Baudžiamoji byla Nr. 1S-583-954/2021

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00053-2020-0

                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. A. nuteistas Danijos Karalystės Glostrupo teismo nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 191 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalimi. Bausmės pradžia – 2019 m. liepos 30 d., jos pabaiga – 2023 m. rugsėjo 1 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2021 m. birželio 10 d. – 2 metai 2 mėnesiai ir 22 dienos.

2.       Komisijos 2021 m. birželio 10 d. nutarimu buvo nutarta nuteistajam D. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

3.       Nuteistasis D. A. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

3.1.                      Skunde nuteistasis nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais dėl jo skundo atmetimo bei nurodo, kad jis atliko daugiau nei pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, elgėsi nepriekaištingai, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 54 balų sumažėjo iki 30 balų. Nuteistojo teigimu, būtent pataisos įstaigos administracija jį be tarpiškai stebi ir tinkamai įvertino jo elgesį. Taip pat nurodo, jog yra gauti dokumentai dėl jo priėmimo į darbą, todėl lygtinai paleistas iš karto pradėtų dirbti, be to, turi ir nuolatinę gyvenamąją vietą, nes mama sutinka pas save priimti gyventi. Nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismo nutarties argumentai yra šabloniški, paremti kelių dešimtmečių įvykiais ir visiškai neatsižvelgta į tai, jog jis teistas tik vieną kartą ir tai ne Lietuvoje, ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Anot nuteistojo, bausmės atlikimo metu jis ne tik elgėsi nepriekaištingai, laikėsi visų taisyklių, bet ir 2021 m. rugpjūčio 13 d. susituokė. Kas patvirtina jo realius siekius būnant laisvėje laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

3.2.                      Skunde D. A. teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė ir į neatliktos bausmės dalį, nes sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nei neatliktos bausmės dalis, nei nusikalstamos veikos sunkumas nėra pagrindai netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, tai yra neatsižvelgė į tai, jog jis bausmės atlikimo metu elgiasi nepriekaištingai, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, socialinių įgūdžių projektuose bei programose, palaiko ryšius su artimaisiais. Vertinant jo elgesio pokyčius nebuvo atsižvelgta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 30 balų, kuri sumažėjo nuo 54 balų. Taip pat nuteistasis pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Lygtinai paleistam asmeniui yra nustatomi griežti įpareigojimai ir suvaržymai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus, todėl asmuo ir toliau yra veikiamas taip, jog vėl nenusikalstų.

4.       Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Eglė Privenienė atsiliepime į nuteistojo D. A. skundą nurodo, jog nuteistojo skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį.  

Nuteistojo D. A. skundas atmetamas.

5.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo D. A. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino D. A. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis.

7.       Teisėjų kolegija pritaria skundo argumentams, kad D. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau šios aplinkybės nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Kadangi jas vertinant šios nutarties 5 punkte aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad ir nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

8.       Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam D. A., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių: Lietuvoje nuteistas pirmą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą; neturi kvalifikacijos; suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau vis tik reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų; atsižvelgus į padarytą nusikaltimą galima manyti, kad dalį lėšų gaudavo iš neteisėtų šaltinių; siekdamas finansinės naudos, asmuo ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes ir linkęs pasielgti impulsyviai; nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, jog neturi kito pasirinkimo; vertindamas priežasties pasekmės ryšį stinga objektyvumo; atsižvelgus į kriminalinę istoriją, galima daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys prieštarauja visuomenės normoms. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Nors šiuo metu nuteistajam nustatyta žema – 30 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurios, be kita ko, mažesnę dalį sudaro statiniai kriminogeniniai veiksniai, o likusius sudaro dinaminiai, kuriuos nuteistasis D. A., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai ir ženkliai sumažinti. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta bylos medžiaga, patvirtina, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kad būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis D. A. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

9.       Nuteistojo svarstymo metu teigiamai D. A. elgesį apibūdina tai, kad nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, palaiko socialinius ryšius su mama, dukra, drauge, su kuria yra įregistravęs santuoką, dalyvavo užsiėmimuose, kas, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Viena iš pagrindinių sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra gebėjimas savarankiškai užsitikrinti lėšų pragyvenimui legaliais būdais, tačiau byloje esantys duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis tam dėtų pakankamas pastangas. Priešingai, iš byloje esančios medžiagos galima spręsti, jog nuteistasis šiai situacijai pakeisti nededa pakankamų pastangų. D. A. Lietuvoje neturi jokio darbo stažo. Be to, darbine jo patirtimi verčia abejoti ir nustatytos aplinkybės susijusios su darbine veikla (duomenys neskelbtini). Vykdant individualų nuteistojo pataisos planą, su nuteistuoju buvo pravestas individualus motyvacinis pokalbis, kurio metu jis buvo motyvuotas įsidarbinti pataisos namuose, tačiau nors D. A. suvokia teigiamą darbo naudą, bet reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Šie duomenys leidžia pagrįstai abejoti teigiama nuteistojo darbine motyvacija. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dėtų pastangas susirasti nors kokį darbą pataisos įstaigoje, kad iš tiesų parodytų, jog jis motyvuotas dirbti. Be to, sėkmingai darbinei veiklai ypač svarbu ir tam tikros specialybės turėjimas, tačiau nuteistasis neturi jokios specialybės, baigęs tik 9 klases, pataisos namuose nesimokė, kas taip pat apsunkina realias įsidarbinimo laisvėje galimybes, ir nerodo jokių realių pastangų ją įgyti. Todėl, nors ir nurodoma, jog nuteistasis D. A. pateikė pažymą, jog turėtų galimybę įsidarbinti laisvėje, tačiau visos paminėtos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių realiomis tokio įsidarbinimo galimybėmis bei sėkminga darbinės veiklos tąsa įsidarbinus.

10.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo D. A. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Nors nuteistasis D. A. Lietuvoje neteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, visuotinai priimtinas elgesio taisykles pažeidė ne pirmą kartą, nes Danijoje buvo baustas už vagystes iš parduotuvių. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį nurodoma, kad D. A. siekdamas finansinės naudos ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, pernelyg optimistiškai vertina savo sėkmės galimybes ir linkęs pasielgti impulsyviai. Be to, nuteistasis dabartinį nusikaltimą, už kurio padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertina dviprasmiškai, savo kaltės neįžvelgia. Skunde nuteistasis akcentuoja socialinių ryšių palaikymą su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog D. A. būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji, gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. A. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.  

11.       Nesutikdamas su teismo nutartimi, skundo autorius nurodo, jog vien tik nusikaltimo sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą atmesti D. A. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išanalizavo ne tik skunde nurodytas aplinkybes, tačiau ir nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, taip pat faktorius, kurie rodo galimybę dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką, t. y., išanalizavo ir įvertino aplinkybių, rodančių lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, visumą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir D. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinį sunkų nusikaltimą, taip pat jam paskirtosios bausmės ir neatliktos bausmės dalies santykį. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu bei bausmės tikslais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.

12.       Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas sutinka, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios bausmės, o lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, tačiau tai neduoda pagrindo jį taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems įstatyme numatytą bausmės dalį. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

13.       Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis D. A. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo D. A. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo D. A. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                    Algirdas Giedraitis

Jurgis Kiškis

Aušra Vingilė