Civilinė byla Nr. e2A-486-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00379-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18;

                                                                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ procesinių teisių perėmėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ ieškinį atsakovui J. V. dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus arkivyskupijos Grigiškių Šventosios Dvasios parapija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ferogama“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė), jos procesinių teisių perėmėja A. K. (toliau – apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. V. (toliau – ir atsakovas) 372 643,12 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. UAB „Ferogama“ vadovu buvo atsakovas J. V.. Peržiūrėjus bendrovės finansinius dokumentus, sprendimus, banko sąskaitų išrašus, buvo nustatyti neteisėti sandoriai bei finansinės operacijos, kurių pagrindu atsakovui ar kitiems asmenims buvo perduotas (perleistas) bendrovės turtas ir dėl to ieškovei padaryta turtinė žala.

3.       Dėl atsakovo (kaip buvusio bendrovės vadovo) veiksmų – neteisėtai, be bendrovės dalyvių žinios bei sutikimo, nusistatant ir išsimokant sau, kaip bendrovės vadovui, didesnį atlyginimą nei buvo numatyta darbo sutartyje; nuosavybės teise įsigyjant bendrovės automobilį ir neteisėtai atleidžiant nuo paskolos dalies grąžinimo trečiąjį asmenį Grigiškių Šventosios Dvasios parapiją (toliau – ir trečiasis asmuo, Parapija), ieškovei buvo padaryta 372 643,12 Eur žala, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.

4.       Ieškovė paaiškino, kad bendrovės su atsakovu 2013 m. rugpjūčio 14 d. sudarytos darbo sutarties 3 papunktyje buvo numatytas 952,70 Eur (3 289,47 Lt) atsakovo mėnesinis darbo užmokestis; 2013 m. rugsėjo 26 d. ieškovės akcininkų sprendimu atsakovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, jo darbo užmokestis nebuvo pakeistas; 2015 m. sausio 1 d. atsakovas vienasmeniškai priėmė įsakymą, kuriuo nurodė jam, kaip bendrovės vadovui, mokėti 2 700 Eur darbo užmokestį ir kaip bendrovės vadovas su savimi sudarė priedą prie darbo sutarties Nr. 13; 2017 m. sausio 1 d. atsakovas priėmė įsakymą mokėti sau, kaip vadovui, 3 950 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir toks darbo užmokestis jam buvo mokamas 2017–2018 m. Nuo 2019 m. atsakovui buvo mokamas 6 610 Eur mėnesinis darbo užmokestis, o nuo 2020 m. – 7 450 Eur darbo užmokestis. Atsakovas iš direktoriaus pareigų buvo atleistas nuo 2020 m. gruodžio 8 d., o iš darbo bendrovėje atleistas 2021 m. balandžio 1 d. Visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimų dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio pakeitimo, o atsakovas bendrovės vadovo darbo užmokestį pasididino neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 3 dalies ir bendrovės įstatų nuostatas. Jei atsakovas nebūtų savavališkai, be teisinio pagrindo pasididinęs atlyginimo, jam iš viso darbo bendrovėje laikotarpiu būtų išmokėtas 71 452,50 Eur darbo užmokestis, tačiau, atsakovui neteisėtai pasididinus darbo užmokestį, jam faktiškai buvo išmokėta 330 297,70 Eur. Tokiu būdu atsakovui neteisėtai pasididinus ir išsimokėjus darbo užmokestį, atsakovas padarė bendrovei 258 845,20 Eur žalą.

5.       Ieškovė nurodė, kad bendrovė 2016 m. gegužės 31 d. su UAB „Krasta Auto Vilnius“ sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurį, atsakovo sprendimu, bendrovė lizingo sutartimi išpirko už 53 797,92 Eur. Automobilis 2019 m. balandžio 12 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros pagrindu už 27 287 Eur buvo parduotas atsakovui, kurį, gavęs UAB „Valunta“ įgaliojimą sutvarkyti registracijos dokumentus, atsakovas įregistravo nuosavybės teise savo vardu, tačiau bendrovė pinigų už perleistą automobilį negavo, nes atsakovas nurodytos sąskaitos neapmokėjo, dėl to ieškovė patyrė 53 797,92 Eur žalą. Bendrovėje nėra duomenų, kad visuotinis akcininkų susirinkimas būtų informuotas apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą atsakovui, nėra duomenų, jog visuotinis akcininkų susirinkimas būtų priėmęs sprendimą tokį turtą perduoti atsakovui. Be to, 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta automobilio kaina buvo beveik dvigubai mažesnė nei tikroji automobilio vertė. Tokie atsakovo veiksmai bendrovės sąskaita įgyjant nuosavybės teise automobilį laikytini jo, kaip vadovo, fiduciarinių bei lojalumo pareigų pažeidimu.

6.       Ieškinyje nurodė, kad bendrovė 2019 m. vasario 28 d. sudarė paskolos sutartį su Parapija, kuria ji  įsipareigojo Parapijai suteikti 100 000 Eur paskolą, o Parapija – grąžinti paskolą iki 2020 m. vasario 30 d. Parapijai buvo pervesta 105 000 Eur; Parapija grąžino bendrovei 45 000 Eur, o 2020 m. liepos 13 d. atsakovas bendrovės vardu atleido Parapiją nuo likusios 60 000 Eur skolos grąžinimo, paliekant šią sumą Parapijos reikmėms, nors tam nebuvo teisinio pagrindo. Dėl to bendrovė patyrė 60 000 Eur tiesioginių nuostolių. Atsakovas, atleisdamas Parapiją nuo 60 000 Eur prievolės įvykdymo, neturėjo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. Be to, Parapijos atleidimas nuo turtinės prievolės įvykdymo yra nesuderinamas su ieškovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, ir akcininkų interesais. Bendrovė neturėjo intereso finansiškai remti Parapiją, ypač kai pati 2017–2019 m. dirbo nuostolingai, o 2020 m. gavo tik nedidelį pelną.

7.       Ieškovė prašė priimti atskirąją nutartį dėl žinomai netikro dokumento pagaminimo – 2018 m. lapkričio 25 d. UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“ sprendimo kopijos, kuriame nurodyta, kad priimtas akcininkės sprendimas dėl UAB „Ferogama“ direktoriaus atlyginimo, paramos (paskolos) skyrimo, J. V. nuopelnų įvertinimo bendrovei ir UAB „Karpis“ įmonių grupei, ir apie tai informuoti prokurorą. Dokumento netikrumą patvirtina: (1) 2023 m. vasario 17 d. rašysenos eksperto konsultacinė išvada; (2) atsakovas pateikė šio dokumento kopiją, o ne originalą; (3) byloje esanti kopija nėra patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka; (4) tokio bendrovės akcininkės UAB „Karpis“ sprendimo nėra nei ieškovės, nei UAB „Karpis“ veiklos dokumentuose; (5) UAB „Karpis“ vadovas naudojo tam tikrą akcininkės sprendimo formą, kuri neatitinka atsakovo pateiktos dokumento kopijos. Taip pat akcininkės sprendimo data yra 2018 m. lapkričio 25 d., o ginčijami sandoriai ar juridiniai veiksmai atlikti vėliau. Be to, vadovo ar darbuotojų premijavimas yra vykdomas už tam tikrus darbo pasiekimus bendrovėje; bendrovė tiek 2017 m., tiek 2018 m. veikė nuostolingai, jos turtas sumažėjo, todėl akcininkės sprendimas 2018 m. pabaigoje premijuoti atsakovą, kaip vadovą, jam suteikiant kaip premiją automobilį, yra nelogiškas, neracionalus;  nepaaiškinamas ir vadovo sprendimas atleisti Parapiją nuo 60 000 Eur skolos sumokėjimo bendrovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybės naudai 19,92 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas, nuspręsdamas dėl žalos, kildinamos iš atsakovui neteisėtai išmokėto darbo užmokesčio, nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-17253-1125/2021 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovėms UAB „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, sandorio nuginčijimo, kurioje 2021 m. lapkričio 29 d. priimtas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies. Sprendimo 71 punkte teismas nurodė, kad iš 2021 m. balandžio mėn. atsiskaitymo lapelio matyti, jog J. V. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis (toliau – VDU) yra 354,76 Eur. Darbdavys pateikė dvi ieškovo (J. V.) VDU pažymas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vienoje pažymoje pateiktas ieškovo VDU sutampa su 2021 m. balandžio mėn. atsiskaitymo lapelio duomenimis, įvertinus tai, jog UAB „Ferogama“ balandžio mėn. vadovavo kitas vadovas, kuris neginčijo ieškovo darbo užmokesčio dydžio, bei tai, kad akcininkė nekėlė klausimo dėl ieškovo darbo užmokesčio dydžio, teismas vadovavosi ieškovo VDU pažyma, kuri sutampa su 2021 m. balandžio mėn. duomenimis. Pagal darbdavio pateiktą VDU pažymą ieškovo vienos dienos VDU – 354,76 Eur, vieno mėnesio – 7 450 Eur. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutarties 50 punkte konstatavo, kad 2013 m. rugsėjo 26 d. akcininkės sprendimu Nr. 13A/09-26 ieškovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, o jo atlyginimas liko 3 289,47 Lt (952,70 Eur). Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo (J. V.) darbo užmokestį apskaičiuodavo pagal bendrovės vadovo J. V. pateiktus įsakymus. Teismas nurodė, kad kiekvienais metais bendrovė buvo audituojama, audito ataskaitose buvo fiksuojami duomenys ir apie jos vadovo atlyginimą; šias ataskaitas, prieš pateikiant valstybės įmonei (toliau –VĮ) Registrų centrui, patvirtindavo bendrovės akcininkė. Iš į bylą pateiktų audito ataskaitų matyti, kad ataskaitose už 2018 m. bei 2019 m. atskira eilute įrašytas bendrovės vadovo atlyginimas. Šios ataskaitos buvo patvirtintos akcininkės ir, kaip nurodė buvusi UAB „Ferogama“ buhalterė I. G., priduotos viešajam registrui. Ataskaitose įvardijamas bendrovės vadovo darbo užmokesčio dydis yra didesnis, nei nustatytas 952,70 Eur atlyginimas darbo sutartyje. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

10.       Teismas pažymėjo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021 priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, byloje dalyvavo tos pačios šalys; išnagrinėtoje byloje teismai įvertino ir pasisakė dėl J. V. darbo užmokesčio dydžio. Apskųsdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-17253-1125/2021, UAB „Ferogama“ apeliacinį skundą grindė ir argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas kompensaciją J. V., neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, jog J. V., kaip bendrovės vadovas, pats sau pasididino atlyginimą, dėl to ieškovui mokėtina kompensacija turėtų būti mažinama. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutiko ir juos atmetė. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs akcininkės patvirtintas audito ataskaitas už 2018 m. ir 2019 m., 2021 m. balandžio mėn. atsiskaitymo lapelį, darbdavio pateiktas pažymas apie J. V. VDU, buhalterės I. G. parodymus, nusprendė, kad J. V. su darbo santykiais susijusios sumos yra didesnės nei darbo sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas – 952,70 Eur, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog J. V. vienos dienos VDU – 354,76 Eur, vieno mėnesio – 7 450 Eur, ir ši aplinkybė, pasak teismo, yra teisiškai reikšminga nagrinėjamoje byloje. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų turinys, teismo įvertinimu, įrodo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo įvertintas J. V. atlyginimo dydis, todėl teismas padarė išvadą, jog nustatyti prejudiciniai faktai išnagrinėtoje byloje leidžia jais vadovautis, bei iš naujo nurodytų aplinkybių nenustatinėjo.

11.       Teismas nurodė, kad išnagrinėtoje byloje teismai pasisakė ir įvertino pateiktus įrodymus dėl J. V. išmokamo atlyginimo dydžio nuo 2018 m. Iš 2018 m. audito ataskaitos (atskira eilute įrašytas vadovo atlyginimas) matyti, kad išmokėta bendrovės vadovui su darbo santykiais susijusi suma už praėjusius finansinius metus (2017 m.) buvo 47 400 Eur, todėl teismas nusprendė, jog ir 2017 m. darbo užmokestis buvo žymiai didesnis, nei darbo sutartyje numatytas 952,70 Eur atlyginimas. Byloje  pateikta 2018 m. lapkričio 25 d. UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“, atstovaujamos R. K., sprendimo kopija, kuria atsakovas rėmėsi, nesutikdamas su ieškiniu bei įrodinėdamas jam teisėtai padidinto bei išmokėto darbo užmokesčio dydį, esant akcininkės pritarimui. Teismas įvertino, kad 2018 m. lapkričio 25 d. UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“ sprendimu atsakovui J. V. buvo nustatytas atlyginimas: nuo 2015 m. sausio 1 d. – 2 700 Eur; nuo 2017 m. sausio 1 d. – 3 950 Eur; nuo 2019 m. sausio 1 d. – nuo 6 610 Eur iki 7 450 Eur.

12.       Teismo įvertinimu, ieškovė neįrodė, kad bendrovei buvo padaryta žala 258 845,20 Eur, kadangi akcininkės patvirtintos audito ataskaitos už 2018 m. bei 2019 m., 2018 m. lapkričio 25 d. UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“ sprendimo kopija patvirtina, jog buvo akcininkės pritarimas dėl didesnio darbo užmokesčio atsakovui (nei nustatyto darbo sutartyje) mokėjimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas neteisėtai, pažeisdamas ABĮ ir bendrovės įstatų nuostatas, pasididino ir išsimokėjo darbo užmokestį, tuo padarydamas bendrovei žalą. Kadangi nėra įrodyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga, atsakovo neteisėti veiksmai, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti šią ieškinio dalį.

13.       Teismas, nuspręsdamas dėl žalos, kildinamos iš atsakovui neatlygintinai perduoto automobilio ir Parapijos atleidimo nuo likusios paskolos grąžinimo, nurodė, kad 2018 m. lapkričio 25 d. bendrovės  akcininkės UAB „Karpis“ sprendimo originalo buvimo ir praradimo aplinkybių nėra galimybės nustatyti. Dokumento originalo buvimo vieta nei atsakovui, nei ieškovei nėra žinoma. Atsakovo nurodomų aplinkybių, kad, po atsakovo atšaukimo iš pareigų, naujai paskirtas bendrovės direktorius turėjo galimybę dalį dokumentų sunaikinti, ir 2018 m. lapkričio 25 d. akcininkės sprendimą, nepatvirtina į bylą pateikti rašytiniai dokumentai. Atsakovas šias aplinkybes įrodinėjo savo asmeniniu liudijimu. Iš byloje surinktų duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1–ame skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04812-21 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dėl dokumentų klastojimo). Vilniaus apygardos prokuratūros 2–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas J. V. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl automobilio pasisavinimo ir PVM sąskaitos faktūros FER004366 suklastojimo bei panaudojimo, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl 22 209,46 Eur UAB „Ferogama“ pinigų pasisavinimo ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl 60 000 Eur UAB „Ferogama“ pinigų iššvaistymo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. UAB „Ferogama“ atstovo skundai Vilniaus apygardos prokuratūros 2–ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi netenkinti. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi konstatavo, kad apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Teismas taip pat konstatavo, kad, kaip teisingai pažymėta aukštesniojo prokuroro 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarime ir ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. spalio 24 d. nutartyje, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“, atstovaujamos R. K., 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimas dėl UAB „Ferogama“ direktoriaus atlyginimo, paramos (paskolos) skyrimo ir J. V. nuopelnų bendrovei „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ įmonių grupei įvertinimo, kuriuo, be kita ko, nuspręsta premijuoti J. V., suteikiant jam teisę automobilį įregistruoti asmeninės nuosavybės teise, yra suklastotas.

14.       Teismas akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos bei skundus išnagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus, padarė išvadas, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas 2018 m. lapkričio 25 d. akcininkės sprendimo suklastojimo faktas, todėl teismas, išnagrinėdamas šalių ginčą, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, prokuratūros bei teismų procesiniais sprendimais ir įvertino juos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu visos aplinkybės dėl akcininkės sprendimo galimo klastojimo buvo ištirtos ir įvertintos, o pagrindo, kodėl teismas turėtų jas vertinti kitaip, ieškovė neįrodė. Todėl nesant duomenų, kurie galėtų patvirtinti ieškovės argumentus dėl akcininkės sprendimo suklastojimo fakto, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog 2018 m. lapkričio 25 d. akcininkės sprendimo kopija byloje negalima vadovautis. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, kaip ieškinio faktinį pagrindą, iš esmės nurodė tas pačias ikiteisminio tyrimo metu išnagrinėtas ir įvertintas aplinkybes. Teismas nurodė, kad pateikta 2023 m. vasario 17 d. rašysenos eksperto konsultacinė išvada, atlikta ieškovės užsakymu, nepaneigia ikiteisminiame tyrime nustatyto fakto. Be to, ekspertas konsultacinėje išvadoje yra nurodęs, kad atlikti išsamesnį dokumento tyrimą su detalesniu požymių aprašymu, papildomų ir specialiųjų požymių nustatymu bei pirminio dokumento identifikavimu bus galima pateikus tiriamojo ir lyginamojo pavyzdžio originalus.

15.       Bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija, įvertinus J. V. darbo rezultatus, buvo nuspręsta J. V. premijuoti, suteikiant jam nuosavybės teisę į bendrovės automobilį (buvo nupirktas bendrovės direktoriaus tarnybinėms reikmėms) ir jį įregistruoti asmeninės nuosavybės teise atsakovo vardu, kai šis automobilis bus išpirktas iš lizingo davėjos UAB „Valunta“. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 28 d. lizingo sutartis laikyta pasibaigusia ir automobilis 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu už 27 287 Eur parduotas atsakovui, kurį atsakovas įregistravo savo vardu. Atsakovas neginčija fakto, kad jis už įregistruotą savo vardu automobilį pinigų bendrovei nesumokėjo. Atsakovas paaiškino, kad, nežinodamas kaip įforminti premiją, jis, kaip bendrovės vadovas, 2019 m. nurodė UAB „Ferogama“ buhalterei I. G. išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, joje įvardijant, jog UAB „Ferogama“ parduoda automobilį J. V.. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui automobilis buvo perduotas neatlygintinai akcininkės sprendimo pagrindu. Todėl teismas nenustatė, kad atsakovas, įregistravęs sau nuosavybės teise bendrovės automobilį, pažeidė fiduciarines pareigas, todėl nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

16.       Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 28 d. paskolos sutarties pagrindu bendrovė įsipareigojo suteikti Parapijai 100 000 Eur paskolą, o Parapija – grąžinti paskolą iki 2020 m. vasario 30 d. Trečiasis asmuo grąžino ieškovei 45 000 Eur paskolos dalį. 2020 m. liepos 13 d. atsakovas bendrovės vardu Parapiją atleido nuo likusios 60 000 Eur skolos grąžinimo, paliekant šią sumą jos reikmėms. 2018 m. lapkričio 25 d. bendrovės akcininkės UAB „Karpis“ sprendimo kopija UAB „Ferogama“ direktorius buvo įpareigotas suteikti 100 000 Eur paskolą Parapijai, bažnyčios statybai, jei Parapija bažnyčios sienoje įrašys, kad R. K. yra bažnyčios mecenatas, 60 proc. paskolos sumos paskirti Parapijai kaip paramą. Teismas įvertino, kad atsakovas, atleisdamas Parapiją nuo dalies paskolos grąžinimo, įvykdė akcininkės sprendimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Parapijos bažnyčioje yra lenta, kurioje išvardinti asmenys, prisidėję prie bažnyčios statybos, tarp jų – J. V., V. V. ir R. K..

17.       Teismas nurodė, kad, bendrovės akcininkei nusprendus skirti 60 proc. paskolos Parapijai kaip paramą (atsisakant paskolos sugrąžinimo) ir J. V. suteikus įgaliojimą veikti UAB „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ vardu, įvykdant šį pavedimą, atsakovo, kaip bendrovės vadovo, pasirašytas raštas atleisti Parapiją nuo dalies paskolos pinigų sugrąžinimo laikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.129 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus kriterijus atitinkančiu atleidimu nuo prievolės, t. y. negrąžintos paskolos dalies įvykdymo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, atleisdamas Parapiją nuo 60 000 Eur paskolos dalies sumokėjimo, nepažeidė fiduciarinių pareigų bendrovės atžvilgiu, o ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ir šią ieškinio dalį laikė nepagrįsta.

18.       Teismo įvertinimu, iki to momento, kai bendrovė buvo atstovaujama tuometinio vadovo J. V, jos teisės negalėjo būti ginamos. Kadangi atsakovas iš vadovo pareigų buvo atleistas 2020 m. gruodžio 8 d., todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojama ieškinio senaties termino pradžia. Ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. kovo 28 d., todėl ji, teismo įvertinimu, nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 

19.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021 nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovo VDU neturi prejudicinės galios sprendžiant, ar atsakovas (ne)teisėtai gavo 258 845,20 Eur didesnį darbo užmokestį nei buvo numatytas darbo sutartyje. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamos tapačios aplinkybės – atsakovo darbo užmokesčio padidinimo teisinis pagrindas. Be to, atsakovas išnagrinėtoje byloje nesirėmė „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“ 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimu (sprendimo kopija). Nurodytoje civilinėje byloje buvo išnagrinėtas ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo UAB „Ferogama“ (ne)teisėtumo bei ieškinį patenkinus iš dalies, nustatytas mokėtinų išmokų dydis, atsižvelgiant į VDU. Vertindami VDU dydį, teismai įvertino faktinį atsakovo darbo užmokestį, o aplinkybių apie atsakovo (ne)teisėtai padidintą darbo užmokestį iš esmės netyrė ir jų nevertino.

19.2.                      Faktas, kad UAB „Ferogama“ akcininkė UAB „Karpis“ patvirtino bendrovės audito ataskaitas už 2018 m. ir 2019 m., nereiškia akcininkės pritarimo dėl atsakovo darbo užmokesčio pakeitimo (padidinimo), ar dėl išmokamo atlyginimo dydžio. Pažymėjo, kad finansines ataskaitas UAB „Karpis“ vardu priėmė R. K. brolis H. K., kuriam buvo suteiktas įgaliojimas veikti UAB „Karpis“ vardu įgyvendinant neturtines akcininkės teises. Minėtas asmuo ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu parodė, kad, priimant sprendimus dėl UAB „Ferogama“ finansinės atskaitomybės dokumentų ir audito išvadų už 2018 m. ir 2019 m. patvirtinimo, jis nebuvo supažindintas su finansinių atskaitomybių rinkiniais ir (ar) audito išvadomis; po finansinių ataskaitų patvirtinimo, paprašė atsakovo pateikti šiuos duomenis, tačiau tokie dokumentai jam nebuvo pateikti, tai sukėlė abejonių dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio ir pagrįstumo, dėl to jis, kaip akcininkės atstovas, kėlė klausimą dėl atsakovo atlyginimo dydžio bei galiausiai nutraukė darbo santykius su atsakovu. Priešingai nei nusprendė teismas, UAB „Ferogama“ akcininkei kilo pagrįstų įtarimų dėl atsakovo atlyginimo dydžio po 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų patvirtinimo.

19.3.                      UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“ sprendimai dėl finansinės atskaitomybės ar audito išvadų patvirtinimo negali būti laikomi ir (ar) prilyginami akcininkės pritarimui vienašališkam atsakovo sprendimui padidinti vadovo atlyginimą (vienašališko sprendimo „įteisinimui“). Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi ir UAB „Ferogama“ įstatų 4.7.3 punktu, tik akcininkų susirinkimas turi teisę nuspręsti dėl atsakovo, kaip UAB „Ferogama“ vadovo, atlyginimo dydžio nustatymo bei jo skatinimo (premijavimo). UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“ sprendimuose dėl UAB „Ferogama“ finansinės atskaitomybės patvirtinimo nėra nurodyta, kad atsakovo, kaip tuometinio UAB „Ferogama“ vadovo, atlyginimas buvo padidintas, o byloje nėra duomenų, jog UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“ atstovams buvo persiųstos UAB „Ferogama“ audito ataskaitos. Nenustatyta ir aplinkybė, kad akcininkės UAB „Karpis“ atstovai buvo detaliai susipažinę su audito ataskaitomis ir (ar) jiems buvo pateikti pirminiai dokumentai, pagrindžiantys finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus bendrovės ūkinės–komercinės veiklos rodiklius. Bendrovės akcininkė, patvirtinusi finansinės atskaitomybės dokumentus, bet jų nesudariusi, negalėjo žinoti, kas konkrečiai sudaro finansinius rodiklius, nurodytus finansinės atskaitomybės dokumentuose.

19.4.                      UAB „Ferogama“ reikalavimą dėl žalos, susidariusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., priteisimo teismas atmetė remdamasis 2018 m. ir 2019 m. finansiniais duomenimis, bet neįvertinęs ir nenustatęs atsakovo darbo užmokesčio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 1 d. (po 2 700 Eur ir 3 950 Eur per mėnesį) dydžio teisinio pagrindo.

19.5.                      Net darant prielaidą, kad akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimas yra nesuklastotas, atsakovas byloje neįrodė, jog jo, kaip bendrovės vadovo, darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. buvo teisėtai padidintas iki 6 610 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – iki 7 450 Eur, nes šiuo sprendimu buvo nuspręsta padidinti atsakovo atlyginimą atgaline data, be to, sprendimo turinys neatitinka UAB „Ferogama“ buhalterinės apskaitos duomenų. Teismas tokių neatitikčių nesiaiškino ir abejonių nepašalino.

19.6.                      Teismas, atsakovui turint pareigą pateikti UAB „Ferogama“ akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo originalą, nepagrįstai rėmėsi tokio sprendimo kopija, esant pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo, dėl to neteisėtai ir neteisingai konstatavo, kad byloje neįrodyta 53 797,92 Eur ir 60 000 Eur žala.

19.7.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime buvo įvertintos UAB „Ferogama“ akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo suklastojimo aplinkybės ir tariamai pripažinta, jog toks sprendimas nėra suklastotas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas ne dėl akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo (ne)klastojimo fakto nustatymo, o dėl turto pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis), turto išvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis) ir 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros FER004366 suklastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad atsakovas nepadarė minėtų nusikalstamų veikų, tačiau tai nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai konstatavo akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo tikrumą (autentiškumą). Priešingai, nė viename ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar ikiteisminio tyrimo teisėjo ir (ar) teismo procesiniame sprendime nėra konstatuota, kad 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimas nėra suklastotas, nes ši aplinkybė ikiteisminiame tyrime nebuvo ir negalėjo būti vertinama dėl to, jog, nesant dokumento originalo, neįmanoma atlikti ekspertizės, siekiant nustatyti dokumento (ne)suklastojimo faktą.

19.8.                      Pagrindo abejoti akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo tikrumu suteikia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, kurias teismas ignoravo: (1) atsakovas anksčiau neigė turįs akcininkės sprendimą; (2) 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo netikrumą patvirtina rašysenos eksperto 2023 m. vasario 17 d. konsultacinė išvada; (3) apie 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimą nebuvo informuota UAB „Ferogama“ buhalterė, kuri patvirtino, kad jai nurodymus dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo ir paskolos (ne)mokėjimų Parapijai atsakovas pateikė žodžiu; (4) šio dokumento pasirašymo aplinkybes, kurias įrodinėja atsakovas, t. y. kad atsakovas 2018 m. lapkričio 25 d. atvyko į ligoninę pas R. K. ir jam davė pasirašyti 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimą, paneigė R. K. sutuoktinė A. K.; (5) Parapijos klebono parodymai leidžia abejoti R. K. siekiu (motyvu) paaukoti 60 000 Eur bažnyčios statybai, nes liudytojas nurodė bendravęs tik su atsakovu, o R. K. nepažinojo ir su juo nebuvo kalbėjęs; jei sutikti, kad R. K. sprendimą akcininkės UAB „Karpis“ vardu priėmė ir pasirašė 2018 m. lapkričio 25 d., nesuprantama, kodėl atsakovas tik 2020 m. liepos 13 d., praėjus metams nuo R. K. mirties ir pusantrų metų nuo sprendimo priėmimo, priėmė vienašališką sprendimą atleisti Parapiją nuo 60 000 Eur paskolos dalies grąžinimo; (6) akcininkės sprendimo kopijoje nepagrįstai nurodyta, kad atsakovo darbo direktoriaus pareigose metu UAB „Ferogama“ turtas padidėjo 1 500 000 Eur, priešingai, jo vadovavimo metu, bendrovė dirbo nuostolingai, o pasikeitus vadovui bendrovė pradėjo dirbti pelningai; (7) atsakovo pateikta 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija yra surašyta ant kitokio pavyzdžio nei buvo įprasta akcininkės UAB „Karpis“ veikloje (priimant kitus UAB „Ferogama“ akcininkės sprendimus).

20.       Trečiasis asmuo Parapija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo nepriteista 60 000 Eur žala, yra pagrįsta ir teisėta. Atsiliepime nurodyta, kad Parapija 2020 m. įvykdė R. K. valią ir Parapijos bažnyčioje yra lenta, kurioje išvardinti asmenys, prisidėję prie bažnyčios statybos, tarp jų – J. V., V. V. ir R. K..

21.       Atsakovas J. V. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; jeigu būtų sprendžiama pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės pareikštiems reikalavimams (1) dėl žalos atlyginimo už automobilio įsigijimą ir jo perleidimą atsakovui ir (2) dėl žalos atlyginimo už neteisėtai išmokėtą atsakovui darbo užmokestį prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuos reikalavimus atmesti; prašo atmesti ir kitus apeliantės reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

21.1.                      Darbo užmokesčio dydžio ir jo nustatymo (padidinimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, buvo išspręstas bei konstatuotas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kurie negali būti kvestionuojami bei revizuojami, kaip turintys res judicata ir prejudicinę galią.

21.2.                      Byloje pateiktos visos UAB „Ferogama“ finansinės atskaitomybės metinės audito išvados už 2015–2021 m., kurias UAB „Ferogama“ akcininkė kartu su finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie buvo įtraukti į audito išvadas, patvirtindavo. Iš audito išvadų matyti, kad atsakovui faktiškai išmokėtas darbo užmokestis atskira eilute buvo išskiriamas ir įvardijamas jo dydis. Liudytoja, buvusi UAB „Ferogama“ buhalterė, I. G. patvirtino, kad UAB „Ferogama“ audito išvados buvo pateikiamos (siunčiamos elektroniniu paštu) bendrovės akcininkei prieš finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimą. Taigi tiek UAB „Ferogama“, tiek jos akcininkei buvo žinomas atsakovo darbo užmokesčio dydis, kuris, be akcininkės žinios, nebuvo keičiamas. Atsakovo darbo užmokesčio dydį UAB „Ferogama“ akcininkė ne tik patvirtindavo, pasirašydama metinės finansinės atskaitomybės dokumentus bei audito išvadas, bet ir priėmė 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl jo dydžių nustatymo, todėl bendrovės vadovo darbo užmokesčio dydis tapo darbo sutarties dalimi.

21.3.                      Akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija, įvertinus jos patikimumą, buvo vienas esminių pagrindų dėl ko ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

21.4.                      Teismas išvadą dėl akcininkės sprendimo galiojimo padarė įvertinęs visą bylos medžiagą: (1) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021 buvo nustatyti prejudiciniai faktai dėl atsakovo darbo užmokesčio dydžio teisėtumo; (2) byloje yra pateiktos ir teismo įvertintos UAB „Ferogama“ finansinės atskaitomybės metinės audito išvados už 2015–2021 m., kurias akcininkė kartu su finansinės atskaitomybės dokumentais patvirtino, o iš audito išvadų matyti, kad atsakovui išmokėtas darbo užmokestis būdavo išskiriamas ir nurodomas atskira eilute; (3) byloje pateikta UAB „Ferogama“ akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija, kuri patvirtina akcininkės valią dėl atsakovui išmokėto didesnio darbo užmokesčio nei buvo nustatytas jo darbo sutartyje; (4) ikiteisminio tyrimo prokuratūros nutarimais ir teismo nutartimi konstatuota, kad akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimas yra galiojantis.

21.5.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija yra neaiški, nes: (1) tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodytos ir išnagrinėtos, todėl ir apeliacinės instancijos teisme jos neturėtų būti keliamos; (2) iš sprendimo turinio matyti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 3 950 Eur darbo užmokestis, o nuo 2019 m. sausio 1 d. nuo 6 610 iki 7 450 Eur, tai matyti ir UAB „Ferogama“ buhalterinės apskaitos duomenyse „Algos kintamųjų reikšmės“; taigi, akcininkės sprendime visi vadovo darbo užmokesčio padidinimai buvo nustatyti; (3) atsakovo darbo užmokesčių dydžiai, jų padidėjimas ir akcininkės pritarimai buvo užfiksuoti kas metai akcininkės patvirtinamose audito išvadose, kuriose atskira eilute buvo išskiriami atsakovo (bendrovės vadovo) darbo užmokesčiai; (4) teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliantė, o ne atsakovas, turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl darbo užmokesčio neteisėto padidinimo bei įrodyti kitas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas.

21.6.                      Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kokiomis aplinkybėmis 2018 m. lapkričio 25 d. akcininkės sprendimas buvo pasirašytas. Byloje pateikti duomenys, kad, po atsakovo atleidimo iš UAB „Ferogama“ direktoriaus pareigų, 2020 m. gruodžio 7 d., jam nedalyvaujant, nesant sudarytos komisijos, nedalyvaujant antstoliui, jėga buvo atidarytos atsakovo (vadovo) kabineto durys; tuo metu nebuvo sudarytas dokumentų perdavimo–priėmimo aktas; antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole atsakovo kabinetą ir jame esančius dokumentus fiksavo tik po mėnesio, t. y. 2021 m. sausio 13 d., o atsakovo kabinete buvusių dokumentų „Bylų (dokumentų perdavimo aktas)“ buvo sudarytas tik 2021 m. birželio 9 d. Taigi dėl pačios UAB „Ferogama“ tyčia ir savo rizika atliktų netinkamų veiksmų, perimant atsakovo kabinete buvusius dokumentus ir jų nefiksuojant, nepaneigta aplinkybė, kad akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo originalas, kaip nuosekliai atsakovas aiškino bylos nagrinėjimo metu, buvo jo kabinete, tačiau UAB „Ferogama“, pasikeitus vadovybei, galimai tyčia jis buvo  sunaikintas (paslėptas). Įvertinus, kad UAB „Ferogama“ nepasirūpino objektyviu ir nešališku atsakovo darbo kabinete buvusių dokumentų fiksavimu, neigiamas pasekmes dėl to turi prisiimti UAB „Ferogama“, kuriai, kaip juridiniam asmeniui, taikytini didesni atidumo bei  rūpestingumo standartai.

21.7.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo pateikti akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo originalą: (1) šio įrodymo patikimumas jau buvo įvertintas ikiteisminio tyrimo metu; (2) atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kodėl akcininko dokumento originalo jis negali pateikti; (3) atsakovas, nagrinėjant civilinę bylą dėl darbo užmokesčio ir jo dydžio, dar pirminiame ieškinyje prašė išreikalauti iš UAB „Ferogama“ akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo originalą, tačiau UAB „Ferogama“ jo nepateikė. Būtent UAB „Ferogama“, kuri pareiškė, jog akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimas galimai yra netikras dokumentas, privalėjo tai įrodyti.

21.8.                      UAB „Ferogama“ kreipėsi į ekspertą, kuris surašė trumpą ir nemotyvuotą 2023 m. vasario 17 d. konsultacinę išvadą, kurioje pateikė prielaidą, kad akcininkės sprendimą pasirašė ne R. K.. Iš konsultacinės išvados matyti, kad pats specialistas pripažino, jog atliktas tyrimas nėra išsamus ir visapusiškas bei patikimas; yra nustatyta galimo techninio dokumentų klastojimo požymių; tačiau atlikti išsamų dokumentų tyrimą su detaliu požymių aprašymu, papildomų bendrųjų ir specialiųjų požymių nustatymu bei pirminio dokumento identifikavimu nėra galimybės dėl dokumento originalo nebuvimo. Taigi konsultacinė išvada neturi įrodomosios reikšmės. Pažymėjo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neprašė teismo skirti rašysenos ekspertizės, nors teismas jai siūlė apsvarstyti tokią galimybę.

21.9.                      Akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo tikrumą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – UAB „Ferogama“ finansinės atskaitomybės metinės audito išvados už 2015–2021 m., kurias UAB „Ferogama“ akcininkė, kartu su finansinės atskaitomybės dokumentais, kasmet patvirtindavo. 

21.10.                      Tiek H. K., tiek A. K. nėra objektyvūs liudytojai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi; šie asmenys, po R. K. mirties, perėmė visų jo įmonių ir kito turto valdymą.

21.11.                      Nors apeliantė teigia, kad apie akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimą nebuvo informuota bendrovės buhalterija, tačiau sprendimo turinį patvirtina UAB „Ferogama“ finansinių atskaitomybių metinės audito išvados.

21.12.                      Atsakovas paaiškino, kad R. K. pasirašė akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimą, kuriuo, be kita ko, buvo nuspręsta Parapijos bažnyčios statybai skirti 100 000 Eur, o 60 000 Eur suteikti paramą Parapijai, jeigu bažnyčios sienoje bus įrašyta, jog R. K. yra bažnyčios mecenatas; R. K. norėjo būti įrašytu mecenatu parapijos bažnyčios sienoje, kadangi jis buvo tikintis; paskola Parapijai iš anksto buvo suderinta su R. K.. Šios aplinkybės paaiškina, kodėl klebonas nebendravo asmeniškai su R. K..

21.13.                      Apeliantė klaidingai nurodo aplinkybes dėl bendrovės pelningumo (nuostolingumo), kadangi  akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendime buvo įvertintas visas bendrovės turtas. Kita vertus, bendrovės finansinė padėtis nelemia akcininkės sprendimo (ne)tikrumo. Be to, bendrovės finansinę padėtį įvertino Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartyje ikiteisminio tyrimo byloje ir nurodė, kad UAB „Ferogama“ veikla 2018–2019 m. buvo nuostolinga, tačiau tai nepatvirtina, jog J. V. pateikto sprendimo kopija yra ikiteisminiam tyrimui suklaidinti sukurta klastotė ir nepaneigia, kad J. V. turėjo teisę į automobilį. Taip pat įvertinta aplinkybė, kad akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo pavadinime nurodomi ne tik atsakovo nuopelnai UAB „Ferogama“, bet ir UAB „Karpis“ įmonių grupei, tai liudija, jog buvo įvertintos ir kitos aplinkybės.

21.14.                      Vertinant argumentus, kad akcininkės sprendimas buvo surašytas ant kitokio dokumento pavyzdžio nei buvo įprasta UAB „Karpis“ veikloje, priimant akcininkės sprendimus, turi būti įvertintos šio sprendimo pasirašymo aplinkybės – R. K. buvo ligoninėje po sunkios operacijos, sprendimo turinį surašė atsakovas, o du jo originalus pasirašė R. K..

21.15.                      UAB „Ferogama“ vadovų pasikeitimas neturėjo įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui. Ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti 53 797,92 Eur žalą už automobilio perleidimą atsakovui suėjo 2022 m. balandžio 12 d., jį skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo; ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą už atsakovui neteisėtai išmokėtą darbo užmokestį suėjo 2023 m. sausio 1 d., terminą skaičiuojant nuo paskutinio UAB „Ferogama“ neva darančio žalą sprendimo priėmimo, kuris priimtas 2020 m sausio 1 d. UAB „Ferogama“ akcininkė turėjo visas galimybes ginčyti UAB „Ferogama“ atsakovo priimtus sprendimus. Be to, akcininkė turėjo teisę atsakovą atšaukti iš direktoriaus pareigų. UAB „Ferogama“ pareiškė reikalavimus dėl žalos atlyginimo praleidusi ieškinio senaties terminą

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

23.       Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. darbo sutarties pagrindu atsakovas J. V. pradėjo dirbti UAB „Ferogama“ komercijos direktoriumi (darbo sutarties 1.1 ir 1.2 papunkčiai), jam buvo nustatytas 3 289,47 Lt (952,70 Eur) darbo užmokestis. UAB „Ferogama“ 2013 m. rugsėjo 5 d. akcininkų sprendimu Nr. 13A/09-05 „Dėl UAB „Ferogama“ laikinai einančio vadovo atšaukimo ir naujo laikinai einančio vadovo paskyrimo“ buvo nuspręsta bendrovės vadovės A. M. vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu laikinai einančiu bendrovės direktoriumi nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2013 m. gruodžio 26 d. (įskaitytinai) paskirti UAB „Ferogama“ komercijos direktorių J. V., jam paliekant esamą mėnesinį darbo užmokestį. UAB „Ferogama“ 2013 m. rugsėjo 26 d. akcininkų sprendimu Nr. 13A/09-26 „Dėl UAB „Ferogama“ vadovo atšaukimo ir naujojo vadovo paskyrimo“ buvo nuspręsta administracijos vadovu–direktoriumi nuo 2013 m. spalio 1 d. paskirti UAB „Ferogama“ komercijos direktorių J. V., jam paliekant esamą mėnesinį darbo užmokestį. UAB „Ferogama“ direktoriaus J. V. 2015 m. sausio 1 d. įsakymu „Dėl darbo užmokesčio pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. vadovui J. V. buvo nustatytas 2 700 Eur atlyginimas. 2015 m. sausio 1 d. priedu prie darbo sutarties buvo pakeista darbo sutarties dalis dėl darbo užmokesčio ir nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatytas atlyginimas J. V. yra 3 950 Eur. Nuo 2019 m. sausio 1 d. J. V. atlyginimas sudarė – 6 610 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 7 450 Eur. UAB „Ferogama“ vienintelio akcininko 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu nuspręsta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. atšaukti J. V. iš bendrovės direktoriaus pareigų. UAB „Ferogama“ 2021 m. balandžio 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. K-13/2021 „Dėl atleidimo iš darbo“ J. V. atleistas iš darbo bendrovėje nuo 2021 m. balandžio 1 d.

24.       Nustatyta, kad bendrovė 2016 m. gegužės 31 d. su UAB „Krasta Auto Vilnius“ sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ATBBX3_MoS16-1704, pagal kurią bendrovė iš UAB „Krasta Auto Vilnius“ už 53 797,92 Eur įsigijo automobilį BMW xDrive20d. 2016 m. birželio 9 d. UAB „Ferogama“ su UAB „Valunta“ sudarė automobilio lizingo sutartį Nr. JA-2016-06-09-01. 2019 m. kovo 28 d. UAB „Valunta“ patvirtino, kad bendrovė tinkamai sumokėjo visus mokėjimus pagal lizingo sutartį, todėl lizingo sutartis laikyta pasibaigusia. Automobilis 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros pagrindu už 27 287 Eur buvo parduotas atsakovui, kurį atsakovas įregistravo savo vardu. Pinigų už automobilį pagal 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas bendrovei nesumokėjo.

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 28 d. UAB „Ferogama“ sudarė paskolos sutartį su Grigiškių Šventosios Dvasios parapija, kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo Parapijai suteikti 100 000 Eur paskolą, o Parapija – paskolą grąžinti iki 2020 m. vasario 30 d. Parapijai iš viso buvo pervesti 105 000 Eur. Pagal 2019 m. gegužės 9 d. kasos pajamų orderio kvitą serija FERV Nr. 324 Parapija sugrąžino ieškovei 5 000 Eur grynaisiais pinigais, 2020 m. sausio 31 d. Parapija pavedimu sugrąžino 40 000 Eur. 2020 m. liepos 13 d. bendrovės vardu atsakovas atleido Parapiją nuo likusios 60 000 Eur skolos grąžinimo, paliekant šią sumą Parapijos reikmėms.

26.       Byloje pateikta 2018 m. lapkričio 25 d. UAB „Ferogama“ akcininkės UAB „Karpis“, atstovaujamos R. K., sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad akcininkė priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: (1) atsižvelgdama į UAB „Ferogama“ vadovo J. V. veiklos rodiklius, patvirtinti anksčiau priimtus žodinius sprendimus ir patvirtinti J. V. darbo užmokestį: (1.1) nuo 2015 m. sausio 1 d. – 2 700 Eur; (1.2) nuo 2017 m. sausio 1 d. – 3 950 Eur; (1.3) nuo 2019 m. sausio 1 d. – nuo 6 610 Eur iki 7 450 Eur; (2) įpareigoti UAB „Ferogama“ vadovą J. V. suteikti 100 000 Eur paramą (paskolos forma) Parapijai bažnyčios statybai; jei Parapija bažnyčios sienoje įrašys, kad R. K. yra šios bažnyčios mecenatas, 60 proc. paskolos sumos skirti Parapijai kaip paramą (atsisakant paskolos grąžinimo); suteikti J. V. įgaliojimą veikti UAB „Ferogama“ ir UAB „Karpis“ vardu vykdant šį pavedimą; (3) konstatuota, kad dėl J. V. darbo UAB „Ferogama“ vadovu bendrovės turtas padidėjo nuo 2013 m. iki 2018 m. daugiau kaip 1 500 000 Eur; įvertinant J. V. indėlį, premijuoti J. V., suteikiant jam teisę automobilį BMW xDrive20d registruoti asmeninės nuosavybės teise J. V. vardu, kai šis automobilis bus baigtas išpirkti iš UAB „Valunta“.

27.       Ieškovė, manydama, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu ir be akcininkės sutikimo pasididindamas sau darbo užmokestį, taip pat atleisdamas Parapiją nuo likusios paskolos grąžinimo bei įsiregistruodamas bendrovės automobilį savo vardu, priėmė nenaudingus bei nuostolingus sprendimus bendrovei, neveikė jos naudai ir interesais, pažeidė fiduciarines lojalumo pareigas, kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti dėl jo, kaip buvusio bendrovės vadovo, neteisėtų veiksmų patirtą žalą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, nes nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinos jo civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas, įvertindamas atsakovo darbo užmokesčio dydžio ir jo nustatymo (padidinimo) teisėtumą, rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021 nustatytais faktais, kaip turinčiais prejudicinę galią, bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija bei akcininkės patvirtintomis audito ataskaitomis už 2018 m. ir 2019 m. ir nusprendė, kad atsakovui pagrįstai buvo mokamas didesnis nei jo darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis, o bendrovės akcininkė tokiam atsakovo darbo užmokesčio padidinimui pritarė. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovas, atleisdamas Parapiją nuo likusios paskolos grąžinimo bei bendrovės automobilį įregistruodamas savo vardu, vykdė UAB „Ferogama“ akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimą. Pasak teismo, 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo (ne)suklastojimo klausimas jau buvo įvertintas ikiteisminiame tyrime, kuriame nenustatyta, kad šis dokumentas būtų suklastotas; tokio fakto ieškovė neįrodė ir nagrinėjamoje byloje. Apeliantė su tokiomis išvadomis nesutinka ir teigia, kad teismas nepagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021 nustatytus faktus laikė turinčiais prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nes išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl atsakovo darbo užmokesčio padidinimo teisinio pagrindo, o UAB „Karpis“ sprendimai dėl UAB „Ferogama“ finansinės atskaitomybės ar audito išvadų patvirtinimo negali būti laikomi ir (ar) prilyginami akcininkės pritarimui atsakovo sprendimui padidinti sau atlyginimą. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Ferogama“ akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija, esant pagrįstų abejonių dėl jos autentiškumo (tikrumo), tai lėmė neteisėtas ir neteisingas išvadas dėl 53 797,92 Eur ir 60 000 Eur žalos pagrįstumo.

28.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl žalos iš buvusio bendrovės vadovo atlyginimo.

Dėl sąlygų bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti

29.       CK 2.87

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktas).

31.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 50–52 punktai).

32.       Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 14 punktas).

33.       Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktas). Nurodytų ieškinio pagrindų konstatavimas civilinės atsakomybės aspektu reiškia vieną iš būtinųjų sąlygų viseto – neteisėtus veiksmus.

34.       Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41, 42, 45 punktai).

35.       Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

37.       Byloje pareikšti ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo siejami su trijų grupių įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl: (1) atsakovo darbo užmokesčio padidinimo; (2) Parapijos atleidimo nuo dalies prievolės įvykdymo; (3) bendrovės automobilio, kaip premijos už nuopelnus bendrovei ir jos akcininkei, įregistravimo atsakovo vardu, todėl teisėjų kolegija toliau vertins ir pasisakys dėl kiekvienos šių argumentų grupės.

Dėl bendrovės vadovo veiksmų, išsimokant didesnį nei darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestį, teisėtumo vertinimo

38.       Aktualioje ABĮ 37 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2015 m. sausio 1 d., nurodyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

39.       UAB „Ferogama“ 2010 m. gruodžio 20 d. redakcijos įstatų 4.7.3 papunktyje numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą, nustatyti jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtinti pareiginius nuostatus, skatinti jį ir skirti nuobaudas. Atitinkamai 2016 m. gruodžio 14 d. redakcijos įstatų 13 punkte nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kitų bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų ABĮ. Jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

40.       Nagrinėjamu atveju apeliantė siekė byloje įrodyti, kad atsakovas, būdamas UAB „Ferogama“ vadovu, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. atliko ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje ir nurodytų bendrovės įstatytų punktuose draudžiamus veiksmus, t. y. neteisėtai, nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, savavališkai pasididino ir sau išsimokėjo su darbu susijusių išmokų, kurių bendra suma yra 258 845,20 Eur, lygi skirtumui tarp ieškovės patirtų išlaidų atsakovo darbo užmokesčiui sumokėti ir 2013 m. rugpjūčio 14 d. darbo sutartyje Nr. 13 nustatyto atsakovo darbo užmokesčio.

41.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti atsakovo veiksmų, pasididinant sau, kaip bendrovės vadovui, darbo užmokestį, neteisėtais nes remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021 nustatytais faktais, kaip turinčiais prejudicinę galią, 2018 m. lapkričio 25 d. bendrovės akcininkės sprendimo kopija bei akcininkės patvirtintomis audito ataskaitomis už 2018 m. ir 2019 m., nusprendė, kad atsakovui pagrįstai buvo mokamas didesnis nei darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis, o bendrovės akcininkė tokiam atsakovo darbo užmokesčio padidinimui pritarė.

42.       Nurodytą pirmosios instancijos teismo poziciją, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas, padidinant darbo užmokestį, nebuvo įrodytas, apeliantė, visų pirma, kvestionuoja argumentais, jog teismas nepagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021 nustatytus faktus laikė turinčiais prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nes išnagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl atsakovo darbo užmokesčio pasididinimo teisinio pagrindo, be to, atsakovas joje nesirėmė „Ferogama“ akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimu ir (ar) šio sprendimo kopija. Apeliantė teigia, kad išnagrinėtoje byloje buvo nuspręsta dėl atsakovo atleidimo iš darbo UAB „Ferogama“ teisėtumo bei nustatytas mokėtinų išmokų atsakovui dydis, atsižvelgiant į jo VDU, dėl to teismai vertino tik faktinį atsakovo darbo užmokestį, o dėl UAB „Ferogama“ argumento, jog atsakovas neteisėtai padidino vadovo darbo užmokestį, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartyje iš esmės nebuvo pasisakyta.

43.       Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

44.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

45.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas).

46.       Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021 50 punktas).

47.       Ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 45 punktas).

48.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta teisiškai pagrįstais apeliantės argumentus, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisyklę, nes nagrinėjimo dalykas byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir byloje dėl bendrovės valdymo organų veiksmais padarytos žalos atlyginimo skiriasi. Pirmuoju atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021 iš esmės nusprendė dėl atsakovo atleidimo iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų (ne)teisėtumo ir su tuo susijusių išmokų išmokėjimo, atsižvelgiant į atsakovo buvusį faktinį VDU bendrovėje. Antruoju atveju turi būti įrodytos bendrovės valdymo organo civilinės atsakomybės sąlygos (šio sprendimo 32 punktas).

49.       Kita vertus, net ir skiriantis šių bylų nagrinėjimo dalykams, tam tikrais atvejais faktinės aplinkybės, pagrindžiančios neteisėtą asmens atleidimą iš darbo ir jam priklausančių išmokų išmokėjimą, gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl bendrovės valdymo organų civilinės atsakomybės už jai padarytą žalą, todėl apie tai, ar tokioje byloje nustatyta faktinė aplinkybė laikytina prejudicine byloje dėl žalos atlyginimo, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo priimtų teismo procesinių sprendimų turinį, inter alia (be kita ko), į tai, ar nurodyta aplinkybė buvo teismo nustatyta kaip turinti esminę reikšmę sprendžiant dėl neteisėto atsakovo atleidimo ir jam priklausančių išmokų išmokėjimo, ar buvo tik paminėta kaip šalutinė aplinkybė, neturinti esminės reikšmės teismo išvadoms.

50.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021 sprendimo 71 punkte nurodė, kad pagal 2021 m. balandžio mėn. atsiskaitymo lapelį matyti, jog J. V. vienos dienos VDU apskaičiuotas 354,76 Eur. Darbdavys pateikė dvi ieškovo VDU pažymas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vienoje pažymoje pateiktas ieškovo VDU sutampa su 2021 m. balandžio mėn. atsiskaitymo lapelio duomenimis, įvertinus tai, jog UAB „Ferogama“ balandžio mėnesį vadovavo kitas vadovas, kuris neginčijo tokio ieškovo darbo užmokesčio bei akcininkė nekėlė klausimo dėl ieškovo J. V. darbo užmokesčio, teismas vadovavosi ieškovo VDU pažyma, kuri sutampa su 2021 m. balandžio mėn. duomenimis. Pagal darbdavio pateiktą VDU pažymą ieškovo vienos dienos VDU – 354,76 Eur, vieno mėnesio – 7 450 Eur.

51.       UAB „Ferogama“, skųsdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17253-1125/2021, apeliacinį skundą, be kita ko, grindė ir argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas kompensaciją J. V., neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, jog J. V. pats sau savavališkai pasididino atlyginimą, dėl to, netgi patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovui mokėtina kompensacija turėtų būti mažinama.

52.       Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs nurodytą UAB „Ferogama“ argumentą, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutarties 50 punkte konstatavo, kad akcininkės 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 13A/09-26 ieškovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, o jo atlyginimas liko 3 289,47 Lt (952,70 Eur). Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo darbo užmokestį apskaičiuodavo pagal vadovo J. V. pateiktus įsakymus. Nurodė, kad bendrovė kiekvienais metais buvo audituojama, audito ataskaitose buvo fiksuojami duomenys ir apie vadovo atlyginimą, šias ataskaitas patvirtindavo bendrovės akcininkė, kitaip VĮ Registrų centrui pateikti jų nebuvo galima. Iš į bylą pateiktų audito ataskaitų matyti, kad ataskaitose už 2018 m. bei 2019 m. atskira eilute įrašytas administracijos vadovo atlyginimas. Šios ataskaitos akcininkės patvirtintos ir pateiktos viešajam registrui. Minėtose ataskaitose nurodytos vadovo su darbo santykiais susijusios sumos yra didesnės, nei atsakovo darbo sutartyje nustatytas mėnesinis 952,70 Eur atlyginimas. Pagal darbdavio pateiktą VDU pažymą, ieškovo vienos dienos VDU – 354,76 Eur, vieno mėnesio – 7 450 Eur. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

53.       Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodo, kad teismai išnagrinėtoje byloje įvertino atsakovo darbo užmokesčio dydį ir jį pagrindžiančius įrodymus, tačiau kaip pagrįstai pastebi apeliantė, atsakovo darbo užmokesčio teisėtumas, kiek jis susijęs su aplinkybe, jog atsakovas vienasmeniškai, be akcininkės sutikimo, pasididino darbo užmokestį, nesudarė išnagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalyko. Teismai, nuspręsdami dėl atsakovui priklausančių išmokų ir atitinkamai faktinio jo darbo užmokesčio dydžio, rėmėsi akcininkės patvirtintomis audito ataskaitomis už 2018 m. ir 2019 m., 2021 m. balandžio mėn. atsiskaitymo lapeliu, darbdavės pateikta pažyma apie J. V. VDU, buhalterės I. G. parodymais; kai UAB „Ferogama“ akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimas ir (ar) jo kopija nebuvo pateiktas į išnagrinėtą bylą. Taigi UAB „Ferogama“ nurodyta aplinkybė dėl neteisėto, vienasmeniškai pasididinto darbo užmokesčio vadovui neturėjo įtakos teismams nusprendžiant dėl atsakovo faktinio darbo užmokesčio dydžio.

54.       Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog civilinėje byloje dėl atsakovo atleidimo iš UAB „Ferogama“ vadovo pareigų (ne)teisėtumo ir su tuo susijusių išmokų išmokėjimo teismų procesiniuose sprendimuose yra nustatyta prejudicinę reikšmę šiai bylai turinti aplinkybė dėl J. V. darbo užmokesčio padidinimo teisėtumo.

55.       Pirmosios instancijos teismas pripažino nustatytu ir faktą, kad UAB „Ferogama“ akcininkei apie atsakovui mokamą didesnį nei darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį buvo žinoma ir tokiam padidinimui akcininkė pritarė. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs aplinkybes, kad akcininkė patvirtino UAB „Ferogama“ finansinės atskaitomybės ir audito išvadas už 2018 m. ir 2019 m., kuriose atskiroje eilutėje buvo išskirtas administracijos vadovo atlyginimas bei nurodyta administracijos vadovui išmokėta su darbo santykiais susijusi suma už praėjusius finansinius metus.

56.       Nagrinėjamam klausimui aktualioje kasacinio teismo praktikoje, kurioje buvo sprendžiami analogiški ginčai dėl galimybės taikyti bendrovės vadovui civilinės atsakomybės institutą už išsimokėtą didesnį nei darbo sutartyje numatytas darbo užmokestį, jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad vien rašytinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo padidinti bendrovės vadovo atlyginimą nebuvimas nėra savaime pakankamas pagrindas konstatuoti, jog toks akcininkų sprendimas iš viso nebuvo priimtas. Priešingai, buvusio bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumas negali būti konstatuotas, jeigu iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad akcininkai žinojo apie vadovo atlyginimo dydį, o akcininkų atitinkamą žinojimą gali patvirtinti tokios aplinkybės, kaip: akcininkų ir vadovo ryšys bei susiklosčiusi praktika, sprendžiant su bendrovės valdymu susijusius klausimus; bendrovės veiklos perspektyvos ir pagrindo darbo užmokesčio didinimui buvimas; ar padidintas atlyginimas buvo apskaitomas buhalterinėje apskaitoje, ar buvo sumokami privalomi mokesčiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

57.       Teisėjų kolegijos įvertinimu, aplinkybė, kad audito išvadose atskira eilute buvo išskirtas atsakovo darbo užmokesčio dydis, o UAB „Ferogama“ akcininkė tokias išvadas patvirtino, negali būti prilyginama akcininkės pritarimui (sprendimui) dėl atsakovo darbo užmokesčio padidinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad finansinių ataskaitų audito tikslai yra kiti – įvertinti, ar finansinės ataskaitos atspindi audituojamos bendrovės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus, taip pat nustatyti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal teisės aktus, reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinių ataskaitų rengimą. Kitaip tariant, atlikti auditai buvo finansiniai, o ne tiksliniai teisiniai atsakovo veiklos auditai. Teisėjų kolegija, be kita ko, atsižvelgia ir į tai, kad akcininkės, kuri tik patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentus ir audito išvadas, bet jų nesudarinėja, galimybės įvertinti atsakovo darbo užmokesčio dydį ir jo pokyčius yra itin ribotos.

58.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės skundo argumentą, kad akcininkės UAB „Karpis“ sprendimai dėl UAB „Ferogama“ finansinės atskaitomybės ar audito išvadų patvirtinimo negali būti laikomi ir (ar) prilyginami akcininkės pritarimui atsakovo sprendimui padidinti savo, kaip bendrovės vadovo, darbo užmokestį.

59.       Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovui išmokėto didesnio nei darbo sutartyje nustatytas darbo užmokesčio teisėtumo ir pagrįstumo, pasirėmė ir bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad akcininkė, atsižvelgdama į UAB „Ferogama“ vadovo J. V. veiklos rodiklius, nusprendė patvirtinti anksčiau priimtus žodinius sprendimus ir patvirtinti J. V. darbo užmokestį: (1.1) nuo 2015 m. sausio 1 d. – 2 700 Eur; (1.2) nuo 2017 m. sausio 1 d. – 3 950 Eur; (1.3) nuo 2019 m. sausio 1 d. – nuo 6 610 Eur iki 7 450 Eur.

60.       Teisėjų kolegija akcininkės UAB „Karpis“ 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopiją pripažįsta nepatikimu įrodymu, nepatvirtinančiu akcininkės sprendimo padidinti atsakovo darbo užmokestį. Tokią išvadą detalizuojančius motyvus teisėjų kolegija nurodys šio sprendimo 71–82 punktuose, nuspręsdama dėl atsakovo veiksmų (ne)teisėtumo, atleidžiant Parapiją nuo likusios paskolos grąžinimo ir bendrovės automobilio registracijos atsakovo vardu nuosavybės teise.

61.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus motyvus, prieina prie išvados, kad atsakovas, būdamas UAB „Ferogama“ vadovu, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. vienasmeniškai, nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, padidinęs ir sau išsimokėjęs didesnį darbo užmokestį nei buvo numatytas darbo sutartyje, tokiais veiksmais pažeidė ABĮ 37 straipsnio 3 dalį ir bendrovės  įstatytų 4.7.3 ir 13 punktus. Ieškovė įrodė, kad darbo užmokestis atsakovui buvo padidintas be teisinio pagrindo, nesant akcininkės sprendimo ir pritarimo, neinformavus akcininkės apie padidinto darbo užmokesčio faktą ir dydį. Atsakovas atsikirtimų, kad egzistavo akcininkės sprendimas (pritarimas) dėl didesnio darbo užmokesčio nei buvo nustatytas darbo sutartyje mokėjimo, neįrodė.

62.       CK 6.247

63.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014). Aptariamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimus, kurie siejami su jo darbo užmokesčio padidinimu, tinkamai apie tai neinformuojant bendrovės akcininkės ir nesant jos sprendimo, galėjo numatyti būsimą žalą, tačiau nepaisydamas savo veiksmų prieštaravimo ABĮ ir bendrovės įstatų normoms, bei situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, atliko neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas savo kaltės prezumpcijos, padidinant sau darbo užmokestį be bendrovės akcininkės priimto sprendimo ir jos pritarimo tokiam veiksmui, nepaneigė.

64.       Taigi nustatytos visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Aptarti motyvai sudaro pagrindą patenkinti ieškinio reikalavimą dėl 258 845,20 Eur žalos priteisimo iš atsakovo, o pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti.

Dėl bendrovės vadovo veiksmų, atleidžiant bendrovės skolininkę nuo likusios prievolės įvykdymo, teisėtumo vertinimo

65.       Nagrinėjamu atveju apeliantė siekė byloje įrodyti, kad atsakovas, būdamas UAB „Ferogama“ vadovu ir atleisdamas Parapiją nuo likusios 60 000 Eur paskolos grąžinimo, sudarė bendrovei nenaudingą ir nuostolingą sandorį dėl to ieškovė patyrė žalą.

66.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas, atleisdamas Parapiją nuo likusios paskolos grąžinimo, įvykdė bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimą. Pasak teismo, 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo (ne)suklastojimo klausimas jau buvo įvertintas ikiteisminiame tyrime, kuriame nenustatyta, kad šis dokumentas būtų suklastotas; tokio fakto ieškovė neįrodė ir nagrinėjamoje byloje.

67.       Apeliantė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Ferogama“ akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija, esant pagrįstų abejonių dėl jos autentiškumo, tai lėmė neteisėtas bei neteisingas išvadas dėl 60 000 Eur žalos priteisimo.

68.       Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo našta tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas.

69.       Kai nėra dokumento originalo, tai patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę neįmanoma. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).

70.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017).

71.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, apeliantės abejones dėl bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopijos patikimumo pripažįsta teisiškai pagrįstomis.

72.       Teisėjų kolegija išvadą dėl bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopijos, kaip rašytinio įrodymo, nepatikimumo, visų pirma, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas aptariamą dokumentą, pažeidė kasacinio teismo suformuotą įrodymų vertinimo taisyklę, pagal kurią didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas. Todėl procesiniame sprendime, priimtame ikiteisminio tyrimo byloje, nurodytos aplinkybės nėra civilinei bylai reikšmingi faktai, nes jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso tyrimo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 46 punktas; 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 57 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada dėl aptariamo dokumento įrodomosios vertės, t. y. kad ikiteisminio tyrimo, pradėto J. V. atžvilgiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį dėl automobilio pasisavinimo ir PVM sąskaitos faktūros FER004366 suklastojimo bei panaudojimo, BK 183 straipsnio 2 dalį dėl 22 209,46 Eur UAB „Ferogama“ lėšų pasisavinimo ir BK 184 straipsnio 2 dalį dėl 60 000 Eur UAB „Ferogama“ lėšų iššvaistymo, kuris vėliau buvo nutrauktas, metu buvo ištirtos ir įvertintos aplinkybės dėl akcininkės sprendimo galimo klastojimo ir nenustatyta, jog šis dokumentas būtų suklastotas, yra nepagrįsta, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklę.

73.       Antra, byloje nepateiktas 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo originalas, o atsakovo teiginiai, kad bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo originalą galėjo turėti tik pati bendrovė ir (ar) jos akcininkė, kurios po jo atšaukimo iš pareigų buvo suinteresuotos šio dokumento originalo neišsaugojimu, nelaikytini galinčiais patvirtinti bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo pasirašymo ar šio dokumento originalo slėpimo (dingimo) aplinkybes. Išvados vadovaujantis pakankamo pagrįstumo taisykle gali būti daromos remiantis byloje esančiais įrodymais, o ne teoriniais samprotavimais. Atsakovas nenurodė, kokie į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad perėmus bendrovės vadovavimą naujam vadovui, vykstant ikiteisminiam tyrimui, teikiant šį ieškinį ar vėliau bendrovė ir (ar) jos akcininkė turėjo (turi) 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo originalą.

74.       Trečia, pagrindo abejoti bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopijos patikimumu teisėjų kolegijai suteikia ir atsakovo pozicija dėl šio dokumento (ne)disponavimo bei šio dokumento kopijos pateikimo momentas. Atsakovas, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-17253-1125/2021 dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, neigė turįs šį dokumentą ir (ar) jo kopiją ir prašė jį išreikalauti iš UAB „Ferogama“, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo sprendžiama dėl atsakovo baudžiamosios atsakomybės, 2021 m. balandžio 28 d. jau pateikė aptariamą akcininkės sprendimo kopiją. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, tokie atsakovo veiksmai leidžia abejoti pateiktos UAB „Karpis“ 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopijos, kaip įrodymo, patikimumu.

75.       Ketvirta, teisėjų kolegijai abejonių kelia ir tai, kad apie bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimą nebuvo informuota UAB „Ferogama“ buhalterė, jai toks sprendimas nebuvo pateiktas. Tokias aplinkybės patvirtino buvusi UAB „Ferogama“ buhalterė I. G., kuri, apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad J. V. darbo užmokestį ji apskaičiuodavo pagal vadovo (atsakovo) pateiktus įsakymus, asmeniškai jai atsakovas nepateikė nė vieno akcininkės sprendimo dėl jo darbo užmokesčio dydžio pakeitimo; su Parapija buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu buvo atliekami mokėjimai; PVM sąskaita faktūra dėl automobilio pardavimo buvo parengta atsakovo iniciatyva, kuri į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukta.

76.       Penkta, atsakovo nurodomas aplinkybes dėl bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo pasirašymo, t. y. kad atsakovas 2018 m. lapkričio 25 d. atvyko į ligoninę pas R. K., kur pastarasis ir pasirašė šį dokumentą, paneigia liudytojos R. K. sutuoktinės A. K. parodymai. Liudytoja, apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 25 d. pas R. K. į ligoninę nebuvo atvykęs; R. K. ligoninėje niekas nelankė, nes tokia buvo jo paties valia ir gydytojų rekomendacijos. Liudytoja patvirtino, kad vienintelis dokumentas, kurį ligoninėje, dalyvaujant notarui, pasirašė jos sutuoktinis, buvo 2018 m. lapkričio 20 d. įgaliojimas jo broliui H. K..

77.       Šešta, teisėjų kolegija kritiškai vertina liudytojo J. B. parodymus ir laiko, kad jie nepatvirtina fakto, jog atsakovas 2018 m. lapkričio 25 d. buvo atvykęs į ligoninę pas R. K., kur šis, anot atsakovo ir liudytojo, pasirašė 2018 m. lapkričio 25 d. akcininkės sprendimą. Teisėjų kolegija pastebi, kad liudytojas, apklausiamas teismo posėdyje, itin aiškiai ir detaliai nurodė susipažinimo su atsakovu aplinkybes ir konkrečią datą, nors jie iki to laiko nebuvo pažįstami, minimas jų susitikimas ligoninėje įvyko beveik prieš 6 (šešerius) metus, jie daugiau po šio susitikimo nebendravo, nors liudytojas negalėjo nurodyti, ką konkrečiai jis veikė kitomis jo savanoriavimo ligoninėje dienomis. Abejoti minėto liudytojo parodymais leidžia ir aplinkybė, kad atsakovas prašymą apklausti J. B. kaip liudytoją pateikė 2024 m. balandžio 12 d., nagrinėjant šią bylą, tačiau tokio prašymo nereiškė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant civilinę bylą dėl jo atleidimo iš darbo teisėtumo.

78.       Septinta, vertinant pateikto bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopijos turinį, atkreiptinas dėmesys, kad juo J. V., be kita ko, įpareigojamas suteikti 100 000 Eur paramą (paskolos forma) Parapijai bažnyčios statybai; jei Parapija bažnyčios sienoje įrašys, kad R. K. yra šios bažnyčios mecenatas, 60 proc. paskolos sumos skirti nurodytai Parapijai kaip paramą (atsisakant paskolos grąžinimo). Nurodytina, kad pati paskolos sutartis su Parapija buvo sudaryta daug vėliau – 2019 m. vasario 28 d., o Parapija atleista nuo likusios paskolos grąžinimo – 2020 m. liepos 13 d. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad abejonių kelia ir tai, jog, jei R. K. aptariamu akcininkės sprendimu iš tiesų būtų išreiškęs savo valią atleisti Parapiją nuo prievolės grąžinti 60 000 Eur paskolą, nesuprantama, kodėl atsakovas šį sprendimą įvykdė tik 2020 m. liepos 13 d., t. y. praėjus metams nuo R. K. mirties ir pusantrų metų nuo tokio sprendimo priėmimo.

79.       Aštunta, vertinant bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopijos turinį, šio sprendimo (1.2) punkte nustatyta, kad darbo užmokestis yra 3 950 Eur per mėnesį, tačiau (1.3) punkte teigiama, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. atsakovo darbo užmokestis bus padidintas nuo 6 610 Eur iki 7 450 Eur. Sutiktina su apeliante, kad, vertinant lingvistiškai (1.3) punkto formuluotę, iki 2019 m. sausio 1 d. atsakovui jau turėjo būti mokamas 6 610 Eur darbo užmokestis, kuris nuo 2019 m. sausio 1 d. turėjo būti padidintas iki 7 450 Eur, tačiau pagal UAB „Ferogama“ buhalterinės apskaitos duomenis, atsakovui nuo 2017 m. sausio 1 d. buvo mokamas 3 950 Eur darbo užmokestis, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 6 610 Eur darbo užmokestis, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 7 450 Eur darbo užmokestis.

80.       Devinta, abejonių teisėjų kolegijai kelia ir tai, kad 2018 m. lapkričio 25 d. sprendime nurodoma, jog dėl J. V. darbo UAB „Ferogama“ vadovu bendrovės turtas padidėjo daugiau kaip 1 500 000 Eur nuo 2013 m. iki 2018 m., nors iš UAB „Ferogama“ finansinių duomenų matyti, jog atsakovo vadovavimo metu bendrovė dirbo nuostolingai, ir tik pasikeitus vadovui, bendrovės finansiniai rodikliai pagerėjo ir ji pradėjo dirbti pelningai.

81.       Dešimta, atsakovo pateiktos 2018 m. lapkričio 25 d. akcininkės sprendimo kopijos forma skiriasi nuo specialios formos, kurią įprastai naudojo akcininkė UAB „Karpis“ savo veikloje, priimdama kitus UAB „Ferogama“ akcininkės kompetencijai priklausančius sprendimus.

82.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopiją, kaip patikimą rašytinį įrodymą, pagrindžiantį akcininkės valią dėl atsakovo darbo užmokesčio padidinimo, Parapijos atleidimo nuo likusios paskolos sugrąžinimo bei atsakovo premijavimo, jam nuosavybės teise suteikiant bendrovės automobilį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė neteisingas ir nepagrįstas teismo išvadas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo.

83.       Vertinant atsakovo veiksmus sprendimo, kai Parapija buvo atleista nuo likusios paskolos grąžinimo, sudarymo metu, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką rūpestingumo pareiga nebus pažeista, jei sprendimas priimtas ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes. Bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdamas konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs tokių aplinkybių įvertinimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad be paties atsakovo paaiškinimų ir bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopijos, kuri pripažinta nepatikimu rašytiniu įrodymu, nepagrindžiančiu bendrovės akcininkės valios dėl aptariamo sprendimo, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti akcininkės sprendimą atleisti Parapiją nuo likusios paskolos grąžinimo. Šiame kontekste, teisėjų kolegijos įvertinimu, svarbi aplinkybė, kad bendrovė 2017 m.–2019 m. veikė nuostolingai, o 2020 m. turėjo tik nedidelį pelną, kai bendrovės 2016 m. gruodžio 14 d. redakcijos įstatų 5 papunktyje įtvirtinta, jog bendrovės veiklos tikslai yra vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą komercinę–ūkinę veiklą, siekiant gauti pelno. Nurodyti argumentai teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad atsakovas, 2020 m. liepos 13 d. atleisdamas Parapiją nuo likusios paskolos grąžinimo, nesant tam akcininkės pritarimo ir sprendimo, pažeidė fiduciarines pareigas, konkrečiai – priėmė bendrovei nenaudingą sprendimą, taip pat pažeidė pareigą bendrovės atžvilgiu elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai. Tokie atsakovo veiksmai laikytini nesuderinami su bendrovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, bei jos akcininkės interesais.

84.       Konstatavus, kad atsakovas 2020 m. liepos 13 d. Parapiją nuo prievolės įvykdymo atleido pažeisdamas fiduciarines pareigas, toks atleidimas nuo prievolės įvykdymo buvo ekonomiškai nepagrįstas, prieinama prie išvados, jog ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų bendrovė patyrė žalą – 60 000 Eur, kuriuos ieškovė nebūtų patyrusi, jei nebūtų neteisėtų ir bendrovei ekonomiškai nenaudingų atsakovo veiksmų. Konkretus žalos dydis atsakovo ginčijamas nebuvo. Atsakovo kaltė preziumuojama, atsakovas savo, kaip vadovo, kaltės prezumpcijos nepaneigė. Teisėjų kolegijos įvertinimu, atsakovo kaltė, neištyrus ir neįvertinus 2020 m. liepos 13 d. Parapijos atleidimo nuo dalies prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo sprendimo aplinkybių bei pasekmių, taip pat priėmus ieškovei ekonomiškai nenaudingą sprendimą, pasireiškė dideliu neatsargumu arba netgi tyčia.

85.       Nustačius visas atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), ieškovės reikalavimas dėl 60 000 Eur nuostolių, kilusių atsakovui pažeidus fiduciarines pareigas, bendrovės vardu priimant ekonomiškai nenaudingą sprendimą, atleisti Parapiją nuo paskolos sutarties dalies prievolės įvykdymo, priteisimo patenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas.

Dėl bendrovės vadovo veiksmų, neatlygintinai įgyjant bendrovės automobilį, teisėtumo vertinimo

86.       Nagrinėjamu atveju apeliantė siekė byloje įrodyti, kad atsakovas, būdamas UAB „Ferogama“ vadovu ir neatlygintinai įgydamas nuosavybės teisę į bendrovei priklausiusį automobilį, neteisėtai juridinio asmens turtą panaudojo savo asmeninei naudai.

87.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas, neatlygintinai įgydamas bendrovės automobilį, vykdė bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimą, dėl to fiduciarinių pareigų jos atžvilgiu nepažeidė.

88.       Apeliantė su nurodyta pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiko, remdamasi iš esmės tapačiais motyvais, kaip ir dėl atsakovo veiksmų, atleidžiant Parapiją nuo likusios prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo, t. y. kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Ferogama“ akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija, esant pagrįstų abejonių dėl jos autentiškumo, tai lėmė neteisėtas ir neteisingas išvadas dėl 53 797,92 Eur žalos priteisimo.

89.       Vykdydamas savo funkcijas, juridinio asmens vadovas turi ne tik užtikrinti, kad jo valdomas juridinis asmuo tinkamai vykdytų kasdienes funkcijas ir laikytųsi teisės aktuose jo veiklai keliamų reikalavimų, tačiau, kaip ir kiti juridinio asmens valdymo organų nariai, taip pat turi vykdyti CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas: jis turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir nenaudoti jo ar informacijos, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo ir kt. Juridinio asmens vadovo pareiga vykdyti nurodytus reikalavimus yra grindžiama tuo, kad juridinį asmenį ir jo vadovą sieja pasitikėjimu pagrįsti (fiduciariniai) santykiai, todėl juridinio asmens vadovas privalo ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 12 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-421/2023 20 punktas).

90.       Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016 22, 23 punktai).

91.       Dėl šio sprendimo 72–81 punktuose nurodytų motyvų teisėjų kolegijai nusprendus, kad bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopija nelaikytina patikimu rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu akcininkės valią, be kita ko, ir dėl atsakovo premijavimo, jam nuosavybės teise suteikiant bendrovės automobilį, taip pat be paties atsakovo paaiškinimų ir minėto nepatikimo rašytinio įrodymo – bendrovės akcininkės 2018 m. lapkričio 25 d. sprendimo kopijos, byloje nesant nė vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti akcininkės valią (sprendimą) dėl atsakovo premijavimo, suteikiant jam bendrovės automobilį, nustačius, jog bendrovė 2017 m.–2019 m. veikė nuostolingai, o 2020 m. turėjo tik nedidelį pelną, taip pat nesant byloje duomenų, jog J. V. vadovaujant UAB „Ferogama“, šio juridinio asmens turtas būtų padidėjęs ar finansiniai rodikliai būtų itin geri, darytina išvada, kad atsakovas savo vardu įregistruodamas bendrovės automobilį pažeidė fiduciarines pareigas, be kita ko, ir lojalumo pareigą. Nors atsakovas nurodo, kad automobilį kaip premiją UAB „Karpis“ atstovas R. K. jam suteikė už nuopelnus ne tik UAB „Ferogama“, bet ir UAB „Karpis“ įmonių grupei, tačiau tokių savo nuopelnus nurodytai įmonių grupei jo vadovavimo bendrovei metu nedetalizuoja ir nenurodo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaaiškino, kodėl akcininkė sprendimą suteikti jam premiją priėmė tik 2018 m., kai pateikto sprendimo kopijoje nurodoma, jog premija atsakovui skiriama už jo nuopelnus 2013 m.–2018 m. laikotarpiu. Atsakovas, kaip bendrovės vadovas, negalėjo naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė įrodė, jog automobilis atsakovui buvo suteiktas be pagrindo ir motyvų, nesant bendrovės akcininkės priimto rašytinio sprendimo, neinformavus bendrovės akcininkės apie atsakovo privačių ir bendrovės interesų konfliktą. Atsakovas atsikirtimų dėl paskirto automobilio, kaip premijos, pagrindo, tinkamo įforminimo neįrodė.

92.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė šioje dalyje taip pat įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Aptariamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimą dėl bendrovės automobilio, kaip premijos jam suteikimo, įregistruodamas automobilį savo vardu, galėjo numatyti būsimą žalą, tačiau nepaisydamas situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, atliko neteisėtus veiksmus.

93.       Minėta, kad vadovo atsakomybė už fiduciarinių pareigų pažeidimą kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Atsakovo kaltė preziumuojama, atsakovas savo, kaip vadovo, kaltės prezumpcijos nepaneigė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovo kaltė, sau kaip premiją paskiriant bendrovės automobilį, nesant akcininkės sprendimo ir pritarimo, neinformavus akcininkės apie privačių ir bendrovės interesų konfliktą, pasireiškė dideliu neatsargumu.

94.       CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo ar neveikimo) rezultatu. Ieškovė, kaip nuostolių dydį, nurodė automobilio vertę – 53 797,92 Eur. Pasak ieškovės, 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje, kuria automobilis tariamai buvo parduotas atsakovui, jo kaina nepagrįstai nurodoma 27 287 Eur, t. y. beveik dvigubai mažesnė nei tikroji automobilio rinkos vertė (53 797,92 Eur). Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia nuspręsti, kad byloje nėra nustatyta automobilio vertė, buvusi atsakovo nuosavybėn perėjimo momentu, t. y. nėra nustatytas konkretus ir neginčytinas žalos dydis.

95.       Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl žalos dydžio skundžiamame sprendime nesprendė ir motyvų nenurodė, tai leidžia konstatuoti, jog teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir jog pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo pasisakyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja civilinei atsakomybei būtinų kilti sąlygų visetas ir kiekvieną iš jų atskirai įvertinti, nes tai nagrinėjamo ginčo kontekste laikytina esminėmis bylos aplinkybėmis. Taigi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme šioje dalyje turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Išnagrinėjus šioje dalyje šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 53 797,92 Eur žalos atlyginimo priteisimo, panaikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žalos dydžiui nustatyti, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.

Dėl ieškinio senaties termino pradžios momento

96.       Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad ieškovė reikalavimams dėl 53 797,92 Eur žalos, kildinamos iš atsakovo neteisėtai pasisavinto automobilio, ir dėl 258 845,20 Eur žalos, kildinamos iš atsakovui neteisėtai išmokėto didesnio nei darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio, yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašė taikyti.

97.       Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovė ieškinio senaties termino nėra praleidusi. Teismo įvertinimu, kol J. V. vadovavo bendrovei, realiai jos teisės negalėjo būti ginamos, nes UAB „Ferogama“, atstovaujama tuometinio vadovo J. V., į teismą būtų turėjusi paduoti pati save. Pasak teismo, 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovą atleidus iš vadovo pareigų, nuo šios dienos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas; ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. kovo 28 d., todėl ji nepraleido sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

98.       Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka ir atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad UAB „Ferogama“ vadovų pasikeitimas neturi įtakos ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimui, nes UAB „Ferogama“ akcininkė turėjo visas galimybes ginčyti atsakovo priimtus sprendimus arba atšaukti atsakovą iš vadovo pareigų, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo, dėl to ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti 53 797,92 Eur žalą už automobilio perleidimą vėliausiai suėjo 2022 m. balandžio 12 d., skaičiuojant trijų metų terminą nuo 2019 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitos faktūros išrašymo, o ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą už atsakovui išmokėtą didesnį nei darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį vėliausiai suėjo 2023 m. sausio 1 d., skaičiuojant nuo paskutinio UAB „Ferogama“ darančio žalą sprendimo priėmimo, kuris priimtas 2020 m sausio 1 d.

99.       CK 1.125

100.       Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 34 punktas).

101.       Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075-2022 38 punktas).

102.       Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinio senaties termino pradžia – 2020 m. gruodžio 8 d., kai atsakovas buvo atleistas iš bendrovės vadovo pareigų. Atsakovas nėra padavęs apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kad ieškinio senatis nepraleista, atsiliepime į apeliacinį skundą negali kvestionuoti teismo išvadų ieškinio senaties klausimu, todėl dėl atsiliepime pareikšto prašymo taikyti ieškinio senatį apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

103.       Šiame sprendime išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrovės vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, taip pat netinkamai taikė prejudicinių faktų taikymo bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įvertindamas byloje surinktus įrodymus, bei padarė nepagrįstas išvadas, nenustatydamas atsakovo neteisėtų veiksmų. Dėl nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą iš esmės, ieškinį dėl 258 845,20 Eur žalos, kildinamos iš atsakovo veiksmų, išmokant didesnį nei nustatyta darbo sutartyje darbo užmokestį, ir 60 000 Eur žalos, kildinamos iš atsakovo veiksmų, atleidžiant Parapiją nuo dalies paskolos prievolės įvykdymo, atmesdamas, todėl sprendimas šiose dalyse panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atsakovui J. V. dėl 258 845,20 Eur žalos, kildinamos iš atsakovo veiksmų, išsimokant didesnį nei nustatyta darbo sutartyje darbo užmokestį, ir 60 000 Eur žalos, kildinamos iš atsakovo veiksmų, atleidžiant Parapiją nuo dalies paskolos sutarties prievolės įvykdymo, bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 318 845,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo patenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

104.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, įregistruojant bendrovės automobilį savo vardu, kaip premiją už nuopelnus bendrovei ir jos akcininkei, neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, dėl to šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismui visiškai nevertinus ir nepasisakius dėl žalos dydžio, teisėjų kolegija nusprendžia šioje dalyje panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinių aplinkybių nustatymas, jų vertinimas priklauso pirmosios instancijos teismų kompetencijai, kai yra įvertinamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės bei šalims yra suteikiamos visos CPK nustatytos procesinės galimybės teikti argumentus, pagrindžiančius jų poziciją, taip sudarant sąlygas įgyvendinti teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Apeliaciniam teismui išaiškinus, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos, kildinamos iš atsakovo veiksmų, savo vardu įregistruojant bendrovės automobilį, atlyginimo, taip pat nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, iš naujo šioje dalyje bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas pagal šiame procesiniame sprendime pateiktus išaiškinimus turi įvertinti ir nustatyti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovei priteistinos patirtos žalos dydį.

105.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo klausimas šiame procesiniame sprendime nesprendžiamas. Šis klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus grąžintos bylos dalį, visapusiškai įvertinus ieškinio proporcingai patenkintas ir (ar) atmestas reikalavimų dalis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ (procesinių teisių perėmėja A. K.) ieškinio reikalavimai atsakovui J. V. dėl 258 845,20 Eur žalos ir 60 000 Eur žalos priteisimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą, šią ieškinio dalį patenkinti: ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ procesinių teisių perėmėjai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 318 845,20 Eur (tris šimtus aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 20 centų) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 318 845,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ procesinių teisių perėmėjos A. K. ieškinio reikalavimas atsakovui J. V. dėl 53 797,92 Eur žalos priteisimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                Asta Radzevičienė

                                                                                        Laima Ribokaitė

                                                                                        Irmantas Šulcas