Civilinė byla Nr. 2A-893-390/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.5.1; 45.5.;99.9; 119.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. L. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5095-91/2012 pagal ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ ieškinį atsakovams A. L. ir A. L. dėl skolos už pateiktą šilumą ir suteiktas eksploatavimo paslaugas bei delspinigių priteisimo,

Teismas,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš sutuoktinių atsakovų A. L. ir A. L. 848,36 litus skolos už suvartotą šiluminę energiją, 65,60 litų delspinigių, 75 litus žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekia šilumos energiją namui, ir atsakovų butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), bei vykdo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Už patiektą Šilumos energiją ir suteiktas šilumos bei karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2012-09-30 atsakovai skolingi ieškovui susidarė 848.36 Lt. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 848,36 Lt skolos, 65,60 Lt delspinigių ir 72 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovų butas teisėtai atjungtas nuo bendros šildymo sistemos. Reikalaujama priteisti skola susidarė už bendro naudojimo patalpų šildymą. Ieškovas, nustatydamas atsakovams tenkančią šilumos kiekio dalį, apskaičiavo ją pagal Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, patvirtintą 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimu Nr. O3-4. Metodas Nr. 5 taikomas visais atvejais, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu. Nurodė, kad ieškovas negali šilumos energijos skirstyti kitaip nei tai numatyta teisės aktuose (CK 6.161 str. 3, 4 d.). Teismas sprendė, kad šalims netaikytinos 2001-09-01 Šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininku sutarties Nr. 2906674 pasirašytos tarp buvusios buto savininkės V. T. ir UAB „Litesko” filialo „Marijampolės šiluma” nuostatos, kadangi atsakovai, 2004-09-30 pasirašydami dovanojimo sutartį neperėmė įsipareigojimų pagal šilumos tiekimo sutartį. Rašytinė šilumos tiekimo sutartis su atsakovais nėra sudaryta. Nesant pasirašytos sutarties tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo pagal individualiai aptartas sąlygas - sutartinius santykius tarp Šalių reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintos Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Atsakovams tinkamai nevykdžius prievolės apmokėti už bendro naudojimo patalpoms patiektą energiją – teismas ieškinį tenkino pilnai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

              Apeliaciniu skundu atsakovai A. L. ir A. L. prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. p.), nepalikus ieškinio nenagrinėtu – panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba atmesti ieškinį. Į bylą įtraukti institucijas išvadai teikti: Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Įpareigoti ieškovą pateikti: šilumos apskaitos žurnalą už visą ginčo laikotarpį ir apskaitos mazgo eksploatavimo instrukciją; namo šildymo ir karšto vandens tiekimo apskaitos sistemos metrologines patikras už visą ginčo laikotarpį; ginčo laikotarpiu kiekvieną mėnesį suvartotos šilumos (atskirai nurodant butų ir bendro naudojimo patalpų šildymą), suvartoto ir deklaruoto karšto vandens kiekviename bute rodmenis. Skirti ieškovei baudą iki 20 000 Lt už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį bei priteisti 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

              Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kurią reglamentuoja Energetikos 34 str. 2 d., nustatanti, kad Valstybinės energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo ir Energetikos įstatymo 34 str. 3 d., nustatanti, kad valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, tiekiant, skirstant, parduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų, tarifų taikymo.

              Ieškovas neįrodė, kad atsakovų namo bendro naudojimo patalpos buvo šildomos centralizuotai. Ieškovo taikytos šilumos paskirstymo metodikos Nr. 4 ir Nr. 5 yra skirtos tik daugiabučiams namams, kurių bendro naudojimo patalpos yra šildomos centralizuotai, tačiau nėra taikomos namams, kurių dalis asmeninio ir visos bendro naudojimo patalpos apskritai nėra šildomos centralizuotai. Ieškovas bendro naudojimo patalpose suvartotą centralizuotą šilumą skirstė nepagrįstai ir neteisėtai, taikė netinkamas šilumos paskirstymo metodikas, šilumos apskaitai naudojo metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus.

              Daugiabučio namo vamzdynai nėra skirti patalpų šildymui ir naudojami pristatyti šilumą į atskirus butus, kurie yra šildomi centralizuotai, todėl už visą šią centralizuotą šilumą privalo apmokėti tik centralizuotai šildomų butų savininkai.

              Pastato bendro naudojimo patalpų radiatoriai nėra faktiškai prijungti prie pastato vamzdynų, todėl jokios šilumos nevartoja. Bendro naudojimo patalpos faktiškai yra šildomos tik šiluma, išskiriama tiek vietiniu būdu šildomų butų, tiek centralizuotu būdu šildomų butų. Išskiriamos šilumos dydis yra proporcingas butų dydžiui.

              2004-09-30 dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistos ir visos teisės į 2001-08-22 Energetikos valstybinės inspekcijos Šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktu-pažyma Nr. 17M-030 patvirtintą leidimą eksploatuoti rekonstruotus gyvenamojo namo šilumos įrenginius bei tuo pagrindu ir visas teises/pareigas į 2001-09-01 ieškovės sudarytos su buvusia buto savininke ir buto nuomininku A. L. sutarties Nr. 2906674 1 str. 2 d. pagrindu nustatytą apmokestinamąjį bendrą naudingą plotą – 2,18 kv.m.. Sutartimi nustatytą apmokestinamąjį bendro naudingo ploto dydį (2,18 kv.m.) ieškovas pripažino beveik 10 metų, tik nuo 2010-10-01 pradėjo reikalauti mokėti ne už 2,18 kv.m. bendram naudingam plotui teikiamą ir apskaičiuotą energiją, bet už neaiškaus dydžio plotą.

              Šioje byloje atsakovais turėtų būti ne A. L. ir A. L., o namo bendraturčiai, kurių butai šildomi centralizuotu būdu.

              Ieškovas nepagrįstai paskaičiavo delspinigius nuo visos ieškinio sumos, kadangi delspinigiams numatyta 6 mėnesių senatis, kurią atsakovai prašė taikyti. Delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo sumos už šildymą už paskutinius 6 mėnesiu iki ieškinio padavimo, o ne nuo visos ieškinio sumos.

              Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

              Apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, jame keliami nauji klausimai, reikalavimai, nurodoma, jog sprendimas naikintinas pagrindais, kurie nebuvo keliami/išdėstyti pirmosios instancijos teisme.

              Atsakovai nevykdo teisės aktai nustatytos pareigos (LR CK 4.76 str., 4.82 str., Šilumos ūkio įstatymo 25,29 str. 3 d.) mokėti už jų name bendro naudojimo patalpose suvartotą šilumą, priskirtą jiems teisės aktų nustatyta tvarka. Priskirdamas šilumą už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovams, ieškovas vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų LR Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, ginčo laikotarpiu galiojusia redakcija, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintais šilumos paskirstymo metodais. Taigi šiluma už bendro naudojimo patalpų šildymą ginčo laikotarpiu apeliantams priskirta teisėtai.

              Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo, todėl bylai netaikytina išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

              Atmestinas apeliantų argumentas, jog jie neturi pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nes prie bendro naudojimo patalpų šildymo prisideda šildydami savo butą, kadangi pareiga apmokėti už minėtų patalpų šildymą kyla nepriklausomai nuo to kokiu būdu yra šildomos patalpos (Šilumos ūkio įstatymo 25, 29 str. 3 d.).

              Tai, kad laiptinėse radiatoriai yra demontuoti, nereiškia, kad šiluma nėra suvartojama namo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, nors jie ir neprisijungę prie centralizuotos šildymo sistemos.

              Metodas Nr. 5 yra komisijos sukurtas ir skirtas būtent tiems atvejams, kai name yra nors vienas vartotojas atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos, tačiau metode Nr. 5 nėra įtvirtinta alternatyvaus šildymo apskaita ir tokio šildymo padalijimas/priskyrimas bendro naudojimo patalpoms šildyti. Todėl ieškovas neturi nei teisinio pagrindo nei techninės galimybės tai padaryti.

              Sutarties sąlygos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms nuostatoms. Sutarties su buvusia savininke sudarymo metu dar nebuvo įsigaliojęs Metodas Nr. 5. Po šio metodo įsigaliojimo sutarties sąlygos bet kuriuo atveju būtų buvę keičiamos, kadangi pažeistų kitų namo bendraturčių teises ir pareigas.

              Byloje nėra pateikta dokumentų, jog atsakovai patyrė 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų (sąskaitos pateikimas nepatvirtina, jog ji yra apmokėta ir išlaidos faktiškai patirtos). Be to į bylą nepateikta, kaip to reikalauja CPK 98 str. 1 d. šių išlaidų paskaičiavimas ir pagrindimas, nėra aišku, kas konkrečiai sudaro nurodomas išlaidas, todėl nėra galimybės įvertinti ar jos pagrįstos. Ieškovo nuomone, byla nėra sudėtinga, 31 lapo dokumento surašymas savaime sudėtingumo nesuponuoja.

              Ieškovo teisės į ieškinio pareiškimą įgyvendinimas nėra susijęs su piktnaudžiavimu, todėl apeliantų prašymas skirti ieškovui baudą yra visiškai nepagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

              Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

              Apeliantų apeliaciniame skunde argumentuojama, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato išankstinę privalomą skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Šioje normoje nurodoma, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, o taip pat ir Energetikos įstatymo 34 str. 3 d. nustatyta tvarka skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo, tiekiant, skirstant, parduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų, tarifų taikymo. Apeliantai mano, kad ieškovė kreipdamasi į teismą nesilaikė privalomos išankstinės ginčui spręsti tvarkos, o pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą į tai nekreipė dėmesio, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas ir ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

            Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 848,36 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją, atsakovai nesutinka su skolos apskaičiavimo ir jos taikymo metodika ir ginčija skolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių ginčas kyla ne tik dėl skolos priteisimo, bet ir dėl to, ar ieškovė pagrįstai apskaičiuoja mokestį už patiektą šilumos energiją patalpų šildymui.

2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Energetikos įstatymas, kurio 34 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką (V.Ž. 2011, Nr. 160-7576). Šiame straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine sprendimo ne teisme tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja trys valstybinės institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nagrinėjamojoje byloje  aktualu atriboti Energetikos inspekcijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine neteismine tvarka. Minėto straipsnio Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Be to šių institucijų veiklą nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus reglamentuoja Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1V-134 patvirtintas Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr.O3-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo. Į šiuos aprašus yra perkeltos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

Be to Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2004 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 03-121, kuriuo patvirtino Šilumos paskirstymo vartotojams metodų (toliau – Paskirstymo metodai) rengimo ir taikymo taisykles (V.Ž. 2004, Nr. 168-6214). Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog Paskirstymo metodai reglamentuoja šilumos paskirstymą tipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai tiekimo-vartojimo riba bei šilumos apskaita yra pastato įvade ar butuose. Kiti vartotojų siūlomi ar teikiami su Komisija suderinti Paskirstymo metodai gali būti taikomi netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos ar šilumos apskaitos schemos ir kai Komisijos rekomenduojamų Paskirstymo metodų taikyti negalima. Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, Paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos (Taisyklių 9 p.).

Kaip jau minėta, kad byloje ginčas yra ne tik dėl skolos už patiektą šilumos energiją, bet ir dėl skolos apskaičiavimo taikant metodiką. Todėl, vadovaujantis anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, o taip pat Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 03-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo (V.Ž. 2011, Nr. 47-2275; 2012, Nr. 107-5456) 1 punktu, kuriame nustatyta, jog ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo nagrinėjimą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, toks ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.

        CPK 296 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad teismas pareiškimą palieką nenagrinėtą, jeigu ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytas aplinkybes, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą.

          Kaip jau buvo nustatyta, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir dėl iškilusio ginčo turėjo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Atsižvelgiant į tai, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnyje kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminai nėra nustatyti, tai pripažintina, kad privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti.

          Nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

          Panaikinus teismo sprendimą ir ieškinį palikus nenagrinėtą kiti apeliacinio skundo argumentai tampa nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja.

          Apeliantai apeliaciniu skundu taip pat  prašo ieškovei skirti iki 20000 Lt baudą, nurodydami, kad ieškovė piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis pareiškė nepagrįstą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. balandžio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė pareikšdama ieškinį piktnaudžiauja ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu minėtą apeliacinio skundo argumentą ir jį atmeta.

           Sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl ieškovei grąžintinas jo sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis.

           Apeliantai apeliaciniu skundu prašo priteisti iš ieškovės 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau prie apeliacinio skundo nėra pridėta tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas,

nutaria:

           Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

           Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ ieškinį atsakovams A. L. ir A. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo palikti nenagrinėtą.

           Grąžinti ieškovei UAB „Litesko“ į/k 110818317,  72 Lt žyminio mokesčio sumokėto 2012-10-19 mokėjimo nurodymu Nr. 2802. Nutarties vykdymą žyminio mokesčio grąžinimo dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.

Teisėjas                                                                                                   Algimantas Kukalis