Civilinė byla Nr. 2A-399-278/2020
Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00325-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.14.; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios M. M. individualios įmonės (toliau ir bankrutavusi M.M. IĮ) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-1000/2020 pagal ieškovės bankrutavusios M. M. IĮ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Medbalt“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi M.M. IĮ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Medbalt“ 2026,62 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2018-12-14 nutartimi M.M. IĮ buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriui patikrinus įmonės finansinius dokumentus buvo nustatyta, kad atsakovė UAB „Medbalt“ skolinga įmonei 2 036,81 Eur (7 032,70 Lt) už suteiktas medienos ištraukimo paslaugas. Pateikus pretenziją, atsakovė skolos nepadengė, sumokėjo tik 10,19 Eur, teikė skirtingus duomenis apie atsiskaitymus su įmone bei turimą įsiskolinimą, kas rodo, jog atsakovė nevykdė griežtos ir tikslios buhalterinės apskaitos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-02-11 sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovės UAB „Medbalt“ naudai priteistos 362,42 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovei UAB „Medbalt“ grąžinta 137,58 Eur permoką už ekspertizės atlikimą.
4. Teismas nustatė, kad M.M. IĮ iškėlus bankroto byla, bankroto administratorius nustatė, jog už suteiktas paslaugas ir prekes atsakovė UAB „Medbalt“ įmonei skolinga 2 036,81 Eur pagal 2013-02-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IDV 4828024. Nustatė, kad ieškovė išrašydavo atsakovei PVM sąskaitas faktūras, o iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų, bankinių išrašų matyti, jog UAB „Medbalt“ minėtas sąskaitas apmokėdavo. Nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė išrašė atsakovei 6 997,50 Lt sąskaitą už suteiktas prekes ir sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog prekes priėmė atsakovės direktorius V. D., kuris minėtą sąskaitą faktūrą ir pasirašė. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios M.M. IĮ atsiskaitymų suvestinės tarp M.M. IĮ ir UAB „Medbalt“ nustatyta, jog atsiskaitymų suvestinėje įtraukta 2013-02-13 PVM sąskaita faktūra Nr. IND 4828024, nėra apmokėta, nes bendra suma už ieškovės suteiktas paslaugas bei prekes atsakovei nuo 2010-02-01 iki 2013-02-13 yra 154464,84 Lt, o atsakovės apmokėta 147 432,14 Lt. Nurodė, kad neapmokėta skola nurodoma ir kituose ieškovės finansiniuose dokumentuose. Iš atsakovės sąskaitos išrašo nustatė, kad atsakovė ieškovei M.M. IĮ mokėjimus atliko iki 2012 m. liepos mėn..
5. Įvertinęs atsakovės poziciją, byloje atliktos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-12-20 ekspertizės akto Nr. 11-2274 (19) išvadas, kuriomis nustatyta, jog 2013-02-13 PVM sąskaitoje faktūroje serija IND Nr. 4828024 yra ne atsakovės direktoriaus V. D. parašas, nors nurodoma, jog prekes atsiėmė direktorius, M. M. duotus parodymus apie tai, kad atsakovė visuomet atsiskaitydavo su įmone ir nėra skolinga ieškovei, teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad UAB „Medbalt“ skolinga ieškovei pagal PVM sąskaitą faktūrą serija IND Nr. 4828024.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu bankrutavusi M.M. IĮ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-02-11 sprendimą, priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškinį.
7. Prašo priimti naujus įrodymus – pardavimo dokumentų suvestinę, apyvartos žiniaraščius, neapmokėtų skolų suvestinę, kurie patvirtina, kad M. M. IĮ apskaitoje buvo apskaityta atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra. Nurodo, jog minėti dokumentai buvo paimti Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų Tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21504-19.
8. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes sprendimą grindė tik selektyviais duomenimis, o ne įrodymų visuma, dėl ko netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, sudarančias ginčo dalyką, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, netinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
9. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, nes šalys sutartį dėl paslaugų teikimo sudarydavo kiekvieną kartą žodžiu ir po darbų atlikimo būdavo išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Akcentuoja, kad jokie darbų (paslaugų) teikimo atliktų darbų aktai nebuvo rašomi ir atlikti darbai nebūdavo perduodami atliktais darbų aktais, todėl teismo išvada, kad prekių ar paslaugų tuo laikotarpiu iš ieškovės atsakovė nepriėmė, nėra pagrįsta nei rašytiniais, nei šalių ir liudytojų paaiškinimais.
10. Nurodo pateikusi rašytinius įrodymus, kad ieškovė buhalterinės apskaitos tvarkymui samdė apskaitos vedimo paslaugas teikiančią įmonę UAB „Audito nauda“, 2013-02-13 PVM sąskaita faktūra serija IND Nr. 4828024 buvo apskaityta ieškovės buhalteriniuose dokumentuose, įtraukta į apskaitos žiniaraščius, apyvartos žiniaraščius ir pagal šią sąskaitą apskaitomas PVM yra įtrauktas į to laikotarpio pridėtinės vertės mokesčių deklaraciją. Tuo tarpu atsakovė jokių rašytinių duomenų - sąskaitų apskaitos žiniaraščių ir/ar apyvartos žiniaraščių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti aplinkybes apie 2013-02-13 PVM sąskaitos faktūros serija IND Nr. 4828024 apskaitymą atsakovės dokumentuose, teismui nepateikė. Atsakovės atstovas tik deklaratyviai nurodė, kad 2013-02-13 PVM sąskaitos faktūros serija IND Nr. 4828024 neturi.
11. Teigia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, t.y., teismas nesiaiškino ar 2013-02-13 PVM sąskaitoje faktūroje serija IND Nr. 4828024 nurodyti medienos ištraukimo darbai buvo atlikti, kur buvo atlikti, kokiomis aplinkybėmis buvo atlikti, kokie įrodymai patvirtina darbų atlikimą. Nurodo, kad teismas turėjo išsiaiškinti kokia tvarka ir terminais atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove už gautas medienos ištraukimo paslaugas, taip pat ar šiuo konkrečiu atveju atsakovė turi apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, todėl teismas turėjo nustatyti aukščiau nurodytas reikšmingas bylai aplinkybės, kurios leistų įvertinti ginčo šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo metu bei kitas reikšmingas aplinkybes.
12. Tvirtina, kad teismas nesivadovavo elementaria logika, nes kaip būtų galima logiškai paaiškinti ieškovės veiksmus, kuriuos atlikdama ji patirtų tik nuostolius, t.y., ieškovė išrašė 2013-02-13 PVM sąskaitą faktūrą serija IND Nr. 4828024, įtraukė ją į apskaitą, pateikė PVM deklaraciją ir sumokėjo PVM, tačiau jokių pajamų negavo.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Medbalt“ prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog vien sąskaitos išrašymas pats savaime nesudaro neginčytiną pareigą ją apmokėti atsakovei, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą.
15. Teigia, kad byloje nustatyta, jog ginčo sąskaitą faktūrą direktoriaus V. D. vardu pasirašė ne V. D., be to, nepaisant to, jog joje nėra detalizuota atlikta ūkinė operacija, pagrįstas abejones kelia ir nurodomas darbų atlikimo kiekis bei šių darbų kaina, nes palyginus ginčo sąskaitą faktūrą su byloje atsakovės UAB „Medbalt“ pateikta 2012-08-29 sąskaita faktūra MAS Nr.112, matoma, kad medienos ištraukimo darbų kaina už 1 m³ yra 22,00 Lt (6,37 Eur), tuo tarpu iš 2013-02-13 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. IDV 4828024 seka, kad už analogiškus darbus, t.y. 1 m³ medienos ištraukimą atsakovė turi sumokėti 5 783,06 Lt (1 674,88 Eur) ir taikant 21 procentą PVM mokestį, galutinė suma yra 6 997,50 Lt (2 026,62 Eur).
16. Prašo nepriimti naujų įrodymų, nes apeliantė nenurodė aplinkybių kurios trukdė šiuos dokumentus pateikti anksčiau, taip pat, mano, jog tokiu savo elgesiu piktnaudžiaujama procesu. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose dėl pateiktų naujų įrodymų nurodo, kad visi išvadinti bei apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai yra tik vienašaliai dokumentai, kurie nėra patvirtinti UAB „Medbalt“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė su skundu pateikė naujus įrodymus – pardavimo dokumentų suvestinę, apyvartos žiniaraščius, neapmokėtų skolų suvestinę, kurie, apeliantės teigimu, patvirtina, jog M.M. IĮ apskaitoje buvo apskaityta atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra ir kurių, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme negalėjo pateikti, nes minėti dokumentai buvo paimti Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų Tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21504-19. Prašo priimti naujus įrodymus. Atsižvelgusi į byloje spręstinų klausimų pobūdį, aplinkybę, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė minėtų įrodymų dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pateikti, taip pat, jog atsakovei buvo sudaryta procesinė galimybė susipažinti su naujais įrodymais bei išreikšti savo poziciją tiek dėl jų priėmimo, tiek dėl įrodomosios reikšmės byloje ir UAB „Medbalt“ šia teise pasinaudojo, teisėjų kolegija sprendžia, esant pagrindui priimti į bylą apeliantės teikiamus naujus įrodymus.
19. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas bankrutavusios įmonės ieškinys dėl skolos iš atsakovės priteisimo, konstatavus, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė UAB „Medbalt“ skolinga bankrutavusiai įmonei pagal PVM sąskaitą faktūrą serija IND Nr. 4828024, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2018-12-14 nutartimi M. M. IĮ buvo iškelta bankroto byla ir teismo paskirtam bankroto administratoriui L.Petroniui tikrinant įmonės finansinius dokumentus buvo nustatyta, jog už įmonės suteiktas paslaugas ir prekes, pagal 2013-02-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IDV 4828024, atsakovė UAB „Medbalt“ nėra atsiskaičiusi.
21. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad bankrutavusi M.M. IĮ atsakovei UAB „Medbalt“ teikė medienos ištraukimo paslaugas, prekes. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovė išrašydavo atsakovei PVM sąskaitas faktūras, o iš pinigų priėmimo kvitų, bankinių išrašų matyti, kad atsakovė minėtas sąskaitas apmokėdavo. Iš 2013-02-13 pinigų priėmimo kvito Nr. IND 4828024 matyti, kad M.M. IĮ išrašė UAB „Medbalt“ 6 997,50 Lt sąskaitą už suteiktas prekes ir sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog prekes priėmė atsakovės direktorius V. D.. Iš byloje esančios M. M. IĮ atsiskaitymų suvestinės tarp M.M. IĮ ir UAB „Medbalt“ nustatyta, kad atsiskaitymų suvestinėje įtraukta 2013-02-13 PVM sąskaita faktūra Nr. IND 4828024, kuri neapmokėta, nes bendra suma už ieškovės suteiktas paslaugas ir prekes atsakovei nuo 2010-02-01 iki 2013-02-13 yra 154 464,84 Lt, o atsakovės apmokėta suma – 147 432,14 Lt. Neapmokėta suma matyti ir kituose ieškovės finansiniuose dokumentuose. Byloje nustatyta, kad 2019-04-15 bankiniu pavedimu atsakovė ieškovei sumokėjo 10,19 Eur. Iš byloje esančio atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė ieškovei mokėjimus atliko iki 2012 m. liepos mėn.. Atsakovė UAB „Medbalt“ tvirtina, kad ieškovė įmonei paslaugų 2013 metais neteikė, minėta sąskaita faktūra į įmonės apskaitą nėra įtraukta, o joje yra ne įmonės vadovo parašas, taigi 2013-02-13 PVM sąskaita faktūra Nr. IND 4828024 yra galimai neteisėtai ar klaidingai išrašyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus – rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei teismo ekspertizės išvadas, sprendė, kad bankrutavusi įmonė neįrodė atsakovės skolos pagal PVM sąskaitą faktūrą serija IND Nr. 4828024 ir ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
22. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi skundžiamą teismo sprendimą, civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus konstatuoja, jog, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei savo išvadas, išsamiai motyvavo. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu ginčo situacijos teisiniu įvertinimu nedaro skundžiamo sprendimo nepagrįstu ar nemotyvuotu, tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių kokybiškai naujų argumentų dėl ginčo situacijos, o su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai nesudaro pagrindo bylos aplinkybes vertinti priešingai nei įvertinta teismo. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais iš esmės nesikartoja tik pasisako dėl atskirų apeliacinio skundo argumentų.
23. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, jis grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-526/2009; Nr. 3K-3-35/2011).
24. Kaip minėta, atsakovė UAB „Medbalt“ nurodė, kad M.M. IĮ jokių paslaugų įmonei 2013 metais neteikė, apie 2013-02-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IND 4828024 nėra žinoma, sąskaita nėra įtraukta į įmonės apskaitą, be to, joje yra ne atsakovės direktoriaus V. D. parašai, Teigia, kad už M.M. IĮ suteiktas paslaugas ir prekes nuo 2010-02-01 iki 2012-08-29 yra pilnai atsiskaityta. Šiuos teiginius iš dalies patvirtina M.M. IĮ finansiniai dokumentai, iš kurių matyti, jog bendra suma už ieškovės suteiktas paslaugas ir prekes atsakovei nuo 2010-02-01 iki 2013-02-13 yra 154 464,84 Lt, atsakovės apmokėta suma – 147 432,14 Lt ir neapmokėta suma 7 032,70 Lt, t. y., 2 036,81 Eur ginčo suma. Liudytoju apklaustas buvę bankrutavusios įmonės vadovas M.M. nurodė, kad nepamena ar 2013-02-13 PVM sąskaita faktūra buvo įmonės finansiniuose dokumentuose, be to, teigė, jog buvo ir sugadintų sąskaitų. Tvirtino, kad už suteiktas paslaugas, prekes atsakovė atsiskaitydavo pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atsakovė su įmone yra pilnai atsiskaičiusi. Pastebėtina, jog ginčo, kad 2013-02-13 PVM sąskaita faktūra Nr. IND 4828024 M.M. IĮ buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės buvo apskaityta įmonės apskaitoje nėra, šias aplinkybes patvirtina ir apelianto tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai. Tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-12-20 ekspertizės akte Nr. 11-2274 (19) nurodyta kategoriška išvada, kad 2013-02-13 PVM sąskaitoje faktūroje serija IND Nr. 4828024, išrašytoje M.M. įmonės atsakovei UAB „Medbalt“ už suteiktas medienos ištraukimo paslaugas, direktoriaus V. D. vardu pasirašė ne V. D.. Ginčo dėl šio ekspertizės akto išvadų byloje taip pat nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aptartų aplinkybių bei pateiktų įrodymų leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra neginčijamai įrodyta, kad atsakovė yra skolinga įmonei pagal PVM sąskaitą faktūrą serija IND Nr. 4828024 (CPK 178 straipsnis). Labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė pagal minėtą sąskaitą faktūrą nėra skolinga ieškovei leidžia daryti ir tai, jog per visą dviejų metų bendradarbiavimo laikotarpį ieškovei buvo suteikta paslaugų ir prekių už 147 432,14 Lt, o nurodoma neapmokėta skola (7 032,70 Lt / 2 036,81 Eur) yra palyginti nedidelė minėtai sumai, be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų buvusi finansiškai nepajėgi atsiskaityti su ieškove. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad M.M. įmonė ūkinę veiklą vykdė iki 2015 m. pabaigos, todėl, neatmestina, kad atsakovei esant skolingai, būtų vykdyti išieškojimai, reikalaujama atsiskaityti.
25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su 2013-02-13 PVM sąskaitoje faktūroje serija IND Nr. 4828024 nurodytų medienos ištraukimo darbų atlikimu, kokia tvarka ir terminais atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove ir pan., nes šiuos argumentus paneigia 2019-11-08 teismo posėdžio garso įrašo turinys. Nustatyta, jog siekiant išsiaiškinti aplinkybes apie įmonių bendradarbiavimo tvarką, atsiskaitymo terminus bei tvarką ir kt. teismo posėdžio metu buvo apklaustas tiek buvęs įmonės vadovas M.M., paaiškinimus davė atsakovės atstovas vadovas V. D..
26. Apeliantės teiginiai, kad M.M. įmonės buvusio direktoriaus elgesys į apskaitą įtraukiant sąskaitą faktūrą, už kurią įmonė nėra gavusi jokių pajamų, o tik įgijusi pareigą sumokėti pajamų mokestį, yra nelogiškas, tėra tik prielaidos bei nesudaro pagrindo pirmiau aptartų įrodymų visumos pagrindu daryti priešingas išvadas, tuo labiau, kad pagal bankroto administratoriaus paaiškinimus (2019-11-08 teismo posėdžio garso įrašo 8,35 min.) nėra aišku ar pajamų mokestis buvo sumokėtas. Be to, pagal bankroto administratoriaus paaiškinimus akivaizdu ir tai, kad įmonės vadovas M.M. nesąžiningai vedė įmonės apskaitą ir gautų lėšų iš paslaugų užsakovų atskirais atvejais yra neapskaitęs įmonės kasoje (2019-08-06 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 16.20 – 16.45 min.).
27. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
28. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė UAB „Medbalt“ pateikė įrodymus dėl 300 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) rekomenduojamų dydžių, prašomos priteisti išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios M. M. individualios įmonės (juridinio asmens kodas 169284632) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medbalt“ (juridinio asmens kodas 300549443) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Laimutė Sankauskaitė
Nijolė Danguolė Smetonienė
Birutė Valiulienė