Administracinė byla Nr. A-1411-442/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03892-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininko), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei I. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės I. S. (toliau – ir atsakovė) 817,58 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Neringos savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-225 pritarė Koncesijos sutarčiai „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“ (toliau – ir Koncesijos sutartis), kuria Neringos savivaldybės administracija pareiškėjui suteikė teisę organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Neringos savivaldybės teritorijoje. Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 (su vėlesniais pakeitimais), patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Neringos savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir kuriuose buvo nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka bei nustatytas Vietinės rinkliavos surinkėjas – pareiškėjas. Pagal Nuostatų 18 ir 29 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vadovaujantis Koncesijos sutartimi ir Nuostatų 38 punktu, nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško pareiškėjas. Nuostatų 25 punktas (redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d., aktuali ginčo laikotarpiu) numatė, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama nekilnojamojo turto savininkams ir naudotojams pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei nuosavybes teise priklauso poilsio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2/5 dalys poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir 3/5 dalys poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir minėtomis teisės normomis atsakovė, kaip nekilnojamojo turto Neringoje savininkė, buvo apmokestinta vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė nebuvo sumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė taip pat nesikreipė dėl lengvatos suteikimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad minėto nekilnojamojo turto bendrasavininkai, vykdydami teismo sprendimus, yra sumokėję vietinės rinkliavos įsiskolinimus.

3.        Atsakovė atsiliepime į prašymą su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4.       Atsakovė nurodė, kad remdamasi Nuostatų 2, 13 ir 24 punktų analize, padarė išvadą, jog vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą turėtų mokėti tie nekilnojamojo turto savininkai, kurie tuo turtu realiai naudojasi, ir vietinės rinkliavos dydis turėtų būti skaičiuojamas nuo naudojamo dydžio ploto. Atsakovės teigimu, jai nuosavybės teise priklausiančių nekilnojamojo turto objektų – poilsio namelių – iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, nes jie nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos. Be to, jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra žemės sklype, kuris patenka į miško teritoriją, kurią administruoja ne Neringos miesto savivaldybė, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas, todėl šiai teritorijos daliai Neringos miesto savivaldybės sprendimai dėl vietinės rinkliavos negalioja. Tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra miško ūkio žemėje yra konstatavęs ir teismas (žr., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-473-777/2017, 47 p.). Atsakovė taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo registruotu laišku nėra gavusi jokio raginimo dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo, todėl teigė, kad pareiškėjas nesilaikė Nuostatų 36–38 punktuose nustatytos mokėjimo pranešimų, raginimų įteikimo tvarkos, t. y. jie turėjo būti siunčiami registruotu laišku. Atsakovė akcentavo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokiais atvejais reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo negali būti tenkinamas (žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1607-789/2017). Atsakovė nurodė, kad dėl dalies pareiškėjo reikalavimų yra pasibaigęs senaties terminas, todėl pareiškėjas gali reikalauti priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą tik už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 473,52 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį teismas atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad

7.       Teismas pažymėjo, kad remiantis Nuostatų 54 punktu, Neringos savivaldybės taryba 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T1-165 (paskelbtas www.neringa.lt) patvirtino Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų suteikimo tvarką (toliau – ir Lengvatų suteikimo tvarka), remiantis kuria 100 proc. atleidimas nuo įmokos suteikiamas asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektą savivaldybės teritorijoje netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą. Remiantis šia tvarka dokumentais, patvirtinančiais, kad namas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma (jeigu namas yra sudegęs) arba statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas (jeigu namas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas). Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ji nelaikytina atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, todėl ji, teismo vertinimu, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovės argumentas, jog jai nuosavybes teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje Neringos miesto savivaldybės sprendimai dėl vietinės rinkliavos negalioja, buvo nepagrįsti ir neatleido atsakovės nuo prievolės sumokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėjamu atveju dalis Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos patenka į Neringos miesto savivaldybės teritoriją, kurioje veikiantis teisinis režimas įpareigoja asmenis, turinčius šioje teritorijoje nekilnojamojo turto, mokėti atitinkamo dydžio rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

9.       Teismas dėl atsakovės argumento, jog ji negavo mokėjimo pranešimų, pažymėjo, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios buvo numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Šiuo atveju Nuostatai, kurie buvo viešai paskelbti internetiniame tinklalapyje www.neringa.lt, buvo tas norminis teisės aktas, kuris ir reglamentavo minėtos rinkliavos mokėjimo sąlygas ir tvarką. Teismas, įvertinęs, kad atsakovei mokėjimo pranešimai buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (šį adresą atsakovė nurodė ir atsiliepime į prašymą), pripažino, kad atsakovė buvo informuota tinkamai.

10.       Teismo vertinimu, kadangi pareiškėjas prašymą teismui pateikė (išsiuntė paštu) 2017 m. lapkričio 16 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės gali būti priteisiama vietinė rinkliava tik už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., todėl pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą. Taip pat teismas, pagal pareiškėjo teismui suformuotą pažymą dėl susidariusios skolos šiuo laikotarpiu (atsakovės įsiskolinimas už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) – 272,53 Eur, už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) – 109,10 Eur, už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) – 136,27 Eur, už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) – 136,26 Eur, už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) – 163,42 Eur), prašomą iš atsakovės priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą sumažino ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 473,52 Eur sumą (157,84 Eur + 63,35 Eur + 78,92 Eur + 78,92 Eur + 94,49 Eur).

III.

11.       Atsakovė I. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. d. sprendimą dalyje dėl 473,52 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12.       Atsakovė pažymi, kad ji iki pareiškėjo prašymo gavimo iš pirmosios instancijos teismo, registruotu laišku nebuvo gavusi jokių pranešimų apie nesumokėtą vietinę rinkliavą ir (ar) jokio raginimo ją sumokėti. Tačiau, atsakovės nuomone, teismui minėtų aplinkybių tinkamai neįvertinus, neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamo sprendimo dalyje nurodyta, kad atsakovė buvo informuota tinkamai. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančių objektų iki šiol nėra galimybės naudoti pagal paskirtį, be to, žemės sklypas, kuriame yra poilsio nameliai, priklauso nuosavybės teise Lietuvos Respublikai ir dėl šio žemės klypo vyko teisminiai ginčai, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovė visą tą laiką iš esmės net ir negalėjo laisvai ir nekliudomai naudotis nei žemės sklypu, nei poilsio nameliais, jų valdyti ir (ar) jais disponuoti, kas patvirtina, jog ginčo laikotarpiu jokios atliekos nesusidarė.

13.       Atsakovės teigimu, ne pareiškėja, o Neringos savivaldybė yra vietinės rinkliavos gavėja ir tik ji turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, o ne pareiškėjas. Tai patvirtina ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Nuostatų 39 punktas, kuriame numatyta, kad administratorius vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją ir šias įmokas kiekvieną darbo dieną perveda į savivaldybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje. Tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino ir visiškai neteisėtai ir nepagrįstai vietinę rinkliavą nusprendė priteisti pareiškėjui. Taip pat, atsakovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį ir  Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį vietinių rinkliavų rinkimą kontroliuoja savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), o ne pareiškėjas.

14.       Atsakovės nuomone, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (2 str. 14 d.) numato, kad mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įtaiga ar institucija, turinti įstatymu suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, tačiau pareiškėjas yra įmonė (uždaroji akcinė bendrovė), o ne įstaiga ar institucija. Nors pagal Koncesijos sutarties 25.5 ir 57 punktus tarp jos šalių ginčo laikotarpiu buvo susitarta, kad pareiškėjui pavedama organizuoti vietinės rinkliavos rinkimo administravimą (rinkliavos apskaičiavimas atskiriems subjektams, sąskaitų išrašymas, jų išsiuntimas, neapmokėtų sąskaitų išieškojimas) ir kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo, tačiau, atsakovės teigimu, tai nereiškia, kad pareiškėjas tai galėtų daryti savo vardu, t. y. rinkti vietinę rinkliavą ir / ar ją gauti ir / ar kreiptis į teismą. Priešinga išvada, atsakovės teigimu, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 122 straipsniui, kuriame imperatyviai įtvirtinta, jog savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą. Atsakovės vertinimu, tai patvirtina, kad šiuo atveju pareiškėjas apskritai net neturėjo teisės savo vardu kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės. 

15.       Atsakovė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ji ginčo laikotarpiu poilsio nameliais būtų realiai naudojusis. Netgi priešingai, tai, kad, kaip nurodyta teismui pateiktame prašyme, kiti poilsio namelių bendrasavininkiai, vykdydami teismo sprendimus, jau yra sumokėję vietinės rinkliavos įsiskolinimus, patvirtina, jog ne atsakovė ginčo laikotarpiu naudojosi poilsio nameliais. Be to, atsakovės teigimu, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas vietinę rinkliavą būtų paskaičiavęs pagal realiai patirtas būtinąsias išlaidas ar, kad nebūtų įmanoma jų konkrečiai paskaičiuoti. 

16.       Atsakovės nuomone, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjas į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo savo vardu kreipėsi neteisėtai, prieš tai  neįteikęs pranešimų ir / ar raginimų atsakovei, nepateikdamas įrodymų, kad atsakovė poilsio nameliais ginčo laikotarpiu realiai naudojosi ir kad vietinė rinkliava būtų paskaičiuota pagal faktiškai perduotų tvarkyti atliekų kiekį, be to, nesudarydamas galimybių atsakovei pasinaudoti lengvata, jei vis dėlto, nepaisant to, kas išdėstyta apeliaciniame skunde, atsakovė būtų laikoma „atliekų turėtoja“ ginčo laikotarpiu, ir pan., padarė išvadą, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta.

17.       Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

18.       Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Koncesijos sutartimi ir Nuostatais nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Nuostatus UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui yra suteikti viešojo administravimo subjekto įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jis iš esmės vykdo Neringos savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu ir yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo.

19.       Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamu sprendimu teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų yra valdingo pobūdžio. Taip pat, pagal susiformavusią teismų praktiką, nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Pareiškėjo teigimu, atsakovė į vietos savivaldos instituciją teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl lengvatos suteikimo, taip pat nei su atsiliepimu į prašymą, nei su apeliaciniu skundu, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos argumentus dėl turto nenaudojimo.

20.       Pareiškėjas nurodo, kad iš teismui pateiktų mokėjimo pranešimų kopijų, taip pat pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą aišku, kad atsakovei mokėjimo pranešimai buvo siunčiami pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, jog pranešimų ji negavo ir jai nežinoma pareiga mokėti rinkliavą. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad atsakovė yra bendrasavininkė poilsio namelių, kurių kiti savininkai yra sumokėję vietinę rinkliavą, taip pat įrodo, faktą, kad atsakovei, kaip rūpestingai savo turto savininkei, yra žinoma pareiga mokėti rinkliavą.

21.       Pareiškėjas paaiškina, kad pagal Nuostatų (redakcija galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 19 ir 20 punktus vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami pagal Neringos savivaldybės direktoriaus patvirtintą Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavimo metodiką, įvertinus, kad gautos įplaukos kompensuotų visas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas, ir yra tvirtinami Neringos savivaldybės tarybos. Nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Neringos savivaldybėje įvedimo iki įsigaliojo nauja Nuostatų redakcija – 2017 m. liepos 1d., viešbučių ir poilsio paskirties pastatai iki 1000 kv. m buvo apmokestinami 0,94 Eur/kv. m  tarifu. Pareiškėjo teigimu, iš pateiktų mokėjimo pranešimų kopijų, taip pat pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą matyti, kad atsakovei mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal jos valdomo nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą registruotą Nekilnojamojo turto registre pritaikius 0,94 Eur/ kv. m metinės rinkliavos dydį, todėl atsakovės argumentai, jog mokėtina vietinė rinkliava jai paskaičiuota neteisingai, pareiškėjo nuomone, nepagrįsti ir neteisėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 817,58 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės už turto objektus: poilsio namelį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)ir 3/5 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

23.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovės 473,52 Eur paminėtos rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., o kitą prašymo dalį atmetė. Spręsdamas klausimą dėl laikotarpio, už kurį iš atsakovo priteistina paminėta rinkliava, teismas nustatė žemutinę šio laikotarpio ribą – nuo 2012 m. sausio 1 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tokio pobūdžio bylose pagal analogiją taikytino Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto senaties termino, nepriteisė iš atsakovės pareiškėjo prašytos priteisti sumos už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.

24.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad nėra gavusi registruotu laišku pranešimų sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Neringoje, bei poilsio nameliai, už kuriuos apskaičiuota vietinė rinkliava, yra nenaudojami pagal paskirtį ir negalėjo būti naudojami dėl užsitęsusių teisminių ginčų dėl žemės sklypo nuomos teisinių santykių. Atsakovės nuomone, vietinės rinkliavos Neringoje teisinis reguliavimas nesuteikia teisės pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, pareiškėjas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovė naudojasi nekilnojamojo turto objektais ir, kad vietinė rinkliava paskaičiuota pagal faktiškai perduotų tvarkyti atliekų kiekį.

25.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo teisę reikalauti priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą bei atsakovės pareigą mokėti šią rinkliavą. Apeliaciniame skunde atsakovė nekvestionuoja su Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies taikymu sietino skolos apskaičiavimo laike ribojimo. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais (jų nekartodama) toliau dėl jų nepasisako.

27.       Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą bei Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymas, rinkimas ir kontrolė sureguliuota Rinkliavų įstatyme, kurio 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose numatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

28.       Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino Nuostatus, kuriais vietinės rinkliavos surinkėju paskyrė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą (Nuostatų 9 p.) ir nurodė, kad vietinės rinkliavos surinkimą organizuoja ir tvarko pareiškėjas (29 p.). Vadovaujantis Nuostatais, pareiškėjas atsako už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą (18 p.), rengia nustatytos formos mokėjimo pranešimą kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui, išskyrus 27 punkte numatytus atvejus (30 p.), ir kiekvienais metais iki sausio 15 d. paštu siunčia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą vietinės rinkliavos dydį (31 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama į pranešime nurodytą sąskaitą per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo datos (Nuostatų 34 p.). Praėjus dešimčiai dienų po 34 punkte nustatytų mokėjimų terminų, vietinių rinkliavų nesumokėjusiems turėtojams pareiškėjas išsiunčia raginimus registruotu laišku sumokėti vietines rinkliavas arba atitinkamas jų dalis. Gavęs registruotu laišku raginimą arba pakartotinį raginimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, atliekų turėtojas privalo nurodyto dydžio sumą sumokėti per 10 dienų nuo raginimo datos (Nuostatų 36–37 p.). Pagal Nuostatų 38 punktą, praėjus 37 punkte nustatytam terminui, nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių ir antstolių paslaugomis.

29.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjas teikdamas prašymą teismui vykdė funkcijas, susijusias su vietinių rinkliavų administravimu ir buvo tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo. Pareiškėjas, reikalaudamas sumokėti vietinę rinkliavą ar siekdamas ją išsiieškoti / prisiteisti, privalo laikytis Nuostatose įtvirtintos vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo ir vietinės rinkliavos mokėtojų informavimo apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą tvarkos.

30.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme teismo reikalavo iš atsakovės priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos už jai nuosavybės teise priklausančius turto objektus (poilsio namelius ar jų dalis), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Pažymą apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-5R-1801, kurioje nurodė, kad atsakovė už ginčo laikotarpį nesumokėjo 817,58 Eur vietinės rinkliavos, bei atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 15 d. išsiųstą mokėjimo pranešimą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumokėjimo (b. l. 15–19).

31.       Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais ir įvertinęs, kad atsakovei mokėjimo pranešimai buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (šį adresą atsakovė nurodė ir atsiliepime į prašymą), pripažino, kad atsakovė buvo informuota tinkamai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, jog atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė tokį savo adresą, kuriuo pareiškėjas jai ir siuntė mokėjimo pranešimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti teismo išvadai, kad pareiškėjas Nuostatų nustatyta tvarka atsakovę informavo apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą.

32.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad poilsio nameliai, už kuriuos apskaičiuota vietinė rinkliava, buvo jos nenaudojami pagal paskirtį, atsakovė nelaikytina „atliekų turėtoja“, o vietinė rinkliava nepagristai paskaičiuota ne pagal faktiškai perduotų tvarkyti atliekų kiekį.

33.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. pvz. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju vertinimo, jog atsakovė pagal Nuostatų 8 punktą yra laikytina ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja, negali paneigti apeliacinio skundo argumentai, kad ji nuosavybės teise valdomu turtu nesinaudoja ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos. Atitinkamai, kaip ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aptariama vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

34.       Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu atsakovei nuosavybės teise priklausė poilsio nameliai ar jų dalys, o tai leidžia pripažinti, jog atsakovė atitiko vieną iš ginčo vietinės rinkliavos požymių – nuosavybės ar kita teise valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą Neringos savivaldybės teritorijoje. Aplinkybės, kad atsakovės deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitos savivaldybės teritorijoje, ar, kad poilsio nameliai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, sprendžiant šį ginčą teisiškai nereikšmingos. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma už ginčo laikotarpį apskaičiuota Nuostatuose nustatyta tvarka ir taikant šiame norminiame akte nustatytą dydį. Atsakovės, kaip vietinės rinkliavos mokėtojos, statuso bei pareigos mokėti ginčo rinkliavą negali paneigti aplinkybė, jog ji, kaip teigia, turinti mokėti už atliekas, kurių jos veikloje Neringos savivaldybės teritorijoje objektyviai negalėjo susidaryti.

35.       Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. ESTT, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (ESTT 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (ESTT 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011). 

36.       Iš paminėto teisinio reguliavimo seka, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.

37.       Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Byloje nagrinėjamu atveju tokiu teisės aktu galėtų būti Lengvatų suteikimo tvarka, pagal kurios nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo galėtų įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar būti atleistas nuo jos mokėjimo. Tačiau duomenų, kad atsakovė byloje nagrinėjamu laikotarpiu šio teisės akto nustatyta tvarka būtų įgijusi teisę į minėtą lengvatą, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati atsakovė.

38.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (atsakovė nuosavybės teise valdo poilsio namelius) lemia tai, jog pagal Nuostatų 8 punktą ginčo laikotarpiu atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovė, byloje aptariamu laikotarpiu, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nesumokėjo.

39.       Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dalyje dėl 473,52 Eur dydžio rinkliavos išieškojimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                              Artūras Drigotas

                                                                                                Dainius Raižys

                                                                                               Virginija Volskienė