Civilinė byla Nr. e2-216-798/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00244-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.1.10.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių banko skundą suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,MIRADA“ dėl 2022 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimų antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas pateiktame skunde prašė panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,MIRADA“ kreditorių 2022 m. gruodžio 6 d. susirinkimo sprendimus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 6 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas hipotekos kreditoriams skirtų lėšų išmokėjimas, o 3-uoju susirinkimo darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo. Susirinkimo darbotvarkės 2-uoju klausimu buvo nuspręsta patvirtinti hipotekos kreditoriams skirtų lėšų išmokėjimo tvarką pagal pateiktą projektą. Susirinkimo darbotvarkės 3-uoju klausimu buvo nuspręsta patvirtinti galutinę bendrovės bankroto ataskaitą pagal pateiktą projektą. „Už“ nurodytus sprendimus balsavo 232 913,15 Eur arba 54,22 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos, „prieš“ – 132 532,06 Eur arba 30,85 proc. susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų sumos. Apie 2022 m. gruodžio 6 d. įvykusiame kreditorių susirinkime priimtus kreditorių sprendimus bankui buvo pranešta 2022 m. gruodžio 9 d., nemokumo administratorei el. paštu atsiuntus susirinkimo protokolą. Kadangi priimti kreditorių sprendimai 2-uoju ir 3-uoju susirinkimo darbotvarkės klausimais pažeidžia pareiškėjos kaip kreditorės interesus bankroto byloje, ji balsavo „prieš“ šių sprendimų priėmimą. Pažymėjo, kad pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime buvo patvirtinta 29 519 Eur, įskaitant mokesčius, atsakovės administravimo sąmata. 2022 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkime patvirtinus galutinę atsakovės bankroto ataskaitą pagal pateiktą projektą, buvo patvirtintos administravimo išlaidos 45 553 Eur sumai, t. y. viršijant kreditorių pirmajame susirinkime patvirtintą sąmatą 16 034 Eur suma. Ši suma, kuri nepagrįstai viršija pirmajame kreditorių susirinkime nustatytos administravimo išlaidų sąmatos dydį, turėtų būti nukreipta hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, o ne administravimo išlaidų dengimui. Nemokumo administratorė turėjo pareigą bendrovės bankroto procedūras vykdyti taip, kad nebūtų viršyta patvirtinta sąmata, o kreditoriai turėjo pagrįstus lūkesčius, kad visos bankroto procese administravimo išlaidos sudarys 29 519 Eur, įskaitant mokesčius. 2022 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo priimti sprendimai yra nepagrįsti, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neatitinka suformuotos teismų praktikos dėl administravimo išlaidų nustatymo, galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, šių sprendimų įgyvendinimas pažeistų atsakovės kreditorių, ypač hipotekos kreditoriaus – banko, interesus. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimai 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais turėtų būti panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartimi buvo nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjos AB Šiaulių banko skundą BUAB ,,MIRADA“ dėl 2022 m. gruodžio 6 d. kreditorių susirinkimo sprendimų antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
3. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje ginčija BUAB ,,MIRADA“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. gruodžio 6 d., sprendimą antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja buvo informuota apie turėjusį įvykti kreditorių susirinkimą ir dalyvavo jame – pateikė nemokumo administratoriui užpildytą balsavimo raštu biuletenį, kuriame išdėstė savo poziciją dėl kreditorių susirinkime keliamų klausimų. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog kreditorių susirinkimo metu bus sprendžiami klausimai dėl hipotekos kreditoriams skirtų lėšų išmokėjimo tvarkos patvirtinimo pagal pateiktą projektą ir galutinės ataskaitos patvirtinimo, kuriems pareiškėja nepritarė. Būdama suinteresuota, kad kreditorių susirinkimo sprendimai, su kuriais jis nesutinka, nebūtų priimti, pareiškėja, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorė, kuriai yra suteikta teisė gauti informaciją iš nemokumo administratorės apie nemokumo procesą, galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą dar jo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d., todėl paskutinė diena skundui dėl šių kreditorių susirinkimo sprendimų paduoti buvo 2022 m. gruodžio 20 d. Pareiškėja pateikė skundą 2022 m. gruodžio 23 d., todėl pateikė teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų praleidusi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatytą terminą.
4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, laikėsi pozicijos, kad ji nėra praleidusi termino šiam skundui paduoti, nes skundo padavimo termino pradžią laikė dieną, kai gavo kreditorių susirinkimo nutarimus iš nemokumo administratorės. Pareiškėja nenurodė teismui jokių aplinkybių, galėjusių sudaryti pagrindą vertinti, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti. Įvertinus bylos duomenis, teismui nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistavo objektyvios priežastys, kurios sukliudė pareiškėjai laiku kreiptis į teismą, tuo labiau kad šioje byloje pareiškėja yra atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato.
5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja praleido JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo paduoti, o atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą nėra pagrindo. Pasibaigus procesiniam terminui, asmens procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus pasibaigia, todėl teismas, nustatęs, kad asmuo pateikė skundą praleidęs įstatyme nustatytą procesinį terminą, turi atsisakyti priimti nagrinėti šį skundą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, arba, jeigu skundas jau priimtas, dėl tapačių priežasčių nutraukti jau pradėtą bylą. Todėl civilinė byla pagal pareiškėjos skundą nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
6. Nutraukus civilinę bylą dėl to, kad byla nenagrinėtina teisme, pareiškėjai tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Iš BUAB ,,MIRADA“ pateikto prašymo bei mokėjimo dokumentų matyti, kad ji sumokėjo advokatui už teisinę pagalbą 800 Eur. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, dėl to atsakovei BUAB ,,MIRADA“ iš pareiškėjos AB Šiaulių banko priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja AB Šiaulių bankas prašo prijungti prie bylos naujai pateikiamus įrodymus, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos AB Šiaulių banko skundą dėl 2022 m. gruodžio 6 d. BUAB „MIRADA“ kreditorių susirinkimo sprendimų 2-uoju ir 3-uoju susirinkimo darbotvarkės klausimais panaikinimo patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, kurios reglamentuoja bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimų sprendimų apskundimo terminus. Nors bankui ir buvo žinoma, kad atsakovės kreditorių susirinkimas vyks 2022 m. gruodžio 6 d., tačiau banko atstovas šiame susirinkime fiziškai nedalyvavo, o balsavo iš anksto raštu. Ar susirinkimas gali būti laikomas įvykusiu, ar jame buvo kvorumas, kokio turinio sprendimai buvo priimti susirinkime, ir juo labiau ar šie sprendimai pažeidė banko teises, 2022 m. gruodžio 6 d., priešingai, nei teigiama teismo nutartyje, bankui nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
7.2. Teismo nutarties argumentai, kad bankas nesilaikė kreditorės pareigos elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis, taigi, turėjo būti aktyvus, teirautis nemokumo administratorės, kokie sprendimai priimti, vertintini kaip neobjektyvūs ir neatitinkantys JANĮ nuostatų. Net ir darant hipotetinę prielaidą, kad bankas būdamas aktyviu kreditoriumi susirinkimo pravedimo dieną užklaustų nemokumo administratorės apie priimtus sprendimus, o nemokumo administratorė atskleistų kreditorei tokio pobūdžio informaciją, ši neoficiali žodinė informacija negali būti pagrindas skundui teikti. Kreditorė, neturėdama galimybės susipažinti su pasirašytu susirinkimo protokolu, negali nustatyti, ar susirinkimo sprendimai (ne)pažeidžia jos teisių.
7.3. Įstatymas nustato 4 darbo dienų terminą susirinkimo protokolo parengimui ir pasirašymui, o pagal informacijos apie nemokumo procesą tvarkos nustatymą, pasirašytas protokolas kreditoriui gali būti pateikiamas per 10 darbo dienų. Vadovaujantis teismo nutarties išvadomis, kad terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo susirinkimo dienos, gavus tinkamai įformintą protokolą tik po 4 darbo dienų, terminas kreditoriaus skundui paduoti sutrumpėtų 4-6 dienomis. Tokia situacija vienareikšmiškai susiaurintų ir apribotų banko, kaip ir kitų kreditorių galimybes ginti savo interesus, apskundžiant neteisėtus kreditorių susirinkimo sprendimus.
7.4. Banko nuomone, teismas, nutraukdamas bylą pagal banko skundą, nepagrįstai vadovavosi 2021 m. lapkričio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1305-450/2021, nes pagal suformuotą teismų, įskaitant Lietuvos apeliacinio teismo, praktiką, terminas skundui pateikti yra skaičiuojamas nuo susirinkimo protokolo įteikimo kreditoriui dienos. Kaip ir sprendžiamo ginčo atveju, analogiškoje byloje teismai yra pasisakę, kad kreditoriui balsuojant iš anksto ir fiziškai nedalyvaujant kreditorių susirinkime, skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo pateikus per 14 dienų nuo susirinkimo protokolo gavimo dienos, terminas skundui paduoti nelaikomas praleistu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022).
7.5. Bankas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų (800 Eur) priteisimu atsakovei. Teismas nutartyje akcentuoja, kad bankas turėjo būti apdairus, laiku sužinoti apie savo teisių pažeidimus, banko skundo padavimas netiesiogiai traktuojamas kaip galimas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau priteisdamas kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės elgesio procese. Būtent dėl atsakovės nemokumo administratorės neveiklumo bankui susirinkimo protokolas buvo pateiktas ne susirinkimo dieną, o praėjus 3 dienoms po susirinkimo. Be to, 2022 m. gruodžio 21 d., nepasibaigus susirinkimo sprendimų apskundimo terminui, Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas nemokumo administratorės prašymas dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo.
8. BUAB „MIRADA“, atstovaujama bankroto administratorės „Katalonija“, UAB pateikė atsiliepimą į pareiškėjos AB Šiaulių banko atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovės BUAB „MIRADA“, atstovaujamos nemokumo administratorės „Katalonija“, UAB vertinimu 2023 m. sausio 23 d. nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamai įvertinęs imperatyviąsias įstatymų normas bei teismų praktiką.
8.2. Nors pareiškėja nurodo, kad kreditorių susirinkime nedalyvavo, Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog balsavimo raštu biuletenio pateikimas yra dalyvavimas kreditorių susirinkime. Atitinkamai apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos, o ne nuo protokolo gavimo dienos.
8.3. Dalyje dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su JANĮ nuostatomis dėl kreditorių susirinkimo protokolo parengimo, pasirašymo bei pateikimo kreditoriams, taip pat bendrovės informacijos teikimo tvarkos nurodytina, jog šiuo atveju įstatymų leidėjas atskyrė kreditorių susirinkimo protokolo parengimo bei pateikimo ir kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų apskundimo institutus. Kaip minėta, kreditoriui, dalyvavusiam kreditorių susirinkime (pateikusiam balsavimo raštu biuletenį), procesinis terminas skundui dėl priimtų sprendimų pateikti yra skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos ir nesiejamas nei su kreditorių susirinkimo protokolo surašymu, nei su jo gavimu. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie kreditorių susirinkimo sušaukimą.
8.4. Atskirajame skunde pareiškėja nurodė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022, kurioje yra išaiškinta, kad skundą pateikus per 14 dienų nuo kreditorių susirinkimo protokolo gavimo dienos, terminas nėra praleistas. Atsakovė pažymėjo, kad šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo savo formuojamos praktikos, tačiau vis tiek nurodė, jog kreditoriui, dalyvavusiam kreditorių susirinkime (pateikiant balsavimo raštu biuletenį), terminas skundui pateikti skaičiuojamas būtent nuo kreditorių susirinkimo dienos.
8.5. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nutraukus civilinę bylą dėl to, jog byla nenagrinėtina teisme, būtent pareiškėjai tenka pareiga atlyginti bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 800 Eur.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo priėmimo prie bylos
11. Atskirajame skunde pareiškėja AB Šiaulių bankas prašo priimti prie bylos naujai pateikiamą įrodymą – BUAB „MIRADA“ informacijos apie nemokumo procesą tvarkos nustatymą. Nurodė, kad BUAB „MIRADA“ informacijos apie nemokumo procesą tvarkos nustatymas buvo patvirtintas 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimu, kuriame reglamentuojama atsakovės informacijos ir dokumentų, įskaitant kreditorių susirinkimo sprendimų, pateikimo kreditoriams tvarka. Poreikis pateikti šį dokumentą iškilo susipažinus su skundžiamos nutarties motyvais dėl bylos nutraukimo ir praleisto termino skundui paduoti.
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su BUAB „MIRADA“ informacijos apie nemokumo procesą tvarkos nustatymo dokumentus sprendžia, kad šis dokumentas nėra aktualus nagrinėjamam klausimui dėl praleisto termino skundui paduoti. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimo tvarka yra reglamentuota JANĮ ir detalizuota pateikiant išaiškinimus teismų praktikoje. Šioje tvarkoje nėra reglamentuojami ar detalizuojami JANĮ nustatyti terminai, kurių metu gali būti skundžiami kreditorių susirinkimo sprendimai. Taigi, darytina išvada, kad pateikiamas į bylą dokumentas neturės jokios įtakos nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Todėl siekiant neapkrauti bylos pertekline informacija, užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimą, papildomą įrodymą atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Pirmiausia nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl to, nuo kada kreditorei gali būti skaičiuojamas terminas apskųsti kreditorių susirinkimo sprendimą, jei kreditorė jame fiziškai nedalyvavo, tačiau pateikė balsavimo raštu biuletenį.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra nurodoma, jog civiliniame procese yra taikomi procesiniai terminai – įstatyme arba teismo nustatyti terminai, per kuriuos teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti asmenys turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesinių terminų paskirtis yra užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013), o jų praleidimas lemia teisės atlikti procesinius veiksmus praradimą – pasibaigus procesiniam terminui, procesinė teisė atlikti tam tikrus veiksmus išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kitaip nei ieškinio senaties terminas, procesinis terminas yra teismo taikomas nepriklausomai nuo šalies valios, todėl teismas kiekvienu atveju turi savo iniciatyva tikrinti, ar nustatytas procesinis terminas nebuvo praleistas ir, jeigu jis buvo praleistas, kokios priežastys tai nulėmė bei ar nėra pagrindo jį atnaujinti.
16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui skundą dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Šis terminas teismų praktikoje yra vertinamas kaip procesinis, o ne ieškinio senaties terminas. Tokia išvada yra grindžiama tuo, kad minėtas terminas nėra nustatytas siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, bet juo siekiama sudaryti sąlygas veiksmingai ir greitai išnagrinėti ginčą. Atsižvelgiant į tai, kad terminas skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti – tai procesinis terminas, teismas kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) turi spręsti, ar terminas pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo nėra praleistas, taip pat, jeigu reikia, turi pareigą įvertinti termino praleidimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-479-407/2021).
17. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių nutarimų apskundimo terminus, nustatė kreditoriams pareigą elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-294/2012), todėl termino pateikti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pradžią jis susiejo tiek su objektyviomis, tiek ir su subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. su momentu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Dėl šios priežasties teismas, siekdamas įvertinti, ar asmuo, teikiantis skundą, tinkamai ir laiku realizuoja šią savo procesinę teisę, visų pirma, turi nustatyti, kada jis sužinojo apie ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir kada jis turėjo sužinoti apie jį, jeigu būtų elgęsis apdariai ir rūpestingai. Teismų praktikoje vertinant šias aplinkybes, be kita ko, yra išaiškinta, kad termino skaičiavimo pradžios momentas (asmens sužinojimas apie priimtą nutarimą) nėra siejamas su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu, tačiau su momentu, kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad terminas skundui paduoti dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo kreditoriui, kuris dalyvavo susirinkime, skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1035-450/2021).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia 2022 m. gruodžio 6 d. įvykusio BUAB „MIRADA“ kreditorių susirinkimo priimtu sprendimus 2-uoju darbotvarkės klausimu (svarstomas klausimas dėl hipotekos kreditoriams skirtų lėšų išmokėjimo) ir 3-uoju susirinkimo darbotvarkės klausimu (svarstomas klausimas dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie turėjusį įvykti kreditorių susirinkimą ir dalyvavo jame (nors savo skunde ir teigia, kad susirinkime nedalyvavo fiziškai) – pareiškėja pateikė BUAB „MIRADA“ nemokumo administratorei užpildytą balsavimo raštu biuletenį, kuriame išdėstė savo poziciją dėl kreditorių susirinkime keliamų klausimų, be kita ko, nurodydama, kad nepritaria antrajam ir trečiajam darbotvarkės klausimams.
19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjai buvo žinoma, kad kreditorių susirinkimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir lėšų hipotekos kreditoriams paskirstymo, tačiau šiems klausimas pareiškėja nepritarė, visgi, pareiškėjai buvo žinomas ir sprendimų projekto šiuo klausimu turinys. Būdama suinteresuota, kad kreditorių susirinkimo sprendimas, su kuriuo ji nesutinka, nebūtų priimtas, pareiškėja, kaip bankrutuojančios bendrovės kreditorė, kuriai pagal JANĮ 43 straipsnio 4 punktą yra suteikta teisė gauti informaciją iš nemokumo administratorės apie nemokumo procesą, galėjo ir turėjo sužinoti apie ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą dar jo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d. Atitinkamai paskutinė diena skundui dėl šio kreditorių susirinkimo sprendimo paduoti buvo 2022 m. gruodžio 20 d. Pareiškėja pateikė skundą teismui 2022 m. gruodžio 23 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ji pateikė teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo praleidusi JANĮ nustatytą terminą.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos argumentai dėl to, kad jai susirinkimo dieną negalėjo būti žinoma, ar susirinkimas gali būti laikomas įvykusiu, ar jame buvo kvorumas, kokio turinio sprendimai buvo priimti susirinkime, ar šie sprendimai pažeidė banko teises, vertintini kritiškai, kadangi ir šiuos duomenis pareiškėja galėjo gauti iš nemokumo administratorės dar susirinkimo priėmimo dieną. Tai, kad kreditorių susirinkimo metu galimai bus priimti sprendimai, kuriems ji nepritaria, pareiškėja jau turėjo suprasti gavusi ir pildydama išankstinio balsavimo biuletenį. Taigi, vertintina, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje neįrodė subjektyvių aplinkybių, susijusių su momentu kada ji galėjo ir turėjo sužinoti apie priimtą kreditorių susirinkimo sprendimą ir tai įvyko vėliau nei jo priėmimo dieną.
21. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su atsakovės BUAB „MIRADA“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentais, susijusiais su JANĮ nuostatomis dėl kreditorių susirinkimo protokolo parengimo, pasirašymo bei pateikimo kreditoriams, taip pat bendrovės informacijos teikimo tvarkos, t. y. kad įstatymų leidėjas atskyrė kreditorių susirinkimo protokolo parengimo bei pateikimo ir kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų apskundimo institutus. Juolab kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog termino skaičiavimo pradžios momentas (asmens sužinojimas apie priimtą nutarimą) nėra siejamas su kreditorių susirinkimo nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įvardyta, kokios konkrečios priežastys turi būti pripažįstamos svarbiomis sprendžiant klausimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu nurodyta, kad terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).
23. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėja, teikdama pirmosios instancijos teismui skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, laikėsi pozicijos, kad ji nėra praleidusi termino šiam skundui paduoti, todėl ji nenurodė pirmosios instancijos teismui jokių aplinkybių, galėjusių teismui sudaryti pagrindą vertinti, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti. Pareiškėja atskirajame skunde iš esmės taip pat nurodė tik argumentus, kodėl turėtų būti panaikinti jos siekiami nuginčyti sprendimai, tačiau tokie argumentai nėra pakankami siekiant priimti sprendimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja yra atstovaujama patyrusio teisininko, todėl jai neabejotinai turėjo būti žinomos jos procesinės teisės ir pareigos, tame tarpe ir teikti bei tinkamai motyvuoti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjai nepagrindus termino praleidimo priežasčių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas.
24. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė, jog pareiškėja praleido JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo paduoti ir pagrįstai vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
25. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje, kurioje iš jos yra priteistos bylinėjimosi išlaidos nurodė, kad bankas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų (800 Eur ) priteisimu atsakovei. Teismas nutartyje akcentuoja, kad bankas turėjo būti apdairus, laiku sužinoti apie savo teisių pažeidimus, banko skundo padavimas netiesiogiai traktuojamas kaip galimas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, tačiau priteisdamas kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės elgesio procese. Būtent dėl atsakovės nemokumo administratorės neveiklumo bankui susirinkimo protokolas buvo pateiktas ne susirinkimo dieną, o praėjus 3 dienoms po susirinkimo.
26. Nagrinėjamu aspektu pirmiausia pasakytina, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo nutartyje argumentų, kurie būtų pakankami teigti, jog teismas pateiktą pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo tiesiogiai arba netiesiogiai laikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Vien tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareiškėja turėjo būti apdairi ir laiku sužinoti apie savo teisių pažeidimus, nesuponuoja pagrindo spręsti, jog teikdama skundą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar kitaip piktnaudžiavo savo teisėmis, tai yra subjektyvus apeliantės nutarties motyvų vertinimas, kuriuo remtis nėra pagrindo. Antra, kaip minėta įstatymų leidėjas atskyrė kreditorių susirinkimo protokolo parengimo bei pateikimo ir kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų apskundimo institutus, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti nemokumo administratorės veiksmų ir elgesio pasirašant kreditorių susirinkimo protokolą ir jį pateikiant kreditoriams el. paštu, šie argumentai vertinami kaip pareiškėjos gynybinė pozicija. Juolab kad pirmosios instancijos teisme apeliantė nekėlė jokių klausimų dėl galimai netinkamai vykdomo bankroto proceso arba atskirų jų procedūrų.
27. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę paskirstant bylinėjimosi išlaidas turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, kt.).
28. Nagrinėjamu aspektu svarbu yra tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) susidarė dėl to, jog pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus antruoju ir trečiuoju klausimais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, todėl nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme. Vadinasi, galutinis teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės priimtas nebuvo, tačiau yra pagrindo teigti, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pareiškėjos siekio ginti savo teises teikiant teismui skundą dėl kreditorių susirinkime priimtų sprendimų. Atitinkamai konstatavus, kad pareiškėja nebuvo itin apdairi ir rūpestinga tokį skundą teikdama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti pareiškėja.
29. Apeliantei neginčijant atsakovės patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžio, o pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad jos neviršija Rekomendacijose nurodyto priteisti užmokesčio dydžio, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei BUAB ,,MIRADA“ iš pareiškėjos AB Šiaulių bankas priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą nagrinėjamo ginčo kontekste išsprendė teisingai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
30. Atsakovė BUAB ,,MIRADA“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo priteisti iš apeliantės 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
31. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
32. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą maksimalus mokėtinas dydis sudaro 719,60 Eur. Taigi, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų patirta 500 Eur suma laikytina pagrįsta ir priteistina iš apeliantės, kadangi jos skundas atmestas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš akcinės bendrovės Šiaulių banko (juridinio asmens kodas 112025254) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,MIRADA“ (juridinio asmens kodas 171268667) naudai.
Teisėjas Antanas Rudzinskas