bylose paduodamus atskiruosius skundus nesiejant to su jį paduodančio asmens statusu, taip siekdamas užtikrinti bankroto proceso dalyvių lygiateisiškumą, nemokumo procesų veiksmingumą ir operatyvumą, sumažinant nepagrįstą instancinį bylinėjimąsi bankroto ir restruktūrizavimo procesuose bei taip paspartinant bankroto ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimą. Be to, kaip minėta, pagrįsto instancinio bylinėjimosi bankroto ir restruktūrizavimo bylose atveju įstatymų leidėjas įtvirtino žyminio mokesčio grąžinimo pagrindą, taip užtikrindamas, kad pagrįstą atskirąjį skundą pateikęs asmuo nepatirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu.
18. Apeliantės atskirajame skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1686/2011 šiuo atveju negali būti taikoma kaip precedentas, kadangi šios nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Apeliantės nurodomoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad kreditoriui, pareiškusiam netiesioginį ieškinį skolininko vardu ir už skolininką, kuriam bankroto byla buvo iškelta netiesioginio ieškinio nagrinėjimo metu, tūrėtų būti grąžintas už netiesioginį ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Šioje byloje apeliantė bankroto byloje yra pateikusi ne netiesioginį ieškinį, o atskirąjį skundą, kuris, kaip minėta, apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Be to, minėta nutartis priimta dar iki Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34, 80, 83, 87, 137, 163, 166, 1751, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, kai CPK nebuvo įtvirtintos išimties, reglamentuojančios bankroto ir restruktūrizavimo bylose teikiamų atskirųjų skundų apmokestinimo žyminiu mokesčiu.
19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė apeliantei terminą BUAB „Pajūrio mėsinė“ bankroto byloje pateikto atskirojo skundo trūkumui (sumokėti žyminį mokestį) pašalinti. Kadangi šioje dalyje apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, toliau aktualu įvertini apeliantės prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo
20. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).
21. Atskirajame skunde apeliantė prašo, netenkinus jos skundo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti šio mokesčio sumokėjimą iki nutarties priėmimo dienos.
22. CPK 84 straipsnyje reglamentuojamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas. Pagal šį straipsnį, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
23. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).
24. Nors skunde apeliantė aiškiai nenurodo šio prašymo argumentų, taip pat nepateikia jį pagrindžiančių įrodymų, tačiau iš skundo turinio matyti, kad negalėjimą sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį ji sieja su Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 16 d. įvestu karantino režimu, dėl ko buvo apribota jos veikla bei ženkliai sumažėjo gaunamos pajamos.
25. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) informacinę sistemą apie mokesčių mokėtojus (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad apeliantė UAB „Hidrona“ priklauso juridinių asmenų grupei, kuriems be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. VMI tinklapyje nurodoma, kad mokesčių mokėtojai, kurie yra įtraukti į šį sąrašą, ir kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiras mokėtinų mokesčių, bus automatiškai, be prašymo atleidžiami nuo delspinigių, taip pat nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.
26. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesto karantino režimo, todėl teismas sprendžia esant pagrindui patenkinti apeliantės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė apeliantei terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti įstatymo nustatytą 50 Eur dydžio mokėtiną žyminį mokestį už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. B2-652-459/2020 paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat teismui tenkinus apeliantės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nagrinėjamu atveju už atskirąjį skundą mokėtino 50 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas atidedamas iki bus priimta nutartis dėl apeliantės pateikto atskirojo skundo pagrįstumo (CPK 84 straipsnis). Kadangi bylos paruošimas apeliaciniam procesui yra pirmosios instancijos teismo pareiga (CPK 317, 318 straipsniais, 335 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu), byla grąžinama Klaipėdos apygardos teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Tenkinti apeliantės UAB „Hidrona“ prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir atidėti 50 Eur dydžio už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas dėl apeliantės atskirojo skundo pagrįstumo.
Grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui parengti ją apeliaciniam procesui.
Teisėjas Vigintas Višinskis