Civilinė byla Nr. e2S-413-253/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04105-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. G. ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams M. G. ir uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl vienintelio akcininko sprendimo, akcijų perleidimo sandorio, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pripažinti negaliojančiais: 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimo, naujų 905 vienetų akcijų išleidimo ir perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) 905 vienetų akcijų perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) sandorį; 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimo, naujų 1105 vienetų akcijų išleidimo ir perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) išreikalauti susitarimus / sandorius ir visus jų lydimuosius dokumentus, kurių pagrindu buvo perleisti 905 vienetai UAB (duomenys neskelbtini) akcijų UAB (duomenys neskelbtini) apie 2020 m. rugsėjo 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu naujai išleistus 1105 vienetus UAB (duomenys neskelbtini) akcijų; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises; uždrausti atsakovams be teismo arba be rašytinio ieškovės sutikimo naudotis jiems priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovams, nes sužinoję apie teismui pateiktą ieškinį akcijas gali perleisti tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės L. G. prašymą tenkino iš dalies. Minėta nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises. Uždrausti atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) be teismo arba be ieškovės sutikimo naudotis jam priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; uždrausti sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; kitos prašymo dalies netenkinti. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė vykdyti skubiai.
4. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Konstatavo, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
5. Teismas nustatė, kad atsakovai, turėdami galimybę disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis, kurios bendrosios nuosavybės teise iki šiol priklauso sutuoktiniams, priėmė sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimo, akcininko pirmumo teisės atšaukimo, veiklos objekto nustatymo, naujos redakcijos įstatų tvirtinimo, kuris iš esmės turi įtakos įmonės finansams ir vykdomai veiklai. Konstatavo, kad prieš tai nurodyti atsakovų veiksmai daro įtaką ir ieškovės turtinėms teisėms ir interesams.
6. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės turtinės teisės ir interesai, susiję su UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis, gali nukentėti.
7. Teismas nurodė, jog įvertinus tai, kad teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-205-793/2020 jau pritaikytos ir šiuo metu galioja laikinosios apsaugos priemonės atsakovui M. G., taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiant užtikrinti ieškovės finansinius interesus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) finansine padėtimi ir veiklos vykdymu, ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl ieškovės ieškinio (ne)pagrįstumo
8.1. Ieškovės ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą, UAB (duomenys neskelbtini) 905 vienetų akcijų perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) sandorį ir UAB 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes pareikšti teisės tokius reikalavimus reikšti neturinčio asmens ir praleidus senaties terminą juridinių asmenų organų sprendimams ginčyti, todėl neturi jokios perspektyvos būti patenkinti ir teismo turėjo būti prima facie įvertinti kaip preliminariai nepagrįsti, o tai yra vienas iš pagrindų atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokiems reikalavimams užtikrinti. Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus yra be motyvų.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymui
8.2. Ginčijamoje nutartyje nėra jokių argumentų dėl tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą ir nėra nurodyta jokių aplinkybių dėl to, kad atsakovai būtų išreiškę savo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti jiems priklausančias UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ar kitaip jas apsunkinti, priimti nuostolingus ar UAB „Gavera‘ nenaudingus sprendimus, pakenkti UAB (duomenys neskelbtini) finansiniams rezultatams ar pan.
8.3. Teismo argumentai yra nepagrįsti, teisiškai klaidingi. Iš teismo argumento, kad „atsakovai turi galimybę disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis, kurios bendrosios nuosavybės teise iki šiol priklauso sutuoktiniams“, yra akivaizdu, kad atsakovai niekaip negali turėti galimybės disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis, kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, t. y. neįmanoma vienam asmeniui disponuoti tuo, kas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui.
8.4. Po UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo padidinimo 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimo pagrindu ir naujų akcijų išleidimo atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs UAB (duomenys neskelbtini) akcijų kiekis (t. y. 100) išliko nepakitęs. Atsakovas M. G. nieko papildomai neįsigijo ir neperleido. Jis tokios galimybės ir neturėjo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-205-793/2020 jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
8.5. Šiuo metu atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) priklauso 1 900 paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, visos šios akcijos, UAB (duomenys neskelbtini) įgytos didinant UAB (duomenys neskelbtini) įstatinį kapitalą papildomais piniginiais įnašais, niekuomet nepriklausė nei atsakovui M. G., nei ieškovei, taip pat nėra ir niekuomet nebuvo įtrauktos į jų dalytino turto balansą santuokos nutraukimo byloje. Taigi, atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) gali disponuoti tik jai priklausančia UAB (duomenys neskelbtini) akcijų dalimi (1 900 vnt.), o atsakovas M. G. kartu su ieškove – jiems priklausančia UAB (duomenys neskelbtini) akcijų dalimi (100 vnt.).
8.6. Ginčijamos nutarties argumentas, kad „atsakovai turėdami galimybę, disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis, kurios bendrosios nuosavybės teise iki šiol priklauso sutuoktiniams, priėmęs sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimo, akcininko pirmumo teisės atšaukimo, veiklos objekto nustatymo, naujos redakcijos įstatą tvirtinimo, kuris iš esmės įtakoja įmonės finansus ir vykdomą veiklą“, prieštarauja protingumo principui, nes nėra nurodoma, kaip konkrečiai tokia įtaka gali būti padaryta. Be to, teismui konstatuojant, kad „atsakovų veiksmai daro įtaką ir ieškovės turtinėms teisėms ir interesams“, būtina nurodyti, kaip konkrečiai ta įtaka yra daroma ir kaip nukenčia ieškovės turtinės teisės ir interesai.
8.7. Ieškovė neįrodė realios grėsmės galbūt jai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nors pagal įrodinėjimo pareigos pasiskirstymo taisykles tai buvo ieškovės pareiga, todėl teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje gali pasunkėti arba tapti negalimas.
Dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių
8.8. Teismo pritaikytas draudimas sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra ir beprasmis, kadangi pagal Akcinių bendrovių įstatymą iš viso nėra galimybės sudaryti naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutarties. Naujų bendrovės akcijų išleidimo atveju yra sudaroma akcijų pasirašymo sutartis, o pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį gali būti parduodamos tik esančios apyvartoje (jau išleistos) akcijos, kurių emisijos kaina yra visiškai apmokėta. Teismo nustatytas draudimas sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra naikintinas vien dėl to, kad savo esme yra absoliučiai niekinis. Darant prielaidą, kad šis draudimas iš tikrųjų reiškia draudimą sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo sutartį 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pagrindu, 2020 m. rugsėjo 16 d. akcijų pasirašymo sutartis tarp atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl naujai išleistų 995 paprastųjų vardinių akcijų jau yra sudaryta ir šios sutarties gautų piniginių įnašų pagrindu padidintas UAB (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas 2020 m. spalio 5 d. yra įregistruotas Juridinių asmenų registre. Atsakovas M. G. savo teise įsigyti naujai išleidžiamų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nepasinaudojo ir nebeturi galimybių sudaryti akcijų pasirašymo sutarties. Dėl šių priežasčių teismo nustatytas draudimas sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra beprasmis ir niekaip neužtikrina ir negali užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų, nes jokių naujai ketinamų sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo ar pirkimo–pardavimo sutarčių tiesiog nėra.
8.9. Teismo pritaikytas draudimas UAB (duomenys neskelbtini) be teismo arba be ieškovės sutikimo naudotis jai priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis yra akivaizdžiai perteklinė priemonė ieškovės pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti. Tokios apimties draudimas, iš esmės paralyžiuojantis UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, neatitinka šioje byloje pareikštų materialinių reikalavimų esmės ir yra niekaip nesusijęs su ieškovei galbūt palankaus busimo teismo sprendimo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo įvykdymo apsauga, be pagrindo riboja įprastą UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, pažeidžia UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų teises, ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus.
8.10. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios turėtų būti skirtos žalos atsiradimo / padidėjimo prevencijai, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo, juolab kad teismas, taikydamas šias priemones, šį klausimą išsprendė vien formaliai, t. y. nevertindamas faktinių bylos aplinkybių, susijusių su žalos atsiradimo grėsme, ir dėl to be pakankamo pagrindo suvaržė ir byloje dalyvaujančių, ir nedalyvaujančių asmenų (UAB (duomenys neskelbtini) teises ir galimybes vykdyti veiklą.
8.11. Ginčijama nutartimi pritaikęs maksimaliai konservacinės ir prevencinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ne tik areštavęs UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, bet ir uždraudęs naudotis visomis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis visa įmanoma apimtimi, teismas taikė perteklines ieškinio užtikrinimo priemones ir pažeidė ekonomiškumo, proporcingumo, ir teisingumo principus. Teismas pažeidė reikalavimą nustatyti konkrečius ginčo akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo draudimus, nes pritaikius maksimalius suvaržymus ginčijama nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, kuriems priklauso 100 procentų visų akcijų, buvo iš viso eliminuoti iš UAB (duomenys neskelbtini) veiklos ir padaryta tiesioginė žala pačiai UAB (duomenys neskelbtini) kadangi visiškai negali veikti pats svarbiausias šios bendrovės organas – visuotinis akcininkų susirinkimas.
Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų
8.12. Ginčijamoje nutartyje nurodyta, kad areštuojamos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, tačiau iš šios nutarties neaišku, kas yra arešto objektas – ar yra areštuojamos UAB (duomenys neskelbtini) kaip juridiniam asmeniui priklausančios kitų bendrovių akcijos, ar UAB (duomenys neskelbtini) akcininkams priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, kas yra akivaizdus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 5 dalies 4 ir 7 punktų pažeidimas.
8.13. Iš ginčijamos nutarties nėra aišku, kam yra taikomas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų areštas. Ginčijamoje nutartyje nėra nurodytas areštuojamu akcijų kiekis ir kiti šias akcijas identifikuojantys duomenys.
8.14. CPK 267 straipsnis draudžia teismui priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Tuo tarpu ginčijama nutartimi pritaikyto draudimo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) naudotis jai priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis vykdymą pirmosios instancijos teismas padarė priklausomą nuo ieškovės. Tokiai sąlygai nustatyti ginčijamoje nutartyje nėra jokių argumentų.
9. Atskiruoju skundu atsakovas M. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nenurodė, kokią laikinąją apsaugos priemonę, numatytą CPK 145 straipsnyje, taiko, todėl tokia nutartimi teismas pažeidė nustatytą įpareigojimą ir imperatyvią taisyklę, kad teismas gali taikyti tik CPK ir kituose įstatymuose nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Motyvų, kurie leistų teismui taikyti išimtines, originalaus pobūdžio apsaugos priemones, teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenustatė ir apie jas nepasisakė.
9.2. Teismas padarydamas išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, neįvertino ieškinio, nes ieškinys yra grindžiamas ieškovės, kaip akcininkės, teisių pažeidimu. Tokios nutarties išvados akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų.
9.3. Atsakovas pažymi, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-205-793/2020 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir apribojo atsakovo, kaip akcininko, teises. Teigia, jog nuo šios nutarties įteikimo dienos, t. y. 2020 m. sausio 22 d., jokių nutartyje nustatytų ribojimų nėra pažeidęs, tai įrodo ir aplinkybė, kad ieškovė nuo nutarties priėmimo dienos nesikreipė į teismo antstolį dėl nutarties vykdymo, ir ieškovės kartu su ieškiniu pateikti 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. rugsėjo 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimų protokolai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad atsakovo M. G. „balsavimo teisės apribotos, todėl nebalsuojama“.
9.4. Ieškovė pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, kad atsakovai siektų turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar būtų atlikti kokie nors kiti veiksmai, įrodantys nesąžiningumą, o teismas nenustatė aplinkybės, kad yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
9.5. Teismas ginčijama nutartimi sukūrė situaciją, kai iš esmės suvaržė byloje jokiu statusu nedalyvaujančio juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) teises ir teisėtus interesus, nes, apribodamas akcininkų teises, teismas sukūrė situaciją, kai negali veikti byloje nedalyvaujančio juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini) – akcininkų susirinkimas, kurio kompetenciją nustato ieškovės pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 4.7 punktas. Todėl tokia nutartimi yra pažeidžiamas principas, kad laikinosios apsaugos priemonės nepadarytų atsakovui nuostolių ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Be to, teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos taip, kad nė vienai šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. G. prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė, be kitų aplinkybių, sudarančių ieškinio pagrindą, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) visos 100 procentų akcijų yra įsigytos santuokos metu. Ieškovė atsakovui M. G. įgaliojimo išdavusi nebuvo, sutikimo sudaryti naujai išleidžiamų akcijų pardavimo sandorį nebuvo davusi, taip pat nebuvo pateikusi atsisakymo savo pirmumo teisės įsigyti naujai išleidžiamas akcijas. Taip pat nurodė ir teisinį pagrindą, pateikė teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą dėl sutuoktinio teisių į akcijas, turto teisinio režimo ir jo valdymo.
10.2. Ieškovė ieškinyje nurodytas aplinkybes iš esmės pagrindė tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais, t. y. VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, santuokos nagrinėjimo bylą nagrinėjusių pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nustatytais faktais. Ieškovė pasirinko tinkamą pažeistų teisių gynybos būdą, reikšdama reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, t. y. ieškovė įrodė, kad ji turi reikalavimo teisę, duomenų, kad ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, nėra, todėl teismas turėjo pagrindą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
10.3. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos pažymi, kad pagal ieškovės pateiktus duomenis teismas nustatė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės turtinės teisės ir interesai, susiję su UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis, gali nukentėti. Minėtą išvadą teismas padarė įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus bei faktines aplinkybes.
10.4. Teismas, įvertinęs raštiniais įrodymais pagrįstus atsakovų veiksmus, kurie, ieškovės vertinimu, yra akivaizdžiai neteisėti, atlikti siekiant pasisavinti įmonės, kuri buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtą, nustatė, kad atsakovai, turėdami galimybę disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis, kurios bendrosios nuosavybės teise iki šiol priklauso sutuoktiniams, priėmė sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimo, akcininko pirmumo teisės atšaukimo, veiklos objekto nustatymo, naujos redakcijos įstatų tvirtinimo, kuris iš esmės turi įtakos įmonės finansams ir vykdomai veiklai. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad tai nurodyti atsakovų veiksmai daro įtaką ir ieškovės turtinėms teisėms ir interesams, kuriuos galima apsaugoti tik taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl atsakovo M. G. atskirojo skundo motyvų
10.5. Ieškovė teigia, kad atsakovui M. G. turėtų būti aišku ir suprantama, kad teismas ne tik nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus (motyvus), tačiau ir aiškiai nurodė, kokią laikinąją apsaugos priemonę taiko. Pats atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir apribojo jo kaip akcininko teises, vykdo. Todėl nesuprantama, kaip atsakovui Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis yra suprantama, jis jos teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo ir, kaip nurodo, ją vykdo, tačiau iš esmės tokio pat pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikymo UAB (duomenys neskelbtini) atsakovas nebesupranta.
10.6. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiu, jog „teismas sukūrė situaciją, kai iš esmės suvaržė byloje jokiu statusu nedalyvaujančio juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) teises ir teisėtus interesus, nes, apribodamas akcininkų teises teismas sukūrė situaciją, kai negali veikti byloje nedalyvaujančio juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimas, kurio kompetenciją nustato ieškovės pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 4.7 punktas“, kadangi teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB (duomenys neskelbtini) teisės nebuvo apribotos. Taikytomis apsaugos priemonėmis yra būtent apribotos UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės UAB (duomenys neskelbtini) teisės, kurios iš esmės visa apimtimi yra ginčijamos nagrinėjamoje byloje.
Dėl UAB (duomenys neskelbtini) atskirojo skundo motyvų
10.7. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) atskirojo skundo 1–7 pastraipų ieškovė pažymi, kad ginčijamos nutarties motyvuojamąja ir rezoliucine dalimis yra aiškiai ir tiksliai nurodyta, kas yra areštuojama – UAB (duomenys neskelbtini) akcijos, ir kuriam asmeniui tai yra taikoma.
10.8. Ieškovė nesutinka su UAB (duomenys neskelbtini) nurodytu argumentu, kad nėra nurodytas areštuotų akcijų kiekis, teigia, kad teismas nutartyje aiškiai nurodė, „kad areštuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises. <....> Uždrausti sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pirkimo – pardavimo sutartį“, t. y. visas tiek esamas, tiek ir naujai išleidžiamas, jei tokios būtų iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
10.9. Ieškovė su atskirojo skundo 17–37 pastraipose pateiktais motyvais dėl ieškinio pagrįstumo nesutinka ir pastebi, kad UAB (duomenys neskelbtini) gali turėti savo nuomonę dėl ginčo dalyko, dėl konkrečių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, tačiau galutinį sprendimą priims teismas tuomet, kai ištirs visus įrodymus, ir teismas galės išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju teismas preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą, įvertino pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, nustatė, kad yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o dėl akcinių bendrovių įstatymo nuostatų, CK nuostatų taikymo spręsdamas ginčą teismas pasisakys iš esmės išnagrinėjęs ginčą.
10.10. Ieškovė sutinka, kad yra apribotos atsakovo kaip akcininko teisės, ir pažymi, kad būtent toks ir yra laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, nes patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus UAB (duomenys neskelbtini) nebus UAB (duomenys neskelbtini) akcininke.
10.11. UAB (duomenys neskelbtini) be deklaratyvių teiginių, nepateikia jokių duomenų, kad teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis realiai yra pažeidžiamos jos teisės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
15. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – informacijos iš Lietuvos teismų elektorinių paslaugų portalo kopiją; informacijos apie Juridinių asmenų registrui pateiktus ir įregistruotus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus kopiją; 2020 m. sausio 9 d. akcijų pasirašymo sutarties skaitmeninę kopiją; 2020 m. rugsėjo 16 d. akcijų pasirašymo sutarties skaitmeninę kopiją; UAB (duomenys neskelbtini) įstatų skaitmeninę kopiją; 2020 m. sausio 9 d. mokėjimo nurodymo kopiją; 2020 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymo kopiją. Nors apeliantė pridėti šių naujų duomenų prie apeliacinės bylos medžiagos neprašo, tačiau juos prie savo procesinio dokumento pridėjo. Tokiu atveju spręstina, kad apeliantės tikslas yra nurodytų duomenų pridėjimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas, taigi apeliacinės instancijos teismas apsvarsto naujų įrodymų priėmimo klausimą.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantės pateikti įrodymai jau yra nagrinėjamoje civilinėje byloje (DOK-10937), todėl remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) kartu su atskiruoju skundu pateikti papildomi įrodymai nepriimami.
17. 2021 m. balandžio 15 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės pateiktas papildomas įrodymas – patikslintas ieškinys. Ieškovė nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi nusprendė sujungti civilinę bylą Nr. e2?2048?991/2021 su civiline byla Nr. e2?2036?1067/2021 į vieną bylą (Nr. 2036?1067/2021). Teismui sujungus bylas, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, patikslinant ieškinio dalyką, kurio būsimo vykdymo užtikrinimui teismas yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi apeliacinės instancijos teismui bylą perduota nagrinėti iki patikslinto ieškinio pateikimo, ieškovė teismui pateikia patikslintą ieškinį. Pažymėtina, jog patikslintas ieškinys yra nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl tokia informacija apeliacinės instancijos teismui yra prieinama. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė nenurodė kokią reikšmę pateiktas įrodymas turi su nagrinėjamu apeliacinės instancijos teisme klausimu. Tokio ryšio nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateiktas dokumentas nepriimamas kaip nesusijęs su apeliacijos dalyku.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
18. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galbūt bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, turi būti įvertinamas konkretaus ieškinio materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti ekonomiškos, proporcingos bei nevaržyti atsakovo teisių labiau, nei būtina ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).
20. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
21. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė šių abiejų sąlygų egzistavimą, todėl jos prašymą tenkino iš dalies ir UAB (duomenys neskelbtini) taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, uždrausdamas jas parduoti ar kitaip perleisti, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises; uždraudė atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) be teismo arba be ieškovės sutikimo naudotis jai priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; uždraudė sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.
22. Byloje taikius minėtas laikinąsias apsaugos priemones atskiraisiais skundais ginčijamas abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kiekvienos iš jų atskirai.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
23. Apeliantai atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantai įrodinėja ieškinio nepagrįstumą remdamiesi tokiais pagrindiniais argumentais: ieškinys yra grindžiamas ieškovės, kaip akcininkės, teisių pažeidimu, o tokios nutarties išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų; ieškinio reikalavimai nepagrįsti, nes pareikšti teisės tokius reikalavimus reikšti neturinčio asmens ir praleidus senaties terminą juridinių asmenų organų sprendimams ginčyti, todėl neturi jokios perspektyvos būti patenkinti; ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiais UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus yra be motyvų.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų atskirųjų skundų argumentai šiame bylos proceso etape patys savaime nelemia vertinimo, kad ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį.
25. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
27. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti išvados, jog ieškinio reikalavimai dėl vienintelio akcininko sprendimo, akcijų perleidimo sandorio, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiais, pareikšti apeliantams, yra akivaizdžiai negalimas ieškovės teisių gynimo būdas. Pirmiau šioje nutartyje aptarti atskirojo skundo argumentai priskirtini argumentams dėl ginčo esmės, o tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, analizės bei įvertinimo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas ieškinio patenkinimui nėra aktualus. Kai sprendžiama dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, pakanka tik patikrinti, ar ieškinys yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar argumentai pagrindžiami įrodymais.
28. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad ieškinys pareikštas praleidus senaties terminą juridiniu asmenų organų sprendimams ginčyti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie argumentai gali būti vertinami tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o teismas ieškinio senatį taiko tik tada, kai ginčo šalis reikalauja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis).
29. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
30. Kita būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).
31. CPK
nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Teismų praktikoje pažymima, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. 32. Ieškovė grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui motyvavo tuo, kad atsakovai M. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) iki teismo nutarties priėmimo momento galbūt sudarė ginčo akcijų perleidimą UAB (duomenys neskelbtini) ir tariamas naujasis akcininkas šiuo metu priiminėja sprendimus, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, susijusius su įmonės veikla. UAB (duomenys neskelbtini) vienašališkai priėmė ginčijamą sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, neatsižvelgdama į draudimus, nustatytus Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartyje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Teigė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių UAB (duomenys neskelbtini) gali parduoti visa įmonės turtą, sudaryti kredito sutartis ar net perleisti visas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, kurias šiuo metu turi, tretiesiems asmenims, ir būsimas teismo sprendimas būtų nebeįvykdomas.
33. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai, turėdami galimybę disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis, kurios bendrosios nuosavybės teise iki šiol priklauso sutuoktiniams, priėmė sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimo, akcininko pirmumo teisės atšaukimo, veiklos objekto nustatymo, naujos redakcijos įstatų tvirtinimo, kuris iš esmės turi įtakos įmonės finansams ir vykdomai veiklai. Konstatavo, jog atsakovų veiksmai daro įtaką ir ieškovės turtinėms teisėms ir interesams. Teismas padarė išvadą, jog egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės turtinės teisės ir interesai, susiję su UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis, gali nukentėti.
34. Atskiruosiuose skunduose teigiama, kad ieškovė neįrodė realios grėsmės galbūt jai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, o teismas nenustatė aplinkybės, kad yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ginčijamoje nutartyje nėra jokių argumentų dėl tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą ir nėra nurodyta jokių aplinkybių dėl to, kad atsakovai būtų išreiškę savo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti jiems priklausančias UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ar kitaip jas apsunkinti, priimti nuostolingus ar UAB (duomenys neskelbtini) nenaudingus sprendimus, pakenkti UAB (duomenys neskelbtini) finansiniams rezultatams ar pan. Taip pat teigiama, kad ieškovės deklaratyvūs teiginiai dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, naudojantis neleistinu teisių gynimo būdu.
35. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra status quo, t. y. faktiškai susiklosčiusios padėties išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, juolab kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį arba pripažinti asmeniui kurias nors teises (CK 1.138 straipsnio 1 ir 2 punktai).
36. Teismų praktika dėl akcininko turtinių ir neturtinių teisių ribojimo yra aiški ir išplėtota – jos taikytinos tik išimtiniais atvejais, užtikrinant šiomis procesinėmis ieškiniu pareikštų reikalavimų apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų įgyvendinimą (užtikrinant teismo sprendimo įvykdymą), kai egzistuoja realus jų taikymo pagrindas – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis byloje Nr. 2-1971/2013).
37. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiais: 2020 m. sausio 9 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimo, naujų 905 vienetų akcijų išleidimo ir perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) 905 vienetų akcijų perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) sandorį; 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) įstatinio kapitalo didinimo, naujų 1105 vienetų akcijų išleidimo ir perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) išreikalauti susitarimus / sandorius ir visus jų lydimuosius dokumentus, kurių pagrindu buvo perleisti 905 vienetai UAB (duomenys neskelbtini) akcijų UAB (duomenys neskelbtini) apie 2020 m. rugsėjo 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu naujai išleistus 1105 vienetus UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tinkamu teismo sprendimo įvykdymu, darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės susijusios tiek su ieškovės, tiek su atsakovų ir UAB (duomenys neskelbtini) interesais.
38. UAB (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde teigiama, kad nutartyje nėra nurodyti asmenys, kuriems priklausančios akcijos buvo areštuotos, t. y. nenurodyta, ar laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos atsakovams (ar vienam jų). Jei laikinosios apsaugos priemonės ginčijama nutartimi buvo pritaikytos abiem atsakovams, tuomet atsakovui M. G. laikinosios apsaugos priemonės (jam priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini) akcijų areštas) pritaikytos pakartotinai. Byloje nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-205-793/2020) iš dalies tenkino ieškovės prašymą ir atsakovui M. G. taikė laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. areštavo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, uždrausdamas jas parduoti ar kitaip perleisti, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises; uždraudė atsakovui M. G. be teismo arba be ieškovės sutikimo naudotis jam priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; uždraudė sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su ieškove, jog ginčijamos nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse aiškiai ir tiksliai nurodyta, kas yra areštuojama – UAB (duomenys neskelbtini) akcijos ir asmuo, kuriam tai yra taikoma – „uždraudžiant atsakovui UAB (duomenys neskelbtini).
39. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, jog iš pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) įstatų, UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad teisę įsigyti visą naujai išleidžiamų 905 paprastųjų vardinių akcijų emisiją, kurios nominali vertė 28,90 Eur, įgyja UAB (duomenys neskelbtini) už akcijas sumoka 26 208,80 Eur piniginiu įnašu; bendrovės įstatinis kapitalas yra 29 104,80 Eur, t. y. padidintas iki 1005 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė lygi 28,96 Eur. Ieškovė nurodė, kad visos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos iki ginčijamo sprendimo priėmimo priklausė ieškovei ir atsakovui M. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. G. 2020 m. vasario 3 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) vienintelio akcininko duomenis, kadangi nuo 2020 m. sausio 20 d. bendrovės akcijos priklauso ne vienam akcininkui. UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. vasario 3 d. M. G. atšauktas iš UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovo pareigų ir nauju administracijos vadovu paskirtas V. P., kuris įgaliotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašyti darbo sutarties nutraukimą / sudarymą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovės direktorius V. P. įgaliotas informuoti JAR apie sprendimo didinti bendrovės įstatinį kapitalą priėmimą, dėl pirmumo teisės atšaukimo, pasirašyti naują bendrovės įstatų redakciją, kitus reikalingus dokumentus, pateikti reikiamus dokumentus notarui bei JAR tvarkytojui, įregistruoti naują UAB (duomenys neskelbtini) įstatų redakciją ir registracijos duomenų pasikeitimus JAR ir atlikti veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
40. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors iš esmės UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, lieka 100 vnt., tačiau faktiškai, padidinus įmonės įstatinį kapitalą ir išleidus papildomą skaičių akcijų, jas perleidus UAB (duomenys neskelbtini) yra sumažintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų akcijų kiekis, kadangi valdoma ne 100 proc. įmonės akcijų, o tik 5 proc.
41. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus ieškovės byloje pareikštus reikalavimus ir tai, kad sumažėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų akcijų skaičius procentine išraiška (kas turi įtakos ir minėtų akcijų bendrai vertei), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą, perleidimą, jų įkeitimą ar kitokį apsunkinimą, ieškovės turtinės teisės ir interesai, susiję su UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis, gali nukentėti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė įrodė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
42. Atskirajame skunde UAB (duomenys neskelbtini) teigia, kad teismo pritaikytas draudimas UAB (duomenys neskelbtini) be teismo arba be ieškovės sutikimo naudotis jai priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, yra akivaizdžiai perteklinė priemonė ieškovės pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti. Tokios apimties draudimas, iš esmės paralyžiuojantis UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, neatitinka šioje byloje pareikštų materialinių reikalavimų esmės ir yra niekaip nesusijęs su ieškovei galbūt palankaus busimo teismo sprendimo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo įvykdymo apsauga, be pagrindo riboja įprastą UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, pažeidžia UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų teises, ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus.
43. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi užtikrinti, kad laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržytų nė vienos iš proceso šalių teisių daugiau, nei būtina jų taikymu siekiamam tikslui įgyvendinti. Net ir esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios mažiausiai varžo asmens, kuriam jos taikomos, veiklą.
44. Akcijų, kaip specifinės turto rūšies, ypatumai lemia tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką, todėl teismui konstatavus būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti, teismo nutartyje turi būti nustatyti konkrečių ginčo akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo draudimai. Be to, kiekvienu konkrečiu atveju ir ypač spręsdamas ribojimų naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis nustatymo klausimą, teismas turi apsvarstyti ir įvertinti, ar šie ribojimai atitinka konkrečios bylos faktines aplinkybes. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, į tai, kad būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-244-464/2020).
45. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme 15 straipsnyje nurodytosios tokios akcininko turtinės teisės: 1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą); 2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų; 3) neatlygintinai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, ir šio įstatymo 471 straipsnyje nustatytu atveju; 4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti; 5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio; 6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį; 7) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises.
46. Neturtinės akcininko teisės išvardytos to paties įstatymo 16 straipsnyje: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; 3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 4) gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę; 5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais; 6) gauti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 89 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją apie akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje; 7) kitos šio ir kitų įstatymų nustatytos neturtinės teisės.
47. Skundžiama nutartimi pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, t. y. ne tik areštavus akcijas, bet ir uždraudus UAB (duomenys neskelbtini) be teismo arba be ieškovės sutikimo naudotis jai priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis taikyta perteklinė priemonė ieškinio reikalavimams užtikrinti, o tai neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų.
48. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi, be kitų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat uždraudė sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.
49. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini) jau taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą, perleidimą, jų įkeitimą ar kitokį apsunkinimą, taip pat perleidimą ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises, uždraudimas UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį yra perteklinė priemonė. Pažymėtina, jog, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, draudžiančioms bet kokius UAB (duomenys neskelbtini) veiksmus, kuriais būtų padaryta neigiama įtaka UAB (duomenys neskelbtini) akcijoms, UAB (duomenys neskelbtini) pažeidžiant nustatytus apribojimus gali būti pagrindas spręsti dėl baudos skyrimo, bet ne pagrindas taikyti perteklines laikinąsias apsaugos priemones. Esant šioms aplinkybėms, laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį – naikintina.
50. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti pakanka UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų arešto, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises. Tokiu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartis keistina, panaikinant perteklinius draudimus, kuriais UAB (duomenys neskelbtini) uždrausta: be teismo arba be ieškovės sutikimo naudotis jai priklausančių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pat kitomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir UAB (duomenys neskelbtini) įstatuose numatytomis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; sudaryti UAB (duomenys neskelbtini) naujai išleidžiamų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
51. Apeliantė nurodo, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis faktiškai yra be motyvų, galinčių patvirtinti realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi vien tai, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, iš esmės sutiko su ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytais argumentais, taip pat tiksliai neidentifikavo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui pagrindo, nesudaro pagrindo išvadai, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
52. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
53. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
54. Šalims išaiškintina, kad joms yra neribojama galimybė pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti šiuo metu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei aktualesni ir išsamesni nei apeliacinės instancijos teismo turimi duomenys leistų daryti kitokią išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės L. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančias uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) akcijas, uždraudžiant jas parduoti ar kitaip perleisti, jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, taip pat perleisti ar kitaip apriboti ginčo akcijų suteikiamas teises.
Kitą prašymo dalį atmesti“.
Teisėja Albina Pupeikienė