Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-14-966/2019

       Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01502-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.8; 21.1.7; 21.5.2;

 (S)

21.11.10; 21.11.11

Kauno apygardos teismas

N u t a r  I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties G. D. administracinio nusižengimo byloje. 

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       G. D. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje ir jai paskirta 38 Eur bauda už tai, kad ji nuo 2016 metų rudens, nesuderinusi su kitais namo gyventojais ir be jų sutikimo pakeitė namo (duomenys neskelbtini) durų, pro kurias patenkama į bendro naudojimo patalpą, spyną ir atsisako šio namo gyventojams duoti raktus nuo šių durų, dėl to yra apribotas priėjimas prie bendro naudojimo patalpų ir vandens apskaitos mazgo. Šiais savo veiksmais G. D. apribojo namo gyventojams teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnį.

2.       Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. D. skundą, konstatavo, kad nors Nekilnojamojo turto registre konkrečiai nenurodyta, kokiomis gyvenamojo namo rūsio patalpomis naudojasi butų savininkai, tačiau visos rūsio patalpos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendra dalinė nuosavybė, tarp butų ir kitų patalpų savininkų buvo nusistovėjusi naudojimosi rūsio patalpomis tvarka. Nustatyta, kad iš esmės šiuo atveju ginčas kilo dėl dviejų faktinių aplinkybių – dėl patekimo į J. S. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas pusrūsyje bei dėl patekimo į bendro naudojimo patalpas, kuriose įrengtos bendros namo komunikacijos – šilumos mazgas, vandens skaitikliai. Teismas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės J. S. teisė valdyti bei naudoti jai priklausančio turto dalį buvo pažeista, nes ji nepatenka į nuosavybės teise priklausančias pusrūsyje esančias patalpas – sandėliuką, G. D. negrąžina paimtų raktų. Taip pat buvo pažeista ir namo gyventojų – bendraturčių teisė patekti į kitas bendro naudojimo patalpas, kuriose yra įrengti namą aptarnaujantys įrenginiai – vandens ir šilumos skaitikliai, nes namo gyventojai turi teisę žinoti, kas vyksta, kokie darbai yra atliekami jų bendro naudojimo patalpose, juolab, kad name nėra įkurta bendrija ir nėra už tai atsakingo asmens. G. D., neturėdama teisėto pagrindo, nepagrįstai neįleidžia bendraturčių į šias patalpas, todėl pagal ANK 518 straipsnį nubausta pagrįstai.

3.       Apeliaciniame skunde G. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, priimti kitą sprendimą.

3.1.                      Skunde nurodo, kad liudytojų G. J. ir J. S. parodymai prieštaringi, posėdžio metu šie liudytojai atskleidė naujas aplinkybes, kurios gali būti ištirtos ir panaudotos pareiškėjai inkriminuotam nusižengimui paneigti. Liudytojas G. J. teigė, kad keletą kartų kreipėsi į statybos inspekciją dėl pareiškėjos vykdomo remonto, bet nutylėjo faktą, jog komisija lankėsi du kartus ir savavališkos statybos fakto nenustatė. Šarvotos durys įstatytos dėl patalpų apsaugos nuo vagių. Durys yra pareiškėjos nuosavybė, todėl niekas neturi teisės reikalauti raktų nuo tų durų. Teismo posėdyje taip pat buvo parodytas 2018 m. gegužės 22 d. vaizdo įrašas, kurio pareiškėja negalėjo anksčiau matyti, nes šis buvo filmuojamas G. J. telefonu. Įrašas buvo daromas patekus į pareiškėjos nuosavą žemės sklypą, fotografuojant jos neatsiklausus, jos buvo reikalaujama atrakinti duris ir įleisti į jai priklausančias negyvenamas patalpas. Tokie neteisėti piliečių veiksmai sukėlė jai įtarimą, todėl ji atsisakė juos įleisti. Įraše aiškiai girdimas grasinimas, jog bus išlaužta durų spyna. Spynos niekas tada neišlaužė, bet nufotografavo visas duris ir surašė faktinių aplinkybių protokolą, kuriame aiškiai nurodoma, kad kaimynė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) atrakino duris į rūsį. Tai įrodo, jog spynos į bendro naudojimo patalpas rūsyje pareiškėja nepakeitė ir visi butų savininkai gali laisvai įeiti. Teismas šių duomenų netikrino nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išraše, kurį pareiškėja pateikia su skundu.

3.2.                      Skunde teigiama, kad liudytoja J. S. pateikė naują versiją, kad derėjosi su pareiškėja dėl sandėliuko R-5 pardavimo, tačiau apeliantė tokio sandorio pripažinti negalėjo žinodama, kad J. S. neturi teisės pardavinėti to, ko nenupirko. Sandėliukai rūsyje nėra atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, jie nėra butų priklausiniai. Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašas rodo, jog 2005 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko butą Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, bet nenurodyta tiksli vieta ir plotas, todėl sandėliuko vieta gali keistis bendru sutarimu. Agentūra faktiškai nesinaudojo jokiais sandėliukais, bet kadangi direktorė J. S. išreiškė norą naudotis rūsio patalpomis dabar, tai jai reikėtų apie tai kalbėti bendrasavininkų susirinkime. Bendrojo naudojimo patalpos priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad patalpos nėra atidalytos, yra tik kiekvienam bendraturčiui priklausančios idealiosios nuosavybės teisės dalys (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų dalies negalima pripažinti vieno buto priklausiniu. Sandėliukai rūsyje yra laikini statiniai, atitverti neobliuotomis medinėmis lentomis be pamatų. Tokios atitvaros gali būti keičiamos be specialių leidimų, todėl J. S. tvirtinimas, jog apeliantė įrengė gyvenamą patalpą rūsyje, yra neįrodytas išsigalvojimas.

3.3.                      Skunde G. D. taip pat nurodo, kad 2014-2015 m. buvo atliekami avarinės situacijos likvidavimo darbai, keičiamas 16 m ilgio vandentiekio vamzdis ir vandens apskaitos mazgas, sandėliukai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkyti, išardytos supuvusių lentų atitvaros, kad galima būtų prieiti prie supuvusių langų, pažeistų vamzdžių, vandens įvado ir skaitiklio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. S. nenorėjo dalyvauti talkoje ar investuoti pinigų į tų patalpų remontą, ji atidavė raktus nuo sandėliuko (duomenys neskelbtini) G. D. ir niekuo nesirūpino du metus. Šią aplinkybę patvirtino ir pati liudytoja J. S.. G. J. tokių detalių žinoti negalėjo, jis buvo išvykęs ilgam į užsienį ir nedalyvavo pasitarimuose dėl remonto rūsyje. Tik pasibaigus remonto darbams J. S. sugalvojo išreikalauti pinigus už sandėliuką, kurio ji neturėjo teisės pardavinėti. Toks reikalavimas yra neteisėtas, bet turėdama savo tikslų J. S. parašė skundą policijai 2016 metais, dėl to apeliantei buvo paskirta 8 Eur bauda.

3.4.                      Skunde teigiama, kad remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalimi G. D., kaip buto savininkė,  turėjo teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Todėl jos iniciatyva ir bendradarbiaujant su namo administratoriumi (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, skubos tvarka buvo organizuota neeilinė techninė apžiūra siekiant likviduoti avarinę situaciją rūsyje. Sandėliukas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi apeliantės tėvai nuo (duomenys neskelbtini) metų, taip pat pateko į avarinę zoną, buvo organizuoti avarinės situacijos likvidavimo darbai. Kadangi bendrai sukauptų lėšų nepakako, dalį remonto darbų finansavo G. D. iš savo santaupų – iš viso 3430 Eur. Apeliantė teigia, kad nubraižė rūsio remonto planą ir pareikalavo namo administratoriaus (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-549, dėl to administratorius turėtų organizuoti pakartotinį bendrasavininkų susirinkimą dėl sandėliukų paskirstymo. Bendro naudojimo objektų priežiūrą vykdo daugiabučio namo administratorius, visi namo gyventojai žino, jog yra gedimų centras, ten skambina, užregistruoja gedimus, o vadybininkas susitaria dėl būtinų techninių darbų ar remontų bendro naudojimo objektuose.

3.5.                      Skunde apeliantė prašo atkreipti dėmesį į tai, jog 2018 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje liko nepaminėta, kad pusrūsyje adresu (duomenys neskelbtini) yra privatizuotos negyvenamos patalpos, priklausančios tik bendrasavininkėms G. D. ir N. O.. Apeliantė  paveldėjo nekilnojamąjį turtą iš savo tėvų E. M. ir V. M.: negyvenamas patalpas-kūrybines dirbtuves (duomenys neskelbtini) bendras plotas 14.66 kv. m, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);  negyvenamas patalpas- Patalpas 2-2(12,10 kv. m), 2-3 (14,54 kv. m) bendras plotas 26,64 kv. m, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis: 1-8 (0,38 nuo 1,46 kv. m); 1-10 (0,38 nuo 0,73 kv. m); 2-1 (0.38 nuo 4,20 kv. m). Negyvenamos patalpos-kūrybinės dirbtuvės, bendras plotas 34,94 kv. m, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso N. O.. G. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra negyvenamų patalpų ir kūrybinių dirbtuvių bendrasavininkai, jie neturi jokių nuosavybės teisių. Patalpos (duomenys neskelbtini) (holas), (duomenys neskelbtini) (koridoriukas) ir (duomenys neskelbtini) (tualetas), yra servitutas tik tarp bendrasavininkų G. D. ir N. O., todėl G. J. neturėjo teisės į šias patalpas patekti. G. J. ir J. S. pasirašė melagingą pranešimą policijai, apkaltino pareiškėją, kad pakeitė spyną duryse į bendro naudojimo patalpas, parodė videoįrašą ir suklaidino policijos pareigūnus V. M. ir I. Ž., kurie skyrė baudą, nors turėjo viską ištirti ir skirti baudą G. J. ir J. S. už savavaldžiavimą ir melagingus parodymus. Tai, kad G. J. neteisėtai brovėsi į apeliantei priklausančias patalpas, patvirtina 2018 m. gegužės 11 d. vaizdo įrašas.

3.6.                      Skunde taip pat teigiama, kad tyrėjai I. Ž. ir V. M. 2018 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai teigė, jog G. D. nori, kad administracinio nusižengimo byla būtų išnagrinėta iš karto, kadangi ji primygtinai prašė giliau išsiaiškinti kas vyksta, nes G. J. braunasi į jos privačias patalpas, ieško priekabių ir trukdo tvarkytis savo nuožiūra. Tačiau pareigūnai nepatikėjo ja dėl asmeninių nusistatymų. Pareigūnui V. M. surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo pažeisti ANK 569 straipsnio reikalavimai, o I. Ž., skirdamas administracinę nuobaudą, nesilaikė Policijos įstatyme nustatytų procedūrų, administracinės bylos nagrinėjimas buvo vykdomas atmestinai, visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai nesiaiškinant visų bylai reikšmingų aplinkybių, šališkai vertinant byloje G. J. pateiktus klaidinančius įrodymus. Tyrėjai nerinko ir netyrė papildomų įrodymų tikslu patikrinti G. D., kaip nukentėjusiosios, išreikštus prieštaravimus ir dėl to priėmė klaidingą spendimą, nubaudė nukentėjusią auką, o ne pažeidėją G. J. ir jo bendrininkę J. S..

3.7.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ANK 39 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tyrėjas V. M. rėmėsi 2016 metų rudens J. S. nepagrįstu kaltinimu, jog ji pakeitė spynas dviem sandėliukams, todėl senaties terminai jau praėjo, kadangi per 3 metus J. S. neginčijo rūsio patalpų. Apeliantė teigia, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)  metų, ant namo fasado yra atminimo lenta jos tėvui V. M.. Jai įstatymais garantuota pirmumo teisė pasirinkti sandėlius rūsyje ir ji naudoja juos pagal paskirtį tiesiogine prasme pagalbinei ūkinei veiklai, dailininko V. M. keramikos darbų tvarkymui ir sandėliavimui, tvarko, remontuoja, nedaro jokios žalos bendraturčiams, o tik gerina gyvenamąją aplinką.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       G. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįsto nubaudimo pagal ANK 518 straipsnį. Teigiama, kad nagrinėjant skundą dėl Institucijos nutarimo apylinkės teismas neišsiaiškino ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, nevertino G. D. skunde nurodytų faktų, nevertino kitų asmenų galimos administracinės atsakomybės ir tai lėmė neišsamų skundo išnagrinėjimą ir neteisingos nutarties priėmimą. Taip pat keliamas klausimas dėl galimo ANK 39 straipsnio taikymo. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1, 2 dalys).

7.       ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

8.       Institucijos 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu G. D. pagal ANK 518 straipsnį nubausta už tai, kad ji nuo 2016 metų rudens, nesuderinusi su kitais namo gyventojais ir be jų sutikimo, pakeitė namo adresu (duomenys neskelbtini), durų, pro kurias patenkama į bendro naudojimo patalpas, spyną, atsisako namo gyventojams duoti raktus, dėl to yra apribotas priėjimas prie bendro naudojimo patalpų ir vandens apskaitos mazgo, apribota namo gyventojų teisė naudotis gyvenamo mano bendro naudojimo objektais. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų (medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad G. D. kartą jau buvo bausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, padarymą. 2017 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal ANK 518 straipsnį už tai, kad G. D. nuo 2016 metų rudens savavališkai, pakeitus spynas, užėmė namo (duomenys neskelbtini), rūsio sandėlius, kuriais iki to laiko naudojosi J. S. ir Z. B. M..

9.       Iš paminėto akivaizdu, kad abiem atvejais G. D. pareikštas kaltinimas savo esme yra labai panašus, t. y. su laiku, vieta, G. D. atliktų veiksmų pobūdžiu susijusios aplinkybės iš esmės yra identiškos. Savo skunde G. D. nurodė, kad už durų spynos pakeitimą, trukdymą patekti į bendro naudojimo patalpas, ji jau buvo nubausta 2017 metais. Šią aplinkybę savo paaiškinime nurodo ir J. S.. G. J. 2018 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime, pagal kurį pradėta administracinio nusižengimo teisena, nurodyta galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė taip pat yra tokia pati, kokia buvo užfiksuota 2017 m. gegužės 5 d. G. D. surašytame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu.

10.       ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be kitų aplinkybių administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. 2018 m. rugsėjo 4 d. administracinio nusižengimo protokole šie duomenys yra nurodyti, tačiau jie, kaip minėta, yra tapatūs duomenims, užfiksuotiems 2017 m. gegužės 5 d. protokole. Institucija, surašydama G. D. 2018 m. rugsėjo 4 d. administracinio nusižengimo protokolą ir 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimu pripažindama ją kalta dėl ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paminėtų aplinkybių nevertino. Jų nevertino ir G. D. skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodydamas tik tai, kad G. D. yra bausta už analogiško nusižengimo padarymą, už jį paskirtą badą sumokėjo.

11.       Pažymima, kad vien ta aplinkybė, kad G. D. jau kartą bausta pagal ANK 518 straipsnį, nėra kliūtimi ją dar kartą patraukti administracinėn atsakomybėn dėl pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuoto nusižengimo galimo padarymo. Priešingas požiūris lemtų išvadą, kad asmenį kartą patraukus administracinėn atsakomybėn dėl trunkamojo nusižengimo padarymo jam ir toliau tęsiant teisei priešingus veiksmus (toliau darant savo esme tą patį trunkamąjį nusižengimą) jis būtų besąlygiškai atleidžiamas nuo teisinės atsakomybės, t. y. būtų pateisinamas neteisėtas asmens elgesys. Tačiau šiuo atveju siekiant išvengti principo non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) galimo pažeidimo administracinio nusižengimo protokole turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyta kokiu laiku, kokiomis aplinkybėmis, kokiais veiksmais G. D. realizavo ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį po to, kai jau kartą buvo bausta už savavaldžiavimą, iš esmės pasireiškusį tokiais pačiais veiksmais, dėl kurių ji nubausta ir šioje byloje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje G. D. administracinio nusižengimo protokole suformuluotas kaltinimas apriboja G. D. teisę aiškiai suprasti, kuo ji yra kaltinama ir tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Be to, iš administracinio nusižengimo bylos duomenų nėra aišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad galimai neteisėtais G. D. veiksmais buvo apribota visų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų teisė naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais.

12.       Apygardos teismas konstatuoja, kad esant paminėtoms aplinkybėms teisingo, teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo dėl G. D. administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį priėmimas nėra galimas. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, nenustatęs ir neįvertinęs institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei nutarime esančių trūkumų, padarytų procesinių pažeidimų nesiėmė taisyti bei neįpareigojo to padaryti Instituciją, priėmusią nutarimą, taigi priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo (duomenys neskelbtini)  apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini)  policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. panaikinamas ir G. D. byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, šiuo konkrečiu atveju aukštesnysis teismas sprendžia, kad grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nėra tikslinga. Iš ANK 608, 609 straipsnių nuostatų seka, kad būtent administracinio nusižengimo protokolą surašiusia institucijai kyla pareiga ištirti galimai padaryto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, nustatyti administracinį nusižengimą galimai padariusį asmenį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant galutinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo fakto ir šį nusižengimą padariusio asmens kaltės.  

13.       Priėmęs sprendimą bylos medžiagą grąžinti Institucijai aukštesnysis teismas dėl skundo argumentų, susijusių su G. D. kaltės padarius ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą įrodytumu, byloje surinktų įrodymų vertinimu, nepasisako ir šių skundo argumentų nevertina. Tačiau tai neatleidžia Institucijos nuo pareigos išsiaiškinti visas aplinkybes, tame tarpe ir apeliantės nurodytas, kurios gali turėti esminės reikšmės G. D. veiksmų teisiniam vertinimui.

14.       Atskirai pažymima, kad ANK 39 straipsnis nagrinėjamu atveju nėra aktualus. Apeliantė skunde nurodo, kad laikant, jog ji nuo 2016 m. rudens padarė ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, tai dvejų metų senaties terminas administracinei nuobaudai skirti jau yra pasibaigęs. ANK 39 straipsnyje įtvirtinta, kad esant trunkamam administraciniam nusižengimui administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje galimai G. D. padarytas administracinis nusižengimas paaiškėjo ne 2016 m. rudenį, o vėliau (policijai pripažinus, kad G. J. 2018 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime dėl galimai daromo administracinio nusižengimo nurodytos aplinkybės pasitvirtino). Taigi, šiuo atveju dvejų metų terminas, per kur gali būti skiriama nuobauda, dar nėra pasibaigęs.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir G. D. administracinio nusižengimo bylą grąžinti (duomenys neskelbtini)  apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui.

Nutarimas neskundžiamas ir įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja                                                            Jurga Vasiliauskienė