Civilinė byla Nr. e2-1174-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ir atsakovės akcinės bendrovės-firmos „VITI“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-45-431/2018 pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei-firmai „VITI“ (tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto švara“, ,,Projestos projektai“) dėl išlaidų, būtinų gyvenamųjų namų statybos defektams ir dėl jų atsiradusioms pažaidoms pašalinti, priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės-firmos (toliau – ir AB firma) „VITI“ išlaidas, būtinas gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos defektams ir dėl jų atsiradusioms pažaidoms pašalinti – 1 709 609,85 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės AB firmos „VITI“  turtą, turtines teises ir pinigines lėšas už 1 709 609,85 Eur sumą, leidžiant atsakovei naudoti areštuotą turtą, turtines teises, lėšas atsiskaitymams su ieškove.
3. Atsakovė atsiliepime į prašymą nurodė, kad ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys, atlikus preliminarų vertinimą, yra nepagrįstas. Pagal šioje byloje pateikto teismo eksperto D. K. ekspertizės aktą absoliuti dauguma eksperto nurodytų trūkumų yra užfiksuoti dėl projektuotojo kaltės (nesuprojektavus atitinkamų sprendinių, turėjusių įtakos trūkumams atsirasti). Taigi, daugelis ieškovės pareikštų reikalavimų yra nukreipti netinkamam atsakovui. Be to, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos trūkumų šalinimo išlaidos yra neprotingai padidintos, neatitinkančios rinkos kainų. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos turtinė padėtis nekelia grėsmės sprendimo įgyvendinimui. Pagal preliminarią 2017 m. rugsėjo 30 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą pelnas sudarė 2 368 783 Eur. Pagal preliminarų balansą atsakovės turtą sudaro 24 792 871 Eur, o įsipareigojimus – 5 987 510 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį 150 000 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti.
5. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovei, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, darytina išvada, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau, teismo įsitikinimu, įvertinus byloje pateiktą teismo ekspertizės aktą, išvadas dėl nustatytų trūkumų priežasčių, pateiktas lokalines sąmatas trūkumams ištaisyti, atsižvelgiant į atsakovės argumentus, jos pateiktus įrodymus apie turtinę atsakovės padėtį, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, interesų pusiausvyros principais, areštuotinas tik atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas už bendrą 150 000 Eur sumą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ (toliau – ir bendrija) atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, padidinant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ir mąstą – areštuoti atsakovės visą turtą, turtines teises ir pinigines lėšas už 1 709 609,85 Eur sumą, leidžiant atsakovei naudoti areštuotą turtą, turtines teises ir lėšas atsiskaitymui su ieškove. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
1. Atsakovės 2016 m. finansinės ataskaitos duomenys patvirtino, kad jos turtinė padėtis tikrai nėra tokia, jog galima būtų spręsti, kad 1 709 609,85 Eur reikalavimo suma atsakovei nėra didelė, savo ruožtu atsakovės pateikti jos pozicijai pagrįsti dokumentai net nėra galutinės redakcijos finansinių ataskaitų dokumentai, o tik jų projektai. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys teisinę galią įgyja, kai yra patvirtintas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Patikimu bendrovės finansinės padėties įrodymu metinių finansinių ataskaitų rinkinys tampa kai yra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Dideli pelno sumos svyravimai per kelis mėnesius, fiksuoti atsakovės pateiktuose pelno (nuostolių) ataskaitos projektuose, savaime kelia abejonių dėl šių ataskaitų duomenų objektyvumo bei atsakovės turtinės padėties stabilumo. Atsakovės pateikti projektai pagal įrodomąją galią galėjo būti prilyginti tik jos paaiškinimams, kurie turėjo būti įrodinėjami papildomai. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į paminėtus atsakovės pateiktų įrodymų trūkumus neatsižvelgė.
2. Teismas išsamiau nepagrindė ir nepaaiškino motyvų, kodėl į bylą pateiktas ekspertizės aktas, sąmatos ir proceso ekonomiškumo, interesų pusiausvyros principai, jo nuomone, sudaro pagrindą taikyti mažesnės sumos laikinąsias apsaugos priemones, nei ieškinio suma, ir kodėl būtent – 150 000 Eur. Kai teismo nutarties motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendė neteisingai, neatsižvelgdamas į reikalavimą užtikrinti viso ieškinio reikalavimo galimą būsimą įvykdymą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų taikyti mažesnės apimties ir mąsto areštą.
3. Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju gali objektyviai padidinti didelė ieškinio suma. Atsakovės pateiktais paaiškinimais ir įrodymais ši objektyvi būtinybė taikyti 1 709 609,85 Eur vertės atsakovės ne tik nekilnojamojo turto, tačiau ir kitokio turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą, paneigta nebuvo.
7. Atsakovė AB firma „VITI“ atskirajame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės pareikštame ieškinyje yra išdėstytos faktinės aplinkybės. Tačiau faktinių aplinkybių išdėstymas per se nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys yra pagrįstas, bei tai savaime nesudaro faktinio ir teisinio pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Ieškinys grindžiamas teismo ekspertizės akto išvadomis, tačiau akte pagrindinių defektų atsiradimo priežastis siejama su projektavimo darbais bei pastatų eksploatacija. Pagal teisinį reguliavimą, nustačius statinio defektus, už juos gali būti atsakingas ne tik rangovas, bet ir projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas, jei šie nepaneigia savo kaltės dėl defektų atsiradimo. Šiuo atveju atsakomybė už defektus, kilusius dėl netinkamai parengto projekto, taikytina ne rangovui, bet projektuotojui.
3. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo dydis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo suma atsakovei yra didelė, o atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas, taip pat įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, lemia, kad būtent ieškovei, prašančiai byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė. Priešingai, byloje pateikti finansinių ataskaitų rinkinio duomenys patvirtina, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos projektą vien tik grynasis įmonės pelnas per 2017 m. sudarė 2 368 789 Eur. Iš balanso duomenų matyti, kad įmonė turto turi už 23 425 224 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas sudaro 15 891 528 Eur. Nuosavas kapitalas yra teigiamas ir sudaro 16 978 520 Eur. Visi bendrovės įsipareigojimai tesudaro 6 446 704 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 879 348 Eur. Viešai skelbiamais VSDFV duomenimis, atsakovė įsiskolinimų biudžetui neturi, bendrovėje dirba 22 darbuotojai. Taigi, akivaizdu, kad bendrovė vykdo veiklą, yra stabili, dirba pelningai, turto kiekis beveik 45 kartus viršija įsipareigojimus.
4. Tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis ar atsakovo turimo turto masė (apimtis), savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį. Nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningumo ieškovė neįrodinėja ir tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė. Taigi, teismas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei taikė nepagrįstai, nes nebuvo nustatytos visos būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo aktualios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikos.
8. Atsakovė AB firma „VITI“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, jog nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.
2. Patikslintas ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškinio suma yra aiškiai padidinta. Teismo ekspertas visų išlaidų kainą įvertino bendra 134 196 Eur suma, kai ieškinio suma daugiau kaip 10 kartų didesnė. Net vertinant aplinkybę, kad defektų šalinimo kaina galimai yra 134 196 Eur, spręstinas atsakomybės paskirstymo klausimas, nes pagrindinė defektų atsiradimo priežastis yra tai, jog pastatas buvo netinkamai eksploatuojamas bei nebuvo suprojektuoti atitinkami inžineriniai sprendiniai.
3. Apeliantė remiasi nebeaktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Naujausioje praktikoje nurodoma, kad vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Ieškovė duomenų, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nepateikė. Apeliantė atsakovės nesąžiningo elgesio apskritai neįrodinėjo, savo abejones dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo grįsdama vieninteliu argumentu – ieškinio suma. Civilinė byla vyksta daugiau kaip 4 metus, tačiau nuo ieškinio pateikimo dienos atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi.
9. Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti svarbus ne ieškinio pagrįstumas (kuris nustatomas sprendžiant bylą iš esmės), o ieškinio tikėtinas (prima facie) pagrįstumas. Atsakovės atskirajame skunde keliamas jos atsakomybės klausimas reikšmingas ne ieškinio prima facie pagrįstumui vertinti, o esminiam ieškinio reikalavimų pagrįstumui išspręsti, o toks vertinimas bus atliekamas nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškinyje argumentuotai pasisakyta, kodėl atsakovė, kaip statytoja, prieš ieškovę atsakinga ir už kitų statybos dalyvių veiksmus.
2. Atsakovė įrodinėja, kad jai pareikšto ieškinio suma nelaikytina didele, darydama nuorodas į atsakovės 2017 m. finansinės ataskaitos dokumentų projektų duomenis, nors projektai pagal įrodomąją galią gali būti prilyginti tik atsakovės paaiškinimams ir turėjo būti įrodinėjami papildomai. Prie atskirojo skundo atsakovė taip pat pridėjo 2017 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, pasirašytus generalinio direktoriaus, tačiau nepateikė duomenų, jog šie dokumentai nėra projektai, o jau patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka ir pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomos kumuliacinės sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
13. Apeliantės AB firmos „VITI“ įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš pirmiau nurodytų būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl pirmosios instancijos teismas, net ir iš dalies tenkinęs ieškovės prašymą, netinkamai taikė CPK 144 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo aktualios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikos.
14. Apeliantės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai ir nemotyvuodamas savo išvadų, sumažino prašomų pritaikyti priemonių mastą ir apimtį, nors atsakovės pateiktais paaiškinimais ir įrodymais objektyvi būtinybė taikyti 1 709 609,85 Eur vertės atsakovės turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą, paneigta nebuvo.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė AB firma „VITI“ savo skunde neįrodinėja ieškovės pateikto ieškinio formos ir turinio neatitikimo įstatyme keliamiems reikalavimams, o apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Savo ruožtu apeliantės AB firmos „VITI“ atskirajame skunde ir atsiliepime į ieškovės skundą išdėstyti argumentai dėl, jos nuomone, projektuotojo, o ne rangovės, atsakomybės už ieškovės nurodytus statinio defektus, taip pat dėl nepagrįstai didelės (neatitinkančios realių kainų ir ekspertizės išvadų) ieškinio sumos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Todėl apeliantės AB firmos „VITI“ argumentas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, kaip pirmosios būtinos sąlygos areštui taikyti, nebuvimo, atmestinas.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

18. Nors šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės AB firma „VITI“ procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo tinkamai analizuota ir konstatuota antroji privaloma sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovės prašymo tenkinimas, net ir iš dalies, yra nepagrįstas bei neteisėtas.
19. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.), o vien tik didelė reiškiamo reikalavimo suma ir atsakovo turtinė padėtis, kaip kad teisingai akcentavo AB firma „VITI“, pati savaime nėra pakankamas pagrindas kito asmens (atsakovo) turtui areštuoti.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nekilnojamojo turto areštą už 150 000 Eur sumą taikė iš esmės nenurodydamas jokių argumentų, pagrindžiančių bent tikėtiną grėsmę ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymui, savo ruožtu pati ieškovė tiek prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde rėmėsi vien tik didelės ieškinio sumos prezumpcija, kurios absoliutumas ir pakankamumas turto areštui taikyti yra jau ne kartą paneigtas aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.
21. Kadangi asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), o ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent jai (ieškovei), kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį – jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neanalizavęs ir tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir taip nukrypęs nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant už ieškinio sumą atsakovės AB firmos „VITI“ turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, atmestinas.
22. Kadangi teismų praktikoje, kaip nurodyta pirmiau, pripažįstama, kad nėra tiesioginės sąsajos tarp ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, ieškovės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl atsakovės finansinės padėties ir jai pagrįsti byloje pateiktų įrodymų (ne)patikimumo plačiau, kaip nedarantys įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, nevertinami.
23. Remiantis pirmiau išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o atsakovės skundas tenkinamas visiškai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                                                                                                                 Rasa Gudžiūnienė