Civilinė byla Nr. 3K-3-611-687/2015 (S)

                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21956-2014-9

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.3.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėjas,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. J., D. J. ieškinį atsakovui E. J., trečiasis asmuo H. S., dėl procesinių teisių perėmimo santuokos nutraukimo byloje, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir bendro turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl procesinių teisių perėmimo santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo ir bendro turto padalijimo byloje bei bylos nutraukimo pagrindų mirus ieškovei.

Ieškovė S. J. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti; nustatyti nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 1000 Lt (289,62 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo sutuoktinės išlaikymui po 800 Lt (231,70 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki išlaikymas ieškovei bus reikalingas; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, iš viso 24  000 Lt (6950,88 Eur); priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnametės duktės išlaikymui, iš viso 24 000 Lt (6950,88 Eur); priteisti iš atsakovo 11 200 Lt (3243,74 Eur) įsiskolinimą sutuoktinės išlaikymui; padalyti santuokoje įgytą turtą; padalyti santuokoje įgytus įsiskolinimus; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

H. S., ieškovės tėvas, pareiškė ieškinį (prašymą) santuokos nutraukimo byloje dėl vekselio pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole, nurodydamas, kad jis paskolino 200 000 Lt (57 924 Eur) dukters šeimai, jog jie įsigytų atskirą gyvenamąjį būstą. Ieškovė pasirašė vekselį, tačiau tai pripažintina ne jos asmenine, o bendra sutuoktinių prievole.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, mirus ieškovei, byla buvo nutraukta, atsisakyta į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtraukti H. S.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi pirmiau nurodytą nutartį panaikino, pažymėdamas, kad teismas turėjo išspręsti trečiojo asmens prašymą (ieškinį) iš esmės, civilinės bylos dalį nepagrįstai nutraukė, ir, klausimą dėl bylos nutraukimo išsprendęs iš esmės, konstatavo bylos nutraukimo pagrindo, nustatyto CPK 293 straipsnio 7 punkte, nebuvimą, ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi netenkino atsakovo E. J. ir nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J., atstovaujamų atsakovo E. J., prašymų nutraukti bylą ir panaikinti 2014 m. liepos 4 d. (dėl išlaikymo vaikams priteisimo) ir 2014 m. gruodžio 31 d. (dėl draudimo notarei atlikti notarinius veiksmus paveldėjimo byloje) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas taip pat netenkino trečiojo asmens H. S. prašymo skirti ad hoc globėją; pakeitė ieškovę S.  J. jos teisių perėmėjais nepilnamečiais vaikais D. J. ir D. J. ir sustabdė civilinę bylą Nr. N2-642-862/2015 pagal ieškovės S. J. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui E. J., trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, H. S., dėl prievolės šiam asmeniui pripažinimo solidariąja šalių prievole, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, iki įsiteisės sprendimas, priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-2700-558/2015 pagal ieškovo H. S. ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014m. spalio 9  d. įsakymų Nr. A30-3579 ir Nr. A30-3580 panaikinimo, pareikštą atsakovams E. J. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo E. J. atskirąjį skundą, 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį.  

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad mirus ieškovei byla dėl santuokos nutraukimo buvo pakeista į bylą dėl turto padalijimo. Ieškovės įpėdiniai D. J. ir D. J. yra laikomi palikimą priėmusiais asmenimis, paveldėto turto savininkais ir dėl to ieškovės teisių perėmėjais. Teismas pažymėjo, kad tarp mirusios ieškovės teisių perėmėjų – nepilnamečių vaikų, ir vaikų atstovo pagal įstatymą – tėvo, kuris yra atsakovas byloje, galimai yra interesų konfliktas, todėl, vadovaujantis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, esant galimam materialinių subjektinių teisių perėmimui, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. N2-2700-558/2015 dėl atsakovo tėvo valdžios neterminuoto apribojimo nepilnamečiams vaikams (ieškovams), nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo nutraukti bylą vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir jo teismui pateikto nepilnamečių ieškovės įpėdinių pareiškimo, kuriame nurodoma, kad šie nepageidauja įstoti į bylą ir nepalaikydami ieškovės reikalavimų prašo bylą nutraukti. Teismas sprendė, kad, esant galimam teisių perėmimui šioje bylos dalyje dėl išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, mirusi ieškovė S. J. pagrįstai pakeista savo įpėdiniais nepilnamečiais vaikais D. J. ir D. J. (CPK 48 straipsnis) ir ši byla sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl tėvo (atsakovo) valdžios apribojimo, kurioje bus išspręsti nepilnamečių vaikų (ieškovų) globos klausimai.

Spręsdamas dėl atsakovo pareikšto reikalavimo nušalinti pirmosios instancijos teismo teisėją, teismas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 3 d. pateiktas nušalinimas buvo atmestas, o nauji nušalinimai nebuvo reiškiami, todėl konstatuoti teisėjos šališkumą šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas E. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. N2-642-862/2015 nutraukti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimis šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai rėmėsi CPK 293 straipsnio 7 punktu ir vertino, ar šioje byloje yra leidžiamas ieškovės teisių perėmimas. Tačiau CPK 375 straipsnio 1 dalis nustato, kad XIX skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimoms byloms, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 384 straipsnio 7 dalimi, negali vertinti procesinių ir materialinių teisių perėmimo, o mirus ginčo šaliai tik nutraukti bylą dėl santuokos nutraukimo. Kasatorius nurodo, kad, mirus ieškovei, jos įpėdiniai nepilnamečiai vaikai neperima jos, kaip sutuoktinės, teisių atsakovo atžvilgiu. CPK nenustato galimybės santuokos nutraukimo bylos pakeisti į paveldėjimo bylą, todėl po ieškovės mirties, pasibaigus sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniam režimui, civilinėje byloje reikalavimas dėl turto padalijimo nebegalimas, turtas dalijamas vadovaujantis ne šeimos teisės normomis, bet paveldėjimo teisės normomis.
2. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neužtikrino jo teisės į nešališką teismą, nes civilinėje byloje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo teisėja R. K. nusišalino, tačiau šioje byloje ta pati teisėja, esant toms pačioms aplinkybėms – jos bičiuliškiems santykiams su trečiojo asmens H. S. advokate, nenusišalino. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškimą dėl nušalinimo atmetė, nurodydama, kad šioje bylos stadijoje sprendžiami tik procesiniai klausimai, todėl šališkumas pasireikšti negali nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Kasatoriaus teigimu, teisėjos šališkumas be pagrindo susietas su atitinkama bylos stadija. 

   Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo H. S. prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Trečiasis asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo išspręstas bylos nutraukimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą CPK 384 straipsnio 7 dalies pagrindu. Šios nutarties atsakovas neskundė, taigi ji įgijo res judicata galią, todėl kasatoriaus keliamas CPK 384 straipsnio 7 dalies aiškinimo ir taikymo klausimas kasacinėje byloje išvis negali būti keliamas.  
2. Trečiojo asmens teigimu, po ieškovės mirties dėl jai priklausiančio turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį, paveldimi yra ne tik materialūs dalykai, bet ir palikėjo „turtinės reikalavimo teisės“. Todėl, mirus ieškovei, jos įpėdiniai įgijo teisę reikalauti įsiskolinimo už neišmokėtą išlaikymą ieškovei.
3. Trečiasis asmuo nurodo, kad šioje byloje, kiek tai susiję su pareikštu reikalavimu dėl ieškovės pasirašyto vekselio pripažinimo bendrąja sutuoktinių prievole, jis turi visas ieškovo teises ir pareigas. Nutraukus civilinę bylą būtų pažeistos jo teisės bei teisėti interesai per kuo trumpesnį laiką ir kuo mažesnėmis sąnaudomis išspręsti byloje kilusį ginčą.
4. Trečiojo asmens teigimu, kasatoriaus argumentai dėl teisėjos šališkumo yra nepagrįsti, nes teisėja R. Kurakienė nuo pat proceso pradžios procesinius veiksmus atlikinėjo pagal savo vidinį įsitikinimą, nepriklausomai nuo to, kam jie yra palankūs.    

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl teisės į tinkamą teismo procesą ir kitų kasacinio skundo argumentų

Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

Teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Kasacinio teismo aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT, Teismas) praktika subjektyviojo ir objektyviojo teisėjo ir teismo nešališkumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I. v. Anykščių rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-444/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra v. UAB ,,Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-675/2007, išaiškinta, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai neužtikrino jo teisės į nešališką teismą, nes civilinėje byloje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo teisėja buvo R.  K. nušalinta, tačiau šioje byloje ta pati teisėja, esant toms pačioms aplinkybėms – jos bičiuliškiems santykiams su trečiojo asmens H. S. advokate, nenusišalino. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškimą dėl nušalinimo atmetė, nurodydama, kad šioje bylos stadijoje sprendžiami tik procesiniai klausimai, todėl šališkumas pasireikšti negali nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Kasatoriaus tvirtinimu, teisėjos šališkumas be pagrindo susietas su atitinkama bylos stadija. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus laiko pagrįstais.

EŽTT savo praktikoje dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teismo nešališkumas) yra nurodęs principinę nuostatą, kad ankstesni teisėjų nušalinimai nuo bylos nagrinėjimo, vėliau jiems suteikiant galimybę nagrinėti kitą bylą tarp tų pačių šalių, gali sukelti problemų pagal Konvencijos 6 straipsnį (žr., pvz., mutatis mutandis 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Pohoska prieš Lenkiją, peticijos Nr.  33530/06). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ankstesnis teisėjos nušalinimas gali būti svarbus proceso nešališkumo užtikrinimo požiūriu, nors kiekvienu atveju yra reikšmingos individualios bylos aplinkybės.

Kai objektyvusis kriterijus taikomas situacijoms, kurios susijusios su teiginiais dėl teisėjo asmeninių ar profesinių ryšių su kitais proceso dalyviais, kiekvienu atveju būtina spręsti, ar konkretūs ryšiai „yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad rodytų teisėjo nešališkumo stoką“ (žr. 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinė Karalystė). Nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės, kad teisėja R. K. buvo nušalinta kitoje su atsakovu ir trečiuoju asmeniu susijusioje (tėvų valdžios ribojimo) byloje, ir tai, kad teisėją ir trečiojo asmens advokatę iki šiol galimai sieja draugiški santykiai (teisėjos tvirtinimu, ji iki šiol bendrauja su advokate, ją pažįsta jau seniai), gali būti pavojingos objektyviojo nešališkumo kriterijaus prasme.

Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių kontekste teismo argumentas, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo konstatuoti teisėjos šališkumo, toliau detaliau nepaanalizavus šališkumo problemos, gali apsunkinti asmens veiksmingą teisės į teismą įgyvendinimą.

Taip pat teisėjų kolegija, spręsdama dėl teismo šališkumo, atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius nesilaikė nuoseklios pozicijos dėl atitinkamos teisėjos nušalinimo, nes, kaip teigia atsiliepimą į kasacinį skundą pateikęs trečiasis asmuo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teisėjai pagarsinus bičiulystės faktą, kasatorius ir jo atstovė nušalinimo nereiškė ir sutiko klausimą spręsti iš esmės. Šiame kontekste primintinas bendrasis principas, kad nei Konvencijos 6 straipsnio raidė, nei dvasia nekliudo asmeniui savo laisva valia, tiesiogiai ar netiesiogiai, atsisakyti teisingo teismo garantijų (žr. mutatis mutandis 2000 m. lapkričio 30  d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Kwiatkowska prieš Italiją, peticijos Nr. 52868/99). Vis dėlto EŽTT taip pat pabrėžia, kad šis atsisakymas turi būti nustatytas aiškiai (nedviprasmiškai) ir lydimas minimalių garantijų (1993  m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Poitrimol prieš Prancūziją, peticijos Nr. 14032/88, § 31); atsisakymas taip pat turi neprieštarauti jokiam svarbiam viešajam interesui (žr. 1990 m. vasario 21  d. sprendimas byloje Håkansson ir Sturesson prieš Švediją, peticijos Nr. 11855/85, § 66). Nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai teigti, kad kasatorius būtų aiškiai atsisakęs savo teisės reikšti nušalinimus konkrečiai teisėjai, negalima (juolab jo prašymas buvo tenkintas vienoje iš bylų).

Taigi atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad vienoje iš susijusių bylų teisėja jau buvo nušalinta, taip pat ryšių su kitos šalies advokate pobūdį, sprendžia, kad buvo pažeista kasatoriaus teisė į tinkamą teismo procesą.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija tenkina kasacinį skundą ir naikina teismų priimtus procesinius sprendimus bei bylą grąžina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis).

Dėl pirmiau nurodytos priežasties kasacinio teismo teisėjų kolegija kitų kasacinio skundo argumentų nenagrinėja, kartu pažymėdama, kad nagrinėjant bylą iš naujo, inter alia, atsižvelgtina į bylos procesiniuose dokumentuose išdėstytus teisinius argumentus, nurodomą kasacinio teismo praktiką aiškinant ir taikant ginčo sprendimui aktualias teisės normas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje sprendžiamas ginčas kilęs iš paveldėjimo teisinių santykių dėl turto, kuris  iki vieno iš sutuoktinių mirties buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-361/2010).

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai tarp tėvų ir vaikų interesų kyla konfliktas, teismas privalo skirti nepilnamečių vaikų atstovą ad hoc globėją (CK 3.188 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ad hoc atstovo byloje skyrimas savaime negarantuoja vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir neatleidžia teismo nuo pareigos būti aktyviam ir ex officio parinkti pažeistų vaiko teisių gynimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16  nutartis, priimta civilinėje byloje L. I. v. L. J., bylos Nr. 3K-3-209/2014; ir kt.).

Taip pat nagrinėjamoje byloje spręstina dėl trečiojo asmens pareikšto reikalavimo pagal vekselį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad nepilnamečiai įpėdiniai prieš kreditorius turėtų daugiau teisių negu pilnamečiai: tiek vieni, tiek kiti atsako visu savo turtu, jei palikimas priimtas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą iš naujo spręstina dėl šios bylos stabdymo būtinumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje pagal privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-246/2014).

Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, ir teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teismas privalo veikti aktyviai, kai egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010; kt.). Remiantis tuo, nagrinėjamoje byloje teismas turėtų būti aktyvus siūlydamas šalims spręsti ginčą taikiu būdu. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Be to, nagrinėjamoje byloje tai geriausiai atitiktų ir ieškovų, nepilnamečių vaikų, interesus išsaugoti gerus santykius tiek su tėvu, atsakovu, tiek su mirusios motinos šeima, trečiuoju asmeniu ir kitais. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 13,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Alė Bukavinienė

                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                      Janina Januškienė