Administracinė byla Nr. eA-1065-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02709-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Civitta“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. BRK-3545(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4)), įpareigoti Agentūrą pagal pareiškėjo 2015 m. sausio 14 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintą paramos dalį (22 267,90 Eur).
2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:
1. Agentūra 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. BRK-2147(12.4) pateikė pareiškėjui ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-81 (toliau – ir Ataskaita) konsultuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo atliktų medinių rekreacinių takų įrengimo (700 kv. m) investicijų išlaidų vertė rinkos kainą viršija 10 077,18 Eur, o skulptūrų įrengimo (14 vnt.) investicijų išlaidų vertė – 14 607,01 Eur. Agentūra Sprendimu Nr. BRK-3545(12.4) sumažino pareiškėjui mokėtiną paramos sumą, vietoje mokėjimo prašyme nurodytos 49 525,02 Eur sumos, skyrė 27 257,12 Eur dydžio paramą.
2. Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nenurodyti aiškūs teisiniai motyvai, jis priimtas pareiškėjo nesupažindinus su patikrinimo metu nustatytais tariamais neatitikimais, todėl yra teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Agentūra pareiškėjui nepateikė Ataskaitos, o papildomiems paaiškinimams dėl mokėjimo prašyme nurodytų investicijų vertės pateikti suteikė tik 5 darbo dienas, todėl jis negalėjo pateikti tinkamų paaiškinimų ir įrodymų dėl investicijų vertės. Agentūra nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje įtvirtintu naujovių ir atvirumo permainoms principu, nebendradarbiavo su pareiškėju. Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kaip konkrečios teisės normos buvo pažeistos ir kokios šių teisės normų taikymo sąlygos. Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nurodytos teisės normos, kurios nesiejamos su nagrinėjamos situacijos faktinėmis aplinkybėmis, todėl iš pareiškėjo buvo atimta teisė suvokti, kokį konkretų pažeidimą jis padarė ir kaip jis galėtų apginti savo interesus. Agentūros ir ekspertinių paslaugų teikėjo sutarties nuostata, kad Ataskaitoje nurodyta informacija yra konfidenciali prieštarauja imperatyviajai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog teisinių santykių subjektai negali savo susitarimu paneigti pareiškėjo teisės gauti informaciją apie tai, kokiais konkrečiais motyvais remiantis buvo priimtas Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4). Visos Ataskaitos nepateikimas pažeidžia lygiateisiškumo principą, kadangi atsirado disproporcija tarp Agentūros teisių ir pareiškėjo teisinės gynybos priemonių.
3. Pareiškėjas prekes ir darbus įsigijo vykdydamas pirkimus pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse (toliau – ir Pirkimo taisyklės) nustatytas pirkimo procedūras. Agentūra jokių pirkimo procedūrų pažeidimų nenustatė, jų nenurodė ir Sprendime Nr. BRK-3545(12.4). Pirkimo taisyklėmis asmuo nėra įpareigotas ieškoti absoliučiai mažiausios kainos, pagal šias taisykles pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia rinkos kainą. Tinkamomis finansuoti turi būti pripažįstamos ne tik lėšos medžiagoms, bet ir visiems įrengimo darbams įsigyti. Tikėtina, kad ekspertizės metu nustatyta investicijų kaina nesutampa su nurodyta pareiškėjo 2015 m. sausio 14 d. pateiktame mokėjimo prašyme (toliau – ir Mokėjimo prašymas), kadangi į ją nebuvo įtrauktos investicijos įrengimo darbams. Pareiškėjui buvo pateikta tik dalis Ataskaitos, todėl jis negali pateikti išsamesnių argumentų dėl Ataskaitoje padarytos išvados atitikimo realiai situacijai. Tai, kad tarp pareiškėjo ir Agentūros 2014 m. gruodžio 23 d. pasirašyta paramos sutartis dėl projekto 2IM-KV-12-1-011337-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), patvirtina, jog tiek Agentūra, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) pareiškėjo Agentūrai 2012 m. liepos 25 d. pateiktą paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška) ir joje nurodytas planuojamas išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti.
4. Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nenurodyti jokie pareiškėjo kalti veiksmai, o Agentūra Ataskaita rėmėsi kaip vieninteliu ir neginčijamu įrodymu, nors ji turėtų būti vertinama tik kaip papildomas duomenų šaltinis priimant Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4). Patirtos išlaidos buvo būtinos, kadangi projektas „Miško parko poilsio aikštelės (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas) yra įgyvendinamas sėkmingai, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ tikslai yra pasiekiami. Ginčijamas išlaidas pareiškėjas patyrė faktiškai, jos pagrįstos sąskaitomis faktūromis, kurios buvo pateiktos Agentūrai, išlaidos yra neabejotinai susijusios su pelno nesiekiančiomis investicijomis miškuose.
5. Dėl didelės teisės aktų apimties bei teisinio išsilavinimo neturėjimo pareiškėjas, vykdydamas miškotvarkos projekto pirkimą, tiekėjų apklausą organizavo vėliau, nors tokios pareigos nebeturėjo, o atlikus apklausą paaiškėjo, kad tiekėjo, kuris parengė miškotvarkos projektą, kaina buvo mažesnė nei likusių apklaustų tiekėjų.
3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas savo poziciją grindė šiais argumentais:
1. Agentūra, atlikdama Mokėjimo prašymo vertinimą ir tikrindama jame pateiktos informacijos teisingumą, nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu nustatyta, kad pareiškėjo įsigytų medinių rekreacinių takų investicijų kaina viršijo ekspertų nustatytą rinkos kainą 10 077,18 Eur, o pareiškėjo įsigytų skulptūrų investicijų kaina – 14 607,01 Eur. Šios sumos negali būti laikomos pagrįstomis ir būtinomis Projekto įgyvendinimo išlaidomis, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai dideles kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų, naudos principais.
2. Skunde pareiškėjas teigia, kad atliko pirkimą pagal Pirkimo taisykles, t. y. įvykdė trijų tiekėjų apklausą ir, vadovaudamasis mažiausios kainos kriterijumi, nustatė laimėjusį pasiūlymą, tačiau Agentūrai tokio pirkimo dokumentai nebuvo pateikti ir nebuvo vertinami. Įsigydamas prekes, paslaugas ar darbus pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintoje Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikoje (toliau – ir Metodika) nustatytus didžiausius įkainius, pareiškėjas galėjo kreiptis (kreipėsi) į skirtingus tiekėjus, ieškodamas tinkamų prekių, paslaugų ar darbų už priimtiną kainą, tačiau ši procedūra nelaikytina pirkimu, kaip jis reglamentuojamas Pirkimo taisyklėse. Įsigydamas prekes, paslaugas ar darbus pagal Metodikoje nustatytus didžiausius įkainius, pareiškėjas savo nuožiūra rinkosi tiekėjus, į kuriuos kreipėsi dėl pasiūlymo, ir tiekėją, su kuriuo buvo sudaryta sutartis. Toks investicijų įsigijimo būdas negali užtikrinti tiekėjų varžymosi dėl sutarties sudarymo, kaip, pavyzdžiui, Pirkimo taisyklių 12.1 punkte įtvirtintas konkursas, ir didele apimtimi priklauso nuo pareiškėjo nuožiūros ir pasirinkimo, į kokius (-į) tiekėjus (-ą) kreiptis ir su kokiu tiekėju sudaryti sutartį. Pareiškėjui įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus pagal Metodiką, keliami atitinkami atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tai, kad Metodikoje yra apskaičiuoti didžiausi atitinkamų investicijų įkainiai, jokiu būdu nepašalina pareiškėjo pareigos surinkti informaciją apie rinkoje esančias perkamų prekių kainas ir dėl sutarties sudarymo kreiptis į tuos tiekėjus, kurių siūloma kaina atitinka rinkos kainą. Tokia pareiškėjo pareiga kyla iš prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti, kad prašoma parama yra minimali Projektui įgyvendinti reikalinga suma (Paraiškos XII skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punktas). Pareiškėjui buvo žinoma, jog kompensuojamos tik išlaidos, kurios yra būtinos Projektui įgyvendinti, t. y. tos, be kurių Projektas negalėtų būti tinkamai įgyvendintas. Metodikoje įtvirtinti didžiausi įkainiai nustato bendrą tinkamų finansuoti išlaidų dydį visoms konkrečios kategorijos investicijoms, neatsižvelgiant į kokybinius atskirų investicijų požymius (nedetalizuojant dydžio, medžiagų ar kitų požymių) ir joje nustatyta būtent didžiausia galima mokėti už atitinkamas investicijas paramos suma (tačiau ne konkreti rinkos kaina). Todėl tai nereiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju (atsižvelgiant į nustatytą konkretaus perkamo objekto rinkos vertę) tinkama finansuoti negali būti pripažinta mažesnė nei Metodikoje nurodytų įkainių suma.
3. Agentūra atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjo deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties, naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) įtvirtinta Agentūros teisė, kilus įtarimui dėl per didelių kainų, atlikti skaičiuojamąją kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus. Šiuo atveju Agentūros pasitelktas ekspertas yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos buvo įsigytos viešojo konkurso būdu, pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertizė buvo atlikta pagal Agentūros pateiktus dokumentus, sutartis dėl investicijų įsigijimo, aktualius teisės aktus, buvo nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl įsigytų investicijų ir jų kainų pagrįstumo. Pareiškėjas nepateikė papildomų paaiškinimų dėl įsigytų investicijų ir jų kainų pagrįstumo bei neprašė pratęsti Agentūros nustatyto 5 darbo dienų termino, kuris yra visiškai adekvatus. Agentūroje elektroniniu paštu 2015 m. kovo 17 d. gautas pareiškėjo raštas, kuriame jis teigė, jog papildomą informaciją pateiks tada, kai jam bus pateikta visa Ataskaita, ir prašė pratęsti terminą informacijai dėl vertinamo mokėjimo prašymo pateikti, tačiau pareiškėjas nemotyvavo poreikio pratęsti terminą, o prašymą pateikė pasibaigus 5 darbo dienų terminui. Taigi pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta galimybe pateikti paaiškinimus dėl įsigytų investicijų kainų pagrįstumo.
4. Iš Agentūrai pateiktų dokumentų matyti, kad miškotvarkos projektas jau buvo parengtas ir su Valstybine miškų tarnyba suderintas 2012 m. liepos 17 d., t. y. anksčiau nei gautas projekto rengėjo pasiūlymas parengti projektą (pasiūlymas parengti projektą gautas 2013 m. gegužės 10 d.) ir sudaryta sutartis. Susiklosčiusi faktinė situacija suponuoja išvadą, jog pirkimas atliktas tik formaliai, realiai neužtikrinant tiekėjų varžymosi dėl pirkimo sutarties, nes pirkimo laimėtojas buvo žinomas iš anksto. Taigi pareiškėjas įsigijo minėtą investiciją nesilaikydamas Pirkimo taisyklių reikalavimų, neatlikęs apklausos procedūros ir pažeidęs Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo, skaidrumo principus.
5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sudarydama Paramos sutartį Agentūra patvirtino, jog pareiškėjo planuojamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, kadangi tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma, nustatomos mokėjimo prašymo vertinimo metu.
6. Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, t. y. jame aiškiai nurodyti du pažeidimai, dėl kurių pareiškėjui taikomos sankcijos, pateiktos faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėjas bei kuriomis vadovaujantis jam yra paskirta ir apskaičiuota sankcija, nuosekliai išdėstyti motyvai, Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) pasirašytas įgalioto asmens, jame nurodyta apskundimo tvarka. Įstatymo nuostatų išvardijimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos citavimas bei deklaratyvūs teiginiai, jog pareiškėjui yra neaiškus teisės aktų normų turinys, nedaro Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) nepagrįstu, nemotyvuotu ar kitaip neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Agentūros Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) dalį, kuria netinkamomis deklaruoti pripažintos pareiškėjo patirtos medinių rekreacinių takų (700 kv. m) įrengimo išlaidos (5 326,08 Eur neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)) ir skulptūrų (14 vnt.) investicijų išlaidos (1 565,56 Eur), o netinkama kompensuoti pripažinta 6 202,47 Eur suma; įpareigojo Agentūrą išmokėti pareiškėjui 6 202,47 Eur sumą; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas Mokėjimo prašyme nurodytas skulptūrų įsigijimo ir medinių rekreacinių takų įrengimo pirkimo išlaidas faktiškai patyrė ir jas apmokėjo, ginčo dėl to byloje nėra. Šalys ginčijasi dėl to, ar faktiškai patirtų ir apmokėtų skulptūrų įsigijimo ir medinių rekreacinių takų įrengimo pirkimo išlaidų dydis yra pagrįstas.
7. Metodikos 5 priede „Rekreacinės infrastruktūros įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ didžiausieji įkainiai“ nustatytas rekreacinių (pažintinių) takų didžiausias įkainis yra 43,44 Eur/kv.m, skulptūrų – 1 448,10 Eur/vnt. Pareiškėjo Mokėjimo prašyme nurodytos skulptūrų ir medinių rekreacinių takų pirkimo kainos iš esmės atitinka Metodikos 5 priede įtvirtintus maksimalius didžiausius įkainius, tačiau tai savaime nereiškia, kad ši investicija yra įsigyta už rinkos kainą.
8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 3, 5.9, 5.10, 197.1.8, 253.91, 253,13 punktais, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 21.1, 23.1, 92, 110 ir 111.4 punktais, sprendė, jog Agentūra privalėjo vertinti, ar pareiškėjo patiektame Mokėjimo nurodyme prašoma išmokėti skulptūrų ir medinių rekreacinių takų pirkimo kaina yra pagrįsta, tokiam vertinimui Agentūra galėjo pasitelkti ekspertus, o nustačiusi, kad pareiškėjas Mokėjimo prašyme pateikė nepagrįstai dideles pirkimo kainas, galėjo sumažinti paramos dydį.
9. Teismas atmetė pareiškėjo teismo posėdyje išsakytus argumentus, kad skundžiamas Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) negalėjo būti paremtas Ataskaita, nes ekspertinį vertinimą atliko ekspertai, nenurodyti 2014 m. birželio 9 d. sutartyje Nr. VPS9-56. Pagal minėtą sutartį UAB „Civitta“ turi teisę keisti ekspertus, nurodytus šios sutarties priede Nr. 2, užtikrindama, kad paslaugas teiks tinkamos kvalifikacijos ekspertai. Dėl UAB „Civitta“ ekspertinį vertinimą atlikusių ekspertų kvalifikacijos tinkamumo byloje ginčo nėra. Iš pareiškėjo atstovo teismo posėdyje nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties Nr. eA-2155-520/2016 negalima daryti išvados, kad vien ekspertų neįvardijimas Ataskaitoje gali būti pagrindas panaikinti sprendimą, kuriuo sumažinamas paramos dydis. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, susijusius su Ataskaitos nepateikimu, kadangi, pareiškėjo prašymu Agentūra 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. BRK-2147(12.4) pareiškėjui pateikė Ataskaitos konstatuojamąją dalį, kurioje buvo nurodyta visa esminė informacija, turėjusi reikšmės ginčijamam Sprendimui Nr. BRK-3545(12.4) priimti. Gavęs Ataskaitos konstatuojamąją dalį, pareiškėjas turėjo galimybę Agentūrai teikti paaiškinimus dėl ginčo, tačiau to nedarė, o skunde nepagrindė, kaip trūkstama informacija (apie ekspertinę įstaigą) pažeidė jo teises. Byloje yra pateikta visa Ataskaita ir medžiaga, pagal kurią Ataskaita buvo priimta.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad teismo paskirtas ekspertas A. B. 2016 m. rugpjūčio 8 d. – 2016 m. spalio 14 d. surašytame ekspertizės akte pateikė išvadą, kad pareiškėjo investicijų išlaidos neviršijo rinkos vertės, t. y. iš esmės paneigė Ataskaitoje padarytą išvadą. Ekspertas nustatė, kad medinių rekreacinių takų įrengimo kaina yra 31 047,39 Eur, įskaitant PVM. Pareiškėjas už rekreacinių medinių takų (700 kv. m) įrengimą sumokėjo 30 434,78 Eur (105 000 Lt), neįskaitant PVM, o Ataskaitoje UAB „Civitta“ ekspertai konstatavo, kad medinių takų įrengimo skaičiuojamoji rinkos kaina buvo 20 332,92 Eur, neįskaitant PVM. Ekspertas išvadą dėl pareiškėjo investicijų išlaidų atitikimo rinkos vertei padarė sulyginęs faktiškai patirtas investicijas, kurios apskaičiuotos neįskaitant PVM, su apskaičiuota pagal sąmatų programą suma, į kurią įskaitytas PVM. Pagal eksperto pateiktą lokalinę sąmatą medinių rekreacinių takų įrengimo kaina be PVM yra 25 659,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šia suma, kadangi ji apskaičiuota specialiųjų žinių turinčio specialisto, naudojant sąmatų programą ir į kainą įtraukus medinių polių įrengimo darbus, kurie nebuvo įvertinti UAB „Civitta“ teiktoje Ataskaitoje. Vis dėlto teismas atkreipė dėmesį, jog pateikdamas išvadą dėl rekreacinių takų įrengimo investicijų išlaidų atitikimo rinkos vertei, ekspertas padarė skaičiavimo klaidą, todėl jo išvados dalį dėl sumos, atitinkančios pridėtinės vertės mokesčio dydį, vertino kritiškai. Teismas atmetė UAB „Civitta“ teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl nustatyto skirtingo medžiagiškumo, gulekšnių grindų įrengimo kainų skirtumo bei antiseptinės medžiagos atskiro išskyrimo eksperto išvadoje, nurodydamas, jog šie klausimai reikalauja specialiųjų žinių. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) tiek, kiek juo netinkamomis deklaruoti pripažintos pareiškėjo patirtos medinių rekreacinių takų (700 kv. m) įrengimo išlaidos – 5 326,08 Eur, neįskaitant PVM, yra nepagrįstas.
11. Išvadą, kad skulptūrų (14 vnt.) investicijų išlaidų vertė viršija vidutinę rinkos vertę, UAB „Civitta“ padarė nustačiusi skulptūrų medžiagiškumą ir panaudotą medžiagų kiekį, atlikusi tyrimą dėl vidutinės rinkos kainos apklausiant liaudies meistrus. UAB „Civitta“ nustatė, kad 14 vnt. skulptūrų vidutinė rinkos kaina yra 5 666,38 Eur, neįskaitant PVM (t. y. 404,74 Eur neįskaitant PVM už vieną skulptūrą). Eksperto A. B. vertinimu, skulptūrų (14 vnt.) išlaidos 20 289,86 Eur (70 000 Lt) be PVM yra pagrįstos.
12. Spręsdamas dėl skulptūrų investicijų išlaidų vertės pirmosios instancijos teismas sutiko su eksperto A. B. atliktais skaičiavimais dėl skulptūrų pagrindų (pamatų) įrengimo ir jų montavimo, pagal kuriuos minėtų darbų kaina yra 1 167 Eur, neįskaitant PVM, neįskaičius transportavimo išlaidų, tačiau kritiškai vertino eksperto išvadas, kad skulptūros yra vienetinės ir originalios. Teismas pabrėžė, jog pagal ekspertizės akte nurodytą kvalifikaciją A. B. yra kompetentingas spręsti statybos darbų vertinimo klausimus, o ne vertinti skulptūrų meninę vertę. Ekspertas nenurodė, kuo remdamasis padarė išvadą dėl skulptūrų kainos ir originalumo, ekspertizės akte nėra duomenų apie meninės drožybos specialistų, liaudies meno meistrų apklausą ar pan., nurodyta tik tai, kad ekspertas atliko skulptūrų apžiūrą, matavimus, užfiksavo jas nuotraukose. Byloje esantys įrodymai (Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto 2016 m. gruodžio 7 d. paaiškinimas Nr. (14.5)-SD-400, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos 2016 m. gruodžio 6 d. atsakymas) patvirtina, kad ginčo skulptūros nelaikomos profesionalia menine kūryba, labiau yra liaudies meno išraiška, jų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių skulptūrų pardavimo kainas rinkoje. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ekspertas padarė išvadą specialiųjų (meno) žinių reikalaujančioje srityje, nebūdamas kompetentingas šiuo klausimu, todėl teismas byloje rėmėsi meno institucijų Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pateiktais paaiškinimais.
13. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pareiškėjo 2016 m. lapkričio 25 d. paaiškinimus ir su jais pateiktus įrodymus dėl skulptūrų kainų. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo atstovo pateiktų 2016 m. vasario 3 d. paklausimų matyti, kad juose yra klausiama dėl autorinių meninių skulptūrų kainų, nepateikiant jokių duomenų apie ginčo skulptūras (nuotraukų ar pan.). Teismo vertinimu, skulptoriai, drožybos specialistai pateikė atsakymus apie autorinių meninių skulptūrų, o ne ginčo skulptūrų kainą. Be to, specialistų atsakymai yra pateikti neatsižvelgiant į vertinimo laikotarpį (2014 metus, o ne 2016 metus), nes apie jį jokių duomenų nebuvo pateikta paklausimuose.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Civitta“ ekspertai Ataskaitoje atsižvelgė į tai, jog skulptūros yra pagamintos iš ąžuolo medienos, jų skersmuo nuo 0,4 iki 0,7 m, pagamintos liaudies meistro dirbtuvėje, pritaikytos laikyti lauko sąlygomis, o nustatę, kad skulptūros yra nestandartiniai, individualūs ir vienetiniai investicijų objektai, išvadą dėl jų rinkos kainos padarė telefonu apklausę liaudies meistrus. Pagal pateiktas keturių liaudies meistrų konsultacijas UAB „Civitta“ ekspertai padarė išvadą, kad vienos skulptūros vidutinė kaina be pristatymo yra 433,21 Eur neįskaitant PVM (1 494,56 Lt). Teismas sutiko su tokia UAB „Civitta“ ekspertų apskaičiuota vienos skulptūros kaina, kadangi ji nustatyta remiantis objektyviais duomenimis, atsižvelgus į visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos jų kainai, panaudojant liaudies meistrų apklausą. UAB „Civitta“, nustačiusi vidutinę vienos skulptūros kainą, Ataskaitoje ja nesirėmė (jeigu būtų rėmusis, visų skulptūrų vidutinė rinkos kaina be transportavimo ir įrengimo išlaidų būtų 6 064,94 Eur neįskaitant PVM). Teismas darė išvadą, kad nurodyta vienos skulptūros kaina (433,21 Eur) yra nustatyta su jų pristatymu, bet be įrengimo. Atsižvelgęs į eksperto A. B. apskaičiuotas skulptūrų įrengimo išlaidas (1 167 Eur neįskaitant PVM), teismas konstatavo, kad visų ginčo skulptūrų vidutinė rinkos kaina yra 7 231,94 Eur neįskaitant PVM (t. y. 6 064,94 (14 vnt. skulptūrų kaina) + 1 167 (14 vnt. skulptūrų įrengimo išlaidos)) ir Agentūros Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4) tiek, kiek juo netinkamomis deklaruoti pripažintos pareiškėjo patirtos skulptūrų investicijų išlaidos – 1 565,56 Eur, laikė nepagrįstu.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Agentūra Sprendimu Nr. BRK-3545(12.4) nepagrįstai netinkamomis deklaruoti pripažino pareiškėjo patirtas medinių rekreacinių takų (700 kv. m) įrengimo išlaidas 5 326,08 Eur neįskaitant PVM ir skulptūrų (14 vnt.) investicijų išlaidas 1 565,56 Eur, o netinkamomis kompensuoti išlaidomis pripažino 6 202,48 Eur (t. y. (5 326,08 Eur + 1 565,56 Eur) × 90 proc. paramos intensyvumas) sumą.
16. Vertindamas bylos aplinkybes, susijusias su miškotvarkos projekto parengimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 197.4 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 6 punktu, Pirkimo taisyklių 3 punktu bei Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtintos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika) 7.2 punktu ir 2 priedu (2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. BR1-894 redakcija), konstatavo, jog Agentūra pagrįstai pareiškėjui pritaikė 100 proc. dydžio paramos sumažinimo sankciją konkrečiai investicijai, t. y. neskyrė 52,13 Eur dydžio paramos sumos. Aplinkybė, kad pareiškėjas miškotvarkos projektą parengė ir suderino anksčiau nei pateikta 2012 m. liepos 25 d. paraiška, reiškia, kad miškotvarkos projekto parengimo darbų pirkimas buvo vykdomas akivaizdžiai pažeidžiant nustatytą pirkimų vykdymo tvarką ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (teisinio išsilavinimo neturėjimas, didelė teisės aktų apimtis) nepašalina jo atsakomybės dėl Pirkimo taisyklių nuostatų pažeidimo.

III.

17. Pareiškėjas S. D. apeliaciniame skunde prašo:
1. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas S. D. reikalavimas įpareigoti Agentūrą išmokėti visą sumažintos paramos dalį, t. y. 22 267,90 Eur.
2. Pripažinti Agentūros Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4) neteisėtu ir jį panaikinti.
3. Įpareigoti Agentūrą išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 22 267,90 Eur, pagal pareiškėjo pateiktą Mokėjimo prašymą.
18. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Agentūra neįvertino skulptūrų įrengimo išlaidų, yra pagrįsta, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Agentūra tinkamai nustatė skulptūrų rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas medinių skulptūrų vertę nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi UAB „Civitta“ sudaryta Tiekėjų apklausos pažyma dėl medinių skulptūrų kainos (toliau – ir Apklausos pažyma) ir joje nurodytomis skulptūrų kainomis. Sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsigijo skulptūras, buvo sudaryta 2014 m. lapkričio 7 d., o Agentūra skulptūrų įvertinimo darbus užsakė atlikti 2015 m. vasario 6 d. (t. y. nustatyti, ar skulptūrų vertė atitinka rinkos kainą 2014 m. lapkričio 7 d.). Apklausos pažymoje nurodyta, jog apklausa atlikta nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 9 d. Taigi atlikta dar iki ginčo skulptūrų įsigijimo. Be to, ši apklausa atlikta tiekėjams net vizualiai nemačius prašomų įvertinti skulptūrų, t. y. telefonu. Apklausos pažymoje taip pat pateikiama kita prieštaringa informacija, t. y. nurodyta, kad į skulptūrų kainą įtrauktas ir pristatymas, tačiau tuo pat metu nurodyta, kad kaina pateikiama be pristatymo (pirmosios instancijos teismas laikė, jog į Apklausos pažymoje nurodytą kainą yra įtrauktas pristatymas, nors šios išvados niekaip nepagrindė ir nemotyvavo). Apklausos pažyma nei UAB „Civitta“, rengdama Ataskaitą, nei Agentūra, priimdama Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4), nesirėmė.
2. Nei Agentūra, nei UAB „Civitta“ nepateikė jokių duomenų, kad skulptūrų vertę nustatė asmuo, turintis turto vertintojo kvalifikaciją (t. y. asmuo gebantis tinkamai taikyti lyginamąjį metodą).
3. Viešojo administravimo subjektui vertinant paramos gavėjo atliktas investicijas, taip pat teismui sprendžiant bylą, kurioje ginčijamas viešojo subjekto atlikto vertinimo rezultatas, paramos investicijų vertė negali būtų nustatoma apytiksliai, negali būti vadovaujamasi duomenimis, tiesiogiai nesusijusiais su ginčo objektų vertinimu, daromos prielaidos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi Apklausos pažyma (nors pirmosios instancijos teismo vertinimu, ja nesirėmė nei Agentūra, nei UAB „Civitta“), pagal kurią iš tiesų buvo nustatyta tam tikrų kitų objektų (ne pareiškėjo skulptūrų) vertė, neatsižvelgė į Apklausos pažymoje esančius prieštaravimus bei padarė prielaidą, jog pareiškėjo įrengtų skulptūrų rinkos vertė irgi turėtų būti tokia pati.
4. Skulptūrų kaina negali būti nustatoma pagal sunaudotų medžiagų kiekį, kadangi skulptūros yra vienetinis autorinis kūrinys. Pareiškėjas apklausė meninių skulptūrų kūrimu Lietuvoje užsiimančius liaudies meistrus, kurie pateikė atsakymus, jog panašių į pareiškėjo įrengtas skulptūrų rinkos kaina galėtų siekti 1 450 Eur ir daugiau. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme skulptūrų vertės pagrįstumą patvirtino ir atlikta teismo ekspertizė.
5. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.8.1 punkte (redakcija, kuri galiojo Agentūros ekspertizės atlikimo metu ir kuria Agentūra rėmėsi priimdama ginčijamą sprendimą) nustatyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos, atitinkančios didžiausią rinkos kainą, o ne vidutinę ar mažiausią kainą. Ataskaitoje nurodyta, jog pareiškėjo įrengtų skulptūrų kaina viršija vidutinę rinkos kainą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vėlesne Administravimo taisyklių 197.1.8 punkto redakcija, kuri įsigaliojo 2015 m. balandžio 10 d., taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
6. Profesionalios meninės kūrybos (kai autorius yra pripažintas tarptautiniu lygiu ir pan.) viena medinė skulptūra gali kainuoti daug daugiau nei 1 448 Eur (kaip nagrinėjamu atveju). Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos paaiškinimuose nėra atskleistas santykis tarp kūrinio meninio lygio ir konkrečios kūrinio kainos, pateikiami tik abstraktūs pasvarstymai, juose nenurodoma, kokia turėtų būti / yra pareiškėjo įrengtų skulptūrų kaina, nepateikiama jokia aiški ir konkreti skulptūrų rinkos vertė. Byloje taip pat nepateikti jokie įrodymai, kuriais remiantis butų galima nustatyti tikslią pareiškėjo įrengtų medinių skulptūrų vertę.
7. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktų medinių skulptūrų kūrimu Lietuvoje užsiimančių liaudies meistrų atsakymus įvertino kritiškai, nes šie asmenys pateikė atsakymus apie autorinių meninių skulptūrų, o ne ginčo skulptūrų kainą (teikiant paklausimus nepateiktos pareiškėjo skulptūrų nuotraukos), be to, atsakymai pateikti neatsižvelgiant į ginčo laikotarpį. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjo ir Agentūros (UAB „Civitta“) pateiktiems įrodymams taikomi skirtingi standartai. Agentūrai (UAB „Civitta“) nustatant skulptūrų vidutinę rinkos kainą apklausos būdu (pagal Apklausos pažymą) skulptūrų tiekėjai buvo apklausti telefonu (t. y. pareiškėjo skulptūrų vizualiai nematant), be to, apklausa atlikta dar iki pareiškėjui įsigyjant skulptūras. Tiek pareiškėjo, tiek UAB „Civitta“ užklausa tiekėjams / liaudies meistrams buvo pateikta atsižvelgiant į analogiškus skulptūrų matmenis, medžiagiškumą ir pan. Taigi abiem atvejais apklausos atliktos pagal analogiškas aplinkybes ir kriterijus, tačiau pirmosios instancijos teismas šias apklausas vertino skirtingai.
8. Teismo ekspertizėje neatsispindi visi reikšmingi faktoriai, lemiantys pareiškėjo investicijų vertę. Pareiškėjo įgyvendinamas Projektas (atliktos investicijos) buvo nedidelės apimties projektas, todėl jo vykdymo metu neveikė masto ekonomijos principas, dėl kurio sumažėja medžiagų ir darbų kainos. Todėl pareiškėjo investicijų vertė turėtų būti skaičiuojama ne pagal teismo ekspertizės akte nurodytas vertes, o pagal pareiškėjo Mokėjimo prašyme nurodytus duomenis.
9. Pirkimo taisyklėse nėra įtvirtinta asmens pareiga, atliekant pirkimus, bet kokiu atveju siekti, kad pirkimo kaina būtų absoliučiai mažiausia rinkoje. Pačią mažiausią pirkimo kainą galima surasti tik kreipiantis į visus prekių pardavėjus ir (ar) paslaugų teikėjus, tačiau tokių veiksmų atlikimas faktiškai yra neįmanomas, t. y. pareikalautų neproporcingai didelių išlaidų bei laiko ir pastangų sąnaudų. Nepagrįstu laikytinas ir reikalavimas, kad išlaidos būtinai neviršytų vidutinės rinkos kainos, kadangi Administravimo taisyklių 197.1.8 punkte įtvirtinta, kad paramos gavėjui gali būti išmokama didžiausia rinkos kaina.
10. Vadovaujantis 2014 m. birželio 9 d. konsultavimo žemės / miškų ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės praktiniais klausimais paslaugų teikimo sutartimi Nr. VPS9-56, Agentūros užsakytas paslaugas gali teikti tik tie ekspertai, kurių paskyrimui pritaria Agentūra ir kurie yra nurodyti šios sutarties 2 priede. Pastarajame nėra nurodytas nei A. V. (A. V.) (kuris nurodytas prie Ataskaitos pridėtose lokalinėse sąmatose), nei D. V. (kuris parengė ir pasirašė Ataskaitą). Taigi Ataskaita, kuria remiantis buvo priimtas Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4), parengta pažeidžiant minėtos sutarties sąlygas ir yra neteisėta.
11. Vykdydamas pirkimus pareiškėjas apklausė pasirinktus prekių bei paslaugų teikėjus ir gavo konkrečius pasiūlymus. Atsižvelgdamas į mažiausios pasiūlytos kainos kriterijų, pareiškėjas sudarė sutartis su prekių ir paslaugų pardavėju / teikėju. Jokių pažeidimų dėl šių pareiškėjo investicijų įsigijimo procedūros nustatyta nebuvo.
12. Pareiškėjas rengdamas Paraišką tarp visų kitų planuojamų savo išlaidų nurodė ir miškotvarkos projekto parengimo išlaidas. Miškotvarkos projektas buvo parengtas ir suderintas su Valstybine miškų tarnyba 2012 m. liepos 17 d., o Paraiška Agentūrai pateikta 2012 m. liepos 25 d. Išlaidos, susijusios su miškotvarkos projektu, yra tinkamos finansuoti, kadangi buvo atliktos tik 8 dienomis anksčiau nei buvo pateikta Paraiška.
13. Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nurodytos skirtingos Įgyvendinimo taisyklių, Pirkimo taisyklių ir Administravimo taisyklių normos, tačiau nepasisakoma, kaip pasireiškė jų pažeidimas ir kaip šios normos taikomos. Agentūra rėmėsi abstrakčiomis, vertinamojo pobūdžio normomis, kurios pareiškėjui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, yra neaiškios. Iš Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) teksto neaišku, kaip turėtų būti suprantamos „mažiausios projektui įgyvendinti reikalingos sumos“ ir „nepagrįstai didelės kainos“ sąvokos, taip pat kokias išlaidas Agentūra laiko „būtinomis“. Agentūra Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) nedetalizavo pagal Ataskaitą nustatytų duomenų bei kokias aplinkybes jie patvirtina ar paneigia. Agentūra tiesiog perrašė ekspertizės aktuose nurodytas pareiškėjo investicijų rinkos kainos viršijimo sumas, konstatavo faktą, jog pareiškėjas pažeidė paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ir pritaikė sankciją. 
19. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
20. Apeliacinį skundą Agentūra grindžia tokiais argumentais:
1. Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti nustačius kumuliatyvias sąlygas: 1) faktiškai padarytos išlaidos; 2) Projektui įgyvendinti būtinos išlaidos; 3) išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Paraiškos XII skyriaus „Pareiškėjo deklaracija“ 6 punkte pareiškėjas patvirtino, kad jo prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma. Pareiškėjo išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai dideles kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų bei naudos principais. Išlaidų dalis, viršijanti įsigytų investicijų rinkos kainas, negali būti pripažinta tinkama finansuoti, nes neatitinka Administravimo taisyklių 3 punkto, Įgyvendinimo taisyklių 21.1 punkto, Paramos sutarties 4, 4.2, 4.6 punktų reikalavimų.
2. Ginčo investicijoms įsigyti pareiškėjas neprivalėjo vykdyti pirkimo procedūrų. Nors pareiškėjas teigė, kad atliko pirkimą pagal Pirkimo taisykles, įvykdė trijų tiekėjų apklausą ir, vadovaudamasis mažiausios kainos kriterijumi, nustatė laimėjusį pasiūlymą, Agentūrai tokio pirkimo dokumentai nebuvo pateikti,  todėl nebuvo vertinami. Pareiškėjui įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus pagal Metodiką, jam keliami atitinkami atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tai, kad Metodikoje yra apskaičiuoti didžiausi atitinkamų investicijų įkainiai, jokiu būdu nepašalina pareiškėjo pareigos surinkti informaciją apie rinkoje esančias perkamų prekių kainas ir dėl sutarties sudarymo kreiptis į tuos tiekėjus, kurių siūloma kaina atitinka rinkos kainą. Metodikos 5 priede pateiktame investicijų sąraše nenurodomos konkrečių investicijų kokybinės charakteristikos. Metodikoje įtvirtinti didžiausi įkainiai nustato bendrą tinkamų finansuoti išlaidų dydį visoms konkrečios kategorijos investicijoms, neatsižvelgiant į kokybinius atskirų investicijų požymius (nedetalizuojant dydžio, medžiagų ar kitų požymių), joje nustatyta didžiausia už atitinkamas investicijas mokėtina paramos suma (tačiau ne konkreti rinkos kaina). Ši aplinkybė nereiškia, jog kiekvienu atveju (atsižvelgiant į nustatytą konkretaus perkamo objekto rinkos vertę) tinkama finansuoti negali būti pripažinta mažesnė nei Metodikoje nurodytų įkainių suma. Metodikoje nustatyti didžiausi įkainiai ir Agentūros atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės rezultatai savo pobūdžiu yra skirtingi rodikliai, padedantys nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų dydį.
3. Siekiant nustatyti, ar investicijos buvo faktiškai įvykdytos, buvo nuvykta į Projekto vykdymo vietą ir nustatyti medžiagų, darbų ir įrengimų kiekiai, reikalingi investicijoms rangos būdu sukurti. Remdamasis šiais duomenimis, kvalifikuotas (atestuotas) ekspertas nustatė atskirų investicijų vidutinę rinkos kainą. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys vertinimą atlikusio asmens A. V. kompetenciją ir kvalifikaciją. UAB „Civitta“ ataskaitose nurodyta medinių takų įrengimo kaina buvo apskaičiuota statybos rangos sutarties sudarymo dieną galiojusiomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, kurias rengia kompetentinga valstybinė institucija – Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai medinių takų įrengimo kaina laikė teismo eksperto ekspertizės akte, o ne UAB „Civitta“ nurodytą kainą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino aplinkybės, kad ir UAB „Civitta“ ekspertas, atlikęs skaičiuojamąją medinių rekreacinių takų įrengimo kainą, yra kompetentingas, kvalifikuotas, skaičiavimus atliko pagal aktualias rekomendacijas. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų dėl to, kad UAB „Civitta“ ataskaitoje būtų neįtraukti visi būtini darbai dėl medinių takų įrengimo. Teismas tik nurodė, kad klausimai reikalauja specialiųjų žinių, todėl rėmėsi teismo eksperto pateiktais skaičiavimais, tačiau teismas sprendime negali apsiriboti tik nuoroda į teismo ekspertizės aktą ir turi nurodyti, kokias turinčias reikšmės bylai aplinkybes ekspertizės aktas patvirtina, o kurių ne, t. y., teismo nesutikimas ar sutikimas su faktų pripažinimu turėjo būti motyvuotas.
4. Teismo ekspertas nepateikė skulptūrų vertinimo nurodydamas, jog skulptūros yra vienetiniai kūriniai, be to, teismo ekspertas neturi kompetencijos vertinti, ar skulptūros yra vienetinės ir originalios. Teismo ekspertas nenurodė, kuo remdamasis padarė išvadą dėl skulptūrų kainos ir jų originalumo, nepateikė jokių duomenų apie meninės drožybos specialistų, liaudies meno meistrų apklausą ar pan. Pritartina Vilniaus apygardos administracinio teismo nuomonei, kad ginčo skulptūros nelaikomos profesionalia menine kūryba, juo labiau – liaudies meno išraiška, ir jų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių skulptūrų pardavimo kainas rinkoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai pasirėmė meno institucijų Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pateiktais paaiškinimais. Nesutiktina su ta Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalimi, kuria nurodoma, kad UAB „Civitta“ ataskaitoje vidutinę vienos skulptūros rinkos kainą skaičiavo be jų įrengimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai pridėjo skulptūrų įrengimo kainą (kurią apskaičiavo teismo ekspertas), nes UAB „Civitta“ pateikė skulptūrų kainas į jas jau įtraukusi transportavimo ir įrengimo kaštus. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir UAB „Civitta“ atstovė.
5. Agentūra yra vienintelė akredituota institucija, galinti administruoti paraiškas, apskaičiuoti ir išmokėti paramą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo teisės už viešojo administravimo subjektą perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą.
21. Pareiškėjas S. D. atsiliepime į Agentūros apeliacinį skundą palaiko savo apeliacinio skundo argumentus, Agentūros apeliacinį skundą prašo atmesti.
22. Pareiškėjas nurodo, kad procesinei įrodinėjimo priemonei – teismo ekspertizei – suteikiama didesnė įrodomoji galia. Agentūros pateikta UAB „Civitta“ Ataskaita yra parengta privataus asmens, kuriam jokie aukštesni atsakomybės ir siekio nustatyti tiesą reikalavimai nėra keliami, todėl šiai priemonei suteikiama mažesnė įrodomoji galia. Tam, kad teismo ekspertizės išvadomis būtų nesivadovaujama (būtų vadovaujamasi vienos iš bylos šalių parengtais vertinimais), teismo ekspertizės išvados turi būti motyvuotai paneigtos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių atliktos teismo ekspertizės išvadas paneigiančių įrodymų ar argumentų, išskyrus UAB „Civitta“ atstovės paaiškinimus, kad skiriasi atliktų darbų (rekreacinių medinių takų) medžiagiškumas ir pan. Šis argumentas nebuvo kaip nors pagrįstas, nepateikti jokie įrodymai, kad UAB „Civitta“ atstovė turi specialiųjų žinių statybos darbų srityje ir gali juos tinkamai įvertinti.
23. Agentūros pozicija, kad Ataskaitoje pareiškėjo investicijų vertė nustatyta tinkamai, yra nepagrįsta. Agentūra remiasi tik keturių liaudies meistrų Apklausos pažyma, kuri niekaip nepaneigia teismo eksperto išvadų. Esminis skulptūrų vertinimo kriterijus turėtų būti kūrinio originalumas bei vizualinis vaizdas, o UAB „Civitta“ apklausti liaudies meistrai skulptūrų vizualiai nevertino. Agentūra Administravimo taisyklių nuostatas aiškina išimtinai sau naudingesniu būdu. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad suteikiant Agentūrai teisę vienašališkai atlikti pareiškėjo investicijų rinkos vertės nustatymą iš naujo, Agentūrai būtų suteikiamas neproporcingas ir nepagrįstas pranašumas prieš pareiškėją, t. y. Agentūra subjektyviai (sau priimtinu būdu) galėtų formaliai ištaisyti savo procedūrines klaidas, iš naujo nenustatydama investicijų vertės bei palikdama tą pačią kainą. Be to, pakartotinė Agentūros klaida nustatant skulptūrų rinkos vertę, lemtų būtinybę pareiškėjui kreiptis į teismą dar kartą ir iš naujo pradėti ilgai besitęsiančius ir finansinių išlaidų reikalaujančius teismų procesus. 
24. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį palaiko savo apeliacinio skundo argumentus, pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d.
26. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.
27. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra atsakovo Agentūros Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4), kuriuo, išnagrinėjus pareiškėjo S. D. Mokėjimo prašymą ir nustačius, kad pareiškėjo atliktų investicijų (medinių rekreacinių takų (700 kv. m) ir skulptūrų (14 vnt.)) vertė viršija vidutinę rinkos kainą (nustatyta investicijų vertė rinkoje – 25 999,31 Eur, o pareiškėjo deklaruota – 50 683,50 Eur), taip pat kad pareiškėjo išlaidos miškotvarkos projektui patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų, pareiškėjui suteikta 27 257,12 Eur paramos suma vietoje prašytos 49 525,02 Eur paramos sumos, teisėtumas ir pagrįstumas.
28. Byloje nustatyta, kad:
1. Pareiškėjas 2012 m. liepos 25 d. pateikė Paraišką, kuria prašė 97 565,22 Eur paramos Projektui. Pareiškėjas ir Agentūra 2014 m. gruodžio 23 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KK-12-1-011337-PR001, pagal kurią pareiškėjui kompensuojama iki 94 879,52 Eur (t. y. 90 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Pareiškėjas 2015 m. sausio 14 d. Agentūrai pateikė Mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 49 525,02 Eur paramos sumą. Agentūra, 2015 m. sausio 27 d. atlikusi Mokėjimo prašymo patikrą vietoje (ataskaitos Nr. V-VK-0713048), nustatė, kad pareiškėjas Mokėjimo prašyme nurodytas investicijas atliko ir jas apmokėjo.
2. Agentūra 2015 m. vasario 5 d. darbų užsakymo aktu Nr. C-81 užsakė suteikti jai ekspertinę konsultaciją, nustatyti, ar pareiškėjo investicijos, nurodytos 2014 m. lapkričio 17 d. rekreacinių medinių takų įrengimo sutartyje ir 2014 m. lapkričio 7 d. skulptūrų gamybos sutartyje, atitinka rinkos vertę. Pagal šį darbų užsakymo aktą Agentūrai pateikta Ataskaita, kurioje suteikta ekspertinė konsultacija, kad: 1) medinių rekreacinių takų įrengimo (700 kv. m) investicijų vertė, nurodyta 2014 m. lapkričio 17 d. sutartyje, viršija rinkos kainą 10 077,18 Eur (medinių takų įrengimo skaičiuojamoji kaina buvo nustatyta atlikus patikrą Projekto vykdymo vietoje ir nustačius mediniams takams įrengti panaudotų medžiagų kiekį); 2) skulptūrų investicijų išlaidų vertė, nurodyta 2014 m. lapkričio 7 d. sutartyje, viršija vidutinę rinkos kainą 14 607,01 Eur (atlikus patikrą vietoje buvo nustatytas skulptūrų medžiagiškumas, panaudotų medžiagų kiekis, atliktas vidutinės rinkos kainos tyrimas apklausiant liaudies meistrus).
3. Agentūra 2015 m. vasario 19 d. pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu pareiškėją informavo apie atliktą investicijų kainų ekspertizę bei jos rezultatus, išaiškino pareiškėjui, kad per 5 darbo dienas jis gali pateikti motyvuotus paaiškinimus. Pareiškėjas 2015 m. vasario 24 d. paprašė Agentūros pateikti detalią ekspertizės išvadą ir nurodė, kad visus paaiškinimus apie patirtas išlaidas jis galės pateikti tada, kai žinos, kokie darbai ar medžiagos yra neįtraukti į ekspertizės išvadas. Agentūra 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. BRK-2147(12.4) pareiškėjui pateikė Ataskaitos konstatuojamąją dalį ir nurodė, kad kita prašoma informacija pareiškėjui negali būti pateikta dėl ekspertinių paslaugų teikimo sutarties, pasirašytos tarp Agentūros ir ekspertinių paslaugų tiekėjo, konfidencialumo nuostatų.
4. Agentūra 2015 m. balandžio 13 d. priėmė Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4), kuriuo sumažino pareiškėjui paramą 22 267,90 Eur suma, t. y. vietoje prašytų 49 525,02 Eur, nusprendė išmokėti 27 257,12 Eur sumą. Šiame sprendime Agentūra nustatė pažeidimus: 1) pareiškėjo atliktų investicijų (medinių rekreacinių takų (700 kv. m) ir skulptūrų (14 vnt.)) pirkimo kaina neatitinka rinkos kainos, t. y. medinių rekreacinių takų (700 kv. m) rinkos vertė yra 20 332,92 Eur, neįskaitant PVM, skulptūrų (14 vnt.) – 5 666,39 Eur, neįskaitant PVM; 2) pareiškėjo išlaidos miškotvarkos projektui parengti patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų, t. y. miškotvarkos projektas buvo parengtas ir su Valstybine miškų tarnyba suderintas 2012 m. liepos 17 d., t. y. anksčiau, nei gautas projekto rengėjo pasiūlymas parengti projektą (t. y. 2013 m. gegužės 10 d.) ir sudaryta sutartis, taigi pareiškėjas pirkimą vykdė siekdamas ne pirkimo tikslo, o formalaus atitikimo galiojančioms pirkimų procedūroms, nauja sutartimi įformindamas jau iki pirkimo sudaryto šalių sandorio rezultatus.
29. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas Agentūros Sprendimas Nr. BRK-3545(12.4) pagrįstas tik iš dalies, t. y. kad nors pareiškėjo investicijų (medinių rekreacinių takų (700 kv. m) ir skulptūrų (14 vnt.)) pirkimo kaina neatitinka rinkos kainos, Agentūra Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) šių investicijų rinkos kainą taip pat nustatė neįvertinusi visų jai tinkamai nustatyti reikšmingų aplinkybių, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) dalį, kuria netinkamomis deklaruoti pripažintos pareiškėjo patirtos medinių rekreacinių takų įrengimo išlaidos (5 326,08 Eur, neįskaitant PVM) ir skulptūrų investicijų išlaidos (1 565,56 Eur), o netinkama kompensuoti pripažinta 6 202,47 Eur suma, ir įpareigojo Agentūrą išmokėti pareiškėjui 6 202,47 Eur paramos sumą. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus.
30. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas investicijų įsigyjant skulptūras, vertę, nepagrįstai rėmėsi UAB „Civitta“ Apklausos pažyma, kurioje pateikti duomenys neatitinka skulptūrų įsigijimo laikotarpio, yra prieštaringi, tiekėjų apklausa buvo atliekama telefonu, t. y. vizualiai neapžiūrėjus skulptūrų, be to, šios Apklausos pažymos duomenimis nesirėmė nei Agentūra, nei UAB „Civitta“. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra duomenų, kad skulptūrų vertę nustatė asmuo, turintis turto vertintojo kvalifikaciją, o A. V. ir D. V. apskritai neturėjo teisės Agentūrai teikti ekspertinio vertinimo paslaugų. Be to, pareiškėjas pats apklausė meninių skulptūrų kūrimu Lietuvoje užsiimančius liaudies meistrus, tačiau į jo pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Pareiškėjas nesutinka su teismo eksperto išvada dėl investicijų į medinius rekreacinius takus vertės, mano, kad ekspertizės akte neatsispindi visi šiai vertei reikšmingi veiksniai. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal Administravimo taisyklių 197.1.8 punktą, tinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, atitinkančios teisės aktais nustatytus didžiausius įkainius, o ne vidutinę ar mažiausią rinkos kainą. Pareiškėjui taip pat turi būti kompensuojamos miškotvarkos projekto rengimo išlaidos.
31. Agentūra su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad investicijos, kurių kaina nepagrįstai didelė, negali būti finansuojamos (kompensuojamos) paramos lėšomis. Pareiškėjas privalo išsiaiškinti prekių ir paslaugų rinkos kainas ir kreiptis į tiekėjus, kurių siūloma kaina atitinka rinkos kainą. Šios pareiškėjo pareigos nepaneigia Metodikoje nustatyti didžiausi atitinkamų investicijų įkainiai, kadangi jie nustatomi neatsižvelgiant į individualias perkamų prekių (investicijų) savybes, turinčias reikšmės jų kainai. Nagrinėjamu atveju investicijų rinkos kainą nustatė kvalifikuoti ekspertai, kurie rėmėsi rangos sutarčių sudarymo dieną galiojusiomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Ataskaitos išvadomis, taip pat nepagrįstai pridėjo teismo eksperto ekspertizės išvadoje apskaičiuotą skulptūrų įrengimo kainą, kadangi ji jau buvo įtraukta į UAB „Civitta“ skaičiavimus. Agentūra apeliaciniame skunde taip pat pažymėjo, kad tik ji yra įgaliota administruoti paraiškas, o teismas negali perimti šių jos funkcijų.

Dėl paramos nemokėjimo už nustatytą per didelę investicijų vertę

32. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo visų pirma kyla dėl to, ar dalies paramos neskyrimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ pareiškėjams yra taikomos (t. y. netinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma) investicijoms, viršijančioms Metodikoje tam tikroms investicijų rūšims nustatytus didžiausius įkainius, ar investicijoms, kurių vertė viršija vidutinę rinkos kainą (yra nepagrįstai didelė).
33. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Administravimo taisyklės (2015 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 3D-11 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. balandžio 10 d.), Įgyvendinimo taisyklės (2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 3D-602 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 9 d.) ir Metodika.
34. Administravimo taisyklėse įtvirtinta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios Europos Bendrijos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms) (3 p.). Siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo, Agentūra atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus) (5.10 p.). Paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (197 p.). Paramos sumažinimas taikomas, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė, tuomet paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos (197.1.8 p.).
35. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, padarytos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo Agentūrai dienos (19 p.). Netinkamomis finansuoti, be kita ko, laikomos išlaidos, viršijančios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius (ši nuostata netaikoma miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo arba būdingos miško struktūros palaikymo darbams, priemonėms miško keliams per ekologiškai jautrias zonas laikinai uždaryti, pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo rezervatiniuose (I grupės) ir ekosistemų apsaugos (II grupės), taip pat Natura 2000 tinklo teritorijų miškuose darbams, miškotvarkos projekto ir kitiems šiai veiklos sričiai įgyvendinti reikalingiems planavimo ir projektavimo dokumentams parengti, viešojo naudojimo rekreacinės miško infrastruktūros objekto apšvietimui). Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius (didžiausiasis įkainis – Metodikoje nustatytas įkainis, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia mokėtina paramos suma), finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą (3 p., 23.3 p.). Paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas (110 p.). Paramos sumažinimas taikomas, jeigu paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas (111.4 p.).
36. Metodikoje (2012 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 3D-79 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 12 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) nurodyta, kad jos tikslas – supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius (2 p.). Rekreacinės infrastruktūros įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ didžiausieji įkainiai nustatyti Metodikos 5 priede.
37. Aiškindamas su Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimu susijusį teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Įgyvendinimo taisyklės ir Metodika aptariamiems teisiniams santykiams yra lex specialis (specialusis įstatymas), todėl turi būti taikomos teisinės nuostatos, reglamentuojančios finansuojamų paslaugų didžiausius įkainius. Kita vertus, sistemiškai vertinant Įgyvendinimo taisyklėse ir Metodikoje įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su finansavimu, darytina išvada, kad šiuose teisės aktuose nustatytos dvi taisyklės: 1) finansuojama už suteiktas paslaugas ne daugiau, nei didžiausi Metodikos 5 priede patvirtinti įkainiai, 2) jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą. Metodikos 5 priedo nuostatos ir Įgyvendinimo taisyklių 23 punkto nuostatos įkainius sieja su pateiktais komerciniais pasiūlymais, todėl Agentūra, kilus įtarimams, kad kaina, komerciniuose pasiūlymuose, atsižvelgiant į darbų bei prekių techninius parametrus, naudojamas medžiagas yra akivaizdžiai per didelė, nereali, turi teisę priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-1062/2018). Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatydama paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydį, taikydama sankciją, gali vadovautis ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-520/2017). Taigi sąvoka „tinkamos finansuoti išlaidos“ pagal savo prasmę skirta ne paramos gavėjams, o yra sietina su Agentūrai nustatytais kriterijais dėl išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-83-1062/2018).
38. Pažymėtina, jog toks Įgyvendinimo taisyklių ir Administravimo taisyklių santykio vertinimas iš esmės neprieštarauja ir Administravimo taisyklių 197.1.8 punkte įtvirtintam reguliavimui, iš kurio lingvistinės išraiškos matyti, kad paramos neskyrimas pareiškėjams yra taikomas už nustatytą faktą, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina buvo nepagrįstai didelė. Su investicijų didžiausia rinkos kaina Administravimo taisyklių 197.1.8 punkte yra siejamas tik pareiškėjui pagal pateiktą mokėjimo prašymą neskiriamos paramos (jos dalies) dydis, dėl kurio ginčo nagrinėjamoje byloje nėra (pareiškėjas su Agentūros sprendimu neskirti dalies paramos nesutinka iš esmės, t. y. neprašo sumažinti neskirto paramos dydį, neteigia, kad šis dydis turi būti mažesnis). Taigi pareiškėjo argumentai, kad sankcija gali būti taikoma tik investicijoms, viršijančioms Metodikoje nustatytus didžiausius įkainius, atmestini. Be to, Administravimo taisyklių 197.1.8 punkto formuluotė „neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos“ iš esmės reiškia, kad paramos gavėjui, pritaikius sankciją, gali būti išmokama Metodikoje įtvirtintiems didžiausiems įkainiams lygi arba mažesnė (atsižvelgiant į realią pirkimo rinkos vertę) suma. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad vėlesnėje Administravimo taisyklių redakcijoje (2015 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. 3D-265 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. spalio 31 d.), kuri jau galiojo Agentūrai priimant skundžiamą Sprendimą Nr. BRK-3545(12.4) dėl sankcijos pareiškėjui taikymo, nuostatos dėl sankcijos dydžio buvo sugriežtintos, nustatant, kad jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio.

Dėl pareiškėjo investicijų mediniams rekreaciniams takams vertės

39. Agentūra apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Ataskaitos išvadomis dėl kvalifikuotų ekspertų nustatytų investicijų rinkos kainų, nepateikė jokių motyvų dėl to, kad UAB „Civitta“ ataskaitoje būtų neįtraukti visi būtini darbai dėl medinių takų įrengimo, o tik nurodė, kad teismo eksperto pateiktais skaičiavimais remiamasi, nes šie klausimai reikalauja specialiųjų žinių. Pareiškėjas taip pat nesutinka su šia teismo eksperto atliktos ekspertizės išvadų dalimi, motyvuodamas, kad jose nėra įvertinti visi pareiškėjo atliktų investicijų vertei reikšmingi veiksniai.
40. Nagrinėjamu atveju visų pirma pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 57 str. 6 d.) įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.); įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai; prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (4 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
41. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
42. Pasisakydama dėl pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose keliamų abejonių dėl teismo ekspertizės akto įrodomosios galios ir dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo vadovavosi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 61 straipsnio 1 dalyje (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 62 str. 1 d.) nustatyta, jog tuo atveju, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvada (žr., pvz., 2009 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1304/2009). Pagal ABTĮ 61 straipsnio 4 dalį eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Taigi eksperto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais, nesuteikiant jam jokios viršenybės. Vadinasi, eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti lemia tai, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialiąsias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018; kt.).
43. Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ginčo investicijų mediniams rekreaciniams takams (ne)tinkamumo finansuoti, turėjo nesivadovauti teismo eksperto išvadomis apie šių investicinių objektų vidutinę rinkos kainą: teismo skirtos investicijų rinkos kainos nustatymo ekspertizės metu, be kita ko, ir buvo siekiama nustatyti, ar pareiškėjo pateiktame 2015 m. sausio 14 d. Mokėjimo prašyme nurodytų investicijų, t. y. medinių rekreacinių takų (700 kv. m), išlaidų vertė atitiko rinkos kainą nuo 2014 m. lapkričio 11 d. sutarties sudarymo iki 2014 m. gruodžio 5 d. sąskaitos išrašymo. Bylos šalys jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad užduotis teismo ekspertui buvo suformuluota ydingai ar pan., nepateikė. Nors apeliaciniuose skunduose pareiškėjas ir atsakovas dėsto aplinkybes dėl kurių, jų manymu, teismo eksperto nurodyta investicinių objektų (medinių rekreacinių takų) vidutinė rinkos kaina nėra objektyvi (teismo ekspertas neįvertino įvykdyto Projekto apimties, t. y., kad jis buvo nedidelės apimties; neatsižvelgė į medžiagiškumo, gulekšnių grindų įrengimo kainų skirtumą, išvadoje atskirai nurodė antiseptinę medžiagą; ir t. t.), jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių teismo eksperto skaičiavimų nepagrįstumą, nenurodo ir nepateikia. Todėl jokiais faktiniais duomenimis ir bylos aplinkybėmis nepagrįsti apeliantų paaiškinimai ir subjektyvūs samprotavimai nėra pagrindas pripažinti, kad teismo ekspertas tyrime naudojo neteisingus duomenis. Kaip minėta, eksperto išvada gali būti paneigta tik pasitelkiant specialiąsias žinias, kurios patvirtintų, jog eksperto išvada buvo nepagrįsta. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, nurodęs, kad tokių specialiosiomis žiniomis pagrįstų įrodymų, paneigiančių teismo eksperto išvadas, byloje nėra, pagrįstai spręsdamas dėl pareiškėjo atliktų investicijų į medinius rekreacinius takus vadovavosi šia eksperto išvada. Priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia Agentūra, šis pirmosios instancijos teismo motyvas (specialiosios žinios) buvo pakankamas remtis byloje pateikta teismo eksperto išvada.
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismo ekspertizė nagrinėjamoje byloje buvo paskirta laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, ją atliko kompetentingas teismo ekspertas, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę bei statinio ekspertizes (projekto dalys: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė), o tyrimo išvados yra pagrįstos tyrimo metu gautais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti duomenys, dėl kurių būtų galima abejoti minėtos teismo eksperto išvados teisėtumu bei pagrįstumu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo investicijų įrengiant medinius rekreacinius takus, pagrįstai rėmėsi nurodyta teismo eksperto išvada.
45. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo Ataskaita, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes, turėtų būti vertinama ne kaip eksperto išvada, bet kaip rašytinis įrodymas. Todėl vien tai, kad šioje Ataskaitoje yra nurodytos kitokios pareiškėjo investicijų sumos, viršijančios rinkos kainą, negu sumos, nurodytos pirmosios instancijos teismo paskirtos teismo ekspertizės akte, nėra pagrindas paneigti teismo eksperto išvadą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-299-492/2018). Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi teismo eksperto, o ne UAB „Civitta“ kvalifikuotų ekspertų išvadomis, laikytini nepagrįstais.
46. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime pagrįstai ir motyvuotai, nepažeisdamas materialiosios ir proceso teisės normų, konstatavo, jog Agentūros Sprendime Nr. BRK-3545(12.4) pareiškėjo 5 326,08 Eur investicijos į medinius rekreacinius takus netinkamoms deklaruoti išlaidoms priskirtos nepagrįstai. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinta Agentūros Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) dalis, kuria netinkamomis deklaruoti pripažintos pareiškėjo patirtos 5 326,08 Eur neįskaitant PVM rekreacinių takų (700 kv. m) įrengimo išlaidos, paliekama nepakeista.  

Dėl pareiškėjo investicijų į skulptūras vertės

47. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu, įvertinęs teismo eksperto išvadoje pateiktus duomenis apie skulptūrų pagrindų (pamatų) įrengimą, sutiko su eksperto išvadoje nurodyta šių darbų kaina (1 167 Eur, neįskaitant PVM), o ginčo skulptūrų rinkos kainą skaičiavo atskirai.
48. Vadovaujantis Metodikos 5 priedo nuostatomis, didžiausi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ skulptūrų įrengimo įkainiai yra 5 000 Lt už vieną skulptūrą. Pažymėtina, kad Metodikoje atskirai nėra išskirtos skulptūrų įrengimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, šioje byloje vertindama pareiškėjo investicijas į ginčo skulptūras, pasisako dėl abiejų šių išlaidų kategorijų kartu.
49. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, nustatęs, jog teismo ekspertas pagal savo kvalifikaciją yra kompetentingas spręsti statybos darbų vertinimo klausimus, o ne skulptūrų meninę vertę, nesutiko su teismo eksperto išvados dalimi, kuria teismo ekspertas, neturėdamas tam specialiųjų žinių, konstatavo, kad ginčo skulptūros yra vienetinės ir originalios. Nustatydamas pareiškėjo investicijų į skulptūras vertę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi meno institucijų – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos – pateiktais paaiškinimais bei UAB „Civitta“ Apklausos pažymoje apskaičiuota vidutine skulptūrų kaina.
50. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta UAB „Civitta“ parengta Apklausos pažyma, iš kurios matyti, kad telefonu buvo apklausti keturi tiekėjai (liaudies meistrai Vilniuje, Vilniaus r. ir Prienuose), prašant nurodyti iš ąžuolo medienos pagamintų 0,4–0,7 m skersmens skulptūrų, pritaikytų laikyti lauke, kainą 2014 m. liepos 1 d. – 2014 m. liepos 9 d. laikotarpiu. Apklausos pažymoje pateiktos tiekėjų apklausos telefonu metu nurodytos kainos, atskirų komercinių individualizuotų pasiūlymų, kuriuose būtų pateiktos konkrečios skulptūrų charakteristikos, nebuvo prašoma. Byloje taip pat pateiktas ginčo skulptūrų meistro A. G. 2016 m. kovo 10 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad ginčo skulptūros sukurtos naudojant ąžuolo medieną, yra impregnuotos, kai kurių jų skersmuo viršija 0,7 m, jos yra vienetinės ir originalios. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui papildomai pateikė duomenis apie savo vykdytą trijų tiekėjų (Vilniaus r., Prienuose, Tauragės r.) apklausą dėl 2 m aukščio ir 0,3–0,5 m pločio ąžuolo medienos skulptūrų vertės, pagal kuriuos tokių skulptūrų vertė gali būti 1 450 Eur ir daugiau.
51. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija 2016 m. gruodžio 6 d. rašte nurodė, kad neturi oficialios statistikos apie asociacijos narių darbų kainas; ginčo skulptūros – menkos meninės vertės, neturi tradicinės tautodailės išliekamosios vertės, todėl tokių skulptūrų kaina galėtų būti vertinama pagal panašių medžio skulptūrų pardavimo kainas rinkoje. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas 2016 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (14.5)-SD-400 paaiškino, kad meninės kūrybos objektų vertė yra nustatoma pagal jų kūrėjo nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą, dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, meno aukcionuose parduotų analogiškų darbų vertę bei kitus faktorius; ginčo skulptūros nelaikomos profesionalia menine kūryba, labiau yra laikytinos liaudies meno išraiška, šių objektų kaina tiksliau gali būti nustatoma pagal rinkos dalyvių pasiryžimą mokėti už tokio tipo arba analogiškus objektus.
52. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įtikinamų duomenų bei kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti nustatyta ginčo skulptūrų vertė rinkoje, o esantys įrodymai ir juose nurodyti duomenys yra fragmentiški ir prieštaringi.
53. Netgi pagal Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto paaiškinimus darant prielaidą, kad ginčo skulptūros nelaikytinos profesionalia menine kūryba, byloje nėra konkrečių duomenų apie ginčo skulptūrų kainą rinkoje. Apklausos pažymoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pateikti apklausos duomenys yra susiję tik su numanoma tokio tipo objektų verte rinkoje, be to, šie duomenys pateikti vizualiai neapžiūrėjus vertinamų objektų (ginčo skulptūrų). Pareiškėjo pateiktos papildomai vykdytos tiekėjų apklausos duomenys yra tendencingi, kadangi tiekėjų buvo prašoma ne įvertinti konkrečius objektus (ginčo skulptūras), o nurodyti „Ar autorinės medinės meninės skulptūros, kurios matmenys apytiksliai <...> –  aukštis ~2 m., plotis ~30–50 cm – užsakymo pagaminimui įvykdymas apytiksliai <...> galėtų kainuoti apie 1.450,00 EUR ir daugiau?“. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl ginčo skulptūrų vertės (tiek pagal UAB „Civitta“, tiek pagal pareiškėjo vykdytą apklausą) nebuvo vertinami konkretūs meistrų komerciniai pasiūlymai, o apklausų laikotarpiai neatitinka ginčo skulptūrų pagaminimo laikotarpio. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog kai kurių ginčo skulptūrų skersmuo viršijo 0,7 m, o tiekėjų apklausos vykdytos dėl skulptūrų, kurių plotis yra iki 0,7 m.
54. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp pareiškėjo ir Agentūros kilusį ginčą dėl investicijų skulptūroms įsigyti bei vertindamas šių skulptūrų rinkos kainą, nesurinko pakankamai duomenų, kuriais remiantis tokia kaina galėjo būti nustatyta, neišsiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, kad būtų galima įvertinti ginčo skulptūrų rinkos vertę.
55. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokio pobūdžio objektai yra ginčo skulptūros – ar jos gali būti laikomos meno kūriniais, ar turi kokią nors meninę vertę, kuri galėtų turėti įtakos nustatant šių skulptūrų rinkos kainą; nėra ir duomenų apie ginčo skulptūrų autorių – ar jis puoselėja lietuvių liaudies dailę, tradicinius amatus, ar yra tautodailininkų sąjungos narys, ar yra pripažintas nacionaliniu arba tarptautiniu mastu ir kt. Iš bylos šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas ir atsakovas nesutaria būtent dėl ginčo skulptūrų meninės vertės, kaip šių skulptūrų kainą lemiančio požymio, tačiau byloje nėra surinkti įrodymai, kuriais būtų galima daryti nedviprasmišką išvadą. Pažymėtina, kad nors Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas nurodo, jog ginčo skulptūros yra menkos meninės vertės ir nelaikytinos profesionalia menine kūryba, jos gali būti laikomos liaudies meno išraiška, tačiau plačiau dėl to savo paaiškinimuose nepasisako, nenurodo jokių argumentų, kuriais grindžia tokią išvadą. Ginčo skulptūrų autorius, kaip minėta, teigia, kad šios skulptūros yra jo originalios kūrybos rezultatas ir yra vienetinės. Jokių konkrečių įrodymų, paremtų ginčo skulptūrų meninės vertės klausimais kompetentingų pasisakyti subjektų platesniu ginčo situacijos vertinimu, byloje nėra surinkta. Iš Agentūros pateiktų UAB „Civitta“ Apklausos pažymos bei Ataskaitos turinio matyti, kad nustatant ginčo skulptūrų rinkos kainą minėtos aplinkybės (t. y. ar skulptūros yra meno kūrinys) nebuvo vertinamos, UAB „Civitta“ vertintojai atsižvelgė tik į skulptūrų medžiagiškumą ir panaudotų medžiagų kiekį. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto paaiškinimais Apklausos pažymoje ir Ataskaitoje nebuvo remtasi, kadangi jie buvo parengti kur kas vėliau, jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kai teismo paskirtas ekspertas savo išvadoje nurodė neturintis kompetencijos vertinti ginčo skulptūrų meninės vertės. Be to, kaip minėta, šių įstaigų paaiškinimai dėl ginčo skulptūrų meninės vertės taip pat nėra pakankami. Todėl skulptūrų rinkos kainą vertinti vien tik remiantis Apklausos pažymos ir Ataskaitos duomenimis, kaip to prašo Agentūra, nėra pagrindo.
56. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai byloje pateikti įrodymai yra prieštaringi ar skiriasi informacija apie bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, bylą nagrinėjantis teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, turi šiuos prieštaravimus išspręsti ir nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kuriuos duomenis vertinti kaip nepakankamus bylai reikšmingoms aplinkybėms išspręsti.   Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nesiėmęs priemonių pašalinti šiuos prieštaravimus, iš esmės tinkamai neišnagrinėjo šalių ginčo. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 81 str.) nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d. (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 57 str. 4 d.)).
57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje turi būti renkami ir vertinami nauji įrodymai, atsižvelgdama į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad ginčo skulptūrų ir jų įrengimo kaina yra 7 231,94 Eur (6 064,94 + 1 167), ir panaikino Agentūros Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) dalį, kuria pareiškėjo 1 565,56 Eur investicijos skulptūroms pripažintos netinkamomis deklaruoti, panaikinti ir šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Dėl išlaidų miškotvarkos projektui

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su Agentūros Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) bei pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria miškotvarkos projekto rengimo išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti. Pareiškėjo teigimu, miškotvarkos projektas buvo parengtas ir suderintas 2012 m. liepos 17 d., t. y. tik 8 dienomis anksčiau nei buvo pateikta Paraiška, todėl aptariamos išlaidos gali būti finansuojamos pagal Įgyvendinimo taisyklių 19 punktą. Šie pareiškėjo argumentai nepripažintini pagrįstais ir atmestini.
59. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, netinkamomis finansuoti laikomos išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant šių taisyklių XVIII skyriuje nurodytų procedūrų (jei nenustatyti didžiausieji įkainiai) (23.2 p.). Įgyvendinimo taisyklių XVIII skyriuje yra įtvirtintos pirkimo procedūros bei nurodyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kuriems perkant prekes, paslaugas ar darbus netaikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, prekių, paslaugų ar darbų pirkimus turi organizuoti Ministerijos nustatyta tvarka (pagal Pirkimo taisykles). Pirkimo taisyklėse (2010 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-459 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. gegužės 12 d.) įtvirtinta, kad prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais (3 p.). Pirkimo būdas – apklausa – naudojamas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė nei 500 000 Lt be PVM, o darbų – lygi arba mažesnė nei 2 500 000 Lt be PVM (12.2 p.). Sankcijų taikymo metodikoje (2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. BR1-894 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d.) nustatyta, kad sankcijos dydis skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties vertės su PVM, išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių (pvz., paramos gavėjo, kitų paramos fondų lėšos), tuomet sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai (7.2 p.). Pirkimo taisyklių 1 priedo lentelės 1 punkte nustatyta, kad jei pirkimas vykdytas kreipiantis tik į vieną tiekėją, kai tokios galimybės nenumatė galiojanti viešųjų pirkimų vykdymo tvarka, taikoma 100 proc. dydžio sankcija.
60. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad miškotvarkos projektas, kurio išlaidas pareiškėjas prašo kompensuoti, buvo parengtas ir suderintas 2017 m. liepos 17 d., o projekto rengėjo pasiūlymas gautas tik 2013 m. gegužės 10 d. Taigi pareiškėjas Pirkimo taisyklėse nustatytas procedūras vykdė jau po to, kai pirkimas realiai buvo įvykęs. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
61. Nevykdydamas pirkimo Pirkimo taisyklių nustatyta tvarka, pareiškėjas pažeidė šių taisyklių 3 punkte įtvirtintus principus, todėl pagal Įgyvendinimo taisyklių bei Sankcijų taikymo metodikos nuostatas išlaidos miškotvarkos projektui rengti pareiškėjui nekompensuotos pagrįstai. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, sprendžiant analogiško pobūdžio ginčus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018). 
62. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl miškotvarkos projekto išlaidų finansavimo tinkamumo yra nepagrįsti, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjo išlaidos miškotvarkos projektui rengti pripažintos netinkamomis finansuoti, paliekama nepakeista.   

Dėl Agentūros įpareigojimo išmokėti pareiškėjui paramą

63. Teisėjų kolegija sutinka atsakovo apeliacinio skundo teiginiais, jog Agentūra yra vienintelė akredituota institucija, galinti administruoti paraiškas, apskaičiuoti ir išmokėti paramą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo teisės perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną sumą už viešojo administravimo subjektą. Šiame kontekste akcentuotina, kad tam, jog tarp bylos šalių kilęs ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, pirmiausia, Agentūra turi tinkamai išnagrinėti pareiškėjo Mokėjimo prašymą ir priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytos konkrečios nustatytos ginčo faktinės ir teisinės aplinkybės, išdėstyti atsakovo sprendimo motyvai, pagrindžiantys jo poziciją dėl pareiškėjui (ne)mokėtinos paramos sumos. Tokia pozicija nepaneigia administracinio proceso rungimosi principo, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl galimos pakartotinės Agentūros klaidos nustatant skulptūrų rinkos vertę taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-299-492/2018). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo savo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; kt.).
64. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria Agentūra įpareigota išmokėti pareiškėjui 6 202,47 Eur paramos sumą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tarp pareiškėjo ir Agentūros kilusio ginčo dalis dėl Mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų į medinius rekreacinius takus yra išspręsta teismui panaikinus skundžiamo Agentūros Sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) dalį, kuria pareiškėjo 5 326,08 Eur be PVM investicijos į medinius rekreacinius takus pripažintos netinkamomis deklaruoti išlaidomis (žr. nutarties 46 pastraipą), todėl, atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra kilęs dėl 2014 metais įvykdytų investicijų ir jo nagrinėjimas ir taip užsitęsė, nėra pagrindo įpareigoti Agentūrą šią pareiškėjo Mokėjimo prašymo dalį vertinti pakartotinai.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. D. ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. BRK-3545(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalis dėl netinkamomis deklaruoti pripažintų pareiškėjo patirtų skulptūrų (14 vnt.) investicijų išlaidų (1 565,56 Eur), ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota pareiškėjui išmokėti 6 202,47 Eur paramos sumą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė