Civilinė
byla Nr. 3K-3-494/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 119.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ampolis“ kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovo UAB „Šakių agroservisas“ (naujas pavadinimas – UAB „Mediresta“)
ieškinį atsakovui UAB „Ampolis“ dėl vienašališkai pasirašyto darbų
priėmimo–perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas
klausimas dėl dviejose civilinėse bylose pareikštų ieškinių tapatumo.
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia UAB „Ampolis“
vienašališkai pasirašyto 2007 m. rugsėjo 17 d. atliktų
darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 19 082,13 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d.
šalys sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 07/39 dėl ieškovui
priklausančio medienos cecho, esančio Šakių rajone, Sintautų mieste, grindų
renovacijos darbų, įrengiant grindų dangą „Latexfalt“. Už tris darbų etapus
ieškovas su atsakovu atsiskaitė, tuo tarpu ketvirtojo etapo darbai buvo atlikti
netinkamai, ieškovas dėl to pareiškė atsakovui net tris pretenzijas, tačiau
atsakovas defektų nepašalino. Kadangi dalis dangos už 19 082,13 Lt buvo netinkamos
kokybės, ieškovas nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto ir atsisakė už tą
dalį mokėti.
Civilinėje
byloje Nr. 2-20-634/2009, kuri yra sustabdyta Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, nagrinėjančios ją apeliacine tvarka,
2009 m. birželio 8 d. nutartimi, ieškovas UAB „Ampolis“ yra
pareiškęs ieškinį atsakovui UAB „Šakių agroservisas“ dėl 19 082,13 Lt
atlyginimo priteisimo už darbus, atliktus pagal
2007 m. rugpjūčio 2 d. statybos rangos darbų sutartį.
Ieškinys grindžiamas ieškovo UAB „Ampolis“ vienašališkai pasirašytu
2007 m. rugsėjo 17 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu.
Šakių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. sprendimu
ieškinį patenkino, tačiau sprendimas neįsiteisėjo, nes atsakovas UAB „Šakių
agroservisas“ padavė apeliacinį skundą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių
esmė
Šakių rajono
apylinkės teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi ieškinį
paliko nenagrinėtą, nustatęs, kad teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių
šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teismas
nustatė, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d.
sprendimu yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-20-634/2009 pagal ieškovo
UAB „Ampolis“ ieškinį atsakovui UAB „Šakių agroservisas“ dėl apmokėjimo už
atliktus darbus, sprendimas dar neįsiteisėjęs, civilinė byla išsiųsta į Kauno
apygardos teismą su atsakovo UAB „Šakių agroservisas“ apeliaciniu skundu. Toje
byloje atsakovas UAB „Šakių agroservisas“ atsikirtimą į ieškinį grindė tomis
pačiomis aplinkybėmis, kuriomis šioje byloje grindžia ieškinį, t. y.
vienašališkai surašyto priėmimo–perdavimo akto neteisėtumu. Nors pirmiau pradėtoje
nagrinėti civilinėje byloje UAB „Šakių agroservisas“ nebuvo pareiškęs
priešieškinio, tačiau teismas išsprendė jo atsikirtimus dėl vienašališkai
sudaryto priėmimo–perdavimo akto teisėtumo, nes šio akto pagrindu UAB „Ampolis“
atsirado teisė į atsiskaitymą už atliktus darbus. Šakių rajono apylinkės teismo
2009 m. kovo 5 d. sprendime nurodyta, kad ieškovo UAB „Ampolis“
reikalavimai grindžiami tuo, jog atsakovas UAB „Šakių agroservisas“ be pagrindo
nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto ir neatsiskaitė už atliktus darbus, o
atsakovas savo atsikirtimų pagrindu nurodo tai, kad darbų perdavimo–priėmimo
akto nepasirašė dėl to, jog ieškovo UAB „Ampolis“ atlikti darbai yra netinkamos
kokybės, todėl už juos sutinka sumokėti tik tada, kai ieškovas ištaisys darbų
trūkumus, tokiu būdu teismo pareiga yra nuspręsti, ar byloje pateiktas darbų
perdavimo–priėmimo aktas laikytinas vienašaliu sandoriu, leidžiančiu ieškovui
reikšti reikalavimus atsakovui dėl sutarties įvykdymo, ir ar atsakovo
atsisakymas pasirašyti šį aktą yra pagrįstas. Iš nurodytų aplinkybių teismas
padarė išvadą, kad darbų perdavimo–priėmimo akto teisėtumas buvo pirmiau
išnagrinėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas. Toje byloje teismas
konstatavo, kad nebuvo įrodytos aplinkybės dėl rangovo darbo trūkumų, dėl kurių
darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal paskirtį, o pagal nustatytas faktines
aplinkybes darbo rezultatas yra naudojamas, todėl nėra pagrindo pripažinti
negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 17 d. vienašalį atliktų darbų
priėmimo–perdavimo aktą. Taigi darytina išvada, kad teisme jau yra išnagrinėtas
tapatus ginčas. Teismas taip pat nurodė, kad šioje byloje pareikšto ieškinio
pagrindą sudarančios aplinkybės buvo išnagrinėtos pirmesnėje civilinėje byloje,
naujų aplinkybių ieškovas nenurodė, o tai, kad ieškovas ieškinyje nurodo prašysiantis
paskirti ekspertizę, nesuponuoja naujų aplinkybių atsiradimo, bet vertintina
kaip naujų įrodinėjimo būdų pasirinkimas. Ieškovas turėjo teisę prašyti
paskirti ekspertizę ir pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, be to, tokia
teise, nors ir ribotai, jis gali pasinaudoti bylą nagrinėjant apeliacinės
instancijos teisme.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo
atskirąjį skundą, 2010 m. kovo 31 d. nutartimi Šakių rajono
apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį panaikino ir
bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija
nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Šakių agroservisas“ reiškia savarankišką
reikalavimą atsakovui UAB „Ampolis“ dėl vienašališko 2007 m. rugsėjo 17 d.
atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu. Savarankiškas
reikalavimas atskiroje byloje ir proceso šalies atsikirtimai kitoje byloje
pagal teisinę reikšmę nėra tapatūs, tai yra du skirtingi teisės gynimo būdai, kurie
proceso šalims sukuria skirtingus teisinius padarinius. Teisėjų kolegija nurodė,
kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų
sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims
atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos
rangos sutartį Nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, užsakovas
turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą.
Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir
pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta
negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai,
t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.
Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo
vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir
reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Šių
aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos
teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto
nuostatas, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas UAB „Ampolis“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutartį
panaikinti ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d.
nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės
instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo
pareikštas ieškinys nėra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-20-634/2009 UAB
„Ampolis“ pareikštam reikalavimui sumokėti 19 082,13 Lt už atliktus darbus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas
nustatomas pagal tris kriterijus – ginčo šalis, ginčo dalyką ir pagrindą
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J.
v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000). Šiuo atveju abiejose bylose
ginčo šalys yra tos pačios, taip pat sutampa ir ieškinio pagrindas – statybos
rangos darbų sutartis Nr. 07/39 ir 2007 m. rugsėjo 17 d.
atliktų darbų aktas bei jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita–faktūra. Kadangi
civilinėje byloje Nr. 2-20-634/2009 ieškovas ieškinį grindė vienašališkai
pasirašytu atliktų darbų aktu, tai teismas sprendė šio akto pagrįstumo ir
teisėtumo klausimą; šis aktas buvo pripažintas galiojančiu ir jo pagrindu UAB
„Ampolis“ iš UAB „Šakių agroservisas“ priteista 19 082,13 Lt už atliktus
darbus. Ieškinio dalykas abiejose bylose taip pat sutampa, nes ginčas iš esmės
vyksta dėl tos pačios sumos – 19 082,13 Lt (tik vienu atveju reikalaujama
priteisti sumokėti šią sumą, o kitu atveju – jos nemokėti), o vertinant, ar
dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės
formuluotės (civilinėje byloje Nr. 2-20-634/2009 – priteisti apmokėjimą už
atliktus darbus, o nagrinėjamoje byloje – pripažinti negaliojančia atliktų
darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 19 082,13 Lt sumos), kiek ginčo
materialinis teisinis santykis. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs tik
reikalavimų lingvistinės formuluotės skirtumą, padarė neteisingą ir nepagrįstą
išvadą dėl ieškinių netapatumo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas UAB „Mediresta“ prašo Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d. nutartį
palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
Kauno apygardos
teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėjanti civilinę bylą pagal UAB
„Mediresta“ ieškinį dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo, pagrįstai
konstatavo, kad dviejose skirtingose bylose pareikšti ieškiniai yra netapatūs
ir tai yra pagrindas sustabdyti nurodytą civilinę bylą, kol bus išnagrinėta ši
civilinė byla. Išvadą, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia darbų
priėmimo–perdavimo akto dalį yra netapatus reikalavimui priteisti atlyginimą už
atliktus darbus, patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-20-634/2009 priimto
pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai. Kasatorius neteisingai teigia,
kad šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio
teismo formuojamos praktikos ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Apeliacinės
instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra visų trijų
kasacinio teismo suformuluotų sąlygų, nes ieškinio dalykas abiejose bylose yra
skirtingas. Savarankiškas reikalavimas atskiroje byloje ir proceso šalies
atsikirtimai kitoje byloje pagal teisinę reikšmę nėra tapatūs, nes tai yra du
skirtingi teisių gynimo būdai. Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai
pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė šį
aktą pasirašyti. Kadangi toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat
juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, tai jis galioja tol, kol
teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai
tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios
atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas
neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu,
rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti,
t. y. įvykdyti prievolę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo,
kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies
4 punkto nuostatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio
palikimo nenagrinėto CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (dėl
ieškinių tapatumo)
Lietuvos Respublikos
Konstitucija asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos,
garantuoja teisę kreiptis į teismą, kuriam vieninteliam patikėta pareiga
vykdyti teisingumą. Tačiau įgyvendindamas savo teises asmuo privalo laikytis
Konstitucijos ir įstatymų reikalavimų (Konstitucijos 28, 30, 109 straipsniai).
Asmenų kreipimosi į teismą procesinė tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekso
normų. Taigi teismas gali spręsti suinteresuoto asmens klausimą dėl to asmens
pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo tik tada,
kai šis asmuo įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą ir kai tokiam
kreipimuisi egzistuoja įstatyminė galimybė (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Tiek teisės doktrina,
tiek kasacinio teismo jurisprudencija vieningai pripažįsta, kad svarbiausi
ieškinio turinį sudarantys ieškinio elementai yra ieškinio dalykas ir ieškinio
pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui
pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai
faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį
reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4
punktai).
Teismui iškėlus bylą
pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės
gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su
tapačiu ieškiniu. Dėl to įstatyme yra nustatyta, kad jeigu teisme jau yra
nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu
pagrindu, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1
dalies 4 punktas). Ši norma taikytina ir tuo atveju, kai ankstesnėje byloje
ginčas pirmosios instancijos teisme jau yra baigtas nagrinėti priėmus
sprendimą, bet šis dar nėra įsiteisėjęs dėl jo apskundimo apeliacinės
instancijos teismui ir dėl to dar iki galo nežinoma tos bylos baigtis. Bylos
nutraukimas pagal įstatymą leidžiamas tik ankstesnėje byloje įsiteisėjus teismo
sprendimui (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Kita vertus, tam, kad naujai
pareikštą ieškinį būtų galima palikti nenagrinėtą, turi būti nustatytas ieškinių
tapatumas pirmiau pradėtoje byloje ir naujai pareikštame ieškinyje.
Įstatyme ieškinių
tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis,
tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1
dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia
reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau
pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats
ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties pasikeitimas
(iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) nedaro įtakos bei neeliminuoja
ieškinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio
dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek
reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis,
t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus
ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą
sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl
naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio
nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas
tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo
grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais
faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
Nagrinėjamoje byloje
ieškovas UAB „Šakių agroservisas“ 2009 m. birželio 1 d.
pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Ampolis“, prašydamas teismą pripažinti
negaliojančia atsakovo vienašališkai pasirašyto 2007 m. rugsėjo 17 d.
atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 19 082,13 Lt, nes už šią
sumą atsakovo atlikti darbai buvo netinkamos kokybės, o į ieškovo pretenzijas
dėl to atsakovas nereagavo. Šis ieškinys Šakių rajono apylinkės teismo
2010 m. sausio 20 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas CPK
296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau ši nutartis Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 31 d.
nutartimi, konstatavus, kad nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą, panaikinta
ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (apygardos teismo
nutartyje nurodyta, kad naikinama apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d.
nutartis, nors apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d.
nutartimi rašymo apsirikimą dėl nutarties datos buvo ištaisęs).
Šakių rajono
apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. sprendimu yra
patenkintas ieškovo UAB „Ampolis“ ieškinys atsakovui UAB „Šakių agroservisas“,
priteisiant 19 082,13 Lt skolos pagal šalių statybos rangos sutartį. Šis
sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d.
nutartimi bylos nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės galutinis procesinis
sprendimas šiuo metu kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Pirmosios
instancijos teismo sprendime nurodyta, kad pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje
ieškovo reikalavimai grindžiami tuo, jog atsakovas be pagrindo nepasirašė darbų
perdavimo–priėmimo akto ir neatsiskaitė už atliktus darbus, o atsakovas savo
atsikirtimų pagrindu nurodė tai, kad darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė
dėl to, jog ieškovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės. Teismo sprendime
nurodyta, kad teismas atsakovo pateiktus įrodymus pripažino nepakankamais, jog
būtų galima konstatuoti, kad atsakovas pagrįstai atsisakė priimti atliktus
darbus. Teismas nurodė, kad pagrindo pripažinti negaliojančiu
2007 m. rugsėjo 17 d. vienašalį atliktų darbų
priėmimo–perdavimo aktą nėra.
Kasacinio teismo
teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų aplinkybių ir išaiškinimų kontekste
nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Mediresta“ (buvusi UAB „Šakių agroservisas“)
reiškia tapatų reikalavimą, nes ginčijamo darbų priėmimo–perdavimo akto
pagrįstumas bei teisėtumas, kaip ir abiejose bylose nurodomas tapatus
reikalavimo pagrindas (faktinės aplinkybės), yra kitoje nagrinėjamoje byloje
teisminio nagrinėjimo dalykas. Aplinkybės, kad kitoje nagrinėjamoje byloje
ieškovas nebuvo pareiškęs priešieškinio ir savo nesutikimą su ieškiniu išreiškė
atsikirtimų į ieškinį forma, bei šalių procesinės padėties pasikeitimas
nagrinėjamu atveju neeliminuoja ieškinių abiejose bylose tapatumo situacijos. Tokia
išvada iš esmės pratęsia bei remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
sprendžiant ieškinių tapatumo klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2000 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. J.
v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000;
2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š.
v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos
Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD v. M. P., bylos
Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A.,
bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.).
Nustačiusi, kad
kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs tapatų ieškinį
kitoje byloje nagrinėjamam ir apeliacinės instancijos teismo žinioje esančiam
išnagrinėtam ieškiniui, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog
apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto
reikalavimus, todėl šio teismo nutartis naikintina, paliekant galioti pirmosios
instancijos teismo nutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu
ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti
Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartį.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Gražina
Davidonienė
Česlovas
Jokūbauskas