Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Vilkienė

Baudž. byla Nr. 1A–144-174/2010       Procesinio sprendimo kategorijos:                       2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.;                     1.1.8.7.1.; 2.4.6.3.1. (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

nuospRENDIS

Lietuvos respublikos vardu

 

2010 m. balandžio 1 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

nuteistajam G. B. ,

gynėjai Monikai Motiejauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-01-14 nuosprendžio, kuriuo G. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)  284 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2005-03-01 nuosprendžiu ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-03-03 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę, iki įsiteisės nuosprendis, nuspręsta palikti nepakeistą.

Į bausmės laiką įskaitytas G. B. laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2006-04-25 iki 2006-04-27.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2009-11-05.

Priteista iš G. B. 80,10 Lt žalos Valstybinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

G. B. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. vasario 25 d., apie 22.30 val., Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo laisvalaikio salėje, vykstant šokiams, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą M. J. , o apie 22.45 val., veikdamas bendrai su dviem teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini) kaime ant kelio (duomenys neskelbtini) už­puolė M. J. , matant kitiems asmenims, ir tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajam po vieną smūgį į galvą ir veidą, taip pargriaudamas nukentėjusįjį ant žemės, po to G. B. kartu su dviem teisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrai įspyrė batais apautomis kojomis gulin­čiam ant žemės nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip šešis kartus, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. J. dešinio skruosto sumušimą, skruostikaulio lūžimą, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, pereinančią į skruostą, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdi­nimą dešinėje blauzdoje, muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame pavir­šiuje. Dėl dešinio skruostikaulio lūžio nukentėjusiajam M. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir paskirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, nes jis nematė, kad ir kiti asmenys būtų mušę nukentėjusįjį M. J. . Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas blaivus, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo M. J. ir pastarasis jam atleido.

Nuteistasis, jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, tai yra dėl netinkamo BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Skirdamas bausmę G. B. , teismas atsižvelgė į tai, kad jis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą apysunkį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. B. charakterizuojamas patenkinamai, niekur nedirba, neturi kitų legalių pajamų. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, Šilutės rajono apylinkės teismas G. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu artimas straipsnio sankcijoje numatytam laivės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl G. B. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas nelaikytinos aiškiai per griežtos, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintinos. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių.

Tačiau teismas be pagrindo pripažino G. B. atsakomybę sunkinančia tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju, esant atitinkamų požymių visumai, turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą G. B. padarė veikdamas bendrai su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Taigi nėra aišku, ar kartu nusikalstamą veiką padarę asmenys gali būti šios nusikalstamos veikos subjektais, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pirmosios instancijos teismo G. B. nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau ir pašalinus kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kolegija nemano esant pagrindui švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes ji atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Tokią išvadą kolegija daro ir atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo veiksmus nusikalstamos veikos padaryme.

Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas blaivus. Ši aplinkybė neturi įtakos skiriant kaltininkui bausmę, ji nėra baudžiamajame įstatyme numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Priešingai, teismui nustačius, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė pripažintina kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į ją teismas atsižvelgia skirdamas bausmę.

Teismui pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).

Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. B. prisipažino dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, tačiau pagrįstai nepripažino nuteistajam atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. B. davė nenuoseklius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, tai yra apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pribėgus prie M. J. , prie pastarojo pribėgo ir du nepažįstami vaikinai, kurie taip pat mušė M. J. , tačiau apklausiamas teisme bei apeliaciniame skunde nurodė, kad nukentėjusįjį M. J. mušė vienas, nematė, kad kiti asmenys būtų jį mušę. Be to, jis teigė, kad pats nukentėjusysis užkliuvo pečiu jį einantį pro šalį ir dėl to jis pastarajam trenkė, tačiau tai paneigta tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais. Šie duomenys rodo, kad G. B. davė nenuoseklius parodymus apie nukentėjusiojo M. J. sužalojimo aplinkybes, keitė parodymus, taip norėdamas sumažinti savo veikos apimtį ir atsakomybę. Tokiomis aplinkybėmis teismas neturėjo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-01-14 nuosprendį pakeisti.

Pašalinti G. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                       Violeta Miliuvienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                             Remigijus Preikšaitis  

 

Dalius Jocys