Civilinė byla Nr. e2-713-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01151-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.2.;

(S)

3.3.2.6.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,G4S Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-779-450/2018 pagal ieškovės ,,Eurocash1“, uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,G4S Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, „Swedbank“, akcinė bendrovė, Luminor Bank, akcinė bendrovė,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „Eurocash1“, UAB 2014-05-26 kreipėsi į teismą su ieškinių, kurį 2014-10-14 patikslino ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „G4S Lietuva“ nuostolių, kurių preliminarus dydis – 1 867 071 Eur, atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimai, be kita ko,  grindžiami tuo, kad atsakovė atliko jau neteisėtais pripažintus antikonkurencinius veiksmus, 2007-2008 m. sudarydama išimtinio pirkimo sutartis su trečiaisiais asmenimis (bankais), pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnį bei padarė ieškovei žalos. Iš pažeidimo gauta nauda gali būti pripažinta ieškovės nuostoliais, o jų visiškai tikslai apskaičiuoti negali, nes neturi duomenų apie galimus žalos padarymo/atsiradimo laikotarpius ir apie atsakovės gautas pajamas bei pelną iš tretiesiems asmenims (bankams), o taip pat jų klientams teiktų paslaugų.          
2. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė preliminarų ieškinio reikalavimą (žalos dydį), kad žalos dydžio nustatymas reikalauja sudėtingų skaičiavimų ir specialių ekonominių žinių, 2017-12-05 nutartimi paskyrė ekonominę ekspertizę.
3. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-11 nutartimi šią ekspertizę pavedė atlikti ekspertui L. J., suformulavo klausimus ekspertizei, taip pat pasiūlė ekspertui pateikti teismui ekspertizės atlikimui būtinų išreikalautinų duomenų sąrašą (nutarties rezoliucinės dalies nutarties 7 p.).
4. Paskirtasis ekspertas L. J. 2018-01-22 rašte, be kita ko, nurodė, kad ekspertizei atlikti reikalingi šie duomenys: 1) audituota finansinė atskaitomybė už 2002–2017 m.; kiekvienos įmonės iš teikiamų (i) pinigų tvarkymo paslaugų, (ii) tiesioginio inkasavimo nuotoliniu būdu paslaugų bei (iii) kitų paslaugų (už 2002–2017 m. laikotarpį / kiekvieniems metams): generuojamas pajamas; sąnaudas (išskiriant tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas, priskirtinas kiekvienai paslaugų grupei, bei jų paskirstymo principų paaiškinimą; pelningumo lygmuo / marža (absoliutinė ir procentinė)); 2) darbuotojų skaičius, išskaidytas pagal jų kategorijas, teikiamas paslaugas (jei toks sklaidymas egzistuoja), vidutinius atlyginimus kiekvienai grupei bei bendrąsias atlyginimų sąnaudas 2002–2017 m.; 3) klientų sąrašas (suskaidant į tuos, kurioms teikiamos (i) pinigų tvarkymo ir (ii) tiesioginio inkasavimo nuotoliniu būdu paslaugos), pateikiant sutarčių teikimo terminus 2002– 2017.; 4) jei tokių buvo, esminius 2002–2017 m. įvykius, kurie darė (galėjo daryti) poveikį įmonių finansinei situacijai su paaiškinimais; 5) kitą informaciją ir paaiškinimus, kurie, šalių vertinimu, gali būti naudingi. 
5. Vilniaus apygardos teismas 2018-02-13 nutartimi išsprendė ekspertizės apmokėjimo, ekspertizei reikalingų duomenų iš šalių, trečiųjų asmenų ir Konkurencijos tarybos išreikalavimo, atstovų paskyrimo, teikiant informaciją ekspertui, procesinius klausimus. Taigi teismas, be kita ko, įpareigojo bylos šalis iki 2018-02-23 pateikti eksperto prašyme nurodytus duomenis, o nutartyje nurodė, kad ji yra neskundžiama.
6. Atsakovė ,,G4S Lietuva“ 2018-02-21pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-02-13 nutarties dalį dėl įrodymų išreikalavimo pilna apimtimi už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2017 m. ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2018-02-23 nutartimi atsakovės UAB ,,G4S Lietuva“ atskirąjį skundą dėl teismo 2018-02-13 nutarties dalies išreikalauti duomenis atsisakė priimti ir jį grąžino padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).   
8. Teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl duomenų (medžiagos) ekspertizei atlikti išreikalavimo (CPK 214 str. 2 d.) yra neskundžiama, nes to nenumato Civilinio proceso kodeksas. Be to, reikalaujami duomenys yra būtini ekspertizei atlikti, o nutartis paskirti ekspertizę, kurios pagrindu šie duomenys reikalaujami, neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d., 3 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Atsakovė UAB ,,G4S Lietuva“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-02-23 nutartį panaikinti ir perduoti jos atskirojo skundo dėl 2018-02-13 nutarties dalies panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:   

9.1. Vilniaus apygardos teismo 2018-02-13 nutartis patenka į naikintinų nutarčių kategoriją taikant CPK 320 straipsnio 2 dalį (CPK 338 str.), t. y. pagal šią teisės normą apeliacinis teismas privalo išeiti už apeliacijos ribų net ir tuo atveju, jeigu nutartis nėra skundžiama. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad eksperto prašymas išreikalauti įrodymus yra nemotyvuotas (CPK 214 str. 2 d.) ir jį patenkino taip pat nemotyvuota teismo nutartimi. Todėl procesas negali vykti pagal nemotyvuotą nutartį, esant absoliučiam tokios nutarties negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), o tai užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. 

9.2.   Teismo 2018-02-13 nutartimi išreikalauti duomenys sudaro komercinę paslaptį. Ieškovė, teikdama nutartimi reikalaujamus duomenis, patvirtino, kad su šiais duomenimis atsakovė susipažinti negali. Vadinasi, yra reikalaujami duomenys, kuriais teismui bus draudžiama remtis. Be to, tokius duomenis draudžiama teikti ir vadovaujantis SESV 101 straipsniu. Teismas nesiaiškino eksperto motyvų, kodėl jam reikalingi duomenys, nepatenkantys į ginčo ribas, t. y. ir po 2012 m. Ekspertui reikalaujant įrodymų, kurie išeina už bylos ribų arba apskritai yra nesusiję su ieškiniu, privalo būti pateikti tokio ekstraordinaraus pageidavimo motyvai (CPK 214 str. 2 d.).

9.3.                 Teismo veiksmai, kuomet galimai šališko eksperto poreikiams ir be jokių motyvų yra išreikalautos bylos šalių komercinės paslaptys, vien tuo tikslu, kad išspręsti ieškinio priimtinumo klausimą, turi būti įvertinti.  Dabar gi formuojama praktika, kuomet itin jautrūs klausimai, susiję su komercinę paslaptį sudarančių duomenų išreikalavimu, bus peržiūrimi tik po to, kai ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, o tai negrįžtamai pažeis civilinių santykių stabilumą. Todėl turėtų būti užkirstas kelias tokiam įrodinėjimo balanso iškreipimui ir tokiai neigiamai praktikai.

9.4.  Ieškovė tik praėjus 10 m. nuo ginčo momento pradžios bei suėjus ieškinio senačiai, pradėjo rinkti tariamą žalą patvirtinančius įrodymus. Neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo, išreikalauti komerciškai jautrūs duomenys už laikotarpius prieš tariamą ieškovės teisių pažeidimą ir net po bylos iškėlimo teisme. Net įprastomis sąlygomis nustatytas įpareigojimas pateikti įrodymus už 16 m. laikotarpį yra neproporcingas. 

9.5. Teismai nėra išaiškinę, kaip turi būti taikomi CPK 199 straipsnis ir 214 straipsnio 2 dalis konkurencijos žalos bylose pagal ieškinius, pateiktus iki 2014-12-26 (Žalos direktyvos 22 str.). Šių proceso normų taikymo specifika tokiame ginče lemia teismo 2018-02-13 nutarties esminį neteisingumą, sąlygojantį jos neatidėliotiną skundžiamumą. Viešasis interesas ir civilinių santykių stabilumo principas reikalauja, kad ex nihilo (iš niekur) kilęs įpareigojimas nebūtų pateisintas. Tokiu atveju egzistuoja būtinybė 2018-02-13 nutartį panaikinti bei išaiškinti CPK 214 straipsnio 2 dalies ir 199 straipsnio taikymą konkurencijos žalos bylose už laikotarpį, kuriam netaikomos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 52-53 straipsniai bei Žalos direktyvos normos.

10. Ieškovė „Eurocash1“, UAB atsiliepime prašo atsakovės UAB ,,G4S Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodomi tokie atsikirtimai:  
1. Nutartis dėl dokumentų išreikalavimo nėra skundžiama. CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus. Nutartis, kurią atsakovė siekia apskųsti, neužkerta kelio tolimesniam bylos procesui. 

10.2. Nutartis yra pakankamai motyvuota, ji priimta ne pagal vienašalį ieškovės prašymą, o pagal paskirto teismo eksperto paaiškinimą, kad tokie dokumentai yra būtini tinkamai atlikti ekspertizę. Teismas neturi galimybės įvertinti, kokių tiksliai duomenų reikia siekiant atlikti ekonominius skaičiavimus – jei tokią galimybę turėtų, ekspertizė iš viso nebūtų reikalinga. Atsakovei nėra palankus išsamus ir efektyvus ekspertizės atlikimas, kadangi egzistuoja reali tikimybė, jog bus konstatuotas tam tikras žalos dydis, kurį jai tektų atlyginti.

10.3. Atsakovės argumentai, susiję su išreikalautų dokumentų komercine paslaptimi, yra nesusiję su ginčijamos nutarties galiojimu, toks įpareigojimas visiškai pagrįstas. Teismui, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, yra suteikta teisė rinkti visus bylai tinkamai išnagrinėti būtinus įrodymus, o šiuo atveju – dokumentus, be kurių teismo paskirtas ekspertas negalės visapusiškai atlikti savo pareigų.

10.4. Nėra jokių abejonių, kad vienintelis tikslas siekiant surinkti reikiamą informaciją yra tinkamas žalos įvertinimas, o ne atsakovės ar trečiųjų asmenų konfidencialios informacijos sužinojimas. Be to, KĮ nustato papildomas priemones teismui, kurios leidžia užtikrinti proporcingumo principą ribojant šalių galimybes disponuoti komercinę paslaptį sudarančia informacija. Jei, gavęs iš atsakovės informaciją ir su ja susipažinęs, teismas manytų, jog medžiagos atskleidimas proceso šalims galėtų būti neproporcinga priemone, galėtų taikyti KĮ 52 straipsnio 5 dalyje numatytas priemones – draudimą naudoti bylos medžiagą kitais negu konkrečios bylos tikslais, draudimą kopijuoti ar platinti informaciją, draudimą šalims susipažinti su tam tikra informacija ar kt. Tai ir buvo padaryta ieškovei pateikus teismo reikalaujamą informaciją – teismas ją pripažino nevieša, leisdamas su ja susipažinti tik teismui ir ekspertui. 

5. Atsakovės teiginiai, kad išreikalauti dokumentai peržengia ginčo ribas, nes nustatytas pažeidimas tęsėsi 2007-2012 m., o informaciją nurodyta pateikti iki 2017 m., yra nepagrįsti. Nors pažeidimas ir vyko iki 2012 m., ieškovei buvo užkirstas kelias pažeidimo laikotarpiu pateikti į rinką, dėl ko ji gali patirti žalą ir laikotarpiu po pažeidimo pabaigos. Ekspertas sieks įvertinti, ar pažeidimas turi įtakos ieškovės veiklai po atsakovės neteisėtų veiksmų pabaigos. Šios aplinkybės gali turėti įtakos ne tik žalos dydžio augimui, bet ir mažėjimui.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliantės rašytinių paaiškinimų ir jos prašymo 

11. Apeliantė 20108-06-08 pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama prijungti juos prie bylos medžiagos ir vadovautis priimant galutinį sprendimą, patenkinti atskirąjį skundą ir skundžiamą 2018-02-23 nutartį panaikinti, taip pat kreiptis į Europos Komisiją  dėl išvados nagrinėjamoje byloje pateikimo pagal suformuluotus 6 klausimus.  
12. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (papildyti) apeliacinį/atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
13. Rašytinuose paaiškinimuose apeliantė nurodė palaikanti ir todėl nekartojanti teisinių argumentų bei motyvų, jau nurodytų jos atskirajame skunde (paaiškinimų 2.1.p.), tačiau išsamiai išdėstė  papildomus argumentus, kodėl, jos manymu, atskirasis skundas, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, turi būti priimtas ir išnagrinėtas iš esmės, pasisakė dėl nutarties, kuria išreikalauti įrodymai, poveikio tolimesnei teisėtai ir tinkamai pagrindinės bylos eigai, aptarė ir atsikirto į ieškovės atsiliepime išdėstytus argumentus. 
14. Teisėjų kolegija vertina Lietuvos apeliaciniame teisme gautus apeliantės rašytinius paaiškinimus kaip atskirojo skundo papildymą naujais argumentais ir/arba pirmiau jau išdėstytų argumentų modifikavimą. Šie paaiškinimai pateikti praleidus nustatytą procesinių dokumentų padavimo terminą, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 323 str., 338 str.). Pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantę atskirojo skundo padavimo metu atstovavo kitas advokatas, neteikia prielaidų nepaisyti įstatymu įtvirtinto draudimo. 
15. Apeliantės prašymas kreiptis į Europos Komisiją išvados ir jos suformuluoti klausimai dėl įrodinėjimo procedūrų bei įrodymų vertinimo, (ne)galėjimo remtis kuriais nors įrodymais, sprendžiant jos ir ieškovės ginčą iš esmės, dėl ginčui taikytinos teisės akivaizdžiai išplečia šio apeliacinio proceso ribas – išspręsti tarpinį procesinį klausimą, ar apeliantė gali įgyvendinti savo siekį apeliacine tvarka peržiūrėti nutartį, kurios apskundimo galimybės nenumato įstatymas. Todėl tokio jos prašymo tenkinimo galimybė šia nutartimi nesvarstytina.

Dėl teisės į apeliaciją įgyvendinimo sąlygų     

16. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
17. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas
18. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 str.). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 str.). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
19. Pasisakydamas dėl atskiraisiais skundais neskundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016 10 p.).  
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekė apskųsti teismo 2018-02-13 nutartį, kuria teismas įgyvendino jam įrodinėjimo procese tenkančią pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis su proceso dalyviais, imtis visų priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, o kilęs šalių ginčas išspręstas teisingai (CPK 2, 6, 8, 179 str.), kvestionuodama pirmosios instancijos teismo veiksmus šiame procese ir teismo nutartimi jai nustatytą procesinę pareigą pateikti ekspertizės atlikimui reikalingus dokumentus, kuriuos įvardijo ekspertas ir nurodė pateikti teismas. Teismas tokį atskirąjį skundą atsisakė priimti, pripažinęs šio procesinio veiksmo neskundžiamumą atskirai nuo teismo galutinio procesinio sprendimo, t. y. negalėjimą apskųsti nutartį minėta išimtine (nepaprastąja) apeliacijos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria  tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai
21. CPK normos neįtvirtina galimybės apskųsti nutarties, kuria teismas įpareigoja (nustato terminą) įrodymams į bylą ar, kaip šiuo konkrečiu atveju, teismo ekspertui pateikti – toks teismo nurodymas nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimą. Pagal 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui taip pat tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Akivaizdu, jog teismo nutartis, kuria tenkinamas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, įskaitytinai ir eksperto prašymu (CPK 199 str., 214 str. 2 d.), neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl ir šiuo aspektu Vilniaus apygardos teismo  2018-02-13 nutartis negali būti apskundimo objektu. 
22. Apeliantė neteisingai interpretuoja CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sąvoką „užkerta kelią tolesnei bylos eigai“, argumentuodama tokią savo išvadą 2018-02-13 teismo nutarties be motyvų priėmimu ir absoliučiu jos negaliojimo pagrindu, galimu jos komercinę paslaptį sudarančių duomenų atskleidimu ar šia teismo nutartimi suteikiama galimybe ieškovei apeiti ieškinio senaties praleidimo faktą.
23. Viena vertus, nagrinėjančio konkretų ginčą (bylą) teismo įpareigojimas pateikti atitinkamus duomenis, šio teismo nuomone reikalingus tai bylai išnagrinėti, ar termino tam paskyrimas gali būti šaliai ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenis nustatytas ir žodine, į teismo posėdžio protokolą įrašoma nutartimi (CPK 290 str. 2 d.). Rašytinė nutartis privaloma tik tuomet, kai ji pagal CPK gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl tokio teismo nurodymo (pavedimo) įforminimui negali būti taikomi itin išsamaus (detalaus) motyvavimo reikalavimai, kaip nepagrįstai yra įsitikinusi apeliantė, juolab kad šiuo atveju teismo pozicija yra visiškai aiški ir nuosekli. Teismo 2018-01-11 nutartyje, kurioje teismas suformulavo klausimus ankstesne (2017-12-05) nutartimi paskirtai ekonominei ekspertizei, buvo nurodyta, kokie dokumentai yra reikalaujami ir kokie dar gali būti išreikalauti, jeigu ekspertui jų reikėtų teismo pavedimui įvykdyti (minėtos nutarties 14 p. ir 15 p.). Būtent tokia ekspertizės paskyrimo ir pasirengimo jai tvarka yra nustatyta ir CPK 214 straipsnio 2 dalyje, kurioje įstatymo leidėjas suteikė tam tikrą diskreciją pačiam ekspertui įvertinti, kokie dokumentai jam yra būtini, kad galima būtų atsakyti į teismo užduotus klausimus.         
24. Kita vertus, aptariamus atskirojo skundo argumentus apeliantė galės nurodyti vėliau, įtraukdama  juos į apeliacinį skundą dėl baigiamojo teismo procesinio dokumento, jais  motyvuoti nesutikimą su nagrinėjant bylą įgyvendintu įrodinėjimo procesu ar su teismo išspręstu ieškinio senaties termino klausimu.
25. Galiausiai pažymėtina, kad teismas imasi visų procesinių priemonių ir CPK nustatyta tvarka jau apribojo į bylą gautos informacijos išviešinimą (2018-04-17 ir 2018-04-23 nutartimis dalį bylos medžiagos pripažino nevieša ir konfidencialia), 2018-03-12 nutartimi išsprendė apeliantės pareikšto ekspertui nušalinimo klausimą, į bylą 2018-04-17 buvo gauta eksperto priesaika (teismų informacinėje sistemoje LITEKO esanti procesinė informacija apie šios bylos eigą). Taigi dar ir šiuo aspektu vien apeliantės nesutikimas su jai pavestais įpareigojimais ar išsakytos abejonės dėl jai reikšmingos informacijos, pateikus ekspertui, išsaugojimo, siekiant apskųsti nutartį, kurios apskundimo įstatymas nenumato, nepaneigia Vilniaus  apygardos teismo 2018-02-23 nutartyje padarytos išvados, kad apeliantės atskirasis skundas dėl 2018-02-13 nutarties dalies, kuria apeliantei buvo nustatyti atitinkami įpareigojimai, negali būti priimtas.   
26. Konstatavus, kad 2018-02-13 nutartis (jos dalis) nesudaro jokių  procesinių kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės 2018-02-21 paduoto atskirojo skundo priėmimo klausimą dėl šios nutarties dalies išsprendė teisingai, nepažeisdamas proceso įstatymo normų. Kitokio vertinimo, sprendžiant tiesiogiai sureguliuotą įstatyme procesinį klausimą, nesuponuoja taip pat ir apeliantės atskirajame skunde gausiai cituojama kasacinio teismo, Europos teismų jurisprudencija ar doktrina, kurioje kitokie išaiškinimai dėl išimtinės (nepaprastosios) apeliacijos sąlygų ir/ar  jos prielaidų nėra pateikti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.