Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A15-111-1015/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14885-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.4.; 2.7.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Rasai Pladaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K.,

vertėjams Irinai Pikčilingienei, Audriui Krušnai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Grigiškėse Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,  

n u s t a t ė:

S. K. 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas krovininį automobilį MERCEDES BENZ 1523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro namo tvorą, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė namo tvorą ir ją apgadino. Taip S. K. pažeidė KET 9, 126 punktus ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

S. K. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad važiuodamas darbiniu sunkvežimiu apsisukinėjo, važiavo atbuline eiga, truputį paspaudė greičio pedalą, palietė tvorą, ją apgadino ir iš karto sustojo. Iš namo išbėgo šeimininkas ir viską nufotografavo. Jis pasikalbėjo su šeimininku, ką daryti, paliko jam savo telefono numerį, dokumentą bei pasakė, kad kai išsikraus, tuomet grįš ir sutaisys tvorą. Jis sutiko. Iškrovęs krovinį ir paėmęs instrumentus jis grįžo atgal maždaug po dviejų valandų. Šeimininkas nesutiko, kad jis remontuotų tvorą, nes jis neva ją blogai sutaisytų, atidavė jam paliktą dokumentą ir tuomet jis išvažiavo iš įvykio vietos. Tą pačią dieną apie 11.00 val. jam paskambino iš policijos bei paprašė, kad jis vėl atvažiuotų į įvykio vietą. Jis pasakė, kad šiuo metu negali, nes yra Klaipėdos greitkelyje bei pasakė, kad gali atvažiuoti sekančią dieną. Jam pasakė, kad viskas aišku ir padėjo ragelį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu S. K. nurodė, kad 2016 rugsėjo 19 d., apie 14.30 val., jis vairavo automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Važiuodamas apsisukinėjo, neįvertino saugaus tarpo ir netyčia kliudė namo tvorą. Po susidūrimo išėjo tvoros savininkas. Jis jam pasakė, kad skuba darbo reikalais, sutarė, kad atvyks truputį vėliau ir nutars kaip elgsis toliau. Paliko jam savo dokumentą (vairuotojo kortelę). Iškrovęs krovinį maždaug po valandos grįžo atgal. Atsivežė instrumentus, norėjo tvorą sutaisyti, tačiau savininkas nesutiko, pareiškė, kad blogai padarys. Atidavė dokumentą ir nieko daugiau nepasakė, todėl jis išvažiavo. Tvoros šeimininkas pildyti eismo įvykio deklaracijos nepasiūlė. Po eismo įvykio automobilis apgadintas nebuvo (b.l. 13).

Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis M. T. nurodė, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, jo namuose nebuvo. Apie jį jam telefonu pranešė sesuo. Įvykį matė kaimynas E. G.. Autoįvykio kaltininkas pasisiūlė pats sutaisyti tvorą arba sumokėti 30 eurų. Jo paslaugų buvo atsisakyta. Namo jis grįžo tuomet, kai jau buvo atvykusi policija. Kaltininko įvykio vietoje nebuvo, dokumentas jam buvo atiduotas. Jie patys susitaisė tvorą, kaltininko draudimo kompanijos atstovas buvo atvykęs į vietą, paskaičiavo jam 79,48 eurų žalą, kuri iki šiol neatlyginta, nes laukiama teismo sprendimo. Jam atrodo, kad draudimo kompanijai apie įvykį pranešė policija.

M. T. 2016 m. lapkričio 10 d. duotuose paaiškinimuose nurodyta, kad jis yra tvoros adresu Riovonių g. 2, Vilnius savininkas, pats eismo įvykio nematė, įvykį matė kaimynas E. G.. Eismo įvykio padaryta žala siekia 79,48 eurų (b.l. 9).  

Liudytojas E. G. teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis sėdėjo kieme ir rūkė. Pamatė, kaip S. K. vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, įsirėmė į stulpelį, jį nulenkė ir nuo to nušoko vartai. Jis priėjo prie vairuotojo. S. K. paliko jam savo teises ir pasakė, kad dabar jam reikia skubiai išsikrauti. Jis atvažiavo apie 18 val., pasiūlė vietoje žalos butelį. Liudytojas jam pasakė, kad tvoros remontas kainuos apie 50 eurų. Vairuotojas pasakė, kad jis gali sumokėti tik 20 eurų arba pats suremontuoti tvorą bei išvažiavo paimti įrankių. Liudytojas pasikonsultavo su šeimininku, kuris suabejojo vairuotojo galimybe pačiam gerai suremontuoti tvorą, nes stulpas buvo sulenktas iš išverstas iš betono. S. K. grįžo atgal su įrankiais, tačiau liudytojas pasakė, kad jie atsisako jo remonto paslaugų ir pasakė, kad kvies policiją, atidavė jam paliktą dokumentą. S. K. pasakė, kad jie gali daryti ką nori, paėmė savo dokumentą ir išvažiavo. Apie 21.00 val. atvažiavo policija bei paklausė, kodėl jie neužpildė deklaracijos. Liudytojas atsakė, kad jis apie tai net nepagalvojo bei pateikė policijos pareigūnams S. K. vairuotojo kortelės nuotrauką, padarytą telefonu. Policijos pareigūnai rado S. K. telefono numerį, jam paskambino bei paprašė atvykti į vietą. Kadangi S. K. neatvyko, policijos pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Liudytojas nurodė, kad pusę namo, prie kurio buvo apgadinta tvora, priklauso jo žmonai, o kita pusė – M. T..

E. G. 2016 m. rugsėjo 19  d. duotuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, krovininis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukdamas trenkėsi į tvorą,  išvertė vartų stulpą ir tvoros dalį. Įvykis įvyko apie 14.37 val. Vairuotojas iš pradžių pasiūlė butelį, bet paskui pasiūlė 20 eurų, paskui nusprendė atstatyti tvorą pats. Vairuotojo remontu jis nepasitikėjo ir  jo pasiūlyta kompensacijos suma taip pat nebuvo priimtina. Vairuotojas, būdamas perspėtas apie tai, kad bus kviečiama policija, mojo ranka ir pasakė „darykit ką norit“, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo (b.l. 8).  

Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo

Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme neneigė nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje jis, vairuodamas krovininį automobilį MERCEDES BENZ 1523, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pravažiuodamas pro namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvorą, ją kliudė bei apgadino.

Be S. K. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., 18.38 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje automobilis Mercedes Benz kliudė pranešėjo tvorą, ją apgadino bei pasišalino (b.l. 5);

- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūno M. A. 2016 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., apie 20.30 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apgadinta namo tvora, o ją apgadinęs MERCEDES BENZ pasišalino. Atvykus nurodytu adresu E. G. paaiškino, kad šiandien apie 14.30 val., krovininis automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukinėjo prie namo vartų ir atsitrenkęs į jų stulpą, išvertė jį. Šio Mercedes Benz vairuotojas siūlė sutvarkyti išverstą stulpą arba atlyginti žalą, siūlydamas 20 eurų. E. G. nesutiko ir pasakė, kad kvies policiją. Tada Mercedes Benz vairuotojas atsakė „darykit ką norit“ ir išvažiavo. Iš karto po įvykio Mercedes Benz vairuotojas buvo geranoriškas, parodė E. G. savo vairuotojo kortelę, kurią E. G. nusifotografavo. Jis taip pat nufotografavo Mercedes Benz priekį su valstybiniu numeriu. Šias nuotraukas jis turi savo telefone. Pagal vairuotojo S. K. vairuotojo kortelę rado jo telefono numerį. Juo paskambinęs policijos pareigūnas E. M. kalbėjo su S. K.. Šis pripažino, kad šiandien vairavo Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gatvėje atsitrenkęs į vartus nesutarė su namo gyventoju dėl žalos dydžio, todėl išvažiavo. Paprašytas atvykti į įvykio vietą atsakė, kad yra netoli Klaipėdos, nors pokalbio pradžioje minėjo, kad į Klaipėdą važiuos anksti ryte. Įvykio liudytojų E. G. nenurodė (b.l. 4);  

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota apgadinta tvora (b.l. 6);

- fotolentele, kurioje užfiksuot tvora (b.l. 10);   

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad krovininis automobilis MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Atliekų tvarkymo centras“ (b.l. 11).

Įvertinus užfiksuotą tvoros apgadinimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojo E. G. parodymais nustatytą susidūrimo mechanizmą, t.y. kad S. K., vairuodamas krovininį automobilį MERCEDES BENZ 1523, pravažiuodamas pro namo tvorą, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė namo tvorą ir ją apgadino, taip padarė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimų pažeidimus, todėl jam pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Kaip jau buvo minėta, S. K. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, be kita ko numačiusio atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), už kurį buvo numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 423 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už, be kita ko, turto sugadinimą nulėmusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau, kaip matyti iš šio straipsnio, atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta tik asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones (1 dalis), taip pat neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (Administracinių teisės pažeidimų kodekse reglamentuojamą 127 straipsnio 2 dalyje), dėl kurio S. K. buvo surašytas protokolas, nebenumato. Kita vertus, kaip minėta, protokole formuluojant pažeidimo esmę nurodyta, jog S. K. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, numatančius eismo dalyvio pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, taip pat KET 126 punkto reikalavimą, be kita ko numatantį vairuotojui pareigą palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tai, jog S. K. padarė nurodytus Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, jis iš esmės neneigia, tai patvirtina ir jau minėta duomenų visuma, dėl ko konstatuotina, jog yra įrodyta S. K. kaltė pažeidus KET 9 ir 126 punktų reikalavimus.

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad S. K. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) nebeužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK, tačiau, kaip minėta, įrodyta jo kaltė padarius kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį užtraukia administracinę atsakomybę (t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimties iki dvylikos eurų), todėl vadovaujantis ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, S. K. veika, kuri protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. K. duotų paaiškinimų, jis savo kaltės neneigė, teigdamas, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje važiuodamas atbuline eiga jis atsitrenkė į tvorą bei ją apgadino. Išlipęs iš automobilio jis susitarė su E. G., jog iškrovęs krovinį jis grįš į eismo įvykio vietą, pats sutaisys tvorą bei paliko pastarajam savo vairuotojo kortelę. S. K. grįžus į eismo įvykio vietą su įrankiais, jam buvo pasakyta, jog šeimininkas nesutinka, kad jis pats taisytų tvorą, jam buvo grąžinta jo vairuotojo kortelė ir pasakyta, kad bus kviečiama policija. Jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Praėjus tam tikram laiko tarpui jis sulaukė skambučio iš policijos pareigūno, kuris jam pasiūlė vėl grįžti į eismo įvykio vietą. Kadangi tuo metu jis buvo toli nuo namų, važiavo link Klaipėdos, todėl grįžti prie apgadintos tvoros negalėjo, o policijos pareigūnai nesutiko, kad jis atvažiuotų sekančią dieną. 

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus patvirtino betarpiškai eismo įvykį matęs liudytojas E. G., kuris būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, nurodė, jog atsitrenkęs į tvorą sunkvežimio vairuotojas iš tikrųjų siūlėsi pats vėliau sutaisyti tvorą bei paliko jam savo vairuotojo kortelę. Liudytojui pasikalbėjus su tvoros šeimininku M. T. buvo nuspręsta, jog pačiam vairuotojui nebus leista taisyti tvoros, nes buvo abejota dėl jo galimybės tinkamai atlikti šį darbą, todėl S. K. grįžus su darbo įrankiais, E. G. grąžino jam vairuotojo kortelę bei pasakė, jog bus kviečiama policija. Vėliau atvykusiems policijos pareigūnams E. G. pateikė S. K. vairuotojo kortelės nuotrauką, darytą mobiliuoju telefonu. Policijos pareigūnai skambino S. K., tačiau jis į eismo įvykio vietą neatvažiavo. Kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno M. A. tarnybinio pranešimo, jiems atvykus pagal gautą iškvietimą į eismo įvykio vietą, E. G. parodė sunkvežimio vairuotojo kortelės bei paties sunkvežimio nuotraukas, darytas mobiliuoju telefonu. Pagal vairuotojo duomenis buvo rastas jo kontaktinis telefonas, susiekta su V. K. bei pasiūlyta atvykti į eismo įvykio vietą deklaracijos užpildymui. V. K. nurodė, kad šiuo metu atvykti negali, nes yra netoli Klaipėdos, todėl buvo priimtas sprendimas surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad S. K. nuo pat pradžių neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, sutiko pats suremontuoti apgadintą tvorą, paliko eismo įvykį mačiusiam liudytojui E. G. savo dokumentą, kurį tas nufotografavo mobiliuoju telefonu, taip pat neprieštaravo, jog būtų nufotografuotas jo vairuotas sunkvežimis, galima daryti išvadą, jog S. K. visiškai nesiekė apsunkinti įvykio aplinkybių atskleidimo ar išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą. Vėliau nukentėjusiajam nesutikus, jog jis pats remontuotų apgadintą tvorą, jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Policijos pareigūnams susisiekus su juo telefonu ir pasiūlius atvažiuoti į eismo įvykio vietą, jis to padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes tuo metu buvo toli nuo namų ir važiavo link Klaipėdos. Tokie S. K. veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. K. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Už ANK 417 straipsnio 8 dalį numatytą nusižengimą numatytas įspėjimas arba bauda vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. K. – administracine tvarka nebaustas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad S. K. skirtina ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

S. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį skirti 10 (dešimties) eurų baudą.

S. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063320184 ir įmokos kodą - 1001.  

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                             Ingrida Mikužytė