Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-37-844/2025

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00882-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.11.10

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties A. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu A. Š. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubausta 900 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 13 mėnesių už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 18 d. 08.53 val. krašto kelyje Kaunas-Prienai-Alytus vairavo transporto priemonę „MERCEDES-BENZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 0,49 promilių neblaivumas, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.

2.       Institucijos nutarimą A. Š. apskundė apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad alkotesterio (toliau – ir alkoholio matuoklis), kuriuo A. Š. buvo nustatytas 0,49 promilių girtumas, parodymai yra netikslūs, kadangi šiuo įrenginiu buvo užfiksuotas jos burnos ertmėje, o ne organizme esantis alkoholio kiekis, ką patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jos kraujyje etilo alkoholio nerasta.

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi A. Š. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys (tame tarpe ir specialisto išvada) alkotesterio duomenų (pirminių ir pakartotinių) nepaneigia, A. Š. neblaivumas vairuojant automobilį abejonių nekelia, todėl ji už vairavimą esant neblaiviai, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nubausta pagrįstai. 

4.       Apeliaciniame skunde A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir tenkinti jos skundą bei panaikinti institucijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, joje teismas iš esmės atkartojo ne teismo tvarka priimtame nutarime išdėstytas aplinkybes ir motyvus. Pažeidėja pažymi, jog apylinkės teismui pateiktame skunde ji akcentavo gydymo įstaigos specialisto atlikto tyrimo svarumą prieš alkotesterio parodymus, tačiau teismas šių aplinkybių nelaikė svarbiomis. Nurodo, jog ar vairuotojas pirminio patikrinimo metu buvo neblaivus, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, neskiriant ekspertizės, yra vertinama remiantis Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Pažeidėja atkreipia dėmesį, jog jos svoris yra 50 kg, ji yra moteris, todėl natūralus alkoholio skaidymo procesas yra dar lėtesnis. Tai, A. Š. įsitikinimu, įrodo, jog įvertinant organizmo alkoholio metabolizaciją, jos organizme turėjo būti aptikti alkoholio pėdsakai, tačiau eksperto išvadoje konstatuota, kad jos kraujyje alkoholio neaptikta.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja prašo A. Š. skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

5.1.                      Institucijos atstovė nurodo, jog apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliantės padarytas administracinis nusižengimas, už kurį atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra pilnai įrodytas. Jai atlikto neblaivumo patikrinimo procedūra pažeista nebuvo. Buvo atliktas vienas patikrinimas bekontakčiu alkoholio kiekio matavimo prietaisu bei du neblaivumo patikrinimai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, buvo supildytas Neblaivumo nustatymo aktas, tikrinimo rezultatai užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole ir Neblaivumo nustatymo akte. Patikrinimo metu naudoto alkotesterio sertifikatas buvo galiojantis, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus. Todėl daryti išvadą, kad po sertifikato išdavimo ir jo galiojimo metu alkoholio kiekio matuoklio rodmenys gali būti nepatikimi nėra jokio pagrindo.

5.2.                      Taip pat atsiliepime pažymima, jog alkoholio kiekio matuoklio „Drager 7510“ naudotojo instrukcijoje yra nurodyta, jog jeigu prietaisas aptinka burnoje užsilikusį alkoholį, matavimas nutraukiamas ir atitinkama žinutė pateikiama prietaiso ekrane. Lietuvos rinkai tiekiamuose „Alcotest 7510“ prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Taigi, jeigu A. Š. burnoje butų buvę užsilikę alkoholio pėdsakų, matavimas būtų buvęs tiesiog neatliktas, kadangi alkoholio kiekio matuoklis būtų parodęs klaidą ir jokio tikrinimo rezultato nebūtų užfiksavęs. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog pažeidėjos kraujas patikrinimui paimtas praėjus 1 valandai ir 40 minučių po neblaivumo patikrinimo alkotesteriu ir kraujo patikrinimo rezultatai neparodo jos tikrojo blaivumo/neblaivumo transporto priemonės vairavimo metu. Natūralu, kad žmogaus organizmas laikui bėgant alkoholio molekules skaldo ir šalina iš organizmo ir žmogaus neblaivumo lygis, matuojant promilėmis, mažėja. Taip pat asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4119/2024(01) nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7.       Institucijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimu apeliantė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,49 promilių neblaivumas. Institucija aplinkybę, jog A. Š. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, grindė alkoholio matuoklio rodmenimis, kurie užfiksuoti Neblaivumo nustatymo akte. Iš šio akto matyti, jog patikrinus A. Š. neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0168, patikros numeris Nr. 2069366, 2024 m. rugpjūčio 18 d. 08.55 val. (pirmasis tikrinimas) jai buvo nustatytas 0,56 promilės neblaivumas, o 09.11 val. (antrasis tikrinimas) – 0,51 promilės neblaivumas. Su tokiais policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais pažeidėja įvykio vietoje nesutiko, kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą nepripažino. Žodinio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu A. Š. tyrėjai nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 18 d. rytą, apie 8 valandą, išgėrė kelis gurkšnius alaus bei pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2024 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad A. Š. kraujyje, kuris buvo paimtas 2024 m. rugpjūčio 18 d. 10.35 val., etilo alkoholio nerasta. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi pareigūnė, spręsdama A. Š. kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį klausimą, nusprendė vadovautis neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, o ne specialisto išvada. Grįsdama tokį savo sprendimą, tyrėja nurodė, kad apeliantė policijos pareigūnų buvo sustabdyta 08.53 val., o jos kraujo mėginys paimtas tik 10.35 val., t. y. praėjus 1 valandai ir 42 minučių, be to, pirmo patikrinimo alkotesteriu metu jai buvo nustatytas 0,56 promilės neblaivumo laipsnis, antro patikrinimo metu (po 16 minučių) – 0,51 promilių neblaivumas, tai yra tendencingai mažėjantis neblaivumas, kas tik įrodo, jog 1 val. 42 min. iki kraujo mėginio paėmimo A. Š. transporto priemonę vairavo neblaivi. 

8.       Kaip ir institucijos specialistė, nustatinėdamas šioje byloje esminę ginčijamą aplinkybę – ar apeliantė transporto priemonę vairavo blaivi, ar ne, jei ne – koks buvo jos neblaivumo laipsnis, žemesnės instancijos teismas nutarė vadovautis atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatais, o ne duomenimis, kurie užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2024 m. rugpjūčio 19 d. specialisto išvadoje. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėja nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, jog teismo medicinos ekspertės padaryta išvada, jog etilo alkoholio A. Š. kraujyje nerasta, kategoriškai įrodo, jog ji transporto priemonę vairavo visiškai blaivi, bei leidžia spręsti, kad alkotesterio rodmenys buvo netikslūs, kadangi šia specialia technine priemone buvo užfiksuotas jos burnos ertmėje, o ne organizme esantis alkoholio kiekis. Remdamasi Vidmarko formule, apeliantė taipogi tvirtina, jog nuo jos patikrinimo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo alkoholio kiekis jos kraujyje negalėjo dėsningai sumažėti 0,49 promilėmis.

9.       Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ne teismo tvarka nutarimu A. Š. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas bylos medžiaga. Apylinkės teismas, tikrindamas institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ANK 569 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, procesinį sprendimą atmesti nubaustosios skundą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą priėmė išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, motyvuotai iš išsamiai pasisakęs dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo. Apylinkės teismo nutartyje yra pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų atlikto A. Š. neblaivumo patikrinimo rezultatais, kodėl naudoto alkoholio matuoklio rodmenų nepaneigia apeliantės iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai. Abejoti alkoholio matuoklio rodmenimis ir spręsti, kad neblaivumas A. Š. alkoholio matuokliu buvo nustatytas klaidingai, pagrindo neįžvelgia ir aukštesnės instancijos teismas.

11.       Pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkoholio matuokliu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu kraujo tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje, kurioje nagrinėjamos kategorijos bylose išaiškinta, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

12.       Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktai A. Š. konkretus neblaivumo laipsnis vairavimo metu buvo nustatytas pareigūnams panaudojant alkoholio kieko matavimo prietaisą alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas ir turi būti nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, šiuo atveju, įvertinus panaudoto alkotesterio matavimų paklaidą, kuri yra ± 0,017, A. Š. buvo nustatytas 0,49 promilių neblaivumas (antrojo tikrinimo rezultatas, kuris buvo palankesnis apeliantei). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pažeidėjos neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo minėtomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Taigi alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas A. Š. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs (sertifikatas galiojo iki 2024 m. spalio 31 d.). Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo.

13.       Nors pažeidėja jau nagrinėjant jos administracinio nusižengimo bylą institucijoje pateikė versiją, kad pažeidimo padarymo dieną, apie 8 val. ryto, ji buvo išgėrusi kelis gurkšnius alaus, taigi alkotesteriu buvo užfiksuotas ne jos kraujyje, o burnos ertmėje likęs alkoholis, vis tik, ši aplinkybė, apart pačios pažeidėjos parodymų, nėra patvirtinta jokiais kitais duomenimis. Be to, kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto J. G. tarnybinio pranešimo, įvykio vietoje nubaustoji nebuvo nurodžiusi policijos pareigūnams, jog apytikriai prieš valandą iki jos neblaivumo patikrinimo ji vartojo alkoholius gėrimus. Tarnybiniame pranešime pažymėta, jog pasiteiravus A. Š. kada ji paskutinį kartą vartojo alkoholį, ši atsakė, kad maždaug prieš dvylika valandų gėrė šampano. Administracinio nusižengimo protokolo grafoje, kurioje pateikiamas asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, ir kuri yra pasirašyta pačios pažeidėjos parašu, apeliantė jau nurodė alkoholio apskritai nevartojusi. Taigi pažeidėjos paaiškinimai, jog tos dienos rytą, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų, ji buvo išgėrusi kelis gurkšnius alaus, ne tik, kad nepatvirtinti kokiais nors kitais byloje surinktais duomenimis, bet ir prieštaraujantys jos pačios anksčiau nurodytoms aplinkybėms. Dėl šių priežasčių apeliantės parodymai šioje dalyje laikytini nepatikimais ir jais nesivadovaujama, atmetant juos tik kaip gynybinę jos versiją, pateiktą siekiant išvengti atsakomybės. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuo A. Š. nurodyto alaus vartojimo laiko (8 val.) iki jos patikrinimo alkotesteriu (08.55 val. ir 9.11 val.) buvo praėjęs pakankamai žymus laikas – atitinkamai 55 min. ir 1 val. 11 minučių. Neabejotina, kad per tokį laikotarpį dėl kvėpavimo bei seilių rijimo alkoholio molekulės iš A. Š. burnos ertmės turėjo būti pasišalinusios ir iškreipti alkotesteriu atliktų patikrinimo rezultatų negalėjo.

14.       Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-36-628/2018; 2AT-31-489/2024).

15.       Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr.  T-A 4119/2024(01) nurodoma, jog etilo alkoholio A. Š. kraujyje nerasta, vis tik svarbu įvertinti, kad jos kraujo mėginys gydymo įstaigoje buvo paimtas praėjus 1 val. bei 20 min. po policijos atlikto antrojo (pažeidėjai palankesnio) tikrinimo alkotesteriu. Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad atlikus antrąjį pažeidėjos patikrinimą alkotesteriu po 16 minučių jai buvo nustatytas 0,05 promilės mažesnis girtumas, nei pirmojo patikrinimo metu. Tai rodo, jog apeliantės organizme jau pakankamai sparčiai vyko alkoholio šalinimo procesas. Taigi, visiškai natūralu, kad praėjus 1 valandai ir 20 minučių paimtame jos kraujyje etilo alkoholio galėjo būti nerasta. Tokios išvados niekaip nepaneigia ir skunde minima Vidmarko formulė, pagal kurią apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Teismų praktikoje remiantis šia formule yra nurodoma, jog suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41-2013, 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016; kt.), tačiau esant atitinkamos aplinkybėms (vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujančių alkoholiu), asmenų (neišskiriant konkrečios lyties) alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3–0,4 promilių per vieną valandą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-2013). Įvertinus A. Š. neblaivumo patikros laikus, matematinius skaičiavimus dėl alkoholio kiekio pašalinimo, per laikotarpį nuo apeliantės antrojo tikrinimo alkoholio matuokliu iki kraujo paėmimo pagal Vidmarko formulę galėjo būti pašalinta 0,2–0,26 promilės alkoholio, o esant atitinkamos aplinkybėms (vaistų ar piktnaudžiavimo alkoholiu poveikyje) – galėjo būti pašalinta ir 0,4–0,53 promilės alkoholio. Apibendrinus šiuos duomenis, matyti, kad rezultatai, gauti atlikus A. Š. kraujo tyrimą, mediciniškai iš esmės yra paaiškinami ir nepaneigia tikrinant neblaivumą alkotesteriu gautų duomenų, nes įvykio vietoje alkotesteriu apeliantei nustatytas alkoholio kiekis antrojo tikrinimo metu galėjo būti iš organizmo pasišalinęs visiškai.

16.       Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apeliantės kaltė pažeidus KET 14 punkto reikalavimus, už ką ji buvo patraukta atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, yra įrodyta visiškai. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją, o taip pat ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 dalimi nėra pagrindo.

17.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo keisti apylinkės teismo nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą dėl A. Š. paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės. Pažeidėjai paskirta bauda yra mažesnė nei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalios ir maksimalios baudų vidurkis. Administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kurios taikymas pagal įstatymą yra privalomas, nustatytas terminas taip pat neviršija ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyto vidurkio ir yra vos vienu mėnesiu ilgesnis, nei minimalus. Įvertinus tai, kad apeliantė padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, kuriuo sukeliamas pavojus ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, kad nenustatyta ne tik jos atsakomybę sunkinančių, bet ir ją lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgus į tai, kad ji nėra drausminga vairuotoja – per penkerių metų laikotarpį už KET taisyklių pažeidimą buvo bausta viso šešis kartus, tiek paskirta bauda, tiek administracinio poveikio priemonė nelaikytinos per griežtomis, neatitinkančiomis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, iš kurių būtų galima manyti, kad šiuo atveju A. Š. nesutinka su jai paskirta bauda ir (ar) administracinio poveikio priemone, prašo ją sušvelninti ar apskritai neskirti, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                                                          Vaidas Vasiliauskas