Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-575-524-12].doc
Bylos nr.: N-575-524-12
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-524/2012

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00001-2011-9

              Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 50.21

(S)

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :                                                                                         I.

 

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 19 d. nutarimu pripažino E. J. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1872 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 1300 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad E. J. laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 15 d. Vilniaus r., Nemėžio k., (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl daiktinio įrodymo saugojimo be eismo įvykio tyrimą atliekančio pareigūno leidimo sunaikino (išrinkdama ir parduodama) įrodymą – automobilį Hyundai Coupe.

Apeliaciniu skundu E. J. prašo sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu jai skirtą 1300 litų baudą. Paaiškina, kad 2010 m. vasario 23 d. Transporto priemonės grąžinimo ir saugojimo aktu, naudojamu ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo įspėta nesunaikinti savo transporto priemonės kaip daiktinio įrodymo. Tačiau 2010 m. balandžio 27 d. jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir ji patraukta administracinėn atsakomybėn, papildomai neįspėjant dėl tolimesnio automobilio saugojimo. Žinodama, jog automobilis buvo apžiūrėtas pareigūnų, dėl jo būklės buvo pateikta specialisto išvadą, buvo suklaidinta ir dėl to neišsaugojo savo transporto priemonės. Tyčia jos nesunaikino. Atkreipia dėmesį, jog automobilį sunaikino praėjus 7 mėnesiams nuo eismo įvykio. Prašo atsižvelgti į sunkią jos materialinę padėtį. Gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 923 Lt. Paaiškina, kad yra savo senelio rūpintoja, padeda jam ir materialiai, ir fiziškai, bute gyvena kartu su savo bedarbe, II grupės invalide motina, kuria taip pat rūpinasi, tėvas miręs. Mokesčius už butą moka iš jos atlyginimo, pragyvenimui lieka mažai.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:                                                                          II.

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

E. J. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 1872 straipsnio pažeidimą, t. y. už tai, kad be eismo įvykio tyrimą atliekančio pareigūno leidimo sunaikino įrodymą – automobilį. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatė. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi rašytine medžiaga, pačios E. J. ir pareigūnų paaiškinimais.

E. J. teiginiai, jog ji automobilį išardė ir pardavė netyčia, suklaidinta pareigūnų, atmestini kaip nepagrįsti. Iš Transporto priemonės grąžinimo ir saugojimo akto (b. l. 12) matyti, jog E. J. buvo pasirašytinai pasižadėjusi transporto priemonės neremontuoti ir kitaip nekeisti jos techninio vientisumo, neparduoti ir neperleisti jos tretiesiems asmenims ir saugoti iki atskiro, eismo įvykio tyrimą atliekančio pareigūno, leidimo. Tokio pareigūno leidimo E. J. nebuvo gavusi, todėl spręstina, jog jos veikoje subjektyviosios pusės požymis – kaltė – yra. Taip pat pažymėtina, kad minėtame akte nenurodyta apie tai, kad automobilis turi būti saugomas tik ikiteisminio, o ne administracinės bylos tyrimo metu – šiame akte kalbama bendrai apie automobilio saugojimą. Be to, iš 2010 m. vasario 22 d. (t. y. tos pačios dienos, kai įvyko eismo įvykis) pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 5) matyti, jog buvo pradėta būtent administracinė teisena.

Taip pat apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog paskirta nuobauda yra per griežta. ATPK 1872 straipsnyje numatyta, kad <...> įrodymų naikinimas <...> administracinio teisės pažeidimo byloje užtraukia baudą nuo 1000 iki 3000 litų. Apeliantei paskirta sankcijos minimumui artima nuobauda – 1300 litų bauda.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ATPK 302 straipsnio 1 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinė nuobauda apeliantei paskirta laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių ir nėra aiškiai per didelė. Skiriant E. J. nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Apeliantės nurodoma sunki šeimyninė situacija bei finansinė padėtis neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo skirta bauda, kuri yra artima straipsnio sankcijos minimumui, yra aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. J. skirta 1300 Lt bauda buvo tinkamai individualizuota, tad pagrindo ją keisti nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį jog, vadovaudamasi ATPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatomis, E. J. turi teisę per 40 dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apeliantės turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarimą E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                                                                                                                Audrius Bakaveckas

 

                                                                                                                              Romanas Klišauskas

 

                                                                                                                              Ričardas Piličiauskas