Civilinė byla Nr. 2A–115/2006

Procesinio sprendimo kategorija 45.4, 67.1, 67.5, 114.12 (S)

                       

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

 NUTARTIS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. birželio 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų    kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),

kolegijos teisėjų: Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vytautui Merkšaičiui,

atsakovo atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Astrum Magnificum“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr.2-671-527/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Astrum Magnificum“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybė ir tikrajai ūkinei bendrijai ,,Mitnijos investicija“ dėl konkurso komisijos sprendimo panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti sutartį.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

nustatė:

 

Ieškovas UAB ,,Astrum Magnificum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Kauno miesto savivaldybei bei TŪB ,,Mitnijos investicija“ ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto nuomos konkurso komisijos 2005 m. kovo 1 d. protokolu Nr. 5 įtvirtintą sprendimą, pripažinti ieškovą konkurso nugalėtoju, pripažinti negaliojančia 2005 m. kovo 9 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr.200-2-930 bei įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją su ieškovu sudaryti automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie pastato V. Krėvės pr. 80a, Kaune, nuomos sutartį (t. 1, b. l. 189). 

Nurodė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė organizavo viešą turto nuomos konkursą, kuriame siūlė penkeriems metams išnuomoti automobilių stovėjimo aikštelę. Ieškovas pateikė paraišką dalyvauti konkurse, o kartu pateikė atsakovui įmonės registracijos pažymėjimo, įstatų kopijas bei mokėjimo internetu pavedimą, patvirtinantį nustatyto pradinio įnašo sumokėjimą. Ieškovas buvo užregistruotas konkurso dalyviu Nr. 2, jam buvo įteiktas dalyvio registracijos pažymėjimas bei Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr.467 (toliau Taisyklės). Ieškovas nurodė, kad pagal Taisyklių 17 punktą, konkurso metu dalyvio pateiktas banko kvitas pakeičiamas į kortelę su numeriu, atitinkančiu registracijos knygoje įrašytą konkurso dalyvio registracijos eilės numerį, todėl jis, atvykęs į komisijos posėdį, gavo tokią kortelę su numeriu ,,2“, paskui buvo atplėši dalyvių pateikti pasiūlymų vokai ir paskelbti siūlomi turto nuompinigių dydžiai. Ieškovo teigimu, paaiškėjus, kad kitas konkurso dalyvis – atsakovas TŪB ,,Mintijos investicija“ - pasiūlė mažesnius nuompinigius nei ieškovas, komisijos nariai staiga paskelbė, jog ieškovas nėra konkurso dalyvis, nes nepateikė banko išduoto dokumento originalo, kuris patvirtintų pradinio įnašo sumokėjimą.

Ieškovo manymu, komisijos sprendimas nugalėtoju pripažinti mažesnę nuompinigių sumą pasiūliusį konkurso dalyvį yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotas sudaryti nuomos sutartį su ieškovu. Ieškovas nurodė, jog komisija negalėjo priimti ginčo sprendimo, nes ieškovui buvo išduota kortelė su numeriu ir tokiu būdu leista dalyvauti konkurse, o visi jo veiksmai ir pateikti dokumentai atitiko konkurso sąlygas (CK 6.947 str. 2 d.). Tuo tarpu protokole nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės ir prieštarauja teisės aktams, nes: konkurso sąlygose nėra protokole nurodytos sąvokos ,,banko išduoto dokumento originalas“; pagal Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, mokėjimo pavedimas – tai mokėtojo arba gavėjo raštu arba elektroninėmis mokėjimo priemonėmis sudarytas nurodymas kredito įstaigai pervesti lėšas gavėjui, todėl ieškovo pateiktas pavedimas atitiko konkurso sąlygas. Be to, iš ieškovo ir AB Vilniaus banko sudarytos Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr.880122 4 bei 5.2 straipsnių matyti, jog bankas, išduodamas elektroninį dokumentą, patvirtino ieškovo pavedimo faktą, todėl negali būti laikoma, kad ieškovas nepateikė konkurso sąlygose nustatyto dokumento.

Dėl šių aplinkybių, ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė turto nuomos konkurso sąlygas ir nepagrįstai konkurso nugalėtoju pripažino kitą asmenį. Be to, ieškovas nurodė, kad teismui pateikti nuomos sutarties bei turto perdavimo akto nuorašai kelia pagrįstų abejonių dėl ranka įrašytos jų sudarymo datos bei numerio, nes skaičius ,,9“ gali būti ištaisytas iš skaičiaus ,,4“.

Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

 

Kauno apygardos teismas 2005 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 2, b .l. 8). Teismas nustatė, kad ieškovo atstovas, pakviestas į konkurso komisijos posėdį, nurodė, jog visi reikalaujami dokumentai, taip pat ir pradinio įnašo sumokėjimą patvirtinantys dokumentai, yra įdėti voke. Komisija šių teiginių negalėjo patvirtinti iki voko atkirpimo, todėl, siekdama visiems užsiregistravusiems konkurso dalyviams sudaryti vienodas sąlygas, leido ieškovui dalyvauti vokų atkirpimo procedūroje ir išdavė jam kortelę su numeriu, atitinkančiu konkurso dalyvio registracijos eilės numerį. Teismas nurodė, kad atkirpus ieškovo pateiktą voką ir patikrinus dokumentus, buvo rasta atspausdintos iš interneto vietinio pinigų pervedimo internetu formos kopija, patvirtinta ieškovo direktoriaus parašu (t. 1, b. l. 7). Kadangi ieškovo atstovas komisijos paprašytas nepateikė banko išduoto kvito ar mokėjimo pavedimo, komisija nurodė, jog ieškovui neleista dalyvauti konkurse ir laimėtoju pripažino kitą dalyvį (t. 1, b. l. 15).

Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog vien tik kortelės su registracijos numeriu išdavimas ir leidimas dalyvauti vokų atkirpimo procedūroje dar nereiškia, kad visi ieškovo veiksmai ir pateikti dokumentai buvo pripažinti atitinkančiais konkurso sąlygas, nes komisija ieškovo dokumentus galėjo patikrinti tik atkirpusi jo voką. Teismo nuomone, ieškovo voke buvusi vietinio pinigų pervedimo internetu formos kopija nėra pradinio įnašo sumokėjimo tinkamas įrodymas ir negali būti prilyginta banko išduotam kvitui ar pavedimui, todėl konkurso komisijos sprendimas buvo teisėtas bei pagrįstas.

 Teismas taip pat pritarė atsakovo argumentams, kad ieškovas nepagrįstai rėmėsi Mokėjimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi bei Elektroninių paslaugų teikimo sutartimi, nes atliekant mokėjimus elektroninėmis mokėjimo priemonėmis kaip neatskiriama šių operacijų dalis yra taikomos tapatybės patvirtinimo priemonės, o ieškovo pateiktą vietinio pinigų pervedimo internetu užpildytą formą gali užpildyti ir atspausdinti bet kuris besinaudojantis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, todėl tokia kopija negali būti laikoma įrodymu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. konsultacija). Minėta sutartis reiškia ieškovo ir banko tarpusavio susitarimą dėl elektroninio parašo galios, tačiau negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, tai yra prieš atsakovą, nes jis nebuvo sandorio šalimi. Be to, teismas nurodė, kad Mokėjimų įstatymo 6 straipsnio antroji dalis nustato, kad kredito įstaigos apie įvykdytą mokėjimo nurodymą aiškiai ir lengvai suprantamai informuoja savo klientus raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis, jei klientas raštu tokios informacijos neatsisako. Dėl šio teismas sprendė, kad ieškovas netrukdomai galėjo gauti iš banko dokumentą su banko žyma, kad pradinis įnašas yra sumokėtas.

Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl abejonių, susijusių su nuomos sutarties bei turto perdavimo akto sudarymo data bei numeriu. Šioms abejonėms išsiaiškinti teismas paskyrė dokumentų blankų ir rekvizitų bei rašysenos ekspertizę, kurią atliko Teismo ekspertizės mokslinio tyrimo institutas. Ekspertai konstatavo, jog data bei numeris nurodytame tekste nebuvo pakeisti mechaniniu, cheminio ėsdinimo ir skaitmenų perdirbimo (elementų prirašymo) būdais, todėl teismas atmetė ieškovo išsakytas abejones.

Nenustatęs pagrindo, kuris leistų panaikinti konkurso komisijos sprendimą, teismas atmetė ir likusius ieškinio reikalavimus.

 

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB ,,Astrum Magnificum“ prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti (t. 2, b. l. 16). Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1.      Teismas klaidingai traktavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 23 d. konsultaciją. Ši konsultacija yra apie žyminio mokesčio sumokėjimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, o ne pavedimus tarp kitų juridinių asmenų. Be to, žyminio mokesčio pavedimo atveju teismui būtų sudėtinga greitai ir operatyviai išsiaiškinti apie mokesčio sumokėjimą, tuo tarpu atsakovas nesunkiai galėjo pasidomėti buhalterijoje, ar pinigai buvo gauti.

2.      Teismas daro klaidingą išvadą, kad atliekant mokėjimus elektroninėmis mokėjimo priemonėmis kaip šių operacijų dalis turi būti matomos ir taikomos tapatybės patvirtinimo priemonės. Visi teismo minėti kodai yra slapti ir atspausdinus pavedimo kopiją negali būti matomi. Ginčo mokėjimo pavedimas buvo patvirtintas įmonės antspaudu ir įmonės vadovo parašu (tokį patį pavedimą buvo pateikęs ir atsakovas TŪB ,,Mitnijos investicija“), tokiu būdu tvirtinami ir daugybė kitų dokumentų pateikiamų juridiniams asmenims bei teismui. Be to, pavedime matomi jį atlikusios įmonės rekvizitai - banko sąskaita, įmonės kodas, todėl teismas nepagrįstai teigia, jog šį pavedimą galėjo atspausdinti bet kas. Taip pat iš banko pateikto paaiškinimo matyti, kad toks pavedimas laikomas atliktu ir tinkamu (t. 1, b. l. 143).

3.      Teismas nurodo, jog ieškovas galėjo netrukdomai gauti iš banko dokumentą su žyma, jog pradinis įnašas sumokėtas, tačiau nepasisako dėl argumento, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, abejodama pavedimo tikrumu, galėjo pasitikrinti savo atsiskaitomąją sąskaitą.

4.      Nei teismas, nei atsakovas neginčija, kad pinigai pateko į sąskaitą, tik nurodo, jog apeliantas nepateikė banko dokumento, patvirtinančio įnašo sumokėjimą. Dėl šio akivaizdu, kad ieškinys atmestas remianti tik formaliu pagrindu.

5.      Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija nepaiso viešųjų ir valstybės interesų, nes išreiškė nuomonę, kad 15 centų didesni nuompinigiai už kiekvieną kvadratinį metrą aikštelės yra nereikšmingi pinigai.

 

Atsiliepime atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1.      Teismas tinkamai taikė minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultaciją, nes nors joje kalbama apie įrodymus, patvirtinančius tinkamą žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau šioje byloje yra kilęs analogiškas ginčas ir konsultacija neabejotinai patvirtina atsakovo poziciją - apelianto pateikta kopija nėra tinkamas įrodymas, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

2.      Atmestinas apelianto teiginys, jog atsakovas lengvai galėjo patikrinti, ar pinigai yra realiai gauti, nes pagal Taisyklių 17 punktą pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus yra konkurso dalyvių pareiga, taigi komisija nėra įgaliota savo iniciatyva rinkti papildomus duomenis, toks elgesys būtų nesąžiningas kitų konkurso dalyvių atžvilgiu ir sudarytų nevienodas sąlygas.

3.      Dėl šių aplinkybių, apeliantui neįvykdžius konkurso sąlygų, komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neleisti jam dalyvauti konkurse, o pirmosios instancijos teismas – teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti ieškinį.

 

Atsiliepime atsakovas TŪB ,,Mitnijos investicija“ prašo skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1.      Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, o konkurso komisija teisėtai neleido apeliantui dalyvauti konkurse, nes apeliantas neįvykdė Taisyklių numatytų reikalavimų ir todėl neteko teisės dalyvauti konkurse.

2.      Teismas pagrįstai rėmėsi minėta konsultacija, nes ji taikytina ne tik valstybinio mokesčio sumokėjimo faktui įrodyti, bet ir kitais atvejais.

3.      Nepagrįstas apelianto argumentas, kad savivaldybė galėjo pasitikrinti savo atsiskaitomąją sąskaitą, nes tai neatitinka konkurso organizavimo taisyklių reikalavimų. Pateikti įrodymus apie pradinio mokesčio sumokėjimą yra konkurso dalyvio pareiga, kurios neįvykdymas daro jo dalyvavimą konkurse negalimu. Sankcija už pareigos neįvykdymą nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo. Be to, jei komisija užsiimtų buhalterinių dokumentų tikrinimu, ji negalėtų įvykdyti konkurso taisyklėse nurodytu laiku ir tuo pažeistų konkurso organizavimo sąlygas bei kitų konkurso dalyvių teises.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs iš viešo konkurso teisinių santykių. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, jog viešo konkurso komisija skundžiamu sprendimu teisėtai nepripažino jo konkurso dėl automobilių stovėjimo aikštelės nuomos teisės dalyviu tuo pagrindu, kad apeliantas nepateikė banko išduoto dokumento originalo, kuris patvirtintų pradinio įnašo sumokėjimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išaiškino tiek nagrinėjamu atveju taikomus teisės aktus, tiek minėtų taikytų nuostatų reikšmę ir reikalavimus. Taip pat teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad voke, kurį apeliantas pateikė atsakovo Turto nuomos konkurso komisijai, buvo ne pradinio įnašo sumokėjimą patvirtinantis banko išduotas kvitas ar pavedimas, bet vietinio pinigų pervedimo internetu pavedimas (t. 1, b. l. 93).

Tačiau teisėjų kolegija, sprendžia, kad teismas minimą dokumentą be pagrindo vertino kaip vietinio pinigų pervedimo internetu, tai yra internete užpildytos ir net neaišku ar išsiųstos formos kopiją, kurią užpildyti ir atsispausdinti gali bet kuris asmuo, besinaudojantis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, todėl, anot teismo, tokia kopija negali būti laikoma įrodymu (CPK 177 str.). Kaip žinoma, bankai, siekdami užtikrinti saugias savo klientų operacijas ir patikrinti autentiškumą, suteikia elektroninių paslaugų naudotojams eilę apsaugos ir atpažinimo priemonių, todėl pavesti konkrečiam bankui atlikti vietinį pinigų pervedimą internetu iš lėšų, esančių konkrečioje sąskaitoje, gali tik asmuo, kuriam Elektroninių paslaugų tiekimo sutarties pagrindu yra žinomos šios apsaugos priemonės. Kaip matyti iš minimo dokumento rekvizitų, ieškovui jį pateikė bankas, priėmęs šį pavedimą.

 Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei nusprendė teismas, nurodytas dokumentas patvirtina ieškovo pavedimą jį aptarnaujančiam bankui atlikti vietinį pinigų pervedimą internetu ir yra pakankamas tokio pavedimo įrodymas. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo pirmojo straipsnio 2 dalies 14, 16, 20, 21, 24 punktų, 7, 8 straipsnių nuostatos. Tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ar kilus ginčui turi būti pateikti, kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 23 d. konsultacijoje (A3-110), turi būti pateikti išvestiniai, banko patvirtinti rašytiniai įrodymai. Tačiau nagrinėjamoje byloje tai nėra aktualu, nes ieškovo pateikto mokėjimo dokumento trūkumai buvo konstatuoti jau paviešinus konkurse dalyvaujančių asmenų pasiūlymus.    

 

Pripažindama, jog pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, jog ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto nuomos konkurso komisijai nepateikė banko išduoto kvito arba banko patvirtinto mokėjimo pavedimo, teisėjų kolegija nesutinka su galutine teismo išvada, jog viešojo konkurso komisija, nusprendusi ieškovui neleisti dalyvauti konkurse ir laimėtoju pripažinti likusį konkurso dalyvį TŪB ,,Mitnijos investicija“, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185, 216 str.).

Teisėjų kolegija, turėdama omenyje tai, kad atsakovo organizuotas turto nuomos konkursas, tai – viešas konkursas, sprendžia, jog bylos aplinkybes, kurios nustatytos nagrinėjant kilusį ginčą, būtina vertinti atsižvelgiant į viešojo konkurso proceso esmę, paskirtį, o taip pat į ypač reikšmingus konkurso dalyvių lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Pažymėtina, kad tinkamo viešo konkurso organizavimo ir vykdymo būtina sąlyga yra šio proceso skaidrumas ir viešąjį konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad atliekant konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Taigi viešųjų konkursų organizavimo ir vykdymo proceso teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl šių normų reikalavimai dažniausiai yra imperatyvaus pobūdžio.

 Siekiant įgyvendinti būtent šią sąlygą, teisės normose yra detaliai ir preciziškai reglamentuota kiekviena konkurso organizavimo bei vykdymo stadija bei joms keliami reikalavimai. Tačiau vien detalaus reglamentavimo nepakanka – šios normos, kaip minėta, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jų turi būti griežtai laikomasi, tokiu būdu sukuriant visiems konkurso dalyviams vienodas ir lygias sąlygas rungtis konkurse ir sudarant realias prielaidas, kad konkursą laimės būtent tas pretendentas, kuris viešuosius interesus tenkinančiai ir konkursą organizuojančiai institucijai pasiūlys sudaryti sandorį naudingiausiomis sąlygomis. 

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnį, savivaldybių turto sandarą ir įsigijimo būdus, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir savivaldybių tarybų sprendimai. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio šeštoji dalis nustato, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Taigi konkrečios savivaldybės tarybos kompetencijoje yra detalizuoti tvarką, tai yra nustatyti taisykles, kurių laikantis turi būti išnuomojamas savivaldybei priklausantis turtas. Dėl minėtų priežasčių ir ypatingos skaidrumo principo svarbos šios taisyklės įgyja imperatyvų pobūdį: jų privaloma laikytis be jokių išlygų, nes tik nuoseklus ir tikslus konkurso sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties dalyvių atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją.

Beje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas civilines bylas dėl giminingų teisinių santykių, reglamentuojamų Viešųjų pirkimų įstatymo normomis, taip pat yra ne kartą pabrėžęs  viešųjų konkursų tikslus: užtikrinti valstybės biudžeto lėšų racionalų naudojimą, skatinti konkurenciją, garantuoti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju savivaldybei priklausančio turto - automobilių stovėjimo aikštelės, išnuomojimas buvo organizuojamas bei vykdomas pagal Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto konkurso organizavimo taisykles, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 467 (toliau Taisyklės). Minėtų taisyklių nuostatos be kitų reikalavimų detaliai apibūdina reikalavimus, kurie keliami norinčių dalyvauti konkurse asmenų pateikiamiems dokumentams. Iš minėtu Taisyklių matyti, kad šiam, kaip iš esmės ir visiems vešiesiems konkursams, buvo numatytos tam tikromis stadijos. Pirmiausia sudaroma konkurso komisija, kuri ir organizuoja nuomos konkursą (Taisyklių 11 punktas). Ši Komisija viešai spaudoje informuoja apie organizuojamą turto nuomos konkursą, kartu paskelbdama reikalavimus, keliamus pretendentų pateikiamiems dokumentams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie minimo turto nuomos viešą konkursą buvo paskelbta 2005 m. vasario 10 d. laikraštyje ,,Kauno diena“ (t. 1, b. l. 36). Be kitų duomenų šiame skelbime nurodyta, jog dalyvauti konkurse turi teisę šio konkurso dalyviai arba jų įgalioti atstovai, pateikę komisijai konkurso dalyvio registracijos bei asmens dokumentą ir banko išduotą kvitą arba mokėjimo pavedimą, kuriame pažymėta, kad konkurso dalyvis į nuomotojo sąskaitą sumokėjo pradinį įnašą. Skelbime nurodyta, jog paskutinė dalyvių registracijos diena yra 2005 m. vasario 25 d. 12 valanda, o savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos posėdis vyks 2005 m. kovo 1 d. 9 val. 

Kita stadija, tai pasiūlymų priėmimas. Po paskelbimo potencialūs dalyviai per nustatytą terminą turi pateikti konkurso komisijai užklijuotą voką su savo pasiūlymu. Taisyklių 14 punktas detaliai reglamentuoja, kas turi būti pateiktame voke: paraiška, siūlomas nuompinigių dydis bei juridinio asmens registracijos pažymėjimo, įstatų kopijos. Nurodyta, kad konkurso komisija registruoja dalyvius, tai yra vokus pateikusius asmenis, ir išduoda konkurso registracijos pažymėjimą su registracijos eilės numeriu (Taisyklių 15 punktas).

Be to, Taisyklių 17 punkte imperatyviai nurodyta, kad dalyvauti konkurse turi teisę tik tie dalyviai, kurie pateikia komisijai konkurso dalyvio registracijos pažymėjimą ir banko išduotą kvitą arba mokėjimo pavedimą apie sumokėtą pradinį įnašą, konkurso dalyviai, kurie nedalyvauja komisijos posėdyje, banko išduotą kvitą, liudijantį pradinio įnašo sumokėjimą, privalo pristatyti iki komisijos posėdžio pradžios. Taigi tik pateikus šiuos dokumentus, leidimo dalyvauti konkurse stadijoje banko kvitas pakeičiamas į kortelę su numeriu, atitinkančiu registracijos knygoje įrašytą konkurso dalyvio registracijos eilės numerį.

 

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias nuostatas bei minėtus viešo konkurso principus, konstatuoja, kad pagal minėtas imperatyvią galią turinčias paties atsakovo nustatytas viešo nuomos konkurso Taisykles, konkurse, tai yra konkurso komisijos posėdyje, kuriame iš esmės svarstomi pasiūlymai turto nuomai, turi būti leidžiama dalyvauti tik tiems asmenims, kurie per nustatytą terminą pateikia užklijuotus vokus ir vėliausiai iki komisijos posėdžio pradžios pateikia nurodytą banko kvitą ar mokėjimo pavedimą, kuris atitinka reikalavimus, ar Komisija laiko, jog atitinka reikalavimus. Tai suponuoja išvadą, kad tik konkurso komisija turi teisę pripažinti, jog asmens pateikti dokumentai atitinka formalius reikalavimus: laiku pateiktas ir įregistruotas vokas, pateikti dalyvio registracijos bei asmens pažymėjimas ir banko išduotas kvitas ar mokėjimo pavedimas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad komisija šioje leidimo dalyvauti konkurse stadijoje vertina tik formalų pateiktų dokumentų atitikimą reikalavimams, nes siekiant užtikrinti minėtą konkurso procedūrų skaidrumą jai negali būti žinomas pats dalyvio pasiūlymo turinys, kuris iš esmės yra vertinamas kitoje konkurso stadijoje, kai asmenų, kurie pateikė pasiūlymus ir kuriems leista dalyvauti konkurse, akivaizdoje atplėšiami vokai ir skelbiamas pasiūlymo turinys (Taisyklių 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad konkurso komisija leido ieškovui dalyvauti konkurse ir išdavė jam kortelę su numeriu, kuris atitinka dalyvio registracijos eilės numerį, nepatikrinusi mokėjimą patvirtinančio dokumento, o, kaip paaiškino teismui atsakovo atstovai, patikėjusi ieškovo atstovo paaiškinimui, kad pradinio įnašo sumokėjimą patvirtinantis dokumentas yra įdėtas į voką. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad tik po to, kai buvo atplėštas konkurso dalyvio Nr.1 (TŪB ,,Mitnijos investicija“) pateiktas vokas,  patikrinti jame esantys dokumentai ir tapo vieša šio dalyvio siūloma nuomos kaina, bendra tvarka buvo atplėštas ieškovo pateiktas vokas. Konkurso komisija jame radusi minėtą ieškovo pavedimą pervesti pinigus internetu nusprendė, kad tai nėra pradinio įnašo sumokėjimo tinkamas įrodymas. Konkurso komisijos 2005 m. kovo 1 d. protokole nurodyta, kad ieškovas iki konkurso pradžios nepateikė banko išduoto dokumento originalo, kuris patvirtintų, kad į atsakovo sąskaitą yra sumokėtas pradinis įnašas, todėl jam neleista dalyvauti konkurse (t. 1, b. l. 15). 

Teisėjų kolegijos nuomone, veikdama nurodytu būdu viešo konkurso komisija pažeidė imperatyviai minėtų Taisyklių nustatytą konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką. Kaip minėta, formalus pateiktų dokumentų, taip pat ir įnašo sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, vertinimas privalėjo būti baigtas prieš pradedant turiningąjį pasiūlymų vertinimą, todėl ieškovui nepateikus banko kvito ar mokėjimo pavedimo, kuris komisijos įsitikinimu, neginčijamai patvirtintų įnašo sumokėjimą, komisija neturėjo teisės išduoti jam kortelę su konkurso dalyvio registracijos eilės numeriu ir leisti dalyvauti konkurse.

Teisėjų kolegijos manymu, konkurso komisija, kuri vadovauja konkurso procedūrai, leisdama ieškovui dalyvauti konkurse bei atplėšdama jo voką ir taip pereidama prie pasiūlymo turinio vertinimo, prisiėmė sau atsakomybę už pateikto dokumento formalius trūkumus, tai yra atplėšusi vokus bei paviešinusi ieškovo ir kitų konkurso dalyvių pasiūlymus, komisija negalėjo uždrausti ieškovui dalyvauti konkurse ir nepripažinti jo dalyviu remdamasi vien šio dokumento formalių reikalavimų neatitikimu.

Iš tiesų minimame konkurse susidariusi situacija buvo nestandartinė, tačiau ją sukėlė ne ieškovas, bet pati konkurso komisija, kuri esant minėtoms aplinkybėms vis tiek pradėjo konkursą, leisdama jame dalyvauti abiems dalyviams. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad leidimas ieškovui dalyvauti, kaip nurodo teismas, vokų atkirpimo procedūroje, vertintinas kaip siekimas visiems užsiregistravusiems sudaryti vienodas sąlygas. Priešingai, ieškovo pašalinimas iš konkurso po to, kai buvo atkirpti vokai ir paviešinti dalyvių pasiūlymai vien tuo motyvu, kad ieškovo pateiktas ne banko kvitas ar banko patvirtintas mokėjimo pavedimas, o  mokėjimo internetu pavedimas, traktuotinas kaip galimas minėto konkurso skaidrumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimas, tuo labiau, kad iš pateiktų abiejų konkurso dalyvių pasiūlymų matyti, kad ieškovas nuomotojui pasiūlė geresnę sandorio kainą (CPK 185 str.). Šioje pasiūlymų vertinimo iš esmės stadijoje komisija, dėl kurios veiksmų susidarė tokia situacija, turėjo galimybę savivaldybės buhalterijoje išsiaiškinti ar minėtoje sąskaitoje gautas ieškovo sumokėtas pradinis įnašas ir nustatyti, ar tai atlikta laiku. Be to, kaip nurodo apeliantas, atsakovas neginčija pinigų sumokėjimo fakto, tik nurodo, jog nebuvo pateiktas banko dokumentas, patvirtinantis įnašo sumokėjimą.

Taigi konkurso komisija, priėmusi, jos nuomone, netinkamus dokumentus ir dėl šio kilus problemoms, turėjo pareigą patikrinti, ar iš tiesų nebuvo įvykdytas reikalavimas sumokėti pradinį įnašą.

Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, be to, tai yra fakto instancija, kuriai gali būti pateikiami nauji įrodymai (CPK 314 str.). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gautas AB SEB Vilniaus banko 2006 m. kovo 10 d. raštas Nr.05.04.07-2259, iš kurio matyti, kad piniginės lėšos iš UAB ,,Astrum Magnificum“ sąskaitos į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą buvo pervestos 2005 m. vasario 25 d. 6 val. 11 min., tai yra ir iki dalyvių registracijos pabaigos ir gerokai iki konkurso pradžios. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas sąžiningai siekė dalyvauti šiame konkurse. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas netrukdomai galėjo iš banko gauti ne tik internetinį dokumentą, bet ir dokumentą su banko žyma.

 

Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino konkurso komisijos sprendimą teisėtu, nes jis prieštarauja imperatyvioms viešo konkurso procesą reglamentuojančioms teisės normoms, todėl pagrįstas ir tenkintinas apelianto prašymas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto nuomos konkurso komisijos 2005 m. kovo 1 d. protokolu Nr. 5 įtvirtintą sprendimą bei pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento šio sprendimo pagrindu tarp atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir TŪB ,,Mitnijos investicija“ sudarytą 2005 m. kovo 9 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 200-2-930 (CPK 185 str., CK 6.947 str., 1. 80 str.).  

Apeliaciniu skundu apeliantas prašė panaikinus teismo sprendimą taip pat patenkinti jo ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovą konkurso nugalėtoju bei įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę su ieškovu sudaryti automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie pastato V. Krėvės pr. 80a, Kaune, nuomos sutartį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutinkamai su minimomis Taisyklėmis šių klausimų sprendimas yra ne teismo, bet konkursą organizuojančios komisijos dispozicijoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmesti šie ieškovo reikalavimai, paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas (CPK 263 str.).

 

Teisėjų kolegija, iš dalies patenkinusi ieškovo apeliacinį skundą, taip pat keičia teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje: sumažina iš ieškovo atsakovui TŪB ,,Mitnijos investicija“ priteistas advokato teisinės pagalbos išlaidas iki 153, 75 Lt, ir priteisia ieškovui iš atsakovų Kauno  miesto savivaldybės ir TŪB ,,Mitnijos investicija“ po 75 Lt  žyminio mokesčio. 

Bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui teisėjų kolegija priteisia ieškovui iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir TŪB ,,Mitnijos investicija“ po 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. 

 

  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,

 

n u t a r i a:

 

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Astrum Magnificum“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto nuomos konkurso komisijos 2005 m. kovo 1 d. protokolu Nr. 5 įformintą sprendimą konkurso laimėtoju laikyti atsakovą tikrąją ūkinę bendriją ,,Mitnijos investicija“.

Pripažinti ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 200-2-930, sudarytą 2005 m. kovo 9 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir tikrosios ūkinės bendrijos ,,Mitnijos investicija“ negaliojančia nuo jo sudarymo momento.

Sumažinti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Astrum Magnificum“ atsakovui tikrajai ūkinei bendrijai ,,Mitnijos investicija“ priteistas advokato teisinės pagalbos išlaidas iki 153, 75 Lt (šimtas penkiasdešimt trys litai, 75 ct).

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Astrum Magnificum“ iš atsakovų Kauno  miesto savivaldybės administracijos ir tikrosios ūkinės bendrijos ,,Mitnijos investicija“ po 75 Lt (septyniasdešimt penki litai) žyminio mokesčio. 

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Astrum Magnificum“ iš atsakovų Kauno  miesto savivaldybės administracijos ir tikrosios ūkinės bendrijos ,,Mitnijos investicija“ po 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                   Virginija Čekanauskaitė  

 

Teisėjai:                                                                                                        Marytė Mitkuvienė    

 

                                                                                                            Donatas Šernas