Administracinė byla Nr. eI2-11499-535/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08054-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. A. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023-06-20 Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S93342 panaikinti leidimą gyventi.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023-06-20 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S93342 panaikinti leidimą gyventi. Sprendimas priimtas motyvuojant jį tuo, kad duomenys, kurias asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka tų UTPĮ sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas gyventi; asmuo per pirmuosius teisėto darbo metus Lietuvoje pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo.
Pareiškėjas nesutinka su minėtu sprendimu, jis yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas, neįvertinus individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių bei jo situacijos, jo nurodytoms aplinkybėms suteikus visiškai priešingą reikšmę bei prasmę, todėl, jie yra naikintini.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „VRC Baltic“ įdarbintas nuo 2022-06-15 iki 2022-09-05 (darbas iki leidimo laikinai gyventi išdavimo) ir nuo 2022-09-06 iki 2023-01-02, nuo 2022-10-13 iki 2023-03-01 asmuo buvo įdarbintas UAB „Inter Baltic Business“ (įm. k. 305883190), o nuo 2022-12-14 iki šiol – MB „Casadeya“ (įm. k. 306196605). Pažymi, kad užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis ketina dirbti UAB „Inter Baltic Business“ ar MB „Casadeya“. Pažymi, kad užsienietis UAB „VRC Baltic“ įdarbintas 2022-06-15, todėl jis be Migracijos departamento leidimo darbdavį galėjo pakeisti tik po 2023-06-15. Užsienietis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį pagal UTPĮ 441 str. 5 d. nesikreipė, apie įdarbinimą į UAB „Inter Baltic Business“ ir MB „Casadeya“ Migracijos departamento neinformavo, o Migracijos departamentas leidimo pakeisti darbdavį nesuteikė. UTPĮ nustatyta, kad užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį, jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas. Pareiškėjas 2023-01-02 nutraukė darbo sutartį su UAB „VRC Baltic“, kuri įsipareigojo jį įdarbinti, ir nuo 2023-01-03 dirbo UAB „Inter Baltic Business“ bei MB „Casadeya“, t. y. užsienietis nuo 2023-01-03 laikomas pakeitusiu darbdavį. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad užsienietis 2023-01-03 pakeitė darbdavį nesilaikydamas UTPĮ 441 str. 5 d. nustatytų reikalavimų. Nurodo, kad po pusės metų darbo UAB „VRC Baltic“, pareiškėjui buvo suteikta nekorektiška konsultacija, kad darbdavį jis gali pakeisti po pusės metų darbo Lietuvos įmonėje neįspėjęs Migracijos departamento. Tuo labiau, bendrovės kuriose vėliau dirbo pareiškėjas UAB „Inter Baltic Business“ ar MB „Casadeya“ buvo skirtos dirbti su UAB „VRC Baltic“, todėl užsieniečiui tai buvo dar vienas motyvas neinformuoti Migracijos departamento apie pasikeitusią situaciją.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad užsieniečiui 2023 m. sausio – vasario mėn., dirbant UAB „Inter Baltic Business“, buvo mokamas darbo užmokestis, sudarantis – 50 Eur (už darbą MB „Casadeya“ užsieniečiui darbo užmokestis nebuvo mokamas). Pažymi, kad UTPĮ 441 str. 1 d. a p. nustatyta, kad užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti mokamas darbo užmokestis ne mažesnis negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio. 2022 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis BDU buvo 1900,3 Eur, todėl užsieniečiui turėjo būti mokamas ne mažesnis nei 2850,45 Eur (1,5 x 1900,3 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui, dirbant UAB „Inter Baltic Business“, buvo mokamas darbo užmokestis, sudarantis – 50 Eur, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių UTPĮ 441 str. 1 d. a p. nustatytų reikalavimų. Migracijos departamentui vykdant savo funkcijas, buvo nustatyta, kad užsienietis nuo 2022-12-14 yra paskirtas MB „Casadeya“ direktoriumi. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre esančius MB „Casadeya“ duomenis, nustatyta, kad mažoji bendrija įregistruota 2022-12-14 ir pareiškėjas yra vienintelis MB „Casadeya“ narys. Įvertinus surinktus duomenis, konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2022-12-14 MB „Casadeya“ užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad užsienietis, ketinantis vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, turi atitikti UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nustatytus reikalavimus, t. y. užsieniečiui, kuris užsiima teisėta veikla, leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas, jeigu jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pažymi, kad užsienietis ir jo valdoma MB „Casadeya“ neatitinka UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nustatytų reikalavimų, todėl kyla įtarimų, kad užsienietis siekia piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis.
Pažymi, kad užsienietis buvo suklaidintas dėl migracinių procedūrų ir nežinojo, kad jo pajamos turi sudaryti aukščiau nurodytą dydį pakeitus darbdavį. Jis nuoširdžiai klydo, nes manė, kad pakeitus darbdavį gali keistis ir jo atlyginimas. Tuo labiau, bendradarbiavimas su pirmuoju UAB „VRC Baltic“, turėjo atnešti daugiau pajamų bei didesnį, atitinkantį migracines sąlygas atlyginimą.
Migracijos departamentas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2022-12-14, t. y. po 3 mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo, vykdo teisėtą veiklą MB „Casadeya“ ir yra jos direktorius, o jam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 44/ str. nustatytu pagrindu ir be Migracijos departamento leidimo pareiškėjas per pirmuosius teisėto darbo metus negali keisti darbdavio, konstatuota, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo aukštos kvalifikacijos darbo UAB „VRC Baltic“ pagrindu, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas nėra darbas UAB „VRC Baltic“, o jo tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „Casadeya“. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respubliką, nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje įdarbintas tik nuo 2022-06-15. Tai leidžia daryti išvadą, jog užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi.
Su šiuo teiginiu kategoriškai nesutinka, pažymi, kad užsienietis prieš gaudamas leidimą gyventi pateikė visus reikalingus ir tinkamus dokumentus. Tai rodo, kad pats leidimas buvo išduotas. Migracijos departamentas, prieš išduodamas leidimą, patikrino arba turėjo patikrinti gautą informaciją ir dokumentus. Jis UAB „VRC Baltic“ bendrovėje dirbo direktoriumi ir komercijos direktoriumi, gaudamas atsitinkamoms migracinėms procedūroms tinkamą atlyginimą.
Ilgalaikių ekonominių ryšių ir planų pareiškėjas turi. Visa jo veikla ir darbas susiję su UAB „VRC Baltic“, jis toliau planuoja dirbti su šia kompanija, jei jam pavyks atstatyti migracinį statusą. Jis negali vykdyti pradėtų projektų su UAB „VRC Baltic“ iš Baltarusijos, nes dėl susiklosčiusios geopolitinės padėties, tikėtina, nebegalės operatyviai atvykti į Lietuvą darbo reikalais.
Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo yra administracinis aktas, kurį priimant turi būti vadovaujamasi ne tik UTPĮ, bet ir bendrąsias viešojo administravimo nuostatas įtvirtinančiu VAĮ. Todėl šis sprendimas, kuris yra individualus administracinis aktas, turi būti priimtas vadovaujantis viešojo administravimo principais, įtvirtintais šio įstatymo 3 str., tarp jų proporcingumo bei objektyvumo principu.
Sistemiškai ir nuosekliai aiškinant UTPĮ, akivaizdu, kad sprendime nurodytos aplinkybės yra protingas ir tinkamas kriterijus migracijos pareigūnams priimant sprendimą dėl leidimo gyventi suteikimo (UTPĮ 35 str. 16 p. a) papunktis). Tačiau užsieniečiui jau gavus leidimą (kurio gavimo procedūros užima kelis mėnesius), pradėjus dirbti, susiejus savo ateitį su kita valstybe, neturinčio kitų pažeidimų, bausti užsienietį vien dėl nekorektiškos konsultacijos sukelto jo netyčinio klaidingo sprendimo yra neteisinga, nesąžininga, ir todėl – neteisėta. Pažymi, kad toks sprendimas jokiu būtu negali būti formalus, priimtas neatsižvelgiant į konkrečios situacijos specifiką. VRM 2005 m. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (Aprašas) 130 p. nustato, kad „paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 str. 1 d. 1–13 ar 15–21 p. nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš UTPĮ 50 str. 1 d. 1–13 ar 15–21 p. nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Nurodo, kad teisės aktai leidžia Migracijos departamentui priimti sprendimą ir nepanaikinti leidimo pareiškėjai laikinai gyventi. Migracijos departamentas, nežiūrint į tai, kad yra formalus įstatyminis pagrindas taikyti neigiamas pasekmes užsieniečiui, privalo vertinti situaciją individualiai, ir priimant atitinkamą sprendimą vertinti pareiškėjo kaltės laipsnį dėl padaryto pažeidimo, darbdavio elgesį pažeidimo metu, aiškinantis pažeidimą bei situaciją po pažeidimo padarymo užfiksavimo.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmeti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą UAB „VRC Baltic“ (toliau - Bendrovė) Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44/ straipsnio nuostatas. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus ir, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu ir 44/ straipsnio 1 dalimi priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 5 d.
Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalie 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 441 straipsnio nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 441 straipsnio 5 d. nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. 441 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 6 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį, jeigu nekeičiamas darbdavys, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti.
Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2023 m. birželio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau - SODRA) patikrino duomenis apie pareiškėją ir nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2022 rugsėjo 5 d. (leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos). Nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. sausio 2 d. ir nu 2022 m. spalio 13 d. iki 2023 m. kovo 1 d. pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Inter Baltic Business“, o nuo 2022 m. gruodžio 14 d. iki šiol - MB „Casadeya“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022 m. birželio 15 d., todėl pareiškėjas be Migracijos departamento leidimo darbdavį galėjo pakeisti tik po 2023 m. birželio 15 d. Pareiškėjas į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį pagal Įstatymo 441 str. 5 d. nesikreipė, apie įdarbinimą į UAB „Inter Baltic Business“ ir MB „Casadeya“ Migracijos departamento neinformavo, o Migracijos departamentas pareiškėjui leidimo pakeisti darbdavį nesuteikė. Pagal minėtas Įstatymo nuostatas, užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį, jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas. Pareiškėjas 2023 m. sausio 2 d. nutraukė darbo sutartį su Bendrove, kuri įsipareigojo jį įdarbinti, ir nuo 2023 m. sausio 3 d. dirbo UAB „Inter Baltic Business“ bei MB „Casadeya“, t. y. pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 3 d. laikomas pakeitusiu darbdavį. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 3 d. pakeitė darbdavį nesilaikydamas Įstatymo 441 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. sausio - vasario mėn., dirbant UAB „Inter Baltic Business“, buvo mokamas darbo užmokestis, sudarantis - 50 Eur, už darbą MB „Casadeya“ pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas. Pažymėtina, kad Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies a papunktyje nustatyta, kad užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos 3 reikalaujantį darbą, turi būti mokamas darbo užmokestis ne mažesnis negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio. 2022 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis BDU buvo 1900,3 Eur, todėl pareiškėjui turėjo būti mokamas ne mažesnis nei 2850,45 Eur (1,5 x 1900,3 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui, dirbant UAB „Inter Baltic Business“, buvo mokamas darbo užmokestis, sudarantis - 50 Eur, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies a papunkčio nustatytų reikalavimų.
Taip pat Migracijos departamentas, patikrinęs VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre esančius MB „Casadeya“ duomenis, nustatė, kad mažoji bendrija įregistruota 2022 m. gruodžio 14 d. ir pareiškėjas yra vienintelis MB „Casadeya“ narys. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 14 d. MB „Casadeya“ užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Užsienietis, ketinantis vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, turi atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. užsieniečiui, kuris užsiima teisėta veikla, leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas, jeigu jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pareiškėjas ir jo valdoma MB „Casadeya“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų, todėl ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu nustatyta, pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 14, t. y. po 3 mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo, vykdo teisėtą veiklą MB „Casadeya“ ir yra jos direktorius, o jam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 441 str. nustatytu pagrindu (ne teisėtos veiklos pagrindu) ir be Migracijos departamento leidimo pareiškėjas per pirmuosius teisėto darbo metus negali keisti darbdavio, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo aukštos kvalifikacijos darbo UAB „VRC Baltic“ pagrindu, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas nėra darbas UAB „VRC Baltic“, o jo tikslas - vykdyti teisėtą veiklą MB „Casadeya“.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijamu sprendimu buvo panaikintas.
Pareiškėjas savo skunde teigia, kad po pusės metų darbo Bendrovėje jam buvo suteikta konsultacija, kad pareiškėjas darbdavį gali pakeisti po pusės metų darbo, neįspėjęs Migracijos departamento. Taip pat, pareiškėjo teigimu, UAB „Inter Baltic Business“ ir MB „Casadeya“ buvo skirtos dirbti su Bendrove, todėl tai buvo dar vienas motyvas nepranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią situacija. Su minėtais pareiškėjo skundo teiginiais atsakovas nesutinka. Mano, kad pareiškėjo teiginiai apie konsultaciją, kad pareiškėjas be Migracijos departamento leidimo gali pakeisti darbdavį po pusės metų darbo Lietuvos įmonėje nėra pagrįsti jokiais įrodymais, laikytini pareiškėjo gynybine pozicija. Tokia konsultacija prieštarauja imperatyvioms Įstatymo 44/ straipsnio 5 dalies nuostatoms. Taip pat darbas bendrovėse galimai susijusiose su Bendrove dėl darbo kurioje pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi neatleido pareiškėjo nuo pareigos atlikti Įstatymo numatytus veiksmus.
Pažymi, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas po darbo santykių su Bendrove nutraukimo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi neteikė. Pareiškėjas savo skunde taip pat teigia, kad jis buvo suklaidintas dėl migracijos procedūrų ir nežinojo, kad jo pajamos turi sudaryti atitinkamą dydį , pakeistus darbdavį. Minėti pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas negalėjo pagrįstai tikėtis išsaugoti leidimą laikinai gyventi išduotą aukštos profesinės kvalifikacijos darbo Bendrovėje pagrindu, kai vykdė veiklą pas kitą darbdavį, dėl kurios leidimas laikinai gyventi yra išduodamas kitu Įstatymo numatytu pagrindu (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas teisėtos veiklos pagrindas).
Taip pat pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento ginčijamame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas nėra darbas Bendrovėje, o jo tikslas - vykdyti teisėtą veiklą MB „Casadeya“, skunde teigia, kad iki leidimo laikina gyventi gavimo jis atitiko Įstatymo reikalavimus. Su minėtais pareiškėjo skundo teiginiais nesutinka, nes užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi, turi atitikti Įstatymo reikalavimus visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėjas leidimo laikinai gyventi gavimo dieną nutraukė darbo santykius su Bendrove, kas patvirtina, kad jo tikslas nėra darbas Bendrovėje. Paaiškėjus ginčijamu sprendimu nustatytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, kuris 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“. Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2022 -08-01 pareiškėjas, tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „VRC Baltic“ komercijos direktoriumi (aukštos kvalifikacijos darbuotojas), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 str. 1 d. 4/ p. ir 44/ str. 1 d. nustatytu pagrindu .
Departamentas 2022-08-31 priėmė sprendimą Nr.22S119842 išduoti leidimą laikinai gyventi. 2022-09-05 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025-09-05.
Departamentui vykdant užsieniečių kontrolę, SODROS informacinėje sistemoje buvo patikrinti duomenys apie pareiškėjo darbą. Departamentas 2023 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 23S93342 konstatavo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka tų UTPĮ nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi; asmuo per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį be Migracijos departamento leidimo, todėl panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
UTPĮ 44/ straipsnio 1 d. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jeigu jis atitinka šias sąlygas : a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, o jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas yra įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 48/ str. 7 d., - ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio; b) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka LR teisės aktuose nustatytas sąlygas užsiimti reglamentuojama profesine veikla, nurodyta darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, - darbdavio informacija apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; c) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad darbdavys, kuris ketina įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos darbą kaip įmonės vadovą, yra Lietuvos Respublikoje įsteigta įmonė, kurios dalyvio (užsienio valstybėje įsteigtos įmonės ar įmonių grupės) metinės pajamos per paskutinius 3 finansinius metus ( jeigu įmonė veikia trumpiau negu tris metus, - nuo įmonės įsteigimo dienos) iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šį straipsnį pateikimo dienos bent vienais finansiniais metais yra ne mažesnė negu 1 000 000 Eur. Šį dokumentą išduoda ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka. Įstatymo 35 str.1 d. įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Užsienietis turi atitikti UTPĮ 44/ str. 1 d. reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. UTPĮ 62 str. 4 d. nurodyta, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 44/ str. nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44/ str. 5 d. nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį.
Patikrinimo metu nustatyta, kad M. A. UAB „VRC Baltic“ įdarbintas nuo 2022-06-15 iki 2022-09-05 (darbas iki leidimo laikinai gyventi išdavimo) ir nuo 2022-09-06 iki 2023-01-02, nuo 2022-10-13 iki 2023-03-01 asmuo buvo įdarbintas UAB „Inter Baltic Business“ (įm. k. 305883190), o nuo 2022-12-14 iki šiol – MB „Casadeya“ (įm. k. 306196605). Nustatyta, kad pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis ketina dirbti UAB „Inter Baltic Business“ ar MB „Casadeya“. Pareiškėjas UAB „VRC Baltic“ įdarbintas 2022-06-15, todėl jis be Migracijos departamento leidimo darbdavį galėjo pakeisti tik po 2023-06-15. Pareiškėjas į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį pagal UTPĮ 441 str. 5 d. nesikreipė, apie įdarbinimą į UAB „Inter Baltic Business“ ir MB „Casadeya“ Migracijos departamento neinformavo, o Migracijos departamentas leidimo pakeisti darbdavį nesuteikė. UTPĮ nustatyta, kad užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį, jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas. Pareiškėjas 2023-01-02 nutraukė darbo sutartį su UAB „VRC Baltic“, kuri įsipareigojo jį įdarbinti, ir nuo 2023-01-03 dirbo UAB „Inter Baltic Business“ bei MB „Casadeya“, t. y. jis nuo 2023-01-03 laikomas pakeitusiu darbdavį.
Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2023-01-03 pakeitė darbdavį nesilaikydamas UTPĮ 44/ str. 5 d. nustatytų reikalavimų.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. sausio – vasario mėn., dirbant UAB „Inter Baltic Business“, buvo mokamas darbo užmokestis, sudarantis – 50 Eur (už darbą MB „Casadeya“ užsieniečiui darbo užmokestis nebuvo mokamas). UTPĮ 44/ str. 1 d. a p. nustatyta, kad užsieniečiui, ketinančiam dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, turi būti mokamas darbo užmokestis ne mažesnis negu 1,5 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio. 2022 m. IV ketvirtį vidutinis mėnesinis BDU buvo 1900,3 Eur, todėl užsieniečiui turėjo būti mokamas ne mažesnis nei 2850,45 Eur (1,5 x 1900,3 Eur). Pareiškėjui dirbant UAB „Inter Baltic Business“, buvo mokamas darbo užmokestis, sudarantis – 50 Eur, konstatuotina, kad M. A. neatitinka imperatyvių UTPĮ 44/ str. 1 d. a p. nustatytų reikalavimų.
Nustatyta, kad M. A. nuo 2022-12-14 yra paskirtas MB „Casadeya“ direktoriumi. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre esančius MB „Casadeya“ duomenis, nustatyta, kad MB įregistruota 2022-12-14 ir M. A. yra vienintelis MB „Casadeya“ narys. Įvertinus surinktus duomenis atsakovas pagrįstai konstatavo, kad M. A. nuo 2022-12-14 MB „Casadeya“ užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Užsienietis, ketinantis vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, turi atitikti UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nustatytus reikalavimus, t. y. užsieniečiui, kuris užsiima teisėta veikla, leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas, jeigu jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Pareiškėjas ir jo valdoma MB „Casadeya“ neatitinka UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. nustatytų reikalavimų, todėl atsakovui pagrįstai kilo įtarimų, kad užsienietis siekia piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis. Patikrinimo metu nustatyta, jog M. A. nuo 2022-12-14, t. y. po 3 mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo, vykdo teisėtą veiklą MB „Casadeya“ ir yra jos direktorius, o jam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 44/ str. nustatytu pagrindu ir be Migracijos departamento leidimo jis per pirmuosius teisėto darbo metus negali keisti darbdavio. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo aukštos kvalifikacijos darbo UAB „VRC Baltic“ pagrindu, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas nėra darbas UAB „VRC Baltic“, o jo tikslas – vykdyti teisėtą veiklą MB „Casadeya“.
Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad anksčiau jam leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, jis Lietuvos Respublikoje buvo įdarbintas tik nuo 2022-06-15, taigi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje nėra. Nenustatyta, ir kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. UTPĮ 50 str. nustatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai, o UTPĮ 35 str. 2 d. nurodyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės. Įstatymo 50 str. 1 d. 18 p. nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nustatoma, kad užsienietis neatitinka Įstatymo 44/ str. nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas Įstatymo 44/ str. 5 d. nurodytų reikalavimų.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023-01-03 dirba UAB „Inter Baltic Business“ ir MB „Casadeya“ nesilaikant Įstatymo 44/ str. 5 d. nustatytos tvarkos. Pareiškėjas taipogi neatitinka Įstatymo 44/ str. 1 d. nustatytų reikalavimų, nes jam buvo mokamas 50 Eur darbo užmokestis, jis vykdo teisėtą veiklą MB „Casadeya“ ( yra jos vienintelis narys ir direktorius). Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, o esant šioms aplinkybėms buvo teisėtas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Teismas atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 50 str. numatyti savarankiški leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o nustačius bent vieną šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 50 str. nuostatos yra imperatyvios. Užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi turi atitikti Įstatymo reikalavimus visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.
Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 p. ir 35 str. 1 d. 2p. bei 50 str. 1 d. 18 p. įtvirtintu pagrindu, todėl pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo Sprendimo nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus skundžiamo administracinio sprendimo turinį, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, nes sprendime nurodytos sprendimui priimti reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodyti sprendimo teisiniai pagrindai, motyvai yra pakankami Sprendimo turiniui suprasti, nenustatyta esminių individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimų. Ginčijamas Sprendimas yra priimtas, nepažeidžiant proporcingumo bei objektyvumo principų.
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta ginčijamo Sprendimo trūkumų, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nėra pagrindo jo naikinti, teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė