Civilinė byla Nr. e2S-923-555/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24589-2014-5;

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

106.3., 122.2., 122.4.,

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atstovės advokatės N. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3219-615/2015 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui M. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas

nustatė:             

I. Ginčo esmė

ieškovas V. M. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti V. M. naudai iš M. D. 66 922 Lt (19 381,99 Eur) turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Lt (14 481,00 Eur) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, jis prašo priimti sprendimą už akių.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi konstatavo, kad ieškinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų: 1) ieškinyje nurodytas prie ieškinio pridedamų dokumentų sąrašas nesutampa su teisme elektroninių ryšių priemonėmis faktiškai gauta medžiaga; 2) neaišku kokiais įrodymais ieškovas byloje grįs aplinkybes dėl savo gauto darbo užmokesčio dydžio; 3) neaiškiai suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas; 4) trūksta įrodymų dėl ieškinio pareiškimo ikiteisminio tyrimo metu; 5) neaišku kokias tikslias pajamas turėjo ieškovas nuo atleidimo iš vidaus tarnybos. Teismas nutartimi nustatė septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

2015 m. sausio 12 d. teisme buvo gautas ieškovo atstovės advokatės N. G. prašymas dėl termino pratęsimo teismo nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė netenkinti prašymo, o tos pačios dienos kita nutartimi teismas konstatavo, kad nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė 2015 m. sausio 12 d., o ieškovės prašymas pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti buvo netenkintas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi. Kadangi ieškovas per nustatytą terminą jam nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, teismas nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu.

2015 m. sausio 21 d. teisme buvo gautas ieškovo V. M. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinį nutarė laikyti nepaduotu. Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi nutarė atskirąjį skundą priimti ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti. Teismas pasiūlė ieškovui V. M. visus įsiteisėjusia teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus pašalinti per dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos.

Ieškovas, šalindamas trūkumus, 2015 m. vasario 3 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį kartu prie jo pridėdamas ir patikslintą prie ieškinio pridedamų dokumentų sąrašą bei kitus papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi (b. l. 96-97, t. I) ieškovo V. M. ieškinį atsakovui M. D. nutarė laikyti nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi nustatytų ir 2015 m. sausio 21 d. pakartotinai nurodytų ieškinio trūkumų ieškovas V. M. nepašalino. Minėtomis nutartimis teismas nurodė, kad prie ieškinio pridedamų dokumentų sąrašas nesutampa su teisme elektroninių ryšių priemonėmis faktiškai gauta medžiaga, o ieškovas per teismo papildomai nustatytą terminą šio ieškinio trūkumo vėl nepašalino, elektronine forma pateikdamas patikslintą ieškinį, kartu su juo pateikė ir vėl rašytinio įrodymo (specialisto išvados Nr. 3426/11(02)) tik pirmą ir paskutinį puslapius. Teismas pažymėjo, kad ieškinys pareikštas ir civilinė byla pradėta elektronine forma, todėl ieškovo atstovė visą laiką turėjo galimybę, teisę ir pareigą per Elektroninių paslaugų portalą pasitikrinti kokie ir kokios apimties dokumentai yra pateikti į elektroninės formos civilinę byla.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu (b. l. 99-101, t. I) ieškovas V. M. prašo panaikini Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį priimti.

Ieškovas su minėta teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą buvo neobjektyvus, formalus ir šališkas. Teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartyje nurodydamas, kad prie ieškinio pridedamų dokumentų sąrašas nesutampa su teisme elektroninių ryšių priemonėmis faktiškai gauta medžiaga, nesukonkretizavo šio trūkumo, todėl pateikiant patikslintą ieškinį tik šie nutartyje nurodyti trūkumai ir buvo pašalinti. Tai, kad specialisto išvada pateikta ne visa apimtimi yra apsirikimas, o ir teismas nei vienoje iš savo nutarčių to nenurodė, todėl šalinant ieškinio trūkumus ieškovas to nepastebėjo. Ieškovas V. M. neneigia, kad minėta specialisto išvada turi būti pateikta pilna apimtimi, tačiau ieškinio priėmimo stadijoje ši aplinkybė neturi reikšmės, kadangi ieškovui padarytos žalos mastas nurodytas ir pagrindžiamas kitais rašytiniais įrodymais pridedamais prie ieškinio. Ieškovas nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių matyti, jog teismas nepastebėjo apsirikimo klaidos (nepilno dokumento pateikimo), todėl apie tai nepasisakė nei vienoje iš priimtų nutarčių. Paaiškėjus šiai aplinkybei, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų. Ieškovas pažymėjo, kad su ieškiniu kartu pateiktų rašytinių įrodymų yra pakankamai, dėl ko teismas būtų galėjęs spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Ieškovo nuomone, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, kadangi tai yra neesminis ieškinio trūkumas, kuris gali būti pašalintas parengiamojo teismo posėdžio metu, o net ir kreipimosi su ieškiniu į teismą momentu negali būti reikalaujama iš ieškovo įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovui nepašalinus trūkumų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai numatyti CPK 111 ir 135 straipsniuose, tarp jų – reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) bei faktinį jo pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), taip pat pridedamus rašytinius įrodymus, pateikti jų originalus arba CPK nustatyta tvarka patvirtintus dokumentų nuorašus bei įrodymus, kad sumokėtas žyminis mokestis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. D. turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį nutarė laikyti nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu, spręsdamas, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino visų 2015 m. sausio 5 d.  nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, t. y. per teismo papildomai nustatytą terminą ieškovas dar kartą elektronine forma pateikė į civilinę bylą tik rašytinio įrodymo (specialisto išvados Nr. 3426/11(02)) pirmą ir paskutinį puslapius.

Pažymėtina, jog CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį. Šis sąrašas yra baigtinis, nesant šioje normoje numatytų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas kaip esminis ieškinio trūkumas (nepilna specialisto išvada Nr. 3426/11(02)), pirmosios instancijos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi nebuvo aiškiai ir suprantamai išaiškintas į teismą besikreipiančiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartyje konstatavo, kad prie ieškinio pridedamų dokumentų sąrašas nesutampa su teisme elektroninių ryšių priemonėmis faktiškai gauta medžiaga, taigi teismas pats neaiškiai ir nekonkrečiai nurodė šį ieškinio trūkumą, kas esant susiklosčiusiai situacijai, galėjo įtakoti ieškovo apsirikimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo 2015 m. vasario 3 d. teisme gauto patikslinto ieškinio turinį, prie jo pateiktų rašytinių įrodymų sąrašą bei ieškinio priedus, konstatuoja, kad 2015 m. sausio 5 d. nutartyje nustatytus trūkumus ieškovas pašalino, t. y. pateikė patikslintą pridedamų dokumentų sąrašą bei papildomus rašytinius įrodymus, kurių pareikalavo pirmosios instancijos teismas. Ieškinio trūkumų šalinimo procesinio instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuomet, kai nėra pašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Šių teisės normų analizė suponuoja išvadą, jog teismas negali laikyti nepašalinus trūkumų, kurių savo nutartimi nėra konstatavęs.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2015 m. vasario 6 d. nutartyje nurodė, kad ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas (specialisto išvados Nr. 3426/11(02)) yra nepilnos apimties ir tai yra esminis šio ieškinio trūkumas, kurio nepašalinus teismui būtų sudaromos tiesioginės kliūtys vykdyti CPK 225 straipsnio 2 punktu suponuotą pareigą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau ir pradinio ieškinio padavimo dieną, ieškovo ieškinyje buvo aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, o prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų buvo pakankamai, tam kad būtų patvirtinti ieškovo ieškinyje keliami reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę, priėmus ieškinį, prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1, 5 punktai) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Taigi, pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trūkumų buvimas nėra kliūtis civilinę bylą iškelti.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad formaliuosius reikalavimus, keliamus šio procesinio dokumento turiniui bei formai, pareikštas ieškinys atitinka, o visus pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuotus ieškinio trūkumus ieškovas pašalino, todėl ieškinį laikyti nepaduotu nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą reikalaudamas ieškinio priėmimo stadijoje į civilinę bylą pateikti visus turimus rašytinius įrodymus pilna apimtimi, galimai reikalingus būtent ieškinio pagrįstumui vertinti, kas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.

Vadovaujantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir jį grąžinti, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimas yra priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                      Egidijus Tamašauskas