Baudžiamoji byla Nr. 1S-647-926/2019

                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-22-3-00012-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.

 (S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 2  d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. (toliau – M. G.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 357-90 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam M. G., buvo atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. G. Austrijos Federacinės Respublikos Kornoiburgo apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Austrijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 129 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 130 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir nuteistas galutine 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

2.       Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi Austrijos Federacinės Respublikos Kornoiburgo apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendis buvo pripažintas Lietuvos Respublikoje, suderinant jį su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi (3 nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skiriant M. G. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

3.       Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. rugsėjo 7 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 29 d.

4.       2019 m. liepos 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-90 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo M. G. atžvilgiu, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

5.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris 2019 m. liepos 25 d. nutartimi, pritardamas 2019 m. liepos 3 d. Komisijos nutarimo motyvams, nuteistojo skundą atmetė.

6.       Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis M. G. prašo panaikinti Komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą bei Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6.1.                      Nuteistojo teigimu, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei padaryto nusikaltimo sunkumas, nei jo pobūdis nelaikytinas esmine aplinkybe, užkertančia kelią lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo aspektu pažymima, kad minėtos aplinkybės nekinta viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ir neišnyksta net ir atlikus bausmę. Pirmosios instancijos teismas, pasak nuteistojo, vertino tik jo praeitį bei neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, visiškai neatsižvelgdamas į didelius nuteistojo pokyčius bei pastangas. Motyvuodamas šiuos savo argumentus M. G. pabrėžia, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose jis siekė prasmingo užimtumo, mokėsi ir įgijo tekintojo specialybę, dirba, vykdo jo individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones.

6.2.                      Apylinkės teismas, M. G. vertinimu, nepagrįstai sureikšmino pataisos namuose jam skirtas drausmines nuobaudas, kurių galiojimas jau pasibaigęs, pabrėžė ir jo elgesį neigiamai charakterizuojančius kriminogeninius rizikos veiksnius. Šiame kontekste pabrėžiama, kad teismas nuteistojo artimos aplinkos asmeniškai nepažįsta, todėl negali spręsti ir apie jo draugus. Nors skundžiama nutartimi ir buvo akcentuotos nuteistojo alkoholio vartojimo problemos, tačiau neįvertinta, kad jokioje įskaitoje M. G. neįrašytas, todėl teigti, jog asmuo turi tokią problemą, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Netinkamai, pasak nuteistojo, apylinkės teismas vertino ir artimųjų jam teikiamą finansinę paramą, kadangi ši aplinkybė, priešingai nei tai sprendė pirmosios instancijos teismas, tik patvirtina itin artimus jo socialinius ryšius su artimaisiais, todėl negali būti vertinamas kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojantis faktas.

6.3.                      Skunde nuteistasis akcentuoja ir tai, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad Austrijos Federacinės Respublikos Kornoiburgo apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu jam iš karto buvo nustatytas lygtinio paleidimo terminas, tačiau į jį derinant minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK nebuvo atsižvelgta.

7.       Nuteistojo M. G. skundas atmetamas.

8.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9.       Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. 

10.       Nors nuteistasis M. G. ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis vykdo tik iš dalies. Atsižvelgiant į praeityje nuteistojo padarytą nusikaltimą (vairavimą apsvaigus nuo alkoholio), jam buvo rekomenduota dalyvauti pataisos namuose veikiančioje anoniminių alkoholikų grupės veikloje, tačiau šios rekomendacijos, neabejotinai galinčios užkardyti jo nusikalstamą elgesį ateityje, M. G. nevykdo, grupės veikloje nedalyvauja. Ši aplinkybė suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio, pasireiškusio praeityje, ir nesistengia pasitaisyti. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad dar 2019 m. sausio 29 d. pataisos namuose M. G. buvo nubaustas už tai, kad virino varinį vamzdį, kurio paskirtis – naminio pilstuko gamyba. Šio pažeidimo pobūdis leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo praeityje turėtos problemos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, paskatinusios jį nusikalsti praeityje, šiuo metu vis dar yra aktualios ir turi būti eliminuojamos nuteistajam pilnai vykdant jam pataisos namuose teikiamas rekomendacijas, tame tarpe ir dalyvavimą anonimių alkoholikų užsiėmimuose, nepriklausomai nuo to, ar jis yra įrašytas į kokią nors įskaitą, ar ne.

11.       Šių duomenų kontekste vertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose, tuo pačiu ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, atkreiptinas dėmesys, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka 80 balų ir vis dar išlieka vidutinė. Po paskutiniojo vertinimo ji pakilo 6 balais, kas tik patvirtina tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nuteistojo M. G. elgesys pataisos namuose pastaruoju metu nėra koreguojamas tinkama linkme. Įvertintina ir tai, kad atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis pataisos namuose buvo ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinė jų jam skirta dar 2019 m. gegužės 29 d. už nelegalaus sandorio sudarymą, o nuteistojo požiūris į jam skirtą nuobaudą pasižymi atsainumu, dėl jos skyrimo M. G. reiškia pasipiktinimą, jaučiasi esąs teisus, kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad net ir šioje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, tokiu būdu nedėdamas pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai, būtinai asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.    

12.       Darant šią išvadą, tuo pačiu atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymą. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, kalbėdamas apie sau nemalonius dalykus bei gyvenime susiklosčiusias situacijas, M. G. reaguoja impulsyviai, tampa dirglus, stokoja atsakomybės jausmo. Savo elgesį jis analizuoja ir vertina labai paviršutiniškai, vis dar atpažįsta ne visas turimas problemas, yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, save apginti ir pateisinti, teigdamas, kad atsitiktinai atsidurdavo nusikalstamose situacijose, tokiu būdu neabejotinai minimalizuodamas savo kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, rasdamas sau tinkamą pasiteisinimą. Visos šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir suponuoja pagrįstą išvadą, kad jo elgesio korekcija lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama ir M. G. turi būti toliau taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Juo labiau, jog net 46 balai iš nustatytų 80 nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti balų yra dinaminiai, t. y. galintys kisti atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius pataisos namuose. Būtent į jų mažinimą turi būti nukreiptas M. G. elgesys šiam ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir siekiant išeiti į laisvę ankščiau laiko.

13.       Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas bei neatlikta bausmės dalis, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo tarpu informacija apie ankstesnius M. G. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Šiame kontekste vertinant nuteistojo asmenybę vis tik pažymėtina, kad praeityje M. G. buvo teistas 3 kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo daromi nusikaltimai yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis, o tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir pataisos procesą laisvės atėmimo vietoje reikalauja vertinti itin atidžiai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo daromi nusikaltimai iš esmės yra analogiško pobūdžio, jie neabejotinai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių. Juo labiau, jog, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, jų nuteistasis negeba laikytis net ir pataisos namuose, o švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo jo vykdymą atidedant konkrečiam terminui taikymas praeityje M. G. taip pat nebuvo efektyvios. Esant šių aplinkybių visumai pagrindo spręsti, jog nuteistasis, net ir šiuo metu nesielgiantis pavyzdingai, sugebės savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, daugiau nebenusikalsti, teisėjų kolegija neįžvelgia, dėl ko, lygtinio paleidimo taikymas šioje M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje.

14.       Abejonių tinkamu M. G. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, turėdamas šaltkalvio remontininko bei suvirintojo specialybes, būdamas laisvėje nuteistasis nei darbo, nei legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Šio fakto plotmėje  įvertinus M. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nusikaltimų darymas laisvėje buvo vienintelis nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Nors pataisos namuose nuteistasis dirba, teigia dirbsiantis ir išėjęs į laisvę, tačiau savo darbinių planų M. G. nekonkretizuoja, duomenų apie tai, jog išėjęs į laisvę jis buvo įdarbintas, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje taip pat nėra, todėl šiuo konkrečiu atveju pasikliauti vien tik nuteistojo teiginiais, jog darbą laisvėje jam padės susirasti pažįstami ir šiuo pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nors šiuo metu nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau dažniau ar rečiau jis išgyvena finansinius sunkumus, jokių santaupų, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų neturi, priešingai, paties nuteistojo teigimu, turi nemažai piniginių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurių mokėjimas šiam būnant laisvėje ir neturint jokių oficialių pajamų neabejotinai sukeltų pakankamai didelius finansinius sunkumus, kuriuos siekdamas įveikti asmuo gali ir vėl nusikalsti.

15.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16.       Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog Austrijos Federacinės Respublikos Kornoiburgo apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu jam iš karto buvo nustatytas lygtinio paleidimo terminas, tačiau į jį, derinant minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK, nebuvo atsižvelgta. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad bausmė Lietuvos Respublikoje yra vykdoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl vien tai, kad Austrijos Federacinės Respublikos Kornoiburgo apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo iš karto nustatytas lygtinio paleidimo terminas, tokios galimybės Lietuvos Respublikos įstatymams nenumatant, nesudaro pagrindo teigiamai spręsti M. G. lygtinio paleidimo klausimą, kai jo elgesio pažanga pataisos namuose dėl aukščiau išdėstytų priežasčių tam nėra pakankama.

17.       Nors nuteistasis ir palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, tačiau ir šis faktas nėra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, nusikaltimai, už kurių padarymą asmuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti užsienio valstybėje, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad artimi socialiniai ryšiai su artimaisiais M. G. ne tik netrukdė išvykti į kitą valstybę, bet ir nusikalsti joje, todėl abejotina, jog ši aplinkybė gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir šiuo konkrečiu atveju.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                            Evaldas Gražys

                           Jurgis Kiškis

                           Aušra Vingilė