Civilinė byla Nr. 2-2562-615/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21136-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.12; 1.3.5.5; 3.2.3.8; 3.2.3.12; 3.1.7.6; 3.1.7.8

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei,

dalyvaujant ieškovams V. G., V. A.,

ieškovų V. A., A. A. ir V. G. atstovui P. B.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno autobusai“ atstovei advokatei Rūtai Didikei,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę darbo bylą pagal ieškovų V. A., A. A. ir V. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pridėti po 4 darbo dienas prie ieškovams priklausančių kasmetinių atostogų už 2019 darbo metus. Ieškovai ieškinyje nurodė:

1.1.                      ieškovai pas atsakovę dirba (duomenys neskelbtini) ir jiems taikoma suminė vieno mėnesio darbo laiko apskaita, kuri anksčiau, pačios atsakovės sprendimu, buvo apskaičiuojama mėnesio kalendorinį darbo dienų skaičių dauginat iš 8, o švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. 2019 m. vasario mėn. apskaitiniam laikotarpiui nustatytąjį darbo laiko normos dydį atsakovė pradėjo paskirstyti per didesnį darbo pamainų kiekį nei kalendoriniame mėnesyje esantis darbo dienų skaičius, tokiu būdu priversdamas ieškovus, prieš jų valią ir be papildomo apmokėjimo, atidirbti didesnį darbo pamainų kiekį nei priklausytų. Per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 dienos iki 2019 m. rugsėjo 30 dienos ieškovams buvo užplanuota ir dėl to buvo priversti be papildomo apmokėjimo atidirbti po 7 darbo pamainas daugiau nei šiame laikotarpyje esantis kalendorinių darbo dienų skaičius.

1.2.                      Jei dirbama penkių darbo dienų savaitės režimu, tuomet mėnesinės darbo laiko normos skaičiuotinas dydis nustatomas vadovaujantis DK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytos DK 112 straipsnio 3 dalyje nurodytų 40-ties savaitinių darbo valandų paskirstymo per penkias darbo dienas, tvarkos ypatumais (5x8 = 40), kas reiškia, jog penkių darbo dienų savaitės režimo mėnesinės darbo laiko normos dydis yra nustatomas kalendoriniame mėnesyje esantį darbo dienų skaičių dauginant iš aštuonių, švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Jei dirbama šešių darbo dienų savaitės režimu, tuomet mėnesinės darbo laiko normos skaičiuotinas dydis nustatomas vadovaujantis LR Vyriausybės 2017-06-21 dienos nutarimu Nr. 496 patvirtinto darbo laiko rėžimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatyto aprašo antro punkto 2 dalyje nustatytos 112 straipsnio 3 dalyje nurodytų 40-ties savaitinių darbo valandų paskirstymo per šešias darbo dienas tvarkos ypatumais (5x7 + 5 = 40), kas reiškia, jog šešių darbo dienų savaitės režimo mėnesinės darbo laiko normos dydis yra nustatomas prie kalendoriniame mėnesyje esamo darbo dienų skaičiaus sandaugos iš septynių pridedant to paties mėnesio šeštadienių skaičiaus sandaugą iš penkių, švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda.

1.3.                      Vyriausybės 2017-06-21 dienos nutarimu Nr. 496 paruošto Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatyto aprašo 1 ir 2 punktuose yra nurodyta, kad Savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatoma 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis arba kur dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų 5 darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma 40 valandų trukmės 6 darbo dienų savaitė su viena poilsio diena. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. Al-686 Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo, yra normatyvinis aktas, reglamentuojantis DK nuostatomis reguliuojamus maksimalius darbo laiko ir minimalius poilsio laiko reikalavimus.

1.4.                      (duomenys neskelbtini) suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė ginčo laikotarpiu, kaip ir visuomet anksčiau, pačios atsakovės sprendimu visuomet buvo apskaičiuojama vadovaujantis DK 126 straipsnio 2 dalyje nurodytu penkių darbo dienų per savaitę darbo režimo principu. Įstatymais garantuojamais atvejais (duomenys neskelbtini) išmokant vidutinį mėnesio darbo užmokestį, DK 145 straipsnio 2-troje dalyje suteiktų įgaliojimų pagrindu LR Vyriausybės 2017-06-21 dienos nutarimu Nr. 496 patvirtintame „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše“ nustatyta tvarka skaičiuotinas jo dydis ginčo laikotarpiu, kaip ir visuomet anksčiau, pačios atsakovės sprendimu visuomet buvo apskaičiuojamas penkių darbo dienų per savaitę principu skaičiuotinu darbo dienų kiekiu.

1.5.                      DK 115 straipsnis nesuteikia atsakovei teisės penkių darbo dienų savaitės režimu dirbantiems darbuotojams suminės darbo laiko apskaitos būdu skaičiuotiną darbo laiko normos dydį paskirstyti per didesnį darbo pamainų skaičių nei kalendoriniame laikotarpyje esantis darbo dienų kiekis. Pagal DK 144 straipsnį, už darbą poilsio dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis arba jo prašymu darbo poilsio dienomis laikas, padauginti iš šio straipsnio 1 dalyje nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko. Ieškovai buvo priversti atidirbti 7-nias darbo pamainas daugiau nei privalėjo, todėl galėtų būti pripažintinas reikalavimas gauti kompensaciją už 7 papildomai virš kalendorinio darbo dienų skaičiaus atidirbtas darbo pamainas, DK 144 straipsnio 1 ir 5 dalyse esančių nuostatų principu apskaičiuotų papildomų 14 darbo dienų prie kasmetinių atostogų už 2019 darbo metus pridėjimo būdu. Tačiau vadovaujantis DK 220 straipsnio pirmos dalies nuostatų pagrindu nurodytais kreipimosi į darbo ginčų komisija terminais, ieškinio dydis formuluotinas tik iš per paskutinius du mėnesius, esančius prieš kreipimosi į darbo ginčų komisiją mėnesį.

1.6.                      Teismo posėdyje ieškovas V. A. ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Dėl ieškinio dalyko - ieškinyje prašoma skaičiuoti 4 darbo dienas, o turėtų būti skaičiuojamos 7 darbo dienos. Kompensaciją pageidautų gauti apmokamų atostogų forma nuo šių metų gruodžio 15 d. Ieškinį tenkinus prašo, kad būtų atstatytas normalus darbo/poilsio dienų skaičius.

1.7.                      Teismo posėdyje ieškovas V. G. ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kompensaciją pageidautų gauti papilomų atostogų suteikimo tvarka po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovo pageidaujamu laiku. Darbo ginčų komisijoje nurodytoje apimtyje, patikslinta patikslintame ieškinyje. Įmonėje dirbo 42 metus. Ieškinio tenkinimo atveju prašo, kad būtų dvi poilsio dienos ir laisvos dienos nebūtų atimamos iš darbuotojo. Dirbant pamaininiu rėžimu dabar paliekama po vieną poilsio dieną.

1.8.                      Ieškovų atstovas ((duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos atstovas) P. B. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad visiems (duomenys neskelbtini), taip pat ir ieškovams, darbo laiko normos apskaičiuotos pagal penkių dienų darbo savaitės rėžimą. Atstovaujamieji neprašo, kad būtų dirbama pavienės darbo laiko apskaitos režimu. Darbo tvarkos taisyklių 5.3 punkte matyta, kad įmonė dirba penkių darbo dienų savaitės rėžimu. 5.4 punkte yra nuoroda, kad darbuotojai, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo dirbti pagal administracijos patvirtintą ir su darbuotojų atstovais suderintą darbo grafiką. Jokių nuorodų, kad (duomenys neskelbtini) būtų darbo laiko norma skaičiuojama kitaip, negu penkių darbo dienų rėžimu, nėra. Mėnesiniai darbo laiko planai turi būti sudaromi iš skaičiuotės penki kart aštuoni per kiekvieną darbo savaitę. Ieškovų pozicija yra ne tame, kad jų darbo laiko norma turi būti išdėstoma būtinai per penkias darbo dienas užtikrinant privalomų dviejų poilsių per savaitę. O tame, kad ataskaitiniame laikotarpyje planuotinų darbų pamainų kiekis negali būti didesnis už tame laikotarpyje esantį kalendorinį darbo dienų kiekį. Neteisingas atsakovės teiginys, kad per kiekvieną septynių dienų laikotarpį atsakovė turėtų teisę suplanuoti po penkiasdešimt dvi darbo valandas. Atsiliepime yra nurodytos nuorodos į išaiškinimus. Tuose nurodymuose yra neatitikimų DK nuostatoms. Per kiekvieną septynių dienų laikotarpį turi būti suteikiamas kasavaitinio poilsio laikas. Už 152 darbo valandas (2019 m. mėnesio darbo laiko norma) ieškovui buvo paskirtos 19 darbo dienų atostogos. Tai reiškia, kad pati atsakovė taiko penkių dienų darbo savaitės rėžimą. V. G. 2019 m. birželio mėn. sudarytame darbo plane matyti, kad pagal penkių darbo dienų savaitę yra 152 darbo valandos, papildomai įrašyta viena papildoma darbo diena. Pati atsakovė pripažino, kad ta viena diena yra viršvalandinis darbas, tai atsispindi atsiskaitymo lapelyje. Ieškovai atidirbo po 7 papildomas darbo pamainas. Todėl pagal DK 142 straipsnį gaunasi po 14 kalendorinių dienų. Atsakovė turi teisės skyrių, todėl neprivalėjo samdytis advokatą, išlaidos yra per didelės ir viršija maksimalius dydžius. Atsiliepimas pateiktas Darbo ginčų komisijai ir atsiliepimas pateiktas teismui sutampa, papildomų laiko sąnaudų nereikėjo, todėl nurodytos išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą (7 valandos, kai vienos valandos kaina 100 Eur) nėra teisingos. Prašo tenkinti ieškovų reikalavimus išplėstine prasme taip, kaip buvo surašyta patikslintuose ieškiniuose, po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovams suteikiant atostogas jiems patogiu metu. 

2.       Atsakovė atsiliepime su ieškovų ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje nurodė:

2.1.                      ieškovams yra nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Suminė darbo laiko apskaita nėra siejama su konkrečiu darbo dienų ar poilsio dienų skaičiumi per kalendorinę savaitę ar mėnesį. Darbo grafikai yra sudaromi užtikrinant tiek maksimalų leistiną darbo laiką, tiek ir privalomą poilsio laiką tarp pamainų ar per septynių dienų laikotarpį. Atsakovė užtikrinimo minimalų poilsio laiką bei paskyrė ieškovams dirbti tiek valandų, jog nebūtų viršyti maksimalūs darbo laiko reikalavimai ir tinkamai atsiskaitė su ieškovais už visas jų dirbtas valandas.

2.2.                      Pagal Darbo kodekso 115 str. 3 d., maksimali darbo laiko norma dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą gali būti netgi 52 val. per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Toks nustatytas reglamentavimas reiškia, kad nei Darbo kodeksas, nei Kolektyvinė sutartis nedraudžia darbuotojo darbo laiko normą išdėstyti per septynias dienas, laikantis kitų ribojimų. Tokiu atveju darbdavys turi pasirinkimą ir teisę darbo laiko normą paskirstyti septynių dienų laikotarpyje (o ne privalomai per 5 dienas kaip teigia ieškovai). Ieškovų pozicija, kad jų darbo laiko norma turi būti išdėstoma būtinai per 5 darbo dienas, užtikrinant privalomą 2 dienų poilsį per savaitę, yra nepagrįsta ir neturi teisinio pagrindo.

2.3.                      Ieškovai remiasi Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-11 -29 įsakymu Nr. A1-686, kuris yra priimtas vadovaudamasis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu ir skirtas konkrečiai teisės normai, numatytai aukštesnės galios teisės akte, įgyvendinti. Ministro įsakyme numatytas vidutinis metinis mėnesinis darbo dienų skaičius naudojamas tik apskaičiuojant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. Ministro įsakyme yra naudojama sąvoka metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, kas reiškia, jog pati sąvoka nurodo tam tikrą vidurkį, o ne konkrečiai apskaičiuotą darbo dienų per kiekvieną kalendorinį mėnesį skaičių. Ieškovai remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, patvirtintu „Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijos nustatymo aprašu“, kuris nustato valstybės ir savivaldybių įmonėse, ištaigose ir organizacijose taikomą darbo laiko režimą. UAB „Kauno autobusai“ nėra „savivaldybės įmonė“. Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijos nustatymo apraše nurodytos nuostatos dėl darbo laiko režimo, yra taikomos tik tuo atveju, jeigu dėl nustatyto darbo laiko režimo nėra numatytas kitoks darbo dienos pradžios, pabaigos laikas ir kasdienė darbo laiko trukmė. Aprašas papildomai numato, jog „užtikrindamas veiksmingą įmonių, įstaigų, organizacijų darbą, darbdavys gali nustatyti kitokį, nei Aprašo 2 punkte nustatyta, nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus“. Nagrinėjamas teisinis reglamentavimas numato darbdaviui galimybę pasirinkti ne konkrečią penkių ar šešių darbo dienų savaitę, bet kitokį darbo laiko režimą, į kurį ir patenka suminė darbo laiko apskaita. Net ir nustačius, kad atsakovei turi būti taikomas aptariamas aprašas, darytina išvada, kad šiame apraše nustatytas reglamentavimas nedraudžia darbo laiko normos skirstyti per ilgesnį nei 5 darbo dienų laikotarpį, priešingai - šis aprašas numato, kad penkių ar šešių darbo dienų savaitė netaikoma, jeigu yra taikomas kitoks darbo laiko režimas. Ieškovai taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtintu „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityje aprašu“. Aprašas parengtas vadovaujantis ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, įskaitant ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (toliau - Reglamentas). Nei Reglamentas, nei AETR susitarimas ieškovų ir atsakovės darbo teisiniams santykiams nėra taikomas, todėl negali būti taikomas teisės aktas, skirtas šių teisės aktų įgyvendinimui, t. y. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityje aprašas bei šiame akte numatytos taisyklės.

2.4.                      Ieškovai kaip teisinį pagrindą savo reikalavimui nurodo Darbo kodekso 144 str. 1 d. Už darbą poilsio dieną mokamas dvigubas darbo užmokestis tik tada, kai darbuotojas dirba poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką. Ieškovai dirbo tik dienomis, kurios buvo numatytos pagal jų darbo grafiką ir nedirbo dienomis, kurios pagal darbo grafika buvo nustatytos kaip poilsio dienos, todėl ieškovai neturi teisės reikalauti Darbo kodekso 144 str. 1 d. numatyto dvigubo darbo užmokesčio ar 5 d. numatytos kompensacijos kasmetinėmis atostogomis. Už visas dirbtas dienas ieškovams buvo sumokėta. Ieškovai įrodinėja, kad kiekvienas jų per du mėnesius (rugpjūti-rugsėjį) papildomai dirbo 2 dienas, kurios turėjo būti jų poilsio dienos. Todėl net jeigu ir laikyti ieškovų poziciją pagrįsta (nors atsakovė tikrai su tuo nesutinka), ieškovai neturi teisės reikalauti pridėti kiekvienam iš jų 4 dienas prie kasmetinių atostogų, kadangi tokiu atveju kompensacija už darbą poilsio dieną būtų ne dviguba (kaip tą numato Darbo kodekso 144 str. 1 ir 5 d.), bet triguba - darbas tariamai poilsio dieną padaugintas iš 2 (kas sudaro 4 papildomas atostogų dienas) ir dar darbdavio jau už tas dienas sumokėtas darbo užmokestis).

2.5.                      Ieškovų argumentai dėl atostogų suteikimo dirbantiems penkių ar šešių dienų darbo savaitę nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi pagal DK 126 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Būtent tokia atostogų trukmė (skaičiuojant savaitėmis, o ne darbo dienomis) ir yra praktikoje taikoma pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbantiems darbuotojams, t. y. atostogos suteikiamos ne darbo dienomis, tačiau savaitėmis.

2.6.                      Jeigu atsakovė teisingai supranta ieškinyje pateiktus ieškovų motyvus, ieškovai savo reikalavimą reiškia dėl dviejų mėnesių (2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo) papildomai dirbtų dienų ir už šiuos du mėnesius prašo kompensacijos (kasmetinėmis atostogomis). Pačiame ieškinyje yra pateikiama informacija apie tariamai didesnį darbo dienų skaičių per mėnesį 2019 m. vasario - rugsėjo mėnesiais, toks reikalavimas buvo reiškiamas ir nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje. Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje išsiaiškinus, jog ieškinio reikalavimai yra susiję su kitokiu laikotarpiu nei 2019 m. rugpjūtis - rugsėjis, atsakovė pasilieka teisę pasisakyti dėl termino kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo praleidimo.

2.7.                      Atsakovės atstovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, ieškinį prašė atmesti. Patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė kad DK 45 straipsnis numato darbo sąlygų keitimą darbdavio iniciatyva. Jeigu teismas laikytų, kad darbdavys pakeitė darbo sąlygas iš penkių dienų į šešias, tai pagal DK 45 straipsnį darbuotojai turi teisę per tris mėnesius kreiptis į darbo ginčų komisiją. To nepadarius, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Ieškovai apie tai sužinojo 2019 metų pradžioje. Ieškovai į Darbo ginčų komisiją kreipėsi 2019 m. spalio mėn. Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą nėra konkrečios dienų savaitės kaip dirba darbuotojas. Gali būti, kad vieną savaitę darbuotojas dirba 6 dienas, o kitą savaitę 4 dienas. Šiuo atveju nei penkių, nei šešių darbo dienų savaitė negalioja. Darbo kodeksas numato savaitės minimalaus poilsio trukmę ir nenumato kokiai apskaitai ir kokiam darbo rėžimui yra taikoma t. y. 35 valandos ir darbdavys darydamas grafikus dėl suminės darbo laiko apskaitos tuo vadovavosi. Ieškovas neginčija, kad buvo pažeistos minimalaus laiko taisyklės. Jeigu darbo dienų per savaitę yra mažesnis ar skirtingas, darbuotojui suteikiamas keturių savaičių poilsis. Ieškovai nepagrįstai prašo vieną dieną dauginti iš dviejų. Ši nuostata galėtų taikytis tik tada, jeigu darbuotojai būtų dirbę poilsio dieną. Šios dienos buvo numatytos pagal grafiką, už jas buvo tinkamai atsiskaityta. Atsakovės advokato atstovavimo išlaidos atitinka Teisingumo ministro rekomendacijas. Atsakovė turi vieną juristę ir negali visus teisinius klausimus patikėti šiai juristei.

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

            Ieškinys atmetamas. 

3.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai V. A., A. A. ir V. G. dirba pas atsakovę UAB „Kauno autobusai“ (duomenys neskelbtini) pagal su jais sudarytas darbo sutartis: su V. A. sudaryta (duomenys neskelbtini) Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); su A. A. sudaryta (duomenys neskelbtini) Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); su V. G. sudaryta (duomenys neskelbtini) Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Visiems trims ieškovams yra nustatyta suminė darbo laiko apskaita. Suminės darbo laiko apskaitos taikymą ieškovams numato pas atsakovę galiojančios Kolektyvinės sutarties 59 punktas. Ginčo, jog ieškovai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, šioje byloje nėra.

4.       Ieškovai nurodo, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio atsakovė pradėjo netinkamai skirstyti ieškovų darbo laiką, t. y. paskirstyti didesnį už kalendoriniame mėnesyje esantį darbo dienų kiekį su atitinkamai mažesniu užplanuotų poilsio dienų kiekiu, tokiu būdu priversdama ieškovus prieš jų valią ir be papildomo apmokėjimo atidirbti didesnį už kalendorinį konkrečiame mėnesyje esantį darbo dienų skaičių. Atsakovė su ieškovų teiginiais nesutinka ir nurodo, kad suminė darbo laiko apskaita nėra siejama su konkrečiu darbo dienų ar poilsio dienų skaičiumi per kalendorinę savaitę ar mėnesį. Darbo laiko norma, taikant suminę darbo laiko apskaitą, yra išdėstoma per nustatytą apskaitinį laikotarpį (kuris pas atsakovę yra 1 mėnesis). Darbo grafikai yra sudaromi užtikrinant tiek maksimalų leistiną darbo laiką, tiek ir privalomą poilsio laiką tarp pamainų ar per septynių dienų laikotarpį. Atsakovė užtikrino minimalų poilsio laiką bei paskyrė ieškovams dirbti tiek valandų, jog nebūtų viršyti maksimalūs darbo laiko reikalavimai ir tinkamai atsiskaitė su ieškovais už visas jų dirbtas valandas.

5.       DK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip, darbo laiko režimą vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje nustato darbdavys. DK 113 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta suminė darbo laiko apskaita, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį. Darbo kodekso 115 straipsnyje numatytas darbo laiko režimas taikant suminę darbo laiko apskaitą, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimaliojo darbo laiko reikalavimų. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, darbo (pamainų) grafikų derinimo tvarką suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga, arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 115 straipsnio 2 dalis). Darbo (pamainų) grafikai turi būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimaliojo penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko, netaikant šios taisyklės darbui pagal susitarimą dėl papildomo darbo ir budėjimui (DK 115 straipsnio 3 dalis). Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio (DK 115 straipsnio 5 dalis). Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (DK 115 straipsnio 6 dalis).

6.       Ieškovai nurodo, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio apskaitiniam laikotarpiui nustatytąjį darbo laiko normos dydį atsakovė pradėjo paskirstyti per didesnį darbo pamainų kiekį nei kalendoriniame mėnesyje esantis darbo dienų skaičius, ieškovams 2019 m. vasario mėnesį vietoj 20 teko dirbti po 21 darbo pamainą, 2019 m. kovo mėnesį vietoj 20 teko dirbti po 21 darbo pamainą, 2019 m. balandžio mėnesį vietoj 21 teko dirbti po 22 darbo pamainas, 2019 m. gegužės mėnesį vietoj 22 teko dirbti po 23 darbo pamainas, ieškovui V. A. 2019 m. birželio mėnesį vietoj 19 teko dirbti 20 darbo pamainų, ieškovui A. A. 2019 m. birželio mėnesį vietoj 10 teko dirbti 11 darbo pamainų, ieškovui V. G. 2019 m. birželio mėnesį vietoj 0 teko dirbti 1 darbo pamainą, ieškovams 2019 m. rugpjūčio mėnesį vietoj 21 teko dirbti 22 darbo pamainas, 2019 m. rugsėjo mėnesį vietoj 21 teko dirbti 22 darbo pamainas.

7.       Pažymėtina, kad darbo įstatymuose nėra suminės darbo laiko apskaitos savaitės sąvokos išaiškinimo. Nei DK, nei kituose teisės aktuose taip pat nėra numatyta, kiek dienų per kalendorinę savaitę (pirmadienis - sekmadienis) turi (gali) dirbti darbuotojas, dirbantis pagal sumine darbo laiko apskaitą. Suminė darbo laiko apskaita nėra siejama su konkrečiu darbo dienų ar poilsio dienų skaičiumi per kalendorinę savaitę ar mėnesį. Darbo laiko norma, taikant suminę darbo laiko apskaitą, yra išdėstoma per nustatytą apskaitinį laikotarpį (kuris pas atsakovę yra 1 mėnesis), laikantis DK nustatytų minimalių poilsio ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų. Priešingai nei teigia ieškovai, nekintanti darbo dienos trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius svarbus ir turi būti taikomas tuo atveju, jeigu yra pasirenkamas ir nustatomas darbo laiko režimas, numatytas DK 113 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Būtent šis režimas susijęs su pastoviu darbo laiku ir jo trukme tiek dienos eigoje, tiek ir savaitės eigoje. Tuo tarpu suminę darbo laiko apskaitą DK sieja su darbuotojų darbo laiko normos paskirstymu tik per apskaitinį laikotarpį.

8.       Sudarant pagal suminę darbo laiko paskaitą dirbančių darbuotojų darbo grafikus yra privaloma užtikrinti ir laikytis: maksimalų darbo laiką reglamentuojančių teisės normų (DK 115 straipsnis); minimalų poilsio laiką tarp pamainų reglamentuojančių teisės (DK 122 straipsnis); nepertraukiamą savaitės poilsį reglamentuojančių teisės normų (DK 122 straipsnis). DK 115 straipsnio 3 dalis numato maksimalią penkiasdešimt dviejų valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiką. DK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip dvylika valandų, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu dvidešimt keturios valandos. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad atsakovė aukščiau nurodytų ribojimų laikosi ir darbo grafikai yra sudaromi užtikrinant tiek maksimalų leistiną darbo laiką, tiek ir privalomą poilsio laiką tarp pamainų ar per septynių dienų laikotarpį. Todėl ieškovų teiginiai, kad atsakovė organizuodama jų darbą pažeidė suminės darbo laiko apskaitos organizavimo teisinį reglamentavimą, laikytini nepagrįstais.

9.       Ieškovai ieškinio reikalavimus grindžia DK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytos DK 112 straipsnio 3 dalyje nurodytais 40-ties savaitinių darbo valandų paskirstymo per penkias darbo dienas, tvarkos ypatumais (5x8 = 40), kas reiškia, jog penkių darbo dienų savaitės režimo mėnesinės darbo laiko normos dydis yra nustatomas kalendoriniame mėnesyje esantį darbo dienų skaičių dauginant iš aštuonių. Teismas pažymi, kad pagal DK 115 straipsnio 3 dalį maksimali darbo laiko norma dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą gali būti netgi 52 valandos per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Tokia pati normą numatyta ir Kolektyvinės sutarties 61 punkte. Todėl ieškovai nepagrįstai skaičiuoja 40 valandų normą. Nei DK, nei Kolektyvinė sutartis nedraudžia darbuotojo darbo laiko normą išdėstyti per septynias dienas, laikantis kitų ribojimų, o ne privalomai per 5 dienas, kaip teigia ieškovai.

10.       Ieškovai grįsdami savo poziciją vadovaujasi papildomais teisės aktais: Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-11 -29 įsakymu Nr. A1 -686 „Dėl Metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, kuriuo patvirtinti „Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijos nustatymo aprašas“, „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas“, „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityje aprašu“.

11.       DK 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų norminiai teisės aktai darbo santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek nustato šis kodeksas. Tai reiškia, kad Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai yra sukurti tikslingai įgyvendint konkrečią Darbo kodekso normą. Atitinkamai Darbo kodekso konkrečioje normoje yra duodama nuoroda, jog tam tikrą santykį nustatys Vyriausybės nutarimas (ar kitas teisės aktas), kaip ir Vyriausybės nutarimuose yra konkrečiai nurodoma, kokiai Darbo kodekso normai įgyvendinti Vyriausybės nutarimas (ar kitas teisės aktas) yra priimtas.

12.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimo Nr. 496 patvirtintas „Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijos nustatymo“ aprašas nustato valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose taikomą darbo laiko režimą. Aprašas yra parengtas vadovaujantis DK 113 straipsnio 4 dalimi. Šis Aprašas reglamentuoja darbo teisinius santykius tik tiek, kiek numato DK ir pats Aprašas. Todėl, kadangi Vyriausybės nutarimas laikytinas žemesnės galios teisės aktu nei DK, jis negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. negali būti taikomas tiems darbo teisiniams santykiams, į kuriuos Vyriausybės nutarime nėra nuorodos. UAB „Kauno autobusai“ yra juridinis asmuo, kurio forma yra uždaroji akcinė bendrovė ir kuris įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir veikiantis būtent šio įstatymo pagrindu. Aplinkybė, kad atsakovės vienintelis akcininkas yra savivaldybė, nesudaro pagrindo atsakovę laikyti savivaldybės įmone, nes savivaldybės įmonės teisinį statusą turi tik įmonės, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių .įstatymą. Todėl ieškovų argumentai susiję su minėtu aprašu yra atmetami, nes minėtas Aprašas atsakovei nėra taikomas. Taip pat pažymėtina, kad Aprašas suteikia teisę nustatyti kitokį nei Aprašo 2 punkte nustatytos nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimą pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 5 punktus, t. y., be kita ko, suminę darbo laiko apskaitą (Aprašo 4, 4.1 p.). Todėl darytina išvada, jog Aprašo nuostatos yra taikomos tada, kai yra numatyta nekintanti darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičius ir tuo atveju, jeigu dėl nustatyto darbo laiko režimo nėra numatytas kitoks darbo dienos pradžios, pabaigos laikas ir kasdienė darbo laiko trukmė. Remiantis aukščiau išdėstytu darytina išvada, kad Aprašo 2 punkto nuostatos nėra taikomos suminei darbo laiko apskaitai reglamentuoti (Aprašo 4, 4.1. p.). Todėl ieškovų teiginys, kad, remiantis šio Aprašo turiniu, jam dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą yra taikomas nekintantis penkių darbo dienų ir dviejų poilsio dienų režimas yra nepagrįstas bei prieštaraujantis suminės darbo laiko apskaitos esmei bei tikslams.

13.       Ieškovai taip pat nepagrįstai remiasi „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityje aprašu“, kadangi jis parengtas vadovaujantis ir įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, įskaitant ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 561/2006, kuris ieškovų ir atsakovės darbo teisiniams santykiams nėra taikomas, nes ieškovų vykdomi reguliarūs reisai neviršija 50 kilometrų ir nėra vykdomi tarptautiniais maršrutais, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomas teisės aktas, skirtas paminėtų teisės aktų įgyvendinimui.

14.       Ieškovai taip pat nepagrįstai remiasi ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-11-29 įsakymu Nr. Al-686 „Dėl Metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ nurodydami, jog šiame Įsakyme yra įtvirtintos penkių darbo dienų savaitės ir šešių darbo dienų savaitės režimas dirbantiems darbuotojams atskirai taikytinais metiniais darbo valandų kiekio ir darbo dienų skaičiaus rodikliais, kuris reguliuoja maksimalius darbo laiko ir minimalius poilsio laiko reikalavimus. Pažymėtina, kad minėtas Įsakymas yra skirtas ir taikomas konkrečiai normai įgyvendinti, t. y. šis darbo dienų skaičius naudojamas apskaičiuojant vidutinį darbuotojo darbo užmokestį ir juo nėra nustatoma kiek konkrečiai darbo dienų per mėnesį darbuotojas gali dirbti. Taip pat įsakyme naudojama sąvoka „metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius“, kas reiškia vidurkį, o ne konkrečiai apskaičiuotą darbo dienų per kiekvieną kalendorinį mėnesį skaičių. Todėl nagrinėjamu atveju ir šis Įsakymas taip pat negali būti taikomas.

15.       Ieškovai ieškinio reikalavimams pagrįsti taip pat remiasi DK 144 straipsniu, kuris numato, kad už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai dirbo tik dienomis, kurios buvo numatytos pagal jų darbo grafiką ir nedirbo dienomis, kurios pagal darbo grafiką buvo nustatytos kaip poilsio dienos, todėl ieškovai šiuo atveju neturi teisės reikalauti numatyto dvigubo darbo užmokesčio ar numatytos kompensacijos kasmetinėmis atostogomis.

16.       Ieškovai ieškinio reikalavimams pagrįsti taip pat rėmėsi pas atsakovę skaičiuojama atostogų suteikimo tvarka. Ieškovai rėmėsi DK 126 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad darbuotojams suteikiamos atostogos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Ieškovų argumentai dėl atostogų suteikimo dirbantiems penkių ar šešių dienų darbo savaitę, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi pagal DK 126 straipsnio 2 dalį, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis, arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos. Todėl ieškovų nurodyti argumentai dėl atostogų skaičiavimo tvarkos, kuri neva patvirtina, kad įmonėje taikomas penkių darbo dienų per savaitę rėžimas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

17.       Teismas įvertinęs šalių argumentus ir į bylą pateiktus dokumentus, sprendžia, kad atsakovė aukščiau nurodytų normų laikosi ir darbo grafikai yra sudaromi užtikrinant tiek maksimalų leistiną darbo laiką, tiek ir privalomą poilsio laiką. Todėl ieškovų teiginiai, kad atsakovė organizuodama jo darbą pažeidė suminės darbo laiko apskaitos organizavimo teisinį reglamentavimą, laikytini nepagrįstais, iš turimų faktinių duomenų matyti, kad atsakovė ne tik užtikrino minimalaus poilsio laiką, bei paskyrė ieškovui dirbti tiek valandų, jog nebūtų viršyti maksimalūs reikalavimai, taip pat laiku bei tinkamai atsiskaitydavo su ieškovais.

18.       Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėdamas darbo bylas jis gali išeiti už ieškinio dalyko ribų. Todėl teismas, tuo atveju jeigu ieškovų argumentai būtų buvę pripažinti pagrįstais, būtų galėjęs sprendimu tenkinti ir patikslintus ieškovų reikalavimus, suformuluotus byloje nepriimtuose patikslintuose ieškiniuose. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovų argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti sprendime aukščiau nurodytais motyvais.

19.       CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jų atlyginimas CPK reglamentuotas atskiru 98 straipsniu. Pagal šį straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą. Ieškovų ieškinį atmetus sprendžiamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovė patyrė 1694 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė teismui jas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė turi teisės skyrių, todėl neprivalėjo samdytis advokatą, išlaidos yra per didelės ir viršija maksimalius dydžius.

20.       Įvertinant atsakovės pateiktų išlaidų pagrįstumą matyti, kad išlaidas sudaro: 968 Eur – ieškinio analizė, papildomų įrodymų rinkimas, atsiliepimo rengimas; 290,40 Eur – pasirengimas ir atstovavimas 2020-02-27 teismo posėdyje; 290,40 Eur - pasirengimas ir atstovavimas 2020-08-26 teismo posėdyje; 145,20 Eur - pasirengimas ir atstovavimas 2020-09-28 teismo posėdyje. Atsakovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas, taip pat nesiekia atsiliepimo į ieškinį ir dalyvavimo teismo posėdžiuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių.

21.       Aplinkybė, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis ir kad atsakovė turi teisės skyrių, savaime nėra pagrindas atsisakyti priteisti darbdavio patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau yra pagrindas mažinti darbdavio patirtų priteistinų išlaidų dydį. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1204-912/2020 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kilus darbuotojų ir darbdavio ginčui, darbuotojai, manydami, kad jų teisės pažeidžiamos, kreipėsi į teismą, siekdami apginti pažeistas, jų manymu, darbo teises. Įvertinus DK, CPK, nurodytų Rekomendacijų nuostatas, atsakovės advokatės veiksmų detalizacijas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, apimtį ir specifiką, taip pat į tai, jog nagrinėjama darbo byla, šio darbo ginčo šalys ekonomine prasme nėra lygios, todėl tikslinga taikyti specialųjį bylinėjimosi instituto principą – bylinėjimosi išlaidų ribojimą, taip siekiant ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą. Priteisus atsakovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, susidarytų situacija, kad darbo ginčą inicijavę ieškovai, kurių ieškinys atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių padarinių. Tokios praktikos laikosi ir aukštesniųjų instancijos teismai (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-264-856/2018; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1204-912/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1204-912/2020, ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nurodytą aukštesniųjų instancijų teismų praktiką, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies, mažindamas bylinėjimosi išlaidų sumą per pusę, t.y. iki 846 Eur, laikydamas, kad tokia suma ieškovams (kiekvienam ieškovui po 282 Eur), kaip finansiškai silpnesnei ir socialiai labiau pažeidžiamai ginčo šaliai, yra adekvati ir pakankama išnagrinėtoje byloje.

22.       Teismas patyrė 40,58 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, tačiau jos iš ieškovų valstybei nepriteisiamos, kadangi ieškovai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleisti.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinį atmesti.

            Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ (juridinio asmens kodas 133154754) iš ieškovo V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

            Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ (juridinio asmens kodas 133154754) iš ieškovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

            Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“ (juridinio asmens kodas 133154754) iš ieškovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                Mindaugas Plučas