Administracinė byla Nr. eAS-1097-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04179-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams dėl nutarimo dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai K. B. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lideres“ (toliau – ir Bendrovė) (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti 2025 m. liepos 24 d. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo protokolinius nutarimus: 1) skirti nemokumo administratoriui UAB „Lideres“ drausminę nuobaudą – pašalinimą iš Nemokumo administratorių rūmų narių (pirmojo darbotvarkės klausimo 1.1. p.) ir 2) skirti nemokumo administratoriui K. B. drausminę nuobaudą – pašalinimą iš Nemokumo administratorių rūmų narių (pirmojo darbotvarkės klausimo (1.2 p.) (toliau – ir Nutarimai).

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimų (1.1. p. ir 1.2 p.) vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą, tačiau netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu, aptarė pareiškėjų argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir nustatė, kad pareiškėjų skunde yra suformuoti argumentai bei pateikti įrodymai, kurie sudaro pagrindą prima facie (iš pirmo žvilgsnio) Nutarimus ginčyti kaip neteisėtus, todėl pripažino, kad pirmoji būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygą yra įvykdyta.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, susijusių su administruojamais bankroto procesais, nepateikė informacijos apie iš jų vykdomos veiklos gaunamas pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus. Teismas nenustatė prielaidų, leidžiančių pagrįstai spręsti dėl pareiškėjų nurodomos žalos pobūdžio ir masto. Teismas sprendė, kad pareiškėjų patirta žala dėl negautų pajamų, jiems galėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Nutarimai bus pripažinti nepagrįstais.

Teismas vertino, jog pareiškėjai nepagrindė galinčios kilti žalos, o jų nurodomos neigiamos pasekmės yra hipotetinės. Teiginius dėl ateityje galinčios kilti žalos teismas pripažino deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtintais jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjai. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pateikiant naują, pagrįstą prašymą.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir priimti naują nutartį – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Nutarimų vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjai atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog:

1)       Teismas skundžiamame sprendime pasisakė tik dėl labai didelės žalos, tačiau nevertino neatitaisomos žalos aspekto, t. y. netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės sustabdyti Nutarimų vykdymą, pareiškėjai neteks specialios teisės administruoti nemokumo procesus, negalės vykdyti veiklos (administruoti UAB „Giantus finance“ (pareiškėjai), UAB „Dermofaktorius“ (K. B.), UAB „SLM group“ (UAB „Lideres“). Asmuo, netekęs darbo, sustabdęs veiklą, negauna pajamų, o aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, įrodinėti nereikia (ABTĮ 57 str. 1 d.). Pareiškėjai praras galimybę administruoti naujus procesus, administruojamos įmonės bus perduotos kitiems nemokumo administratoriams.

2)       UAB „Lideres, be kita ko, negalės vykdyti savo turtinių prievolių kreditoriams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Sodra), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), tai gali lemti bankrotą – neatitaisomą žalą juridiniam asmeniui. Bendrovėje dirba vienintelis darbuotojas K. B., turima skola Sodrai.

3)       Administracinių ginčų nagrinėjimo trukmė yra pakankamai ilga, o pareiškėjų skundo tenkinimo atveju žalos atlyginimo būtų galima tikėtis ne anksčiau kaip po 4 metų. Egzistuoja objektyvi aplinkybė, kad ateityje gali būti neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjams padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį, kadangi objektyviai neįmanoma numatyti, kiek naujų administravimo procesų pareiškėjai per šios bylos nagrinėjimo laiką prisiims ir kokias pajamas galėtų gauti. UAB „Lideres“ gali nebelikti, tad nebus ir galimybės prisiteisti žalą. Teismų praktika formuojama tokia linkme, kad valstybės tarnautojų / institucijų neteisėti veiksmai retai kada konstatuojami, jeigu žala sukelta vykdant profesines pareigas.

4)       Aptarus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020), vienintelė ir proporcinga priemonė, kuri užtikrina pareiškėjų teisėtus interesus, teisę į socialinį gyvenimą (K. B. nebedaug liko iki pensinio amžiaus) ir teisę į gynybą yra reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas. Teismas neįvykdė savo konstitucinės pareigos ir, tikėtina, turi išankstinę nuomonę apie pareiškėjus, nes analogiškoje byloje (J. V. pašalinus iš Nemokumo administratorių rūmų narių) teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones.

5)       Visuotinai žinoma ir suprantama, kad asmuo netekęs darbo praranda ir pajamas. Atsižvelgę į skundžiamos teismo nutarties argumentus, ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, pareiškėjai paaiškina, kad UAB „Lideres“ pajamas gauna būtent iš nemokumo procesų administravimo, UAB „Giantus finance“ administratoriui priklauso 1/3 bazinio atlygio ir kintamas atlygis, kuris paskaičiuojamas tik proceso pabaigoje. Per 6–9 mėn. UAB „Lideres“ turėtų gauti apie 45–50 tūkst. Eur už UAB „Giantus finance“ trejų metų bankroto proceso vykdymą. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu teikia duomenis apie Bendrovės finansinę būklę: einamuosius mokėjimus ir įsiskolinimus, darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius už 2025 m. balandžio 1 d.–2025 m. liepos 31 d. laikotarpį, sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, sąskaitas ir kt. UAB „Lideres“ turi ir ilgalaikių įsipareigojimų už daugiau nei 67 000 Eur, tačiau tai konfidenciali informacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjų K. B. ir UAB „Lideres“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai, siekdami pagrįsti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonęi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė naujus įrodymus apie Bendrovės finansinę būklę: Apskaitos programos duomenis dėl mokėtinos sumos Sodrai, gyventojų pajamų mokesčio, darbo užmokesčio (2025 m. rugpjūčio 12 d. spausdinimo duomenys), viešus draudėjų duomenis 2025 m. rugpjūčio 12 d., Mokestinių ir / ar baudų už administracinius nusižengimus prievolių likučių suderinimo aktą (iš VMI portalo Mano VMI, 2025 m. rugpjūčio 12 d., paslaugos būsena „Laukiama“), Pelno mokesčio skolos duomenis (Mano VMI), Darbo užmokesčio žiniaraščius (2025 m. balandžio–liepos mėn.), 2025 m. gegužės 2 d. Apskaitos tvarkymo sutartį Nr. 2025/05/02–Lideres ir periodinę kliento būklę bei informaciją apie K. B. administruojamas įmones.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Sprendžiant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).

Nors pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad visuotinai žinoma ir suprantama, jog asmuo (fizinis ir / ar juridinis), netekęs darbo, sustabdęs veiklą, praranda ir pajamas, todėl tokių aplinkybių nereikia įrodinėti (ABTĮ 57 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011). Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-157-602/2025; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-315-821/2025).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pirmosios instancijos teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimų dėl pareiškėjų pašalinimo iš Nemokumo administratorių rūmų narių vykdymą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisė administruoti nemokumo procesus pasibaigia nemokumo administratoriui netekus Nemokumo administratorių rūmų narystės. To paties įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog nemokumo administratorius, kuriam teisė administruoti nemokumo procesus pasibaigė šio straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, pakartotinai kreiptis dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo gali ne anksčiau kaip po 2 metų nuo priežiūros institucijos sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus įsigaliojimo dienos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir juos patvirtinančius įrodymus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai nepagrindė būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų prašymas atitinka pirmąją būtinąją sąlygą, t. y. skundas prima facie yra pagrįstas, tačiau byloje neįrodyta, kad pareiškėjų prašymas atitinka antrąją būtinąją sąlygą, t. y. neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo riziką.

Pareiškėjų pateikti tokie duomenys apie UAB „Lideres“ finansinę būklę: i) Bendrovės skola VMI (2 683,17 Eur (pelno mokestis ir susiję mokėjimai) ir 1 680 Eur (gyventojų pajamų mokestis)); Sodrai (1 541,39 Eur ir 2 051,06 Eur); darbuotojui (4 830 Eur), ii) Bendrovės turimi finansiniai įsipareigojimai už buhalterinės apskaitos tvarkymą (600 Eur). Įvertinusi minėtus įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šie įrodymai nėra pakankami įvertinti bendrą pareiškėjų finansinę padėtį ir konstatuoti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikti duomenys apie pajamas, kurias pareiškėjai gaudavo konkrečiai iš nemokumo administratoriaus veiklos, bankų, kuriuose pareiškėjai turi sąskaitų, išrašai apie juose esančius finansinių srautų judėjimus, pajamas, kurias pagrįstai tikėjosi gauti tęsiant priskirtus administruoti nemokumo procesus (išskyrus neįrodytus paaiškinimus dėl UAB „Giantus finance“ tikėtinų gauti pajamų), kitas pajamas (pvz., pareiškėjo K. B.), pareiškėjų patiriamas išlaidas, turimą turtą.

Byloje pateikta informacija iš Nemokumo procesų informacinio portalo tik apie pareiškėjo K. B. administruojamas įmones. Pažymėtina, jog ši informacija patvirtina ne tik pareiškėjo K. B. vykdomas nemokumo procedūras UAB „Dermofaktorius“, UAB „Giantus finanse“, bet ir įrodo egzistuojant K. B. individualią įmonę, vykdančią, be kita ko, UAB „Dermofaktorius“ nemokumo procedūrą, teikiančią konsultacijų paslaugas (viešai skelbiama informacija). Pagal to paties Nemokumo procesų informacinio portalo duomenis UAB „SLM group“ (nemokumo administratorius Bendrovė) nemokumo administravimo procesas baigtas, įmonė išregistruota 2025 m. vasario 18 d. Nors pareiškėjai neteko specialios teisės administruoti nemokumo procesus bei gauti iš jos pajamų, tačiau įvertinus tai, kad UAB „Lideres“ dirba vienintelis darbuotojas K. B., atsižvelgus į tai, kad egzistuoja K. B. individuali įmonė, be kita ko, teikianti konsultavimo paslaugas, darytina išvada, jog pareiškėjas K. B. neįrodė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nors pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjų teiginiai laikyti abstrakčiais ir deklaratyviais. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-405-968/2025). Kadangi pareiškėjai neįrodė, kad tuo atveju, jeigu Nutarimai būtų panaikinti, pareiškėjų patirta žala (jeigu tokia atsirastų), negalėtų būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcingas. 

Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-598-502/2020 bei kitos analogiškos bylos (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjai mini administracinę bylą Nr. eI2-5829-780/2025), kuriomis, pareiškėjų vertinimu, turėtų būti remiamasi ir nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina atitikti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Šių sąlygų nustatymo visuma suponuoja pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus, be to, priklauso ir nuo to, kokias aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, nurodė asmuo bei kokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateikė. Nagrinėjamu atveju visuma nustatytų aplinkybių ir šioje byloje esančių įrodymų nėra pakankami konstatuoti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nors pareiškėjai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, tikėtina, turi išankstinę nuomonę apie pareiškėjus, t. y. yra šališkas, teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė, o teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėjusios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą arba išankstinį nusistatymą prieš pareiškėjus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamą nutartį priėmusi teisėja buvo šališka.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimų vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-461-463/2022).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos                                 Beata Martišienė

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė