Civilinė byla Nr. e2-101-1156/2023

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-03333-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.1.4; 2.6.11.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.11

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 30 d.

Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,

sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei,

dalyvaujant ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Saurinta“ atstovui Dainiui Paviloniui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euromiškas“ atstovui Aleksandrui Zigmantavičiui, advokatui Viliui Malinauskui,

trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurinta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euromiškas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje E. G..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2020 m. lapkričio 19 d. teismo rūmuose priimtas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saurinta“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. lapkričio 19 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-11478-617/2020, kuriuo nutarė išieškoti iš UAB „Euromiškas“ 27 830 Eur skolos, 157 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo UAB „Saurinta“ naudai (1 t., b. l. 1, 2). Kitą darbo dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 20 d., procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkei per EPP (1 t., b. l. 5–6). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pažymėta, kad teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 11 d. 2020 m. gruodžio 21 d. teismo rūmuose gautas UAB „Euromiškas“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje ir priimti skolininkės prieštaravimus (1 t., b. l. 8–10). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 19 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje (1 t., b. l. 20–22), priimti skolininkės prieštaravimai ir nustatytas terminas pareikšti civilinį ieškinį. 2021 m. vasario 11 d. teisėjos rezoliucija priimtas ieškinys ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi panaikintas 2020 m. lapkričio 19 d. teismo įsakymas (1 t., b. l. 31).

2.       Ieškovė UAB „Saurinta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Euromiškas“ 27 830 Eur dydžio skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško reikalavimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 26–29). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė pardavė atsakovei traktorių „Valtra T193H“ su manipuliatoriumi ir išrašė sąskaitą faktūrą, kurios atsakovė neapmokėjo.

3.       Atsakovė UAB „Euromiškas“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 34–36). Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė atsiskaitė už traktorių 27 830 Eur sumą sumokėdama E. G.. Pateikė kasos pajamų orderio Nr. KPO2019/04/30 kopiją, kuriame nurodoma, kad UAB „Saurinta“ kasininkas E. G. iš UAB „Euromiškas“ gavo 27 830 Eur pagal 2019 m. balandžio 30 d. sąskaitą Nr. SAUR61.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2496-405/2021, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 800 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 93–95). Nesutikdama su priimtu sprendimu ieškovė UAB „Saurinta“ padavė apeliacinį skundą (1 t., b. l. 103–107), kurį išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (1 t., b. l. 130–134, 138–142).

5.       Bylą iš naujo nagrinėjant apylinkės teisme ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė įsigijo traktorių iš E. G.. E. G. pažįsta kaip verslininką, prekiaujantį technika. Užsiminė jam apie tai, kad nori parduotu traktorių, E. G. padėjo surasti traktoriaus pirkėją. Kai E. G. pasakė, kad „turi pirkėją“, norintį pirkti išsimokėtinai (sumokant visą sumą per 12 mėn.), padavė jam traktoriaus dokumentus ir PVM sąskaitą faktūrą. E. G. nėra jo įmonės darbuotojas, jam taip pat nebuvo suteikti įgaliojimai pasirašyti sutartis UAB „Saurinta“ vardu ar priimti pinigus. Nesulaukęs pinigų kreipėsi į teismą dėl skolos priteisinimo, nes už traktorių iki šiol negavo jokių pinigų.

6.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo įmonė nuo 2015 m. nuomojasi traktorių iš E. G., todėl turėjo visus traktoriaus dokumentus. Visais su traktoriumi susijusiais klausimais bendraudavo tik su E. G.. 2019 m. traktorių nusipirko, E. G. elektroniniu paštu atsiuntė PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį. Jis paprašė kasininkės išmokėti jam 27 830 Eur sumą grynais, tam kad atsiskaitytų su E. G. pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Matė, kad sąskaita išrašyta ieškovės UAB „Saurinta“, manė, kad tai E. G. įmonės pavadinimas. Kai E. G. atvyko į biurą, atspausdino atsiųstus dokumentus, pasirašė PVM sąskaitoje faktūroje, padavė E. G. pinigus ir jis pasirašė kasos pajamų orderyje, kad gavo pinigus. Turėdamas visus būtinus dokumentus traktorių perregistravo savo įmonės vardu. Už traktorių atsiskaitė su E. G., jei jis pinigų neperdavė ieškovei, tuomet jie turėtų šį klausimą spręsti tarpusavyje. Nekilo įtarimų, kad E. G. nėra šio traktoriaus savininkas ar kitas asmuo, turintis įgaliojimus tvarkyti šiuos klausimus, nes ilgą laiko tarpą (nuo 2015 m.) bendravo tik su E. G., jis rūpindavosi traktoriaus draudimu.

7.       E. G.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

8.       Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, todėl kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Visų pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022, 73 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-313/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl šios priežasties teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, jo patikimumą, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-313/2023, 27 punktas). Bylose dėl skolos priteisimo ieškovė turi pareigą įrodyti skolos egzistavimą, o atsakovei tenka pareiga leistinais įrodymais paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes.

9.       Iš proceso dalyvių paaiškinimų bei teismui pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad nuo ne vėliau kaip 2016 m. E. G. jam priklausantį traktorių „Valtra T193H“ su manipuliatoriumi nuomojo Aleksandro Zigmantavičiaus vadovaujamai įmonei UAB „LEX WOOD LT“. E. G. 2017 m. liepos 20 d. jam priklausantį traktorių pardavė ieškovei UAB „Saurinta“, su galimybe UAB „LEX WOOD LT“ ir toliau naudotis traktoriumi. Rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tik išrašyta 2017 m. liepos 20 d. PVM sąskaita faktūra (2 t., b. l. 43). Norėdamas parduoti traktorių UAB „Saurinta“ vadovas Dainius Pavilonis paprašė E. G. surasti pirkėją. E. G. pasiūlė traktorių pirkti A. Z., nes jis ilgą laiką juo naudojosi, šis sutiko pirkti traktorių už 27 830 Eur sumą. Rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovė UAB „Saurinta“ 2019 m. kovo 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61. Šiuo metu traktorius yra registruotas atsakovės UAB „Euromiškas“ vardu, registracijos dokumentuose nuosavybės įgijimo pagrindu nurodyta 2019 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SAUR61 (DOK-30249).

10.       Nors tarp šalių nebuvo pasirašyta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009 ir kt.), PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas – traktorius „Valtra T193H“ su manipuliatoriumi – perduotas atsakovei, ji juo naudojasi, net yra įregistravusi savo vardu (DOK-30243). Konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai santykiai.

11.       Ieškovė tvirtina, kad E. G. niekada nebuvo ieškovės UAB „Saurinta“ darbuotojas (1 t., b. l. 100), šią aplinkybę patvirtino ir E. G., tačiau, teismas pažymi, kad tiek pirmąkart nagrinėjant bylą, tiek ją nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, ieškovės atstovas nurodė, kad paprašė E. G. surasti pirkėją, E. G. surado traktoriaus pirkėją ir su juo derino sutarties sąlygas, t. y., jo teigimu, pirkėjas norėjo traktorių pirkti išsimokėtinai, jo vertę sumokant per vienus metus, jis tam neprieštaravo. E. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad ieškovės prašymu padėjo surasti pirkėją, net pirkėjo (atsakovės) pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą grąžino ieškovei. Nors ieškovė ir trečiasis asmuo tvirtina, kad E. G. nebuvo įgaliotas ieškovės UAB „Saurinta“ vardu veikti su trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad E. G. dar 2017 m. liepos 20 d. pardavė traktorių ieškovei, tačiau jis ir toliau bendravo su A. Z. dėl traktoriaus draudimo, siųsdavo jam dokumentus, ragindavo atlikti mokėjimus Tai patvirtina 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. kovo 12 d. elektroniniai laiškai, rašyti iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 3–4, 5, 6–9). Toks pats bendravimas tarp atsakovės ir E. G. vyko ir tuo metu, kai traktorius nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui (2 t., b. l. 10–27). Pastebėtina ir tai, kad 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2019 m. kovo 12 d. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo siunčiami dokumentai pavadinimu „SAURINTA“ (2 t., b. l. 3–4, 5, 6–9). Atsakovės direktorius viso proceso metu (tiek pirmąkart, tiek ir iš naujo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) aiškino, kad visais klausimais, susijusiais su traktoriumi, jis bendravo tik su E. G.. Ieškovės atstovas neneigia, kad jis, kiti UAB „Saurinta“ darbuotojai ar įgalioti asmenys nebendravo su atsakove, nederino traktoriaus pirkimo-pardavimo sąlygų. Be to, E. G. teisme patvirtino, kad elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Nors trečiasis asmuo tvirtino, kad jis nerašė 2019 m. gegužės 23 d. elektroninio laiško, išsiųsto iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuriame rašoma: „Labas. // Gaudyk saskaita ir orderi. // beliko isregistruoti.“, prie kurio pridėti dokumentai pavadinimu „SAUR61“ ir „KPO“. Jis taip pat negalėjo nurodyti, kas kitas galėjo iš jo pašto dėžutės parašyti šį laišką, nes kartu su juo gyvenantys šeimos nariai (žmona bei sūnus M.) į verslo reikalus nesikiša, iš jo pašto dėžutės niekam nerašo. Jis taip pat neprisimena, jog būtų gavęs pranešimų apie tai, kad buvo įsilaužta į jo pašto dėžutę, t. y. kad prie jos būtų prisijungę pašaliniai asmenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 m. gegužės 23 d. elektroninio laiško turinys, jo tekstas yra itin lakoniškas, parašytas be lietuviškų raidžių, kaip ir kiti byloje esantys elektroniniai laiškai, siųsti iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių rašymo E. G. neneigia. 

12.       Įvertinus visumą duomenų, daroma išvada, kad E. G. veikė kaip ieškovės UAB „Saurinta“ atstovas santykiuose su atsakove derinant traktoriaus naudojimo bei pirkimo-pardavimo sandorio sąlygas. Atsakovė galėjo pagrįstai manyti, kad E. G. yra įgaliotas asmuo tvarkyti su šiuo konkrečiu traktoriumi susijusius klausimus, nes tiek 2018 m. lapkričio 22 d., tiek 2019 m. kovo 12 d., tiek ir 2019 m. gegužės 23 d. elektroniniu laišku trečiasis asmuo E. G. siuntė dokumentus, susijusius su traktoriumi, šiuose laiškuose taip pat būdavo sprendžiami finansiniai klausimai (raginama atlikti mokėjimus), siunčiamuose dokumentuose būdavo nurodytas ieškovės, t. y. UAB „Saurinta“ pavadinimas. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. gegužės 23 d. elektroniniu laišku siųstas dokumentas, pavadinimu „SAUR61“, yra ieškovės 2019 m. balandžio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. SAUR61, t. y. griežtos formos buhalterinis dokumentas tik be rankraštinių įrašų, t. y. parašų. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl asmuo, neturintis jokių sąsajų su juridiniu asmeniu, disponuoja UAB „Saurinta“ buhalteriniais dokumentais. Aplinkybę, kad jis yra faktinis UAB „Saurinta“ atstovas, patvirtina ir tai, kad atsakovės vadovo ir trečiojo asmens bendravimas tęsėsi ne vienerius metus, per šį laiko tarpą nekilo jokių nesklandumų.

13.       Šiuo konkrečiu atveju, bendravimas elektroniniu paštu, kai tokiu būdu E. G. siunčia dokumentus Aleksandrui Zigmantavičiui (t. y. atsakovės bei UAB „LEX WOOD LT“ vadovui), vertintinas kaip verslo praktika, nusistovėjusi tarp jų, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad toks bendravimas vyko nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. (2 t., b. l. 20–22).

14.       Sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, kylančiuose įvairių sutarčių pagrindu, PVM sąskaitos faktūros vertintinos kaip dokumentai, kuriais kreditorius įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju ieškovė UAB „Saurinta“ 2019 m. kovo 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61. 

15.       Ieškovės teigimu, atsakovė neatsiskaitė už traktorių pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61 ir liko skolinga 27 830 Eur sumą, tuo tarpu atsakovė UAB „Euromiškas“ tvirtina, kad E. G. elektroniniu paštu, iš pašto (duomenys neskelbtini), atsiųstą PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61 apmokėjo, kai šis atvyko į biurą jam perduodant 27 830 Eur sumą grynais pinigais. Gavęs pinigus E. G. pasirašė kasos pajamų orderyje Nr. KPO2019/04/30. E. G. tvirtina, kad pinigų negavo, nes nebuvo įgaliotas juos paimti. Ieškovės bei trečiojo asmens teigimu, kasos pajamų orderis suklastotas. Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAUR61, taip pat dėl kasos pajamų orderio autentiškumo.

16.       Siekiant įvertinti ar kasos pajamų orderyje Nr. KPO2019/04/30 pasirašė E. G., ar orderyje yra dokumento klastojimo požymių, 2022 m. liepos 25 d. nutartimi buvo paskira ekspertizė (2 t., b. l. 84–86) ir gauti du ekspertizės aktai (2 t., b. l. 180–182, 193–195). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 23 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad kasos pajamų orderyje Nr. KPO2019/04/30 eilutėje „Gavo kasininkas“ esantis parašas pasirašytas kitu rašikliu nei šalia jo esantis įrašas „E. G.“; nustatyti, ar kasos pajamų orderyje Nr. KP02019/04/30 eilutėje „Gavo kasininkas“ esantis parašas yra techniškai padirbtas, negalima, nes paraše esančių sulėtinto tempo požymių tokiai išvadai nepakanka; kasos pajamų orderyje Nr. KP02019/04/30 pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra, kasos pajamų orderyje Nr. KPO2019/04/30 eilutėje „Priimta iš“ ir „Gavo kasininkas“ esantys parašai ir įrašai parašyti ant išspausdinto teksto, t. y. neįprasto rekvizitų atlikimo eiliškumo, kad įrašai atlikti prieš spausdinant tekstą spausdinimo įrenginiu, nėra (2 t., b. l. 193–195). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. spalio 21 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad kasos pajamų orderyje Nr. KPO2019/04/30, eilutėje „Gavo kasininkas“ esantį įrašą „E. G.“ parašė ne E. G., nustatyti, ar šalio minėto įrašo yra E. G. parašas nėra galimybės, nes yra parašo sutapimų ir skirtumų, tačiau požymių visuma nesudaro požymių visumos, kad būtų pateikiama teigiama ar neigiama išvada dėl parašo trumpumo ir paprastumo (2 t., b. l. 180–182). Taigi ekspertizės aktas Nr. 11-2225 (22) paneigė ieškovės bei trečiojo asmens argumentus, kad kasos pajamų orderis yra suklastotas, nes teismo ekspertai nustatė, kad jame nėra pirminio turinio rekvizitų pakeitimų, kasos pajamų orderis Nr. KPO2019/04/30 buvo pirmiau atspausdintas, tik po to jame padaryti rankraštiniai įrašai. Tai iš esmės patvirtina atsakovės atstovo paaiškinimus, kad E. G. elektroniniu paštu atsiųstas kasos pajamų orderis ir sąskaita buvo atspausdinti A. Z. biure, po to pasirašyti, bei rašytinius įrodymus, iš kurių pamatyti, kad 2019 m. gegužės 23 d. elektoriniu paštu E. G. atsiuntė dokumentus, kurių pavadinimai sutampa su buhalterinių dokumentų pavadinimais.

17.       Pažymėtina, kad ekspertizės aktas ar ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Tai reiškia, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-313/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors E. G. tvirtina, kad kasos pajamų orderyje jis nepasirašė, ekspertai, pateikdami ekspertizės aktą Nr. 11-1842(22), negalėjo atsakyti į klausimą ar kasos pajamų orderyje esantis parašas yra E. G. ar ne, nes yra E. G. ir orderyje esančio parašo sutapimų bei skirtumų, bet dėl parašo trumpumo ir paprastumo požymių visuma nėra pakankama išvadai pateikti. O tai reiškia, kad ekspertai nepatvirtino E. G. argumentų, kad kasos pajamų orderyje Nr. KPO2019/04/30 esantis parašas yra ne E. G.. Nors ekspertai negalėjo suformuluoti kategoriškos išvados, teismas pažymi, kad ekspertai nustatė šiuos bendrųjų požymių sutapimus: parašų transkripcija, rišlumas, dydis, nuolinkis, taip pat sutampa parašų išsidėstymas blanko eilutės atžvilgiu, iš specialiųjų požymių sutampa pagrindinių kilpinių judesių išsidėstymas ir ištęstumai. Teismo vertinimu, ekspertų nustatyti nesutapimai: judesių tempas, judesių pradžios forma, judesių užtęstumas ir išsidėstymas rašant parašo pabaigą, judesių forma jungiant vertikalią ir horizontalią kilpas: tiriamajame apvalia nedidele kilpa, o pavyzdžiuose kampu, pereinančiu į lankinį judesį arba lankiniais judesiais, gali būti paaiškinami tuo, kad, anot atsakovės, pasirašant asmenys kalbėjosi, todėl galimi tam tikri rašymo sulėtėjimai. Be to, įvertinus byloje esančius E. G. parašo pavyzdžius, matyti, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-751-803/2021 2021 m. spalio 18 d. pateikti parašo pavyzdžiai (2 t., b. l. 170–175, 176) bei kitose byloje esantys E. G. parašai (2 t., b. l. 163, 167, 168) itin skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje pateiktų rašysenos ir parašo pavyzdžių (2 t., b. l. 99–115), kitose byloje esantys E. G. parašai yra vizualiai itin panašūs į parašą, esantį kasos pajamų orderyje Nr. KPO2019/04/30 (2 t., b. l. 94).

18.       Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus atsakovės argumentų, daroma išvada, kad kasos pajamų orderyje Nr. KPO2019/04/30 esantis parašas patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 27 830 Eur sumą E. G.. O nustačius trečiojo asmens atliktus veiksmus: po traktoriaus pardavimo ieškovei E. G. ir toliau rūpinosi klausimais, susijusiais su traktoriumi, jo draudimu, draudimo įmokų mokėjimu, pats pasiūlė atsakovei pirkti traktorių (oferta), pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo procese išimtinai tik E. G. kaip traktoriaus pardavėjas (jo atstovas) bendravo su atsakove, jis atsiuntė PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, pats 2029 m. gegužės 23 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad beliko tik išregistruoti, o tai reiškia, kad sandoris įvykdytas ir visos sandorio šalys atliko visus veiksmus pagal pirkimo-pardavimo sandorį (t. y. pardavėjas perdavė daiktą, o pirkėjas jį priėmė ir atsiskaitė su pardavėju) nėra pagrindo vertinti, kad E. G. neturėjo įgaliojimų priimti pinigų iš atsakovės. Trečiojo asmens argumentai apie Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnio nuostatų nesilaikymą, t. y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos neinformavimas apie atliktą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, viršijantį 15 000 Eur sumą, savaime nepaneigia, kad toks atsiskaitymas buvo atliktas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad:

19.1.                      UAB „Saurinta“ sumokėjo 157 Eur dydžio žyminį mokestį kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (prie CBP-9776), dar 469 Eur žyminio mokesčio pareikšdama ieškinį (prie DOK-6654), taigi iš viso 626 Eur žyminio mokesčio. Duomenų apie kitas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

19.2.                      E. G. prašymu paskyrus byloje ekspertizę, jis buvo įpareigotas sumokėti 700 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą, tai jis padarė 2022 m. liepos 26 d. atliktas mokėjimo pavedimą (2 t., b. l. 82–83, 84–86). Lietuvos teismo ekspertizės centras už ekspertizės atlikimą pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodo mokėtina suma 522,72 Eur ir 174,24 Eur (2 t., b. l. 183, 193), ekspertizės išlaidos buvo apmokėtos iš teismo depozitinės sąskaitos pervedant 72 Eur ir 174,24 Eur sumą Lietuvos teismo ekspertizės centrui (2 t., b. l. 189, 199). Taigi likusi nepanaudota pinigų suma yra 3,04 Eur, t. y. 700 Eur – 522,72 Eur – 174,24 Eur = 3,04 Eur (2 t., b. l. 197–198).

19.3.                      Atsakovė patyrė 2 3000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. 300 Eur už teisinę konsultaciją ir procesinių dokumentų parengimą civilinėje byloje Nr. eL2-11478-617/2020 (3 t., b. l. 19, 23; DOK-21375), 500 Eur už atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-2496-405/2021 (3 t., b. l. 20, 21; DOK-21375), 800 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą (1 t., b. l. 124, 125), 700 Eur už atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-2101-1156/2022 (3 t., b. l. 22, 24).

20.       Pagal CPK 93

21.       Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Viliumi Malinausku, advokatas pateikė rašytinį prašymą atlyginti teisines paslaugos išlaidas (1 t., b. l. 34–36; 3 t., b, l. 18) bei pateikė duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai (1 t., b. l. 124, 125; 3 t., b. l. 19–24). Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientą teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.7, 8.8., 8.11, 8.16 ir 8.19 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu priteistina atsakovei iš ieškovės 2 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurinta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euromiškas“ dėl skolos priteisimo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurinta“, juridinio asmens kodas 302817737, 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euromiškas“, juridinio asmens kodas 300140681.

Grąžinti trečiajam asmeniui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,04 Eur (tris eurus 4 ct) sumokėtus į teismo depozitinę sąskaitą už ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti dokumentų originalus, pateiktus ekspertizės atlikimui, juos pateikusiems asmenims.

Teisėja        Donata Šimkutė