Civilinė byla Nr. e2A-2047-852/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00951-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.1; 1.3.5.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos „Rytų gardėsiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Rytų gardėsiai“ ieškinį atsakovui A. B. A. A.-S. dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK, Komisija) 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-19775/2022 iš dalies nutarė tenkinti A. B. A. A.-S. prašymą ir nusprendė pripažinti, kad A. B. A. A.-S. ir mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Rytų gardėsiai“ siejo darbo santykiai nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d.; išieškoti A. B. A. A.-S. naudai iš MB „Rytų gardėsiai“ 232,27 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio už 2022 m. rugsėjo mėn.; išieškoti 696,81 Eur netesybų, neatskaičius mokesčių; įpareigoti MB „Rytų gardėsiai“ pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslintus duomenis apie A. B. A. A.-S., darbo pradžią ir pabaigą nurodant, kad A. B. A. A.-S. pas ieškovę dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d., o A. B. A. A.-S. draudžiamosios pajamos už 2022 m. rugsėjo mėn. sudarė 232,27 Eur.

2.       Ieškovė MB „Rytų gardėsiai“ pareiškė ieškinį atsakovui A. B. A. A.-S., kuriame prašo išspręsti ginčą iš esmės – atmesti A. B. A. A.-S. reikalavimus. Ieškinyje nurodė, jog su DGK sprendimu nesutinka, teigia, kad ieškovės direktoriui buvo užkirsta galimybė teikti paaiškinimus ir užduoti klausimus DGK. Paaiškino, jog byloje buvo pateikti liudytojų rašytiniai paaiškinimai, iš kurių vienas parašytas rusų kalba. Byloje buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad liudytojai buvo MB „Rytų gardėsiai” darbuotojai, kurie pareiškė norintys nutraukti darbo sutartį prieš pat pateikiant byloje paaiškinimus. MB „Rytų gardėsiai“ atstovui direktoriui žinoma, kad vienas iš liudytojų, kuris tariamai pateikė paaiškinimus rusų kalba – nemoka rašyti net gimtąja kalba, todėl pagrįstai kyla abejonių dėl pateiktų tariamų rašytinių įrodymų pagrįstumo, jame nurodytų faktinių aplinkybių atitikimo. Atsakovą atstovaujančios organizacijos atstovė DGK posėdžio metu nurodė, kad liudytojų paaiškinimai buvo paimti atstovaujančios įstaigos iniciatyva. Ieškovė nurodo, kad komisija, priimdama sprendimą, neįvertino, kad paties A. B. A. A.-S. nurodytos tariamo darbo valandos nesutampa su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė pažymėjo, kad su atsakovu nebuvo sudaryta darbo sutartis, nebuvo susitarta dėl būtinų darbo sąlygų, neatliko darbinių funkcijų. Tarp proceso šalių vyko pokalbis dėl būsimos darbo sutarties sudarymo, tačiau darbo sutartis ir faktinis atsakovo darbas gali būti pradėtas tik tada, kai bus gautas atsakymas iš Užimtumo tarnybos dėl subsidijų ir bus sudaryta darbo sutartis. Pažymėjo, kad ieškovas kurį laiką leido (duomenys neskelbtini) ir priešingai, nei nurodo ieškovas, 2020 m. rugsėjo 13 d. buvo nurodytame centre ir negalėjo tariamai dirbti atsakovo įmonėje. Pokalbių su atsakovu metu paaiškėjo, kad atsakovas neturi jokių įgūdžių dirbti virtuvėje, neturi išsilavinimo šioje sferoje, anksčiau nėra dirbęs panašaus ar analogiško darbo. Ieškovė, siekdama įsitikinti, ar būsimas darbuotojas atitinka reikalavimus, ar būsimam darbuotojui tinkamas yra darbas, kelis kartus pasikvietė atsakovą pokalbiui į ieškovui priklausančią virtuvę: atsakovui buvo pasakojama apie būsimo darbo pobūdį, kokius darbus jam reikės atlikti, atsakovas stebėjo virtuvėje dirbančius asmenis, domėjosi, kur sudėti maisto produktai, įrankiai ir kt., tačiau realiai darbo funkcijų neatliko – nepriėmė iš klientų ir / ar kolegų užsakymų, jų nevykdė. Faktinę aplinkybę, kad atsakovas neturėjo jokios darbo patirties, įskaitant ir darbą virtuvėje – pjaustant salotas, valant patalpas, neturėjo, patvirtino pats atsakovas Komisijos posėdžio metu. Komisija sprendime konstatavo, kad darbas virtuvėje nereikalauja specialių kvalifikacinių reikalavimų, todėl nebuvo būtina praleisti tiek daug laiko atsakovui ieškovo priklausančiose patalpose. Vertinat tokį Komisijos sprendimo argumentą, būtina objektyviai įvertinti atsakovo sudarytą tariamą darbo grafiką. Ieškovės vertinimu, byloje pateiktas tariamo darbo grafikas vertintinas kaip subjektyvus paties atsakovo parengtas raštelis, nesudarantis pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko darbines funkcijas. Tai, kad ieškovo siūlomo darbo pobūdis neatitinka paties atsakovo norų / lūkesčių, patvirtina ir pateikta SMS žinučių ištrauka, kurioje atsakovas nurodo, kad lankys kirpėjo kursus. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, tarp proceso šalių susiklostė ne darbo santykiai, o tai buvo ikisutartiniai santykiai, kurių metu atsakovui buvo suteikiama informacija apie būsimo darbo pobūdį. Teismo posėdyje ieškovės atstovas direktorius R. R. Q. R. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, jog jis pats mokė atsakovą kaip dirbti, t. y. pjaustyti agurkus, salotas ir nuvalyti specifinius paviršius. Jam pačiam nėra naudinga be darbo sutarties įdarbinti darbuotojus, nes jis gauna subsidijas iš valstybės, dirba sąžiningai. Pažymėjo, jog atsakovas tik mokėsi dirbti, niekas kitas atsakovo kaip dirbti nemokė.

3.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakydamas į ieškinio argumentus nurodė, jog teiginys, kad ieškovei buvo užkirsta galimybė teikti paaiškinimus, užduoti klausimus bylą nagrinėjant DGK, t. y. kad buvo pažeista ieškovės teisė į teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, posėdyje dalyvavus jo atstovui, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad raštiškus paaiškinimus rusų kalba byloje teikė liudytojas A. B. G. Y. A.. Komisijos sprendime nurodoma, kad A. B. G. Y. A. savo 2022 m. gruodžio 4 d. rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad dirbo restorane (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d., darbo metu susipažino su atsakovu, kuris su juo dirbo naktinę pamainą. Jis pjaustė salotas, plovė visą įrangą ir tvarkė visą restoraną. Kartu dirbo 8 dienas. Nėra pagrindo abejoti rašytinių įrodymų pagrįstumu. Ieškovės teiginys kad liudytojas nemoka rašyti neatitinka tikrovės, žemina liudytojo garbę ir orumą. Atsakovo A. B. A. A.-S. atstovė, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, 2022 m. gruodžio 5 d. laišku Komisijai pateikė papildomus įrodymus – A. B. G. Y. A. ir A. M. F. K. rašytinius liudijimus, jų vertimus į lietuvių kalbą, liudytojų kontaktinius duomenis bei Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamo turto duomenų bazės išrašą apie atsakovo nuomojamas gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Ieškovės nurodytas teiginys, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 13 d. buvo (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo dirbti ieškovės įmonėje, neatitinka tikrovės. Atsakovas dirbo ieškovės įmonėje, ieškovė delsė pasirašyti darbo sutartį, teigdama, kad laukia atsakymo dėl subsidijų, skatino atsakovą slėpti darbo faktą gydymo įstaigoje, reikalavo vykdyti darbo funkcijas, prisidengdamas ikisutartinių santykių institutu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, galima pagrįstai spręsti, kad byloje egzistuoja priverstinio darbo požymiai. Atsakovas sutinka su Komisijos 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. DGKS-5977 tenkinti atsakovo skundą iš dalies.

4.       Atsakovas A. B. A. A.-S. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, jog iki rugpjūčio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini), o nuo rugsėjo 1 d. atsikraustė į Vilnių. Ieškojo darbo. Draugas pasakė, kad yra toks arabų restoranas, rugsėjo 13 d. jį pasikvietė R., nuo 19 iki 23 d. mokė kaip pjaustyti salotas, pilti padažą, plauti indus. Viską išmoko. Taip kartojosi ir rugsėjo 14, 15, 16 d. Pradėjo dirbti po 12 val. jam pažadėjo, kad pora dienų dirbs kaip mokinys, vėliau įdarbins. Direktorius laukė, kol bus sutvarkyti dokumentai subsidijai gauti. Rugsėjo 21 d. išėjęs iš darbo nukrito nuo paspirtuko. Susitarė dėl 4 Eur valandinio atlygio, pasirašius darbo sutartį, dėl 5 Eur atlygio.

5.       Liudytojas A. M. F. K. teismo posėdyje parodė, jog su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini). Teigė, jog atsakovas pjaustė salotas, ėjo pas žmones. Pradžioje gavo 4 Eur už valandą, vėliau – 5 Eur. Iš darbo išėjo, nes patyrė spaudimą, darbdavys negrasino. Jam pačiam darbo užmokestis buvo mokamas iš karto, kai tik pradėjo dirbti restorane, buvo mokama ir už mokymąsi. Kartu su atsakovu dirbo dvi dienas, dirbo skirtingose pamainose, susitikę buvo keturis kartus.

6.       Liudytojas A. B. G. teismo posėdyje parodė, jog jo santykiai su MB „Rytų gardėsiai“ direktoriumi yra geri. Patvirtino, jog atsakovas restorane dirbo. Jam pačiam darbo užmokestis buvo mokamas iš karto, kai tik pradėjo dirbti restorane, buvo mokama ir už mokymąsi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė; pripažino, kad atsakovą A. B. A. A.-S. ir ieškovę MB „Rytų gardėsiai“ siejo darbo santykiai nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d.; nusprendė išieškoti iš ieškovės 232,27 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio, bei 1 393,62 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybų atsakovo naudai; nusprendė priteisti valstybei iš ieškovės 33,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; įpareigojo ieškovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai duomenis apie atsakovo darbo pradžią ir pabaigą, nurodant, kad atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d., o atsakovo draudžiamosios pajamos už 2022 m. rugsėjo mėn. sudarė 232,27 Eur; nusprendė, teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-19775/2022. Teismas 2023 m. birželio 29 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės mažosios bendrijos „Rytų gardėsiai“ atsakovui A. B. A. A.-S. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama paneigti DGK nustatytą faktinę aplinkybę, kad atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. ir įrodyti, jog neturi pareigos sumokėti darbo užmokesčio atsakovui. Nustatė, kad šiame ginče ieškovė teigia, jog tarp šalių nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tai buvo ikisutartiniai santykiai, kurių metu atsakovui buvo suteikiama informacija apie būsimo darbo pobūdį. Priešingai tokiai pozicijai, atsakovas tvirtina, jog MB „Rytų gardėsiai“ jis dirbo, tačiau buvo delsiama su juo pasirašyti darbo sutartį. Byloje ginčo nėra dėl to, jog atsakovas kelis kartus lankėsi ieškovės įmonėje, ten praleisdamas tam tikrą laiką, tačiau šalys skirtingai aiškina šią situaciją: MB „Rytų gardėsiai“ direktorius teigė, jog su atsakovu darbo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovui buvo pasakojama apie būsimo darbo pobūdį, kokius darbus jam reikės atlikti, atsakovas stebėjo virtuvėje dirbančius asmenis, domėjosi, kur sudėti maisto produktai, įrankiai ir pan., tačiau realiai darbo funkcijų neatliko; tuo tarpu, atsakovo teigimu, jis atliko darbo funkcijas.

9.       Teismas konstatavo, kad faktinė aplinkybė, jog nebuvo pasirašyta darbo sutartis, pati savaime negali būti pagrindu tarp šalių susiklosčiusių santykių nelaikyti darbo teisiniais santykiais. Aplinkybę, kad atsakovas dirbo ieškovės įmonėje, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai. Abu liudytojai patvirtino, jog, kai pradėjo dirbti restorane, iš karto jiems buvo mokamas darbo užmokestis (t. y., ir už mokymosi laikotarpį). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, jie nurodė, jog darbo santykiai su darbdaviu buvo geri, tačiau dėl to, kad davė parodymus nagrinėjant šį ginčą, nutarė nutraukti darbo santykius. Akivaizdu, jog parodymų davimas darbdavio nenaudai įneštų įtampos tolimesniuose darbo santykiuose, todėl liudytojų sprendimas nutraukti darbo santykius, teismo vertinimu, tik patvirtina jų parodymus. Be to, liudytojų parodymai neprieštarauja kitiems bylos duomenims ir yra nuoseklūs. Iš atsakovo susirašinėjimo su ieškovės direktoriumi matyti, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 22 d. informavo direktorių, jog nukrito nuo paspirtuko, susižeidė ranką ir negalės šiandien dirbti, galėtų ateiti 4-5 valandom. Ieškovės vadovas atrašė „gerai, ateik“. Taip pat susirašinėjime atsakovas suformulavo klausimą darbdaviui „mano laisvadieniai bus pirmadienis ir penktadienis?“(t.1, e. b. l. 50). Tą pačią dieną atsakovui informavus direktorių, kad jis išsikvietė greitąją ir vyksta į ligoninę, direktorius jam atrašė „OK. Tik nesakyk, kad dirbi“ (t.1, e. b. l. 140). 2022 m. rugsėjo 24 d. ieškovui parašius direktoriui, kad jam vis dar skauda ranką ir negali dirbti, direktorius jam atrašė „tu privalai ateiti“ (t.1, e. b. l. 141), tęsiant susirašinėjimus direktorius nurodė „ateik šiandien valyti. Nerandu, kas tave pakeičia“. Teismo vertinimu, pastarosios susirašinėjimo formuluotės patvirtina nesant buvusių ikisutartinių darbo teisinių santykių, kuriems esant darbuotojas dar sprendžia dėl pasirinkimo, ar jis iš tiesų nori dirbti tą darbą, o darbdavys vertina naujai priimamo darbuotojo tinkamumą atlikti tam tikrą darbą. Akivaizdu, jog tarp šalių jau buvo susiklostę darbo santykiai, nes darbdavys konstatuoja savo padėties rimtumą, su numanomu reikalavimu atsakovui, kad dirbtų „nerandu, kas tave pakeičia“. Ieškovės direktorius teismo posėdyje paaiškino, jog parašydamas atsakovui, kad „Tik nesakyk, kad dirbi“, turėjo omenyje, jog jis nesakytų, kad oficialiai dirba. Tačiau teismas tokius paaiškinimus vertino, kaip gynybinę taktiką, nes kitų įrodymų tokiems paaiškinimams patvirtinti byloje nebuvo pateikta. Teismas pažymėjo, jog ieškovės atstovai neginčijo minėtų susirašinėjimų vertimų turinio nagrinėjant bylą teisme, todėl jie laikytini vienais iš įrodymų bylos aplinkybėms pagrįsti.

10.       Teismas konstatavo, kad ieškovės argumentą, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 13 d. laiką leido (duomenys neskelbtini) ir negalėjo tariamai dirbti atsakovo įmonėje, paneigia VĮ „Registrų centras“ išrašas, iš kurio matyti, jog yra įregistruota dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 1 d. su A. B. A. A.-S. sudaryta nuomos sutartis Nr. 1, nuomos terminas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (t.1, e. b. l. 69). Todėl, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovas susiklosčiusių ginčijamų santykių metu gyveno Vilniuje.

11.       Teismas laikė neįtikinamais ieškovės direktoriaus paaiškinimus, dėl to, jog buvo reikalingas laikas tam, kad atsakovą apmokyti dirbti. Tokį teismo vertinimą suponavo tai, jog atsakovas buvo įdarbintas nekvalifikuotam darbui, atsakovas turėjo pjaustyti agurkus, salotas ir nuvalyti specifinius paviršius. Akivaizdu, jokių specifinių įgūdžių ar žinių, ypatingos darbinės patirties nereikalaujančiam darbui tikrai nebuvo reikalingos kelios dienos asmeniui, kuris siekia įsidarbinti apmokyti. Teismo įsitikinimu kiekvienam, net ir vidutinių gabumų asmeniui vieną kartą parodžius, kokie yra reikalavimai tokio pobūdžio darbo funkcijai atlikti, tai gali būti nesunkiai atkartota. Pats atsakovas nurodė, jog darbą jis išmoko atlikti per pirmąją dieną, ir teismas tokių paaiškinimų nelaiko neįtikinamais.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovas asmeninėje „Telegram“ programėlėje kiekvieną dieną žymėjo savo darbo laiką ir skaičiavo darbo užmokestį, ten pasižymėjo, jog rugsėjo 13 d. dirbo nuo 7 iki 11 valandos, iš viso 4 valandas, 16 Eur; rugsėjo 15 d. antradienį – trečiadienį dirbo 4 valandas, 30 Eur; rugsėjo 16 d. ketvirtadienį dirbo nuo 7 iki 5 vakaro, penktadienį nuo 5 iki 11; rugsėjo 18 d. dirbo dar 9 val., rugsėjo 19 d. pasižymėjo, kad sekmadienį dirbo 5 valandas, pirmadienį 8 valandas; rugsėjo 20 d. antradienį dar 7 valandas, rugsėjo 22 d. dar 6 val. – iš viso suskaičiavo 59 val. (t.1, e. b. l. 44-45). Nors darbdavys teismo posėdyje abejojo tokių duomenų patikimumu, bandė įrodyti, jog šiuose duomenyse yra netikslumų ir kad jais teismas nesivadovautų kaip patikimais, tačiau teismas konstatavo, kad ne darbuotojas, o pats darbdavys yra atsakingas už teisingą darbo laiko apskaitą. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Civilinio proceso kodekso (CPK) 179 straipsnio 1 dalis). Todėl darbdavys, norėdamas paneigti darbuotojo paaiškinimus, turėjo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų būtent darbdavio nurodytas aplinkybes ir paneigtų kitos šalies argumentus. Tačiau darbdavys šios pareigos nevykdė. Šiuo atveju atsakovo užrašai buvo skirti jo asmeniniam naudojimui, asmeninio pobūdžio susirašinėjimas taip pat yra įrodymu byloje (CPK 197 straipsnio 1 dalis).

13.       Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti ieškovės direktoriaus paaiškinimais, jog netikslinga jam būtų neįdarbinti oficialiai atsakovo, nes jo darbo vieta yra subsidijuojama, tačiau šiuo atveju, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad įmonei dar reikėjo sutvarkyti atsakovo dokumentus, todėl akivaizdu, jog nesant faktinės galimybės iš karto įdarbinti atsakovą ir gauti subsidiją, darbo santykiai nebuvo tinkamai įforminti ir tai buvo priežastis, dėl ko darbdavys delsė. Balso žinutės vertimas, esantis byloje (kalba netaisyta) „Laukių A. ir A., jie eis į Užimtumo tarnybą ir lauksiu iš S. atsakymo, kad užregistravo viską tarnyboje ir tada padarysiu darbo sutartį, maksimum už savaitę“ (t.1, e. b. l. 43) patvirtina, jog egzistavo kliūtys darbo sutarčiai sudaryti, t. y. kad buvo tvarkomi dokumentai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14.       Ieškovė MB „Rytų gardėsiai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą, taip pat 2029 m. birželio 29 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti MB „Rytų gardėsiai“ ieškinį, atmesti A. B. A. A.-S. reikalavimus. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Ieškovė, siekdama įsitikinti, ar būsimas darbuotojas atitinka reikalavimus, ar būsimam darbuotojui darbas yra tinkamas, kelis kartus pasikvietė atsakovą pokalbiui į ieškovei priklausančią virtuvę: atsakovui buvo pasakojama apie būsimo darbo pobūdį, kokius darbus jam reikės atlikti, atsakovas stebėjo virtuvėje dirbančius asmenis, domėjosi, kur sudėti maisto produktai, įrankiai ir etc. Tačiau realiai darbo funkcijų neatliko – nepriėmė iš klientų ir / ar kolegų užsakymų, jų nevykdė. Tai, kad ieškovės siūlomo darbo pobūdis neatitinka paties atsakovo norų / lūkesčių, patvirtina ir atsakovo pateikta SMS žinučių ištrauka, kurioje nurodo, kad lankys kirpėjo kursus. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė ne darbo santykiai, o tai buvo ikisutartiniai santykiai, kurių metu atsakovui buvo suteikiama informacija apie būsimo darbo pobūdį. Pirmosios instancijos teismas nevertino ikisutartinių teisinių santykių instituto ginčo atveju, išskirtinai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė atsakovo teiktiems paaiškinimams, nevertinant, kad atsakovo pateikti duomenys yra prieštaringi. Įstatymo leidėjas Darbo kodekso 41 str. 1 d. yra numatęs darbo šalių ikisutartinių santykių institutą. Bylos duomenimis nepaneigta nuosekli ieškovo pozicija, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė ne darbo, o ikisutartiniai santykiai.

14.2.                      Teismas pažeidė CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti byloje esančią medžiagą ir įrodymus ir, jais remiantis, priimti byloje sprendimą ir tai turėjo įtakos neteisėtų ir nepagrįstų sprendimo priėmimui. Į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurių teismas arba nevertino apskritai ir nepasisakė, nenurodant nevertinimo priežasčių, arba pateiktus įrodymus vertino ne visų įrodymų kontekste. Todėl yra CPK 329 str. 1 d. numatytas pagrindas priimtą procesinį sprendimą panaikinti.

14.3.                      Teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje nustatytą įrodinėjimo taisyklę, įrodymų pateikimo naštą perkeldamas išimtinai ieškovei, nors atsakovas, reikalaudamas apmokėjimo už jo nurodomas, kaip suteiktas paslaugas, turėjo pareigą pateikti paslaugų pagrįstumą ir suteikimą liudijančius įrodymus. Teismas nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę teikė atsakovo pateiktiems paaiškinimams, atmetant ieškovės teiktus paaiškinimus. Aplinkybė, kad atsakovas proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, negali būti teisėtas pagrindas pripažinti, kad tarp proceso šalių buvo susiklostę darbo santykiai. Ieškovė, priešingai, nei teigia teismas, pateikė teismui duomenis apie tai, kad ieškovė PVM sąskaitose nurodytų paslaugų nesuteikė ir / ar net negalėjo suteikti, tačiau teismas ieškovės pateiktų įrodymų nevertino ir nepasisakė, dėl kokių priežasčių juos atmeta. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, sprendimu turinys neleidžia suprasti, kokiais motyvais remiantis buvo atmestas ieškovės ieškinys.

14.4.                      Ieškovės atstovas (direktorius) taip pat laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tarp proceso šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai, o ne darbo santykiai. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas kelis kartus, t. y, kelias dienas buvo atvykęs į galimo / būsimo darbo vietą (2022 m. rugsėjo 20 ir 21 d.) kaip mokinys ir mokėsi / žiūrėjo, kokios būsimos darbo funkcijos. Ieškovės atstovo pateikto paaiškinimo, kad atsakovas buvo atvykęs tik kelias dienas kaip mokinys, nepaneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai (susirašinėjimai dėl atvykimo prasideda būtent nuo 2022 m. rugsėjo 20 d.). Byloje nėra jokių susirašinėjimų tarp proceso šalių nuo, kaip nurodo atsakovas, 2022 m. rugsėjo 13 d., kai tariamai jis pradėjo dirbti. Dėl to, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas dirbo nuo 2022 m. rugsėjo 13 d.

14.5.                      Paties atsakovo vedamas „Telegram“ programėlėje tariamai dirbtų valandų sąrašas negali būti vertinamas kaip pagrindas, konstatuojantis darbo santykius ir išdirbtų valandų kiekį. Ieškovės atstovas nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie atsakovo vedamą tariamai dirbtų valandų sąrašą, tariamai dirbtų valandų kiekis niekada nebuvo derinamas su ieškove; atsakovas pats pripažino, kad tariamai dirbtų valandų sąrašas niekada nebuvo teikiamas ieškovei susipažinti, suderinti. Atsakovo tariamai išdirbtų valandų sąrašas yra prieštaringas. Pavyzdžiui, 2022 m. rugsėjo 15 d. įraše nurodyta, kad tariamai antradienį dirbo 7 val., trečiadienį dirbo 4 val., o tos pačios programėles rugsėjo 17 d. įraše nurodyta, kad antradienį dirbo 4 val. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti paties vedamo sąrašo prieštaringus duomenis: kiek realiai tariamai atsakovas dirbo nurodytomis datomis. Atsakovo „Telegram“ programėlės 2022 m. rugsėjo 15 d. įraše nurodyta, kad tariamai antradienį dirbo 7 val., trečiadienį dirbo 4 val., kas sudarytų 11 val., ir jeigu buvo tariamai sutarta dėl 4 Eur už valandą darbo užmokesčio, tai bendra darbo užmokesčio sumą sudarytų 44 Eur, o atsakovas nurodo, kad bendra dviejų dienų darbo užmokesčio suma yra 30 Eur. Atsakovo savarankiškai vedamas, nederinamas atliktų darbų sąrašas negali būti pagrindas, patvirtinantis buvusius darbo santykius, tuo labiau, kad byloje pateikti kiti įrodymai nepatvirtina atsakovo pateiktos pozicijos. Teismas neįvertino pačių liudytojų prieštaringų parodymų: liudytojas A. B. G. raštu pateiktame liudijime nurodė, kad su atsakovu tariamai dirbo 8 dienas, byloje apklaustas liudytojas nurodė, kad jis su atsakovu dirbo 10 dienų. Nurodytas liudytojas raštu pateiktame liudijime nurodė, kad atsakovas su juo dirbo naktines pamainas. Tačiau paties atsakovo tariamai dirbtų valandų sąrašo turinys neleidžia konstatuoti, kad liudytojas dirbo kartu su atsakovu nurodytas dienas, kadangi sąraše nėra apskritai nurodyta, kad dirbo naktines pamainas. Atmestinas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad ieškovė neįvykdė procesinės prievolės pateikti duomenis, paneigiančius atsakovo pateiktus tariamai išdirbtų valandų kiekius. Ieškovė, laikydama, kad atsakovas nedirba, atvykęs buvo tik kelias dienas apžiūrėti būsimas darbo funkcijas, neturėjo prievolės žymėti atsakovo, kaip mokinio, buvimo valandų būsimoje darbo vietoje.

14.6.                      Teismas pripažino, kad ieškovei nėra jokios ekonominės naudos nesudaryti darbo sutarties su darbuotojais, kadangi už kiekvieną įdarbintą asmenį yra gaunamos valstybės subsidijos. Liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp jų ir ieškovės nuo pat darbo santykių pradžios buvo sudarytos darbo sutartys ir buvo mokamas darbo užmokestis. Ieškovės atstovas patvirtino, kad niekada nėra baustas dėl nelegalaus darbo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė visos veiklos metu veikė teisėtai ir šiuo konkrečiu ginčo atveju nebuvo jokių priežasčių / argumentų veikti kitaip, t. y. nesudaryti darbo sutarties.

15.       Atsakovas A. B. A. A.-S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5106-1171/2023 ir 2023 m. birželio 29 d. papildomą sprendimą nepakeistus. Atsakovas atsiliepimą grindžią šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Teismo argumentai yra pakankami, 2023 m. birželio 19 d. teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai. Nėra pagrindo abejoti, jog liudytojų parodymai neprieštarauja kitiems bylos duomenims ir yra nuoseklūs.

15.2.                      Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalis numato, kad, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Išbandymo laikotarpiu darbuotojui turi būti mokamas jo visas darbo užmokestis. Pažymėtina, kad prekės ženklas (duomenys neskelbtini) buvo registruotas 2020 m. lapkričio 29 d., tuo metu veikusios įmonės (duomenys neskelbtini). Viešame įmonės profilyje tinklapyje rekvizitai.lt galima rasti 2020 m. lapkričio 4 d. vartotojo, pasivadinusio „darbuotoju“ atsiliepimą: „Pakviečia pasibandyti nesumoka algos...“. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šio restorano valdytojai nuosekliai taiko Lietuvos Respublikos įstatymams prieštaraujančią įdarbinimo praktiką.

15.3.                      Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, įrodymus, kai asmenys išnaudojami ir verčiami dirbti be užmokesčio, socialinių garantijų, tinkamų darbo ir apgyvendinimo sąlygų, yra ypač sudėtinga surinkti. Priverstinis darbas apibūdinamas kaip bet koks darbas, paslaugos, įskaitant priverstinį elgetavimą, kurį prekybos žmonėmis auka verčiama dirbti prieš jos valią, t. y. panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba priimant ar sumokant pinigus, arba gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turi (duomenys neskelbtini) statusą, nežino teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius ir darbdavio pareigas. Tuo naudojosi darbdavys, apgaule versdamas darbuotoją dirbti be atlygio. Atsakovas dirbo ieškovės įmonėje, o ieškovė delsė pasirašyti darbo sutartį, teigdama, kad laukia atsakymo dėl subsidijų, skatino atsakovą slėpti darbo faktą gydymo įstaigoje, reikalavo vykdyti darbo funkcijas, prisidengdama ikisutartinių santykių institutu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, galima pagrįstai spręsti, kad byloje egzistuoja priverstinio darbo požymiai.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

17.       Atsakovas A. B. A. A.-S. teigia, kad jis dirbo MB „Rytų gardėsiai“ nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d., o darbdavė neįformino darbo santykių rašytine darbo sutartimi ir nesumokėjo jam sutarto darbo užmokesčio.

18.       Byloje iš esmės yra kilęs darbo ginčas dėl darbo užmokesčio priteisimo. Darbo ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad faktas, jog su įdarbintu asmeniu nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, savaime nėra kliūtis ginti tokio asmens darbo teises. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu teisiniu vertinimu.

19.       Nelegaliai dirbusio asmens teisė į darbo užmokestį už faktiškai atliktą darbą paprastai yra paaiškinama, remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad kompetentinga institucija nustačiusi, kad darbdavys leido dirbti nelegaliai, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas. Teismų praktikoje irgi laikoma, kad nelegaliai dirbusių asmenų darbo teisės turi būti ginamos, o tokių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai pasireiškia tuo, kad darbo santykių faktas nėra preziumuojamas ir, kad pareiga įrodyti, jog buvo dirbamas darbas, atitinkantis darbo sutarties požymius, tokiu atveju tenka darbuotojui.

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą apskųstoje dalyje, įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei jų vertinimo, tiek ir dėl pritaikytų teisės normų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. A. A.-S. dirbo MB „Rytų gardėsiai“ nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. ir kad jo darbas atitiko Darbo kodekso 32 straipsnyje numatytus darbo sutarties požymius (buvo vykdoma darbo funkcija, kurią darbuotojas atliko vadovaujant darbdaviui, darbas buvo atlygintinas). Šis faktas yra nustatytas remiantis ne tik darbuotojo paaiškinimais, bet ir liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, kurie objektyviausiai atspindi, jog darbdavys MB „Rytų gardėsiai“ iš tikrųjų susitarė su A. B. A. A.-S. dėl darbo funkcijų atlikimo už atlygį. Teismas teisingai vertino pateiktą atsakovo ir ieškovo vadovo R. Q. R. susirašinėjimą. Pateiktos žinutės patvirtina, kad įmonės vadovas R. Q. R. atsakovui rašė „OK. Tik nesakyk, kad dirbi“ (t.1, e. b. l. 140), 2022 m. rugsėjo 24 d. ieškovui parašius direktoriui, kad jam vis dar skauda ranką ir negali dirbti, direktorius jam atrašė „tu privalai ateiti“ (t.1, e. b. l. 141), tęsiant susirašinėjimus direktorius nurodė „ateik šiandien valyti. Nerandu, kas tave pakeičia“. Teismas pagrįstai vertino, kad pastarosios susirašinėjimo formuluotės rodo ne ikisutartinius darbo teisinius santykius, kurių metu darbuotojas dar sprendžia dėl pasirinkimo, ar jis iš tiesų nori dirbti tą darbą, o darbdavys vertina naujai priimamo darbuotojo tinkamumą atlikti tam tikrą darbą. Iš žinučių turinio yra aišku, jog tarp šalių jau buvo susiklostę darbo santykiai, nes darbdavys konstatuoja savo padėties rimtumą, su numanomu reikalavimu atsakovui, kad jis atvyktų atlikti darbo funkcijas, t. y. rašo „nerandu, kas tave pakeičia“.

21.       Atsakovo A. B. A. A.-S. dirbą kavinėje patvirtino liudytojai. A. M. F. K. ir A. B. G. Y. A. 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jie dirbo restorane pas R., matė kaip virtuvėje dirbo ir atsakovas, kuris plovė indus, pjaustė salotas, aptarnaudavo žmones. Liudytojai teigė, kad darbdavys mokėjo po 4-5 Eur už valandą, kai mokėsi atlikti darbą, jiems irgi mokėjo. Apeliantė teigia, kad šie liudytojai nebedirba, pažįsta atsakovą ir gali būti suinteresuoti, todėl jų parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai ir jais nesiremti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne. Šioje byloje išvadas apie bylai reikšmingus faktus pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis ne tik minėtų liudytojų parodymais, bet vertindamas įrodymų visumą, atsižvelgdamas į įrodymų tarpusavio ryšį. Teismas teisingai sprendė, kad liudytojų paaiškinimai dėl atsakovo darbo atitinka kitus bylos tiesioginius ir netiesioginius įrodymus. Todėl teismas neturėjo pagrindo nesiremti liudytojų parodymais.

22.       Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo faktinį darbo laiką, už kurį turi būti skaičiuojamas darbo užmokestis, patvirtina ieškovo pateikti įrašai apie dirbtas valandas „Telegram“ programėlėje (t.1, e. b. l. 44-45). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tokie įrašai yra subjektyvūs ir kad atsakovas tokios darbo laiko apskaitos nebuvo suderinęs su ieškove ar jos vadovu. Tačiau įvertinus tai, kad įmonė nebuvo įforminusi darbo santykių, o susitarimas dėl užmokesčio už darbą buvo sulygtas pagal valandinį tarifą, yra labai tikėtina, kad darbuotojas iš tikrųjų galėjo užsirašinėti savo faktiškai dirbtą laiką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo faktiškai dirbto darbo laiko, teisingai pažymėjo, kad darbdavys nevedė darbo laiko apskaitos ir kitokių įrodymų apie atsakovo darbo laiką nepateikė. Apeliantas teigia, kad atsakovo pateiktuose „Telegram“ programėlės įrašuose apie darbo laiką yra netikslumų, tačiau, teismo vertinimu, tokie netikslumai yra nereikšmingi, ir kaip tik rodo, kad įrašai buvo padaryti gyvai, o ne suklastoti specialiai šiam ginčui.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

24.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

25.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26.       Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. papildomą sprendimą, kuriuo teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Konkrečių nesutikimo argumentų apeliantė nenurodo, tik prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, jei būtų keičiamas sprendimas dėl ginčo esmės. Kaip minėta, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to taip pat nėra pagrindo peržiūrėti ir keisti papildomą teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

27.       Atsakovas A. B. A. A.-S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo įtraukti į bylą MB „Indo-bangla“ ir ją pripažinti solidariai atsakinga kartu su ieškove MB „Rytų gardėsiai“ už jam neišmokėtą darbo užmokestį. Teismas vertina, jog šis atsakovo prašymas iš esmės reiškia naują reikalavimą, t. y. savarankišką ieškinį kitam, į bylą netrauktam atsakovui, reiškiamą nauju pagrindu. CPK nenumato galimybės reikšti naujus reikalavimus apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), todėl šis reikalavimas paliekamas nenagrinėtu.

28.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo teismą nutartimi pranešti prokurorui apie poreikį ginti viešą interesą. Šis atsakovo prašymas nėra pagrįstas konkrečiu įstatymu, o viešo intereso gynimo poreikis nesuformuluotas. Nagrinėdamas civilinį ginčą, teismas gali nustatyti, kad byloje dalyvaujančio asmens veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių ir gali apie tai pranešti prokurorui (CPK 300 straipsnis). Tačiau teismas neinicijuoja viešo intereso gynimo procedūrų ir neduoda prokurorui privalomų nurodymų pradėti tokias procedūras. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje iš tikrųjų yra duomenų apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, susijusį su nelegaliu darbu. Tokius nusižengimus tiria Valstybinė darbo inspekcija, bet įvertinus tai, kad šis darbo ginčas buvo nagrinėjamas Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisijoje, nėra pagrindo manyti, kad teismas dar turėtų papildomai pranešti šiai institucijai apie galimai padarytą administracinį nusižengimą.

29.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

30.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra palankus apeliantei, todėl ieškovei MB „Rytų gardėsiai“ bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

31.       Atsakovas A. B. A. A.-S. paaiškina, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą jam padėjo parengti advokatas, už kurio paslaugas 726 Eur už jį sumokėjo Gegužės 1-osios profesinė sąjunga. Šias aplinkybes patvirtina pateikti įrodymai (e. bylos t. 2, b. l. 104). Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo išlaidos už advokato pagalbą byloje atitinka pagrįstumo ir realumo kriterijus, todėl atsakovo prašymas priteisti šias išlaidas tenkinamas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ieškovės MB „Rytų gardėsiai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir 2023 m. birželio 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovui A. B. A. A.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės MB „Rytų gardėsiai“, juridinio asmens kodas 305183003, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Giedrė Čėsnienė

 Andrius Verikas

                                                                         Renata Volodko