Civilinė byla Nr. 3K-3-179/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.1; 121.20 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M., R. Č., D. J., R. R. ir V. Č. bei atsakovo UAB ,,Seta“ kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M., R. R., R. Č., V. Č., D. J. ieškinį atsakovui UAB ,,Seta“, tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijai, Kultūros vertybių apsaugos departamentui prie Kultūros ministerijos dėl viešosios tvarkos ir savininkų teisių pažeidimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. M., R. Č., D. J., R. R. ir V. Č. patikslintu ieškiniu prašė teismo:
1. Įpareigoti atsakovą UAB „Seta“ atkurti 2486 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini) padėtį, kuri buvo iki sudarant 1996 m. lapkričio 18 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 275 N01/96-11894, įpareigojant atsakovą atlikti tokius sklypo atkūrimo darbus ir veiksmus:
a) atkurti 95 kv. m žaliąjį plotą;
- sudaryti galimybę ieškovams turėti priėjimą ir privažiavimą prie (duomenys neskelbtini) namo - demontuoti tvoros sekcijas, užvažiavimą ant šaligatvio (nuožulnią plokštumą), taip pat pakeliamąją užtvarą, apribojančius ieškovų ir avarinių tarnybų įėjimą ir privažiavimą prie ieškovų butų;
- užtikrinti, kad sklypas būtų eksploatuojamas nepažeidžiant galiojančių sanitarinių ir statybos normatyvų, t. y. būtų atstatyti ne mažiau kaip 1 metro pločio šaligatviai, automobiliai būtų statomi ne arčiau kaip 15 metrų nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir nerenkant mokesčio;
d) parengti 2486 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini) sutvarkymo planą (detalųjį planą), atsižvelgiant į ieškovams įstatymu suteiktas teises ir interesus.
2. Nustatyti sprendimo vykdymo tvarką ir 3 mėnesių terminą, taip pat baudą, kurią atsakovas turėtų mokėti sprendimo neįvykdęs nustatytu terminu.
Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas ir atsakovas UAB „Seta” sudarė 1996 m. lapkričio 18 d. žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, pagal kurią 99 metams atsakovui UAB „Seta” buvo išnuomotas 2486 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini) administraciniam pastatui eksploatuoti. Atsakovas 1998-2005 m. laikotarpiu sklypo teritorijoje neteisėtai pastatė ir eksploatuoja inžinerinius statinius - mokamą automobilių aikštelę, tvoras, pakeliamąjį užtvarą. Atsakovas mokamą automobilių stovėjimo aikštelę įrengė be statybos leidimo ir nuomotojo sutikimo, pažeisdamas galiojančius teisės aktus ir aplinkinių namų butų savininkų teises bei interesus. Atsakovas sunaikino ir neatkūrė 95 kv. m žalio ploto (vejos). Užtvėręs automobilių stovėjimo aikštelę atsakovas apribojo ieškovų priėjimą ir transporto privažiavimą prie jiems priklausančių butų, taip pat avarinių tarnybų privažiavimą. Atsakovas automobilių aikštelę įrengė ir eksploatuoja pažeisdamas statybų reglamentus ir visuomenės sveikatos (sanitarines) normas, teikdamas melagingą informaciją nuomotojui Vilniaus apskrities viršininko administracijai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovų V. M., R. R., R. Č., V. Č., D. J. ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą UAB ,,Seta” užtikrinti, kad žemės sklypas pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1996 m. lapkričio 18 d. sutartį, sudarytą UAB ,,Seta” ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, būtų eksploatuojamas nepažeidžiant normatyvų, t. y. automobiliai būtų statomi ne arčiau kaip 15 metrų nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad atsakovas įteisino įrengtą aikštelę, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. vasario 25 d. akte pripažino, kad valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) naudojamas pagal valstybinės žemės nuomos sutarties nustatytas ribas ir sąlygas. Teismas pripažino pagrįstu ieškovų reikalavimą, kad automobiliai būtų statomi ne arčiau kaip 15 metrų nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos” VI skyriaus 3.4 punkto reikalavimais ir 2006 m. kovo 15 d. užfiksuotu šioje aikštelėje parkuojamų automobilių skaičiumi. Teismas laikė nepagrįstu ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą leisti sklype statyti automobilius nerenkant mokesčio, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad atsakovas renka mokesčius už automobilių statymą. Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti 1 metro pločio šaligatvį taip pat nepagrįstas, nes ieškovai neįrodė, kad būtent toks šaligatvis buvo iki atsakovui įrengiant automobilių aikštelę, be to, konkretus šaligatvio plotas nustatomas tik konkrečiame teritorijų planavimo dokumente. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus ieškovų reikalavimus sudaryti jiems galimybę turėti priėjimą ir privažiavimą prie (duomenys neskelbtini) namo, demontuoti tvoros sekcijas, užvažiavimą ant šaligatvio, taip pat pakeliamąjį užtvarą, nes pagal STR 3.06.01:1999 3.9 punktą pagalbos tarnybos turi turėti galimybę privažiuoti 25 metrų atstumu iki pastato, tuo tarpu faktiškai pagalbos tarnybos gali privažiuoti prie namo ne tolimesniu kaip 10-15 metrų atstumu iš kitų gatvių. Teismas atmetė ieškovų reikalavimus įpareigoti atsakovą demontuoti tvoros sekcijas, pakeliamąją užtvarą bei užvažiavimą ant šaligatvio, nes nustatė, kad tvora yra pastatyta tik atsakovo nuomojamo žemės sklypo ribose, atstumas nuo tvoros iki įėjimo į namą yra apie 10-15 metrų, ši tvora neužtveria ir neblokuoja įėjimo į (duomenys neskelbtini) namą, o aptvėrimas atliktas teisėtai.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 2 d. nutartimi atsakovo UAB ,,Seta” apeliacinį skundą tenkino, ieškovų V. M., R. Č., R. R., V. Č. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies bei nutarė:
1) civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB ,,Seta“ atkurti 95 kv. m žaliąjį plotą grąžinti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo;
2) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria atsakovas UAB ,,Seta“ įpareigotas automobilius statyti ne arčiau kaip 15 metrų nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir šį ieškinio reikalavimą atmesti;
3) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB ,,Seta“ demontuoti pakeliamąjį užtvarą, ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti, įpareigojant atsakovą demontuoti pakeliamą užtvarą, esantį 2486 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini), užtikrinant avarinių tarnybų įėjimą ir privažiavimą prie ieškovų butų;
4) kitą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovų reikalavimo dėl įpareigojimo UAB „Seta“ atkurti 95 kv. m žaliąjį plotą, dėl to grąžino bylą dėl šio ieškinio reikalavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl likusių ieškinio reikalavimų, išspręstų pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nurodė, kad dėl tenkintų ieškinio reikalavimų dalies pirmosios instancijos teismas nenustatė sprendimo vykdymo tvarkos, tai reiškia, jog turi būti taikoma bendroji teismo sprendimo vykdymo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad reikšdami negatorinį ieškinį ieškovai turėjo įrodyti, kaip atsakovo veiksmai susiję su jų, kaip butų savininkų, teisių pažeidimais. Teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovai neįrodė, jog užvažiavimas ant šaligatvio (nuožulnios plokštumos), tvoros buvimas trukdytų jiems privažiuoti prie namo (duomenys neskelbtini), patekti į šiame name esančius butus ar kitaip pažeistų jų teises. Ieškovai neįrodė tokių plokštumų buvimo fakto esant byloje įrodymams, kad jos yra demontuotos. Tvoros demontavimas nesuteiktų galimybės pagalbos tarnyboms privažiuoti arčiau nurodyto namo, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, nes ir nesant tvoros artimesnį privažiavimą apribotų žalia veja ir šaligatvis, ant kurių automobiliams draudžiama užvažiuoti. Pagalbos tarnybos gali privažiuoti ne didesniu kaip 10-15 metrų atstumu, tai leistinas atstumas. Toks atstumas galėtų būti išlaikytas tik tuo atveju, jeigu priešgaisrinių ir kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonėms būtų užtikrintas laisvas privažiavimas į UAB „Seta“ nuomojamame žemės sklype esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl valdomo elektroniniu būdu pakeliamojo užtvaro pagalbos tarnybos negalėtų laisvai patekti į aikštelę, dėl to šiuo užtvaru būtų pažeista ieškovų, kaip savininkų, teisė į operatyvią priešgaisrinę, medicininę ir kitokią specialiąją pagalbą. Taip atsakovas negali užtikrinti pagalbos tarnybų transporto patekimo į aikštelę. Dėl kitų ieškinio reikalavimų panaikinti mokesčius už automobilių statymą aikštelėje ir atstatyti ne mažesnio kaip 1 metro pločio šaligatvį teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybė dėl mokesčių rinkimo neįrodyta, nes ieškovų pateikti kvitai yra pasenę, atsakovas nesumažino ir kitaip nepakeitė šaligatvio pločio, dėl to nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti ieškovų prašomus veiksmus. Atsakovas negali būti įpareigotas užtikrinti, kad automobiliai būtų statomi ne mažesniu kaip 15 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nes automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta dar 1979 m. arčiau nei 15 metrų prie šio namo.
III. Kasacinių skundų, prisidėjimo prie kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Seta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą UAB ,,Seta“ demontuoti pakeliamą užtvarą, esančią 2486 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl užtvaro demontavimo. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismo įpareigojimas demontuoti pakeliamąjį užtvarą, esantį 2486 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini), užtikrinant avarinių tarnybų įėjimą ir privažiavimą prie ieškovų butų, vertintinas kaip neteisėtas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą dalyvauti asmenų - avarinių tarnybų teisių ir pareigų, tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Ieškovai pareiškė reikalavimą, kad avarinės tarnybos turėtų privažiavimą prie jų butų, tačiau nepateikė jokio pagrindo, kuriuo jie būtų įgalioti atstovauti avarinių tarnybų interesus. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama tik jo, bet ne kitų asmenų teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovai neprašė teismo įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis avarines tarnybas, nors jų interesais reiškė ieškinį. Jei byloje dalyvautų avarinės tarnybos, atsakovas turėtų galimybę siekti baigti procesą taikos sutartimi, atsižvelgdamas į tokių tarnybų išreikštus interesus.
2. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad pakeliamųjų užtvarų įrengimo nedraudžia galiojančios Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kaip tiesioginio taikymo teisės aktu vadovavosi STR 2.06.01:1999 „Miestų ir miestelių susisiekimo sistemos”. Kasatoriaus teigimu, šis Reglamentas nėra tiesioginio taikymo aktas, nes taikytinas tik planuojant ir rengiant teritorijų planavimo dokumentus, tarp jų ir detaliuosius planus (Reglamento 1.1. punktas). Dėl to šio Reglamento 3.9. punkte įtvirtinta nuostata, kad turi būti užtikrintas priešgaisrinių ir kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonių privažiavimas iki pastatų ne tolimesniu kaip 25 metrų atstumu, negali būti vertinama kaip imperatyvioji norma, kurios pagrindu galima tenkinti ieškovo reikalavimus, nes nėra parengti žemės sklypo, kurį nuomoja kasatorius, ir žemės sklypo, kuriame yra ieškovų gyvenamasis namas, detalieji planai. Vertinančiam Reglamente nustatytus atstumus ir taikančiam juos konkrečiai vietai apeliacinės instancijos teismui reikėjo atsižvelgti į tos vietos specifiką ir kitas reikšmingas aplinkybes: metus, kada pastatyti gyvenamieji namai dar negaliojant Reglamentui, duomenis apie tai, kad specialiųjų tarnybų transporto priemonių privažiavimas prie ieškovų butų, esančių name (duomenys neskelbtini), gali būti užtikrintas nustatytu atstumu ne tik per kasatoriaus nuomojamą žemės sklypą, bet ir patenkant prie gyvenamojo namo iš kitos jo pusės negu yra nuomojamas sklypas, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes.
Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Seta“ kasacinį skundą ieškovai V. M., R. R., R. Č., V. Č. ir D. J. prašo atsakovo kasacinio skundo netenkinti, o patenkinti ieškovų kasacinį skundą. Atsiliepime pateikiami tokie argumentai:
1. Atsakovo kasaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismai neįtraukė į bylos nagrinėjimą dalyvaujančiais byloje asmenimis avarinių tarnybų, nebuvo atsakovo pateikta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, todėl kasacinis skundas negali būti jomis grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis UAB ,,Coris Vilnius” v. M. M. civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005. Šioje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad kasaciniame skunde negalima remtis tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
2. Avarinių tarnybų paslaugos yra visuotinės ir viešos socialinės paslaugos, kurias valstybė garantuoja kiekvienam Lietuvos Respublikos gyventojui, t. y. šios paslaugos iš esmės yra kiekvieno gyventojo konstitucinė teisė. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsakovas įpareigotas demontuoti užtvarą, užtikrinant avarinių tarnybų privažiavimą prie ieškovų butų, nuspręsta dėl ieškovų teisių į avarinių tarnybų paslaugas, o ne dėl avarinių tarnybų teisių ir pareigų.
3. Ieškovų teigimu, STR 2.06.01:1999 „Miestų ir miestelių susisiekimo sistemos” taikytinas sprendžiant ginčą, nes atsakovas įrengė aikštelę, tvorą, pakeliamąjį užtvarą, t. y. faktiškai atliko sklypo pertvarkymo veiksmus, kuriuos reglamentuoja nurodytas teisės aktas.
Kasaciniu skundu ieškovai V. M., R. R., R. Č., V. Č. ir D. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutarties dalis, kuriomis buvo atmesti ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkinami visi ieškinio reikalavimai, įpareigojant atsakovą UAB ,,Seta” atkurti 2486 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini) padėtį, kuri buvo iki sudarant 1996 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, šiam tikslui atsakovui nustatant tokius įpareigojimus: a) atkurti 95 kv. m žaliąjį plotą; b) sudaryti galimybę ieškovams turėti priėjimą ir privažiavimą prie (duomenys neskelbtini) namo - demontuoti tvoros sekcijas, užvažiavimą ant šaligatvio (nuožulnią plokštumą), apribojančius ieškovų ir avarinių tarnybų įėjimą ir privažiavimą prie ieškovų butų; c) užtikrinti, kad sklypas būtų eksploatuojamas nepažeidžiant galiojančių sanitarinių ir statybos normatyvų, t. y. kad būtų atstatyti ne mažiau kaip 1 metro pločio šaligatviai, automobiliai būtų statomi ne arčiau kaip 15 metrų nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nerenkant mokesčio už jų stovėjimą; d) parengti 2486 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini) sutvarkymo planą (detalųjį planą), atsižvelgiant į ieškovams įstatymu suteiktas teises ir interesus.
Nesutikimą su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ieškovai grindžia tokiais kasaciniame skunde išdėstytais argumentais:
1. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neišsprendė pirminio ir pagrindinio ieškovų reikalavimo – dėl įpareigojimo atsakovą UAB ,,Seta“ atkurti 2486 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini) padėtį, kuri buvo iki sudarant 1996 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį. Teismai nepagrįstai šį reikalavimą išskaidė į atskirus ieškinio reikalavimus ir sprendė dėl kiekvieno iš jų atskirai. Visi atsakovo atlikti pagal žemės nuomos sutartį veiksmai kompleksiškai pažeidžia ieškovų teises ir sutarties sąlygas, dėl to visi veiksmai yra neteisėti. Kadangi teismai nagrinėjo tik ieškovų reikalavimo išskaidytas dalis, tai neatskleidė bylos esmės. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad ,,bylos esmė - tai svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, iš kurių kyla teisiniai santykiai, tai aplinkybės, reikalingos ginčo teisiniam santykiui kvalifikuoti, ir pan. Bylos esmė neatskleista, kai iš teismo sprendimo neaišku, kokius teisiškai reikšmingus faktus reikia nustatyti byloje, kai esminė faktinė ar teisinė aplinkybė apskritai nebuvo tiriama“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006, BUAB „Vakarų prekyba“ v. A. Z.). Be to, išskaidę ieškovų reikalavimus, teismai dėl visų jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ir nepasisakė dėl ieškovo 1 (a) reikalavimo - atkurti 95 kv. m žaliąjį plotą, o apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo 1 (d) reikalavimo - parengti 2 486 kv. m sklypo (duomenys neskelbtini) sutvarkymo planą (detalųjį planą), atsižvelgiant į ieškovų įstatymines teises ir interesus.
2. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas užtikrinti, kad automobiliai būtų statomi ne arčiau kaip 15 metrų nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į sanitarinius-higieninius normatyvus ir gyventojų teisę į sveiką aplinką. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje padarė prieštaringą išvadą leisti atsakovui toliau eksploatuoti aikštelę, nors kartu konstatavo jos įrengimo neteisėtumą.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškinį kaip negatorinį, t. y. butų savininkų reikalavimą ginti nuosavybės teises, kurių pažeidimai nesusiję su valdymo netekimu. Kasatorių teigimu, ieškinys yra grindžiamas teisės į sveiką aplinką, teisės į medicinos pagalbą, taip pat nuosavybės teisės pažeidimais, šių teisių gynimas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas. Taip kvalifikuodamas ieškinį apeliacinės instancijos teismas neįvertino dalies bylos įrodymų, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus.
4. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika dėl asmenų teisių ribojimo kriterijų. Komercinio intereso tenkinimas negali būti priežastis riboti kitų asmenų teises: „komercinė zona gali vystytis tiek, kiek toks vystymasis nepažeidžia gyventojų teisių ir turtinių interesų. Gyventojų teisė reikalauti, kad nebūtų pažeista jų šeimos aplinka, turi būti ginama, kaip pagrindinė žmogaus teisė (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Šios teisės apimtis demokratinėje visuomenėje gali būti susiaurinama, jeigu tai būtina, teisėta ir reikalinga“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004, UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad automobilių stovėjimo aikštelė pastatyta neteisėtai, be to, atsakovas šioje byloje nepagrindė būtinybės suskaidyti šaligatvį į dvi siauras dalis ir riboti ieškovų, kaip savininkų, teisę prieiti prie savo butų (duomenys neskelbtini). Dėl to nėra būtinybės, teisėtumo ir reikalingumo siaurinti gyventojų teises.
5. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atsakovas, įrengdamas automobilių stovėjimo aikštelę, sumontuodamas užtvarus bei tvoras, neturėdamas patvirtintų statinių projektų ir jų nesuderinęs su gretimų namų gyventojais, pažeidžia protingumo principą bei bendro gyvenimo taisykles. Atsakovas privalo paisyti ieškovų interesų, nes kitaip jis piktnaudžiauja savo subjektine teise.
6. Apeliacinės instancijos teismas nepriteisė bylos šalims bylinėjimosi išlaidų proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, kaip tai nustatyta CPK 93 straipsnio 2 dalyje.
Prisidėjimu prie ieškovų kasacinio skundo trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamas teismų procesinių sprendimų teisėtumas.
Atsakovo UAB ,,Seta“ pateiktame atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą prašoma kasacinį skundą atmesti, jame suformuluoti tokie nesutikimo su nurodytu kasaciniu skundu argumentai:
1. Atsakovo teigimu, ieškovai byloje pareiškė ne vieną, o šešis savarankiškus reikalavimus, nes šių reikalavimų faktinis ir teisinis pagrindai yra skirtingi. Ieškovai išskaidė savo reikalavimus, dėl to teismai nagrinėjo kiekvieno iš jų pagrįstumą, spręsdami dėl ieškovų ginčijamų atsakovo atliktų veiksmų teisėtumo. Teismams išnagrinėjus kiekvieną pareikštą reikalavimą jie atskleidė bylos esmę tiek, kiek buvo būtina siekiant išspręsti ieškinio reikalavimų tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą parengti detalųjį žemės sklypo planą netenkino, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. dėl šio reikalavimo buvo pasisakyta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
2. Byloje neįrodyta, kad ginčijamoje aikštelėje automobilių sukeliama tarša yra per didelė ar kad ji būtų mažesnė, automobilius statant ne arčiau kaip 15 metrų nuo gyvenamojo namo. Ieškovai iš esmės siekia nemokamai parkuoti turimus automobilius atsakovo nuomojame sklype, tačiau tai pažeistų atsakovo ir jam priklausančio pastato (duomenys neskelbtini) nuomininkų teisėtus interesus naudotis aikštele. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, aikštelė yra įrengta 1979 m., dėl to atsakovas jos iš naujo neįrengė ir neturi pareigos aikštelę įteisinti. Dėl šios priežasties negali būti taikomi teisės aktai, įsigalioję po aikštelės įrengimo.
3. Ieškovai nėra pateikę prašymo suformuoti gyvenamajam namui priskirtino sklypo ribas, dėl to neįmanoma nustatyti, kokiu mastu jiems reikalingas gretimas sklypas, taip pat kokia apimtimi šis naudojamas sklypas pažeidžia jų teises. Ieškovai, reikšdami reikalavimą turėti privažiavimą prie butų ir siekdami nustatyti ribojimus, neprašo nustatyti servituto. Nenustačius servituto negalima spręsti jokių statinių, tariamai trukdančių naudotis gretimu nekilnojamuoju daiktu, demontavimo klausimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. I. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-855/2003, išaiškino: ,,konstatuoti, kad pastatyti statiniai pažeidžia trečiųjų asmenų teises, galima tik išsprendus servituto klausimą“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1996 m. lapkričio 18 d. sutartimi nuomotojas Vilniaus apskrities valdytojas išnuomojo 99 metams nuomininkui UAB ,,Seta“ 2486 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuomininkui priklausančiam administraciniam pastatui eksploatuoti (T. 2, b. l. 208). Sutarties 11.2 punktu nuomininkas įsipareigojo sklypo tvarkymo darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad išsinuomotame žemės sklype UAB ,,Seta“ įrengė ir eksploatuoja automobilių stovėjimo aikštelę. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis STR 2.06.01:1999 ,,Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 3.4 punktu, sprendė, kad atsakovas privalo naudotis automobilių aikštele taip, kad automobiliai būtų statomi ne arčiau kaip 15 metrų nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovams priklausantys butai. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovą įpareigoti išlaikyti 15 metrų atstumą, nes ši teisės norma įsigaliojo vėliau, dėl to netaikytina, nes automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) buvo įrengta 1979 m., kada negaliojo nurodytas reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas įrengtą pakeliamąjį užtvarą aikštelės įvažiuojamojoje dalyje įvertino kaip trukdančią pagalbos tarnyboms privažiuoti prie ieškovų butų daugiabučiame name, taip pažeidžiančią ieškovų teises.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamoje byloje ieškovai, būdami prie automobilių stovėjimo aikštelės esančių (duomenys neskelbtini) butų savininkais, ieškiniu prašė teismo įpareigoti nurodytos aikštelės nuomininką atsakovą UAB ,,Seta“ atkurti šios aikštelės užimamą žemės sklypą į padėtį, kuri buvo iki sudarant 1996 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį.
Nurodytos sutarties pagrindu nuomininkas UAB ,,Seta“ įrengė ir eksploatuoja automobilių stovėjimo aikštelę. Šios nuomotojas Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. vasario 25 d. patikrinimo aktu patvirtino, kad žemės sklypas naudojamas pagal nuomos sutarties ribas ir sąlygas, nuomininkas yra apsitvėręs naudojamą aikštelę 1 metro aukščio tvora, įvažiavimas į sklypą atitvertas pakeliamuoju užtvaru (T. 2, b. l. 333). Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Dėl to ieškovai, byloje ginčijantys atsakovų atliktų aikštelės įrengimo darbų teisėtumą, turėjo pateikti įrodymus, kurie ne tik patvirtintų neteisėtai atliktus statybos darbus, bet ir nuginčytų nurodyto administracinio akto, kuriuo įteisintas aikštelės pertvarkymas, pagrįstumą ir jo teisėtumą. Tačiau toks reikalavimas byloje nepareikštas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad automobilių aikštelės pertvarkymo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu, kasacinio teismo vertinimu, aikštelės įrengimo teisėtumo klausimas yra esminis, siekiant išspręsti pareikštus ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, sugrąžinančius aikštelės būklę į iki jos pertvarkymo buvusią padėtį. Atsižvelgiant į tai, ieškovams turėjo būti suteikta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimus tam, kad būtų įmanoma teisingai išspręsti šalių teisminį ginčą (CPK 141 straipsnis).
Ieškinio reikalavimu atkurti 2486 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padėtį, kuri buvo iki sudarant 1996 m. lapkričio 18 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, iš esmės ginčijamos nuomininko UAB ,,Seta“ naudojimosi nurodytu sklypu teisės ir pareigos, kylančios iš nuomos sutarties. Taip ieškiniu prašoma atkurti išnuomotos aikštelės būklę, kuri buvo iki nuomos sutarties sudarymo. Taigi ieškiniu prašoma pašalinti ieškovų teisių pažeidimus, atkuriant padėtį, buvusią iki nuomos sutarties sudarymo. Šiuo atžvilgiu visiškai atkurti padėties iki nuomos sutarties sudarymo nėra įmanoma, kol nenuginčyta sutartis. Dėl to spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą teismas turėjo pareikalauti iš ieškovų tikslinti ieškinį, reiškiant reikalavimą dėl sutarties nuginčijimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą. Negali būti reiškiamas vien išvestinis ieškinio reikalavimas tais atvejais, kai toks išvestinis reikalavimas turi būti nagrinėjamas ne atskirai, o tik su pagrindiniu reikalavimu. Byloje pareikštas išvestinis ieškinio reikalavimas atkurti padėtį iki 1996 m. lapkričio 18 d. nuomos sutarties sudarymo kaip tik reiškia tai, kad juo prašoma išspręsti kai kurias teisines pasekmes, kurios kiltų pripažinus šią sutartį negaliojančia, tuo tarpu sutartis yra galiojanti ir nėra ginčijama, taigi nėra pagrindinio reikalavimo, kurį išsprendus teismine tvarka būtų galima iš esmės įvertinti išvestinį ieškinio reikalavimą. Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis). Tačiau tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai nepakankamai aiškūs ar nebaigti, ar reiškiamas tik išvestinis reikalavimas, galintis būti nagrinėjamas tik kartu su pagrindiniu, tai pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti iš ieškovo tikslinti ieškinio dalyką, jį aiškiai suformuluojant, taip sukonkretinant ieškinio reikalavimus. Bylą žemesniųjų instancijų teismai iš esmės išnagrinėjo neturėdami aiškaus ieškinio dalyko (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pagal kilusį šalių teisinį ginčą neatskleista bylos esmė, t. y. pagal byloje surinktus įrodymus ir pareikštus ieškinio reikalavimus nėra įmanoma teisingai išnagrinėti teisminį ginčą tam, kad būtų atkurta šalių teisinė taika (CPK 2 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai turi būti iš naujo atliekami pirmosios instancijos teisme ir negali būti atliekami apeliacinės instancijos teisme, dėl to byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Ieškinio dalyko trūkumai iki ieškinio priėmimo turi būti pašalinami CPK nustatyta ieškinio trūkumų šalinimo tvarka (CPK 138 straipsnis). Po ieškinio priėmimo ieškinio dalyko trūkumai šalinami ieškovui patikslinus ieškinio reikalavimus, to neatlikus pirmosios instancijos teismas turi pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Aloyzas Marčiulionis
Pranas Žeimys