Civilinė byla Nr. e2-157-322/2020

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00188-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1;2.6.11.12.6.11.18; 3.2.6.1.

 (S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 27 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,

sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ atstovui  Drąsučiui Narmontui,

atsakovo G. Ž. atstovui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo G. Ž. 2238,50 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad ieškovas pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą DEN Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui puspriekabę Tauras, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), už 1850 Eur ir 21 proc. PVM, kaina su PVM 2238,50 Eur. Ieškovas savo, kaip pardavėjo, prievolę perduoti daiktą atsakovui įvykdė, o atsakovas jam tenkančios piniginės prievolės atsiskaityti už gautą daiktą su ieškovu neįvykdė.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą,  nurodo, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė tuo pat metu, kuomet įgijo iš jo puspriekabę už ieškovo nurodytą kainą. Atsakovui nėra žinoma, kodėl ieškovas teikia iškraipytus ir galimai tikrovės neatitinkančius dokumentus, kadangi susipažinus vien su ieškovo teikiama sąskaita faktūra, kurioje nurodoma tik atsakovo parašas, matyti jog trūksta ieškovo atsakingo asmens parašų, tuo tarpu pas ieškovą esančiame dokumente vyr. finansininkės V. U. rekvizitai yra. Apmokėjimą už transporto priemonę patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išdavė ta pati PVM sąskaitą faktūrą išrašiusi buhalterė V. U.. Atsakovas vertina, kad ieškovo veiksmai akivaizdžiai nesąžiningi, kuomet gavus apmokėjimą, jis siekia antrą kartą šio mokėjimo, ieškovas nori nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Ūkines finansines operacijas, tame tarpe lėšų perdavimą ir atsiskaitymą patvirtina ne tik banko perlaidos, tačiau ir grynų pinigų operacijos, kurias liudija – lėšų priėmimą ir kasos pajamų orderis, patvirtinantis, jog atsakovas atliko ieškovui priklausantį mokėjimą dar 2017 m. rugsėjo 18 d. Tai, kad ieškovo reikalavimas fiktyvus, įrodo ir jo faktinis elgesys. Lieka neaišku, kodėl jei tariamai atsakovas buvo skolingas ieškovui nuo 2017 m., reikalavimas priteisti skolą yra teikiamas teismui tik 2019 metais. Atsakovo žiniomis, tokį ieškovo elgesį galėjo lemti  ieškovo nesutarimai su atsakovui artimais žmonėmis,  siekiant visais leistinais ir neleistinais būdais, netinkamai veikti jam artimų asmenų atžvilgiu.

Liudytoja V. U.,  UAB „Dentransus“ finansininke, paaiškino, kad 2017 metais įmonės direktoriaus pavaduotoja B. Š. atvažiavusi į įmonę – (duomenys neskelbtini), pasakė, kad parduoda autovežio puspriekabę ir reikia sutvarkyti dokumentus. Ji kaip buhalterė išrašė ir pasirašė PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį (abi jo dalis), kuriuos atidavė B. Š.. Duomenis, kuriuos reikėjo surašyti į sąskaitą pasakė B. Š.. Ji nežinojo, kad pirkėjas yra B. Š. sūnus. B. Š. už priekabą gautus pinigus turėjo atiduoti kasininkui Ž. P.,  gauti jo parašą ir abu dokumentus turėjo grąžinti jai( finansininkei), tačiau buvo grąžinta tik  PVM sąskaita faktūra, kada ją grąžino neatsimena. Tai, kaip ji perdavė B. Š. dokumentus matė jos kolegė L. M.. Įmonės apskaitoje duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs už puspriekabę nėra. Ji jokių pinigų negavo, nes jai yra draudžiama imti grynuosius pinigus. Grynųjų pinigų niekada iš nieko nėra ėmusi. A. G. Ž. skola už puspriekabę buvo apskaitoma iškarto po PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Dokumentus išrašė ir B. Š. perdavė todėl, kad ji buvo direktoriaus pavaduotoja. Visuose pajamų orderiuose turi būti vyr. finansininkės ir kasininko parašai, tik taip patvirtinamas pinigų gavimo faktas. A. G. Ž. nei G. Š. nepažįsta, teismo posėdyje pamatė pirmą kartą, iš G. Ž. pinigų už priekabą nėra paėmusi ir apie  pardavimo sandorį nieko nežino.

Liudytojas G. Š. paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėn. kartu su G. Ž. nusprendė nupirkti priekabą.Apie parduodamą priekabą buvo skelbiama www.autoplius.lt puslapyje, taip pat žmona dirbdama ieškovo įmonėje žinojo, kad turtas yra išparduodamas, nes įmonė žadėjo užsidaryti. Paskambinus skelbime nurodytu numeriu kalbėjo su vyru, su kuriuo susitarė dėl kainos, taip pat tas pats vyriškis nurodė, kur yra priekaba ir kur reikia atvykti sudaryti pirkimo sandorį. Skelbime taip pat buvo nurodyta ir puspriekabės kaina. Puspriekabė stovėjo nurodytu adresu aikštelėje, (duomenys neskelbtini), priekabą aprodė vyriškis, kuris neprisistatė. Apžiūrėję priekabą jis ir G. Ž. nuėjo į buhalteriją, kuri buvo antrame aukšte, G. Ž. perdavė buhalterei pinigus ir pasirašė du egzempliorius PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderį, šiuos dokumentus taip pat pasirašė ir buhalterė. Pasirašius dokumentus buhalterė perdavė ir puspriekabės dokumentus. Vėliau jis priekabą parvarė namo. Perkant puspriekabę jo žmona B. Š. niekaip nedalyvavo. Jokios kalbos, kad reikia gauti dar kažkieno parašus ant dokumentų nebuvo. Tuo metu nekilo klausimas, kodėl ant orderio nėra kasininko parašo. Kiek žino tuo metu kasininko įmonėje iš viso nebuvo, tik vėliau sužinojo, kad kasininke yra įdarbinta E. B.. Puspriekabės dokumentus – registracijos liudijimą, jiems atidavė buhalterė tą pačią dieną. Mano, kad ši byla yra iškelta dėl keršto, nes jo žmona B. Š. ketino pirkti ieškovo įmonę ir tuo tikslu buvo pervedusi avansinį mokėjimą, kurio vėliau, įmonės nepirkus, žmona neatgavo ir kreipėsi dėl skolos priteisimo į teismą. Iki pat to laiko, kuomet žmona kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, iš ieškovo jokių pretenzijų dėl priekabos pirkimo nėra gavę. 

Liudytoja B. Š. paaiškino, kad puspriekabės pirkimo sandoryje ji pati nedalyvavo, todėl apie jo sudarymo aplinkybes nieko paaiškinti negali. Tuo metu ji buvo įdarbinta ieškovo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos pareigose, tačiau ji darbo vietos įmonėje neturėjo. Kiek jai žinoma įmonės direktore tuo metu buvo E. B.. Šeimoje buvo kalbama,  kad jos  sūnus G. Ž. ketina pirkti iš įmonės puspriekabę, bet kur ir kaip tai vyko nežino. Tik po sandorio sudarymo matė  pasirašytus puspriekabės pirkimo dokumentus. Ji niekada buhalterės neprašė sūnaus vardu išrašyti sąskaitą nei kasos pajamų orderį ir  pati niekada kaip ieškovo darbuotoja jokių sandorių įmonės vardu nesudarinėdavo.

Iš vieno vairuotojo ji sužinojo, kad ieškovo įmonė yra labai pelninga ir ji bus parduodama, todėl norėjo ją nusipirkti, įmokėjo avansą. Vėliau su ieškovo įmonės akcininkais iškilo nesklandumų, dėl avansinių mokėjimų susigrąžinimo ji kreipėsi į teismą ir ieškinys buvo patenkintas. Ji mano, kad ieškovo atstovai kreipėsi į teismą dėl skolos iš jos sūnaus G. Ž. išieškojimo kerštaudami jai.

Liudytoja L. M. paaiškino, kad su V. U. viename kabinete dirba nuo 2013 m., adresu (duomenys neskelbtini). Vadovybė yra davusi nurodymus, kad jokie grynųjų pinigų atsiskaitymai patalpose, kuriose dirba, neturi vykti, todėl faktiškai jokie atsiskaitymai nevyksta. Niekada nėra mačiusi, kad V. U. imtų iš ko nors grynuosius pinigus. Š. kažkiek pažysta, nes jie ateidavo į kabinetą pas V. U.. Taip pat pas V. U. ateidavo ir kiti asmenys iš UAB „Dentransus“, kiek atsimena, ateidavo pasiimti arba atnešdavo sąskaitas. 

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaiko pilna apimtimi ir prašo jį tenkinti. Papildomai nurodo, kad atsakovas atsiskaitymo faktą įrodinėja Kasos pajamų orderio kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš šio kvito matyti, kad pinigai ieškovui nebuvo sumokėti, nes kasininkas kvito nėra pasirašęs. Atsakovas, pirkdamas turtą verslo tikslais tikrai suprato, kad jei jis būtų sumokėjęs pinigus jam būtų išduotas tai patvirtinantis dokumentas su kasininko ar kito atsakingo asmens parašu. Ieškovo vyr. finansininkės V. U. parašas ant kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad finansininkė atliko pardavimo veiksmą ir gavo pinigus. Finansininkės parašas tik patvirtina, kad ji išrašė šį dokumentą. Sandoris įvyko, bet atsakovas neatsiskaitė.

Atsakovas G. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad maždaug prieš dvejus metus G. Š. jam pasiūlė pirkti priekabą. Priekabą pirko (duomenys neskelbtini), UAB „Dentransus“.  Įmonės patalpose jis perdavė grynuosius pinigus G. Š., kuris juos perskaičiavo ir padavė patalpose buvusiai buhalterei V. U.. Vėliau jie gavo priekabos dokumentus ir pirkimo dokumentus, kuriuos pasirašė – PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą. Po pirkimo pardavimo sandorio priekaba dar liko (duomenys neskelbtini), vėliau G. Š. ją parvežė namo. Priekaba buvo parduodama pigiai dėl to ją ir įsigijo. Galvojo pradėti verslą. Kas aprodė jiems priekabą nepamena. Jokių pretenzijų, kad nesumokėjo už priekabą iš ieškovo niekada nėra gavęs nei žodžiu nei raštu. Kiek žino tarp G. Š., jo patėvio, ir ieškovo buvo nesutarimai.

Atsakovo atstovas prašė atmesti ieškinį.

Ieškinys atmestinas.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje. Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis ir 6.314 straipsnio 1, 2 dalis ).

Šioje byloje šalys tarėsi dėl daikto - puspriekabės pirkimo pardavimo, o būtent ieškovas UAB „ Dentransus“ pardavė, o atsakovas G. Ž. nupirko pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą DEN Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę Tauras,  identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendra vertė su PVM mokesčiu 2238,50 Eur.

 Nėra tarp sandorio šalių ginčo nei dėl daikto  kainos nei dėl daikto perdavimo. Ginčas tarp sandorio šalių kilo dėl to, kad ieškovas, kuris perdavė daiktą atsakovui, teigia, jog atsakovas kaip sandorio šalis nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškovu už įsigytą daiktą ir  ieškiniui pagrįsti ieškovas pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą DEN Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l.57). Atsakovas gi teigia, kad su ieškovu atsiskaitė pilnai  ir kaip įrodymą teismui pateikė ieškovo vyr. finansininkės  pasirašytus ir atsakovui išduotus buhalterinius dokumentus: 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą - faktūrą DEN Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2017 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l.63-64).

Iš atsakovo paaiškinimo matosi, kad už perkamą priekabą jis atsiskaitė grynaisiais pinigais, pagal sąskaitą - faktūrą sumokant visus pinigus iš karto ieškovo buhalterei jos kabinete (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nenurodė, nes pirkti priekabos vyko kartu su motinos, B. Š. vyru G. Š., kuris apie perkamą priekabą turėjo daugiau informacijos, padėjo priekabą apžiūrėti ir buvo kartu už priekabą atsiskaitant. Sumokėjus pinigus jam buvo išduotas kasos pajamų orderio kvitas, kuris jo nuomone, patvirtina, kad už perkamą priekabą atsiskaitė.

Palyginus šalių pateiktus buhalterinius dokumentus  matosi, kad  ieškovo ir atsakovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros skiriasi tame, kad ieškovo pateiktoje 2017 m. rugsėjo 18 d. sąskaitoje – faktūroje DEN Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik atsakovo parašas, tuo tarpu atsakovo teismui pateiktoje 2017 m. rugsėjo 18 d. sąskaitoje – faktūroje DEN Nr. (duomenys neskelbtini)  be atsakovo parašo yra ir ieškovo vyr. finansininkės V. U., kaip sąskaitą  išrašiusio ir   išdavusio asmens parašas, o iš atsakovo pateikto 2017 m. rugsėjo 18 d.  kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad   iš  G. Ž. už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija DEN Nr. (duomenys neskelbtini) priimta  2238,50 Eur ir šis Kasos pajamų orderio kvitas pasirašytas vyr. finansininkės V. U.. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. U. nurodė, kad atsakovo nepažįsta, nėra jo niekada mačiusi ir jokių pinigų už priekabą iš jo nėra priėmusi, nes jai nesuteikta teisė, netgi draudžiama atlikti bet kokias atsiskaitymo  su pirkėjais operacijas grynaisiais pinigais, o atsakovo pateiktuose dokumentuose  ji  pasirašė kaip asmuo išrašęs dokumentus ( tiek PVM sąskaitą – faktūrą tiek ir kasos pajamų orderio kvitą išrašė paprašius atsakovo motinai B. Š., kuri tuo metu dirbo ieškovo įmonėje direktoriaus pavaduotoja), o ne kaip atlikęs pardavimo veiksmą ir pinigus gavęs asmuo,  nes buhalterė nėra kasininkė, kad pinigus atsakovas privalėjo sumokėti kasininkui,  nes tik kasininko parašui esant dokumente galima būtų tvirtinti, kad pinigai sumokėti, tačiau kasos pajamų orderio kvite įmonės kasininko parašo nėra.

 Teismas liudytojos V. U. parodymus vertina kritiškai. Visų pirma, teismui yra pateikti tarp ieškovės ir kitų jos klientų sudarytus sandorius patvirtinantys analogiški dokumentai (sąskaitos faktūros DEN Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderių kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurių matosi, kad tuo laikotarpiu ( 2017 metais) ieškovė analogiškose situacijose transporto priemonių pirkimo – pardavimo sandorius ir pinigų iš pirkėjų priėmimą įformindavo analogiškai kaip ir aptariamu atveju su atsakovu, tai yra pirkėjui išduodavo sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą apie tai, kad iš pirkėjo už prekes pagal atitinkamą PVM sąskaitą – faktūrą yra priimti pinigai.  Pažymėtina, kad aptariamuose  kasos pajamų orderio kvituose  yra tik vyr. finansininkės parašai, o grafa „gavo kasininkas“- nepasirašyta, tai yra pirkėjams išduoti kasos pajamų orderiai yra be  kasininko parašų,  kaip ir atsakovui išduotas 2017-09-18 kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), pastebėtina, kad  kitiems asmenims pretenzijų nei ieškinių dėl neva neapmokėtų prekių ieškovas nėra pareiškęs.  Antra, iš ieškovo kasos knygos išrašo matosi, kad 2017 m. gruodžio 1 d. V. U. įnešė į ieškovo kasą 3400 Eur grynųjų pinigų ( kaip nurodė ieškovo atstovas,  pinigus iš asmens už parduodamą automobilį tą kartą priėmė įmonės buhalterė V. U., nes įmonės kasininkas pinigų paimti negalėjo). Šis faktas  neabejotinai  patvirtina, kad V. U. yra iš pirkėjo paėmusi ir į įmonės kasą įnešusi grynuosius pinigu ir paneigia   kategoriškus V. U. paaiškinimus, kad  vyr. finansininkei buvo draudžiama įmonės vardu priimti iš asmenų( pirkėjų) grynuosius pinigus kaip atsiskaitymą už perkamas iš įmonės prekes ir kad ji niekada jokių grynųjų pinigų nei iš atsakovo nei iš kitų asmenų nėra paėmusi. Pažymėtina, kad kasos knygos išrašas teismui pateiktas už trumpą laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-12-31, vienok to pakanka, kad  tiek liudytojos V. U. tiek ir liudytojos L. M. paaiškinimai apie tai, kad jokie atsiskaitymai su klientais grynaisiais pinigais nevykdavo, būtų vertinami kritiškai.

Trečia, iš ieškovo teismui pateiktos 2017 m. balandžio 5 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. spalio 31 d. B. Š. uždarojoje akcinėje bendrovėje „Dentransus“ dirbo direktorės pavaduotojos pareigose, tačiau šis faktas savaime nepatvirtina liudytojos V. U. teiginio, kad sąskaitą - faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą ji išdavė prašoma būtent B. Š., kuri kasos pajamų orderio kvitą turėjo perduoti G. Ž.,  gaunant iš jo pinigus, po to kasos pajamų orderį su G. Ž. parašu turėjo grąžinti įmonei, bet  negrąžino. Liudytoja apklausta B. Š. nurodė, kad jai buvo žinoma, kad sūnus G. Ž. ketina pirkti priekabą, tačiau ji niekada neprašė vyr. finansininkės išduoti nei sąskaitos faktūros nei kasos pajamų orderio kvito, kad jos pareigos ieškovo įmonėje buvo labai formalios, o darbas apsiribojo įmonės skolininkų paieška.  B. Š. paneigė V. U. parodymus, o kitų V. U. paaiškinimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Ketvirta, nors ieškovo atstovas ir liudytoja V. U. tvirtino, kad iš atsakovo pinigų už priekabą nepriėmė, kad atsakovas įmonei skolingas , nes kasos orderio kvite nėra kasininko parašo, vienok nei ieškovo atstovas nei V. U. teismo proceso metu nepaaiškino teismui kur gi buvo kasininko Ž. P., kuriam atsakovas pinigus turėjo sumokėti ir gauti jo parašą, darbo vieta. Nors ieškovo atstovas ir V. U. teigia, kad priekabos pirkimo-pardavimo sandorį sudarė ne buhalterė ir ji nieko bendro su pirkimu - pardavimu neturi, vienok, ant PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio kvito yra tik jos, vyr. finansininkės parašai. 

Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie yra nuoseklūs ir išsamūs.  Liudytojos V. U. parodymus laikyti patikimais teismas neturi pagrindo. Kaip anksčiau minėta, atsakovas pateikė Kasos pajamų orderio kvitus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos UAB „Dentransus“  išdavė Z. R. įmonei, ūkininkui R. L. ir M. G.), kuriuose kasininko parašo nėra, o yra tik vyr. finansininkės V. U. parašai. Atsakovas tuo siekė įrodyti, kad pagal tuo metu ieškovo įmonėje galiojusią praktiką ne tik jam( atsakovui), bet ir kitiems asmenims  buvo išduodami analogiški dokumentai ( be kasininko parašų). Atsakovas savo ruožtu,  pateikė savo versiją patvirtinančius kasos pajamų orderius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus tiems patiems- Z. R. įmonei, ūkininkui R. L. ir M. G. ,  kuriuose yra ir vyr. finansininkės V. U. ir kasininko Ž. P. parašai, taip siekdamas įrodyti, kad šiais atvejais kasininkas pinigus tikrai gavo. Vienok,  iš to seka, kad  įmonės kasininkas nepasirašė pirkėjams išduotuose kasos pajamų orderių kvituose, bet pasirašė įmonės buhalterijoje liekančiuose kasos pajamų orderiuose, tai kelia teismui pagrįstas abejones, kad ir šiais atvejais sudarant sandorius kasininkas nedalyvavo, o kasos pajamų orderiuose, kurie yra įforminti ieškovo buhalterijoje, pasirašė kitu laiku.

Iš VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo rašto ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad 2017 m. lapkričio 27 d. UAB „Dentransus“ įgalioto asmens G. Ž.( atsakovo)  prašymu  buvo deklaruotas transporto priemonės savininko pasikeitimas, t. y. kad puspriekabė Tauras 3500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise  perduota fiziniam asmeniui - G. Ž., bet pastarojo vardu ši transporto priemonė įregistruota nebuvo, nes  2018 m. kovo 23 d. puspriekabė buvo išregistruota automatiškai, VĮ „Regitra“ gavus pranešimą apie transporto priemonės įregistravimą užsienyje. Nors ieškovo teigiama, kad atsakovas už priekabą neatsiskaitė, vienok VĮ „Regitra“ pateikti dokumentai patvirtina, kad tą pačią, sandorio sudarymo dieną, 2017 m. rugsėjo 18 d., ieškovo UAB „Dentransus“ direktorė E. B. išdavė atsakovui įgaliojimą išregistruoti priekabą Tauras,  VĮ „Regitra“ buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Serija DEN Nr. (duomenys neskelbtini) su G. Ž. ir vyr. finansininkės V. U. parašais. Prašymas deklaruoti priekabos Tauras savininko pasikeitimą pateiktas VĮ „Regitra“ praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po pardavimo, kas leidžia teigti kad  iki to laiko ginčo dėl sutarties sąlygų vykdymo tarp šalių nebuvo. Ieškinį dėl neįvykdytos atsakovo prievolės atsiskaityti ieškovas teismui pateikė beveik po pusantrų metų po sandorio sudarymo ir nors įstatymas ieškovui nedraudžia tai daryti, senaties terminas nėra praleistas, vienok tokia ieškovo pozicija ir delsimas išsireikalauti iš atsakovo skolą teismui kelia abejonių dėl skolos kaipo tokios egzistavimo, juo labiau, kad atsakovas nurodė niekada negavęs iš ieškovo jokio reikalavimo nei žodžiu nei raštu atsiskaityti.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Be to, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi atsakovo teigimu už perkamą priekabą „Tauras“ jis atsiskaitė tą pačią dieną, sumokėjo pinigus buhalterei ir iš jos gavo sąskaitą-faktūrą bei kvitą. Nustatyta, kad ieškovė pati įgaliojo atsakovą deklaruoti priekabos „Tauras“ savininko pasikeitimą VĮ „Regitra“ ir šios aplinkybės patvirtina, kad sandoris buvo įvykdytas. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ant atsakovui išduoto kasos pajamų orderio kvito nėra ieškovės kasininko parašo neįrodo, kad atsakovas neatsiskaitė ( pastebėtina, kad nei ieškovo atstovas nei liudytoja V. U. negalėjo atsakyti kur buvo kasininko darbo vieta), savaime ieškinio neįrodo, nes atsakovas neprivalo žinoti ieškovo tvarkos. Teismui pateikti analogiškose kaip ir atsakovo situacijoje pirkimo pardavimo dokumentai - sąskaitos ir kvitai- patvirtina, jog egzistavo būtent tokia ieškovės praktika parduodant transporto priemones, todėl atsakovo teismui pateiktas 2017 m. rugsėjo 18 d.  kasos pajamų orderio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2238,50 Eur  iš G. Ž. už prekes pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija DEN Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, kuris pasirašytas vyr. finansininkės V. U. pripažintinas dokumentu patvirtinančiu atsakovo prievolės įvykdymą, tai yra atsiskaitymą už įsigytą priekabą „Tauras“. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Iš Pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas G. Ž. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui už teisines paslaugas sumokėjo 700 Eur. Šioje byloje atsakovas rengė prieštaravimus, atsiliepimą, atstovavo atsakovą keturiuose posėdžiuose, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, advokato sugaištą darbo laiką ( jo kontora yra kitame nei vyko teismo procesas mieste), ieškinio reikalavimų visišką netenkinimą, teismas vertina, jog prašomas priteisti advokato atlyginimas neprieštarauja Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų nuostatoms ir atitinka teisingumo bei protingumo kriterijų.

            Bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra 5,11 Eur ir jos priteistinos valstybei iš ieškovo.( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais ir 263-268 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dentransus“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos priteisimo  atmesti.

Priteisti iš UAB „Dentransus“ įmonės kodas 302429930 700 Eur( septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš UAB „Dentransus“ įmonės kodas 30242993 valstybei 5,11 Eur ( penkis eurus 11 centų) pašto išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė