Administracinė byla Nr. eI-618-243/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02333-2015-4

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS

ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjai V. K., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms Julijai Paulikienei ir Zinai Stankienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai V. K., trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Z. dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimo byloje Nr. TGK-40 panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimą byloje Nr. TGK-40, kuriuo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus 2015-08-03 sprendimas Nr. (29.3)-KP2-79 dėl paskyrimo I. Z.  atsakinga už kapavietės priežiūrą.

Atsakovė nurodo, jog tretysis suinteresuotas asmuo I.Z. 2015-05-20 padavė prašymą dėl jos, kaip laidojančio asmens pripažinimo kapo prižiūrėtoju.  Prašyme nurodė, kad jos motina N. M. iki mirties 2010-09-05 prižiūrėjo šeimyninį kapą (duomenys neskelbtini), kuriame palaidoti seneliai, o jai mirus, siekiant sklandesnių ir greitesnių laidotuvių, teta V.  K. užsakė duobės kasimą Lėbartų kapinėse. Tai padarė jos prašymu, telefonu jai nurodė mirties liudijimo numerį ir kitus duomenis. I. Z. prašyme nurodė, kad V. K. šeimyninio kapo neprižiūrėjo,  paminklą pastatė ir už jį sumokėjo pati. Atsakovė nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus 2015-08-03 sprendimu Nr. (29.3)-KP2-79 I. Z. prašymas patenkintas, ji paskirta kapo prižiūrėtoja įvertinus tai, jog iki mirties kapavietę prižiūrėjo jos motina, į tai, jog ji rūpinosi mirusios motinos palaikų pargabenimu ir palaidojimu, jai išduotas motinos mirties liudijimas, išmokėtos laidojimo išmokos ir ji prižiūri kapavietę.  Nurodo, kad Kapinių priežiūros skyriaus 2015-08-03 sprendimą V. K. apskundė Klaipėdos miesto savivaldybės administracinių ginčų komisijai, argumentuodama, jog būtent ji po sesers N.M. mirties įformino leidimą laidoti Nr. KP5-1213 šeimos kapavietėje ir tapo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimu Nr. TGK-40 panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus 2015-08-03 sprendimas Nr. (29.3.)-KP2-79. Atsakovė argumentuoja, jog Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti. Nurodo, jog pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį mirus asmeniui, kuris nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: <...> 2) mirusiojo asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, - kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 5 dalį laidojantis asmuo turi teisę gauti laidojimo pašalpą ir privalo palaidoti palaikus asmens, kuriam laidoti išmokėta laidojimo pašalpa. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punktą  jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Nurodo, kad Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir viešųjų kapinių lankymo Klaipėdos miesto kapinėse tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-07-28 sprendimu Nr. T2-263 (toliau – Tvarkos aprašas), 14 punkte nustatyta, kad šeimos kape laidoti leidžiama esant atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui. Miręs už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis nustatytų reikalavimų. Argumentuoja, jog vadovaujantis šiomis nuostatomis ir  įvertinus tai, jog mirusioji N. M. nebuvo išreiškusi valios dėl palaikų laidojimo organizavimo, laidojimą turėjo organizuoti būtent suinteresuotas asmuo I. Z., o tik jai nesant ar atsisakius tai daryti, šią pareigą ir iš jos kylančias teises galėjo įgyti pareiškėja V. K. Atsakovės  teigimu, aplinkybė, kad V. K. savo vardu pateikė prašymą dėl leidimo laidoti išdavimo, kuriame nurodė save kaip atsakingą asmenį, negali būti vertinamas kaip giminaičių leidimas ir susitarimas jai tokia tapti Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto požiūriu. Teigia, jog pirmenybės teisę prižiūrėti kapavietę turėjo mirusiosios dukra I. Z., kuri visą laiką nuo motinos mirties pagrįstai manė, kad yra atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo ir faktiškai prižiūrėjo kapavietę.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovės skunde išdėstytų argumentų pagrindu prašo jį patenkinti.

Pareiškėja V. K. atsiliepimu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pripažįsta faktines aplinkybes, jog iki mirties šeimos kapu rūpinosi jos sesuo N. M., o I. Z. rūpinosi motinos palaikų pargabenimu iš Vilniaus miesto ir mirties fakto įregistravimu ir jai buvo išduotas mirties liudijimas, išmokėtos laidojimo išmokos.  Nesutikdama su skundu argumentuoja, jog pagal šeimos tradiciją kapu rūpinasi vyriausias šeimos narys, tai yra ji ir būtent ji davė sutikimą sesers laidojimui šeimos kape. Pripažįsta, kad raštiškas pranešimas kapinių prižiūrėtojui dėl atsakingo už kapo priežiūrą asmens paskyrimo nebuvo pateiktas. Nurodo,  kad  ji pasirašė leidimą 2010-09-06 leidimą Nr. KP5-1213 palaidoti N. M. šeimos kapavietėje ir nuo tada tapo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, t.y. savo valią tapti atsakingu asmeniu išreiškė konkliudentiniais veiksmais.

Pareiškėja V. K. atsiliepimo argumentų pagrindu prašo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo I. Z. atsiliepimu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą siūlo patenkinti ir panaikinti Administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimą Nr. TGK-40. Nurodo, jog šeimyniniu G. šeimos kapu iki mirties 2010-09-05 rūpinosi ir prižiūrėjo jos motina N. M..  Teigia, jog motinos sesuo V. K. pati pasisiūlė užsakyti duobės kasimą, nuvažiuoti į kapinių priežiūros skyrių Lėbartuose. Teigia, jog šiam tikslui tetai telefonu nurodė mirties liudijimo duomenis ir ji dokumentuose pasirašė kaip kapo prižiūrėtoja, nors tokios teisės jai nebuvo suteiktos. Argumentuoja, kad po mamos mirties ji niekam neperleido nei žodžiu, nei raštu šių teisių, o apie tai, kad V. K. yra kapo prižiūrėtoja sužinojo 2015-02-25, kai norėjo šeimos kape palaidoti mirusį tėvą. Teigia, jog visą laiką nuo motinos mirties faktiškai prižiūrėjo kapą, atnaujino jį ir pastatė paminklą. Nurodo, jog jos prašymu teta 2015-02-25 atsisakė kapo prižiūrėtojo statuso, tačiau sekančią dieną jį atšaukė ir neleido šeimos kape palaidoti tėvo palaikų. Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2015-05-20 padavė prašymą Nr. 2015/5-01, kuris patenkintas Kapinių priežiūros skyriaus 2015-08-03 sprendimu Nr. (29.3.)-KP2-79 jai suteikiant kapo prižiūrėtojo statusą.

Tretysis suinteresuotas asmuo I. Z. atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu siūlo atsakovės skundą patenkinti.

Teisėjų kolegija  konstatuoja :

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisėtumo ir pagrįstumo Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimo byloje Nr. TGK-40, kuriuo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus 2015-08-03 sprendimas Nr. (29.3)-KP2-79 dėl I. Z. paskyrimo atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tretysis suinteresuotas asmuo I. Z.  Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriui 2015-05-20 padavė prašymą dėl pripažinimo kapo prižiūrėtoja nurodydama, kad jos motina N. M. iki mirties 2010-09-05 prižiūrėjo šeimyninį kapą (duomenys neskelbtini, G. šeimos kapas). I. Z. prašyme nurodyta, kad mirus motinai, siekiant sklandesnių ir greitesnių laidotuvių, ji paprašė tetos V. K. užsakyti duobės kasimą Lėbartų kapinėse ir telefonu jai nurodė mirties liudijimo numerį ir kitus duomenis,  tačiau jai neperleido atsakomybės už kapavietės priežiūrą, kapą tvarkė ir atnaujino pati, savo lėšomis pastatė paminklą, jai buvo išmokėta laidojimo pašalpa ir išduotas  motinos mirties liudijimas. Įvertinęs šias aplinkybes Kapinių priežiūros skyrius 2015-08-03 sprendimu Nr. (29.3)-KP2-79 I. Z. prašymą patenkino ir paskyrė ją  asmeniu, atsakingu už kapo priežiūrą. Pareiškėja V. K. 2015-08-24 padavė skundą Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kuri 2015-11-16 sprendimu byloje Nr. TGK-40 panaikino Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus 2015-08-03 sprendimą Nr. (29.3)-KP2-79.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte numatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31). Savivaldybių institucijų veikla, organizuojant kapinių priežiūrą, laikytina viešojo administravimo veikla. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu, nuo 2015-07-01 iki 2016-04-01) 2 straipsnio 5 dalį kapinių prižiūrėtojas yra fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, savivaldybės arba juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos paskirti prižiūrėti kapines. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-11-24 sprendimu Nr.T2-365 patvirtintų Klaipėdos miesto kapinių tvarkymo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, jog kapinių įrengimo, plėtros, tvarkymo, naudojimo ir apsaugos darbus organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros tarnyba. Viena iš Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų kapinių prižiūrėtojo pareigų yra tvarkyti su kapinių prižiūrėjimu susijusius dokumentus. Tarp kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų yra laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefono numeris (Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsnio 7 punktas). Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog nagrinėjamoje byloje ginčas tarp I. Z. ir V. K. kilo dėl teisės būti už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu.  Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Administracinių teismų kompetencijai priskirtinas nagrinėjimas ginčų, kurių išsprendimas nėra siejamas su tolesniu kokio nors civilinio teisinio ginčo išsprendimu, todėl teismas nagrinėjamoje byloje nepasisako dėl I. Z. ir V.K. teisės būti atsakingu už kapo priežiūrą asmeniu, nes tai yra civilinis ginčas, o analizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų priimant 2015-08-03 sprendimą Nr. (29.3)-KP2-79 „Dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą“ teisėtumą ir pagrįstumą, kurio teisėtumas buvo tiriamas ginčijamu  visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimu.

Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus ar kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų teisė savo priimtus teisės aktus sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Nurodytas Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2014-05-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015). Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnis). Teisėtumo principas ir viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012-03-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012, 2014-05-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato, tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012-05-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012, 2014-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). Iš to paties punkto nuostatų taip pat matyti, jog už kapo priežiūrą atsakingas asmuo įgyja tam tikrą teisinį statusą, t.y. teises ir pareigas, nes šis asmuo yra supažindinamas su Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka, jis turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos, privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Taisyklių 22 punkte numatyta, kad kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytinima atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimu.  Miręs atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje. Teismo vertinimu,  sprendimas įrašyti asmenį, atsakingu už kapo priežiūrą,  Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale  yra administracinis aktas, sukeliantis įrašytam asmeniui teisines pasekmes,  todėl  toks sprendimas  gali būti naikinamas ar keičiamas teisės aktų  nustatyta tvarka.  Iš bylos duomenų matyti, jog už G. šeimos kapo priežiūrą atsakingas asmuo iki mirties buvo N. M., jai mirus Kapinių priežiūros tarnybos pateiktame žurnale nuo 2010-09-08 laidojančiu ar atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu nurodyta V. K.. Tokį statusą ji įgijo  pagal 2010-09-06 pateiktą prašymą išduoti leidimą laidoti mirusiąją N. M., tačiau nuo 2015-08-03 atsakingu asmeniu žurnale įrašyta I. Z. Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte įtvirtinta, jog jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šias taisyklių nuostatas esant ginčui tarp asmenų, norinčių būti atsakingais už kapavietės priežiūrą, viešojo administravimo subjektas neturi kompetencijos administraciniu aktu paskirti už kapavietės priežiūrą kitą atsakingą asmenį, panaikindamas prieš tai galiojusį sprendimą.  Tai yra privačių asmenų susitarimo dalykas. Viešojo administravimo subjektas tik fiksuoja šį susitarimą, kai toks susitarimas jam pateikiamas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad už kapavietės priežiūrą atsakinga V. K. negali rūpintis kapavietės priežiūra. Tarp mirusiosios N. M. dukters I. Z. ir sesers V. K. kilo ginčas dėl atsakingo už kapo priežiūrą asmens, kuris turėjo būti sprendžiamas civiline tvarka, o ne atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos individualiu administraciniu aktu.  Kapinių priežiūros skyrius 2015-08-03 sprendimu Nr. (29.3)-KP2-79 atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą paskyrė I. Z. pagal jos 2015-05-20 prašymą ir tuo paneigė pareiškėjos V. K. nuo 2010-09-08 įgytą teisinį statusą. Sprendimas priimtas pažeidžiant Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto reikalavimus. Nesutarimas tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Tik išsprendus šį ginčą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl įrašo apie už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens Lėbartų kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale pakeitimo.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Z. argumentuojant, kad jai nebuvo pranešta apie skundo nagrinėjimą Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijoje, teismas neturėdamas duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių šią aplinkybę, vertina, jog jos teisės nebuvo pažeistas, nes ji proceso šalimi dalyvavo teisme nagrinėjant ginčą dėl komisijos sprendimo teisėtumo ir turėjo galimybę teikti įrodymus, išsakyti argumentus ir pasinaudoti kitomis procesinėmis teisėmis, numatytomis ABTĮ ABTĮ 51-53 straipsniuose. Teismas siūlė ginčą išspręsti sudarant taikos sutartį, tačiau proceso dalyviai šios teisės neįgyvendino.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimas byloje Nr. TGK-40, kuriuo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus 2015-08-03 sprendimas Nr. (29.3)-KP2-79 dėl I. Z. paskyrimo  atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą, nors ir pagrįstas kitais argumentais, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

atmesti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-11-16 sprendimo byloje Nr. TGK-40 panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                             Vida Stonkuvienė

Dalia Gumuliauskienė

Eglė Kiaurakytė