Civilinė byla Nr. 3K-3-314/2007
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. liepos 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. ir M. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams M. J. ir J. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui T. Z., dėl įpareigojimo atlaisvinti savavališkai užimtas patalpas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų bendrija prašė įpareigoti atsakovus M. J. ir J. J. atlaisvinti savavališkai užimtas namo šeštos laiptinės rūsio patalpas: 6,20 kv. m ploto patalpą, namo schemoje pažymėtą indeksu 99, ir 46,71 kv. m ploto patalpą, pažymėtą indeksu 98. Ieškovas paaiškino, kad atsakovai, paėmę raktus iš namo gyventojos T. Z., apie 1990 metus užėmė rūsio patalpas, kurios yra skirtos namo gyventojų bendram naudojimui. Atsakovė T. J. į patalpas nieko neįleidžia.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė M. J. yra Panevėžio miesto Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų bendrijos narė, buto savininkė, o atsakovas J. J. – jos sutuoktinis. Atsakovai yra užėmę Ramygalos g. 66-ojo namo rūsio patalpas (46,71 ir 6,20 kv. m ploto), laiko jas užrakintas, naudojasi jomis drabužiams, kuriais prekiauja atsakovas, perrūšiuoti. Patalpose taip pat yra trečiojo asmens T. Z. ir buvusių namo gyventojų daiktai. Rūsio patalpos, kuriomis naudojasi atsakovai, yra bendro naudojimo objektas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Ramygalos g. 66-ojo namo savininkams (CK 4.82 straipsnis, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). CK 4.82 straipsnyje nustatyta, kad buto savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovės T. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis yra lygi jai nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto) naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis), todėl ji ir jos sutuoktinis J. J., kaip ir kiti namo butų ar kitų patalpų savininkai, turi teisę naudotis ginčijamomis rūsio patalpomis (CK 4.82, 4.83 straipsniai). CK 4.85 straipsnyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyse nenumatyta kitaip. Pagal Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų bendrijos įstatų 36 punktą bendro naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama patalpų savininkų (bendraturčių) sutarimu. Teismas konstatavo, kad įstatymų nustatyta tvarka nėra priimta Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų sprendimo dėl ginčijamų patalpų naudojimo, taigi visi namo bendraturčiai turi teisę naudotis namo bendro naudojimo patalpomis. Dėl to ieškovo reikalavimas, kad atsakovai atlaisvintų bendro naudojimo patalpas, negali būti patenkintas, nes taip būtų pažeista jų teisė naudotis šiomis patalpomis. Teismas, nustatęs, kad atsakovai ginčijamas patalpas laiko užrakintas ir jomis naudojasi savo interesais, konstatavo, kad ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovams dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis ginčijamomis patalpomis kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams. Teismas taip pat nurodė, kad bendrija yra tinkamas ieškovas byloje, nes pagal DNBSĮ 3 straipsnį ji įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Ieškovo reikalavimui ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes namo bendraturčiai bet kada turi teisę reikalauti pašalinti jų nuosavybės teisės pažeidimus, o bendrija atstovauja namo bendraturčių interesams.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą, 2007 m. sausio 17 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovus atlaisvinti savavališkai užimtas Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų bendrijos bendro naudojimo 6,20 ir 46,71 kv. m ploto patalpas, namo schemoje atitinkamai pažymėtas indeksais 99 ir 98. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal CK 4.82 ir 4.83 straipsnius atsakovai turi teisę naudotis ginčijamomis patalpomis, tačiau ši jų teisė nėra absoliuti. CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Atsakovai neįrodė savo teiginio, kad kiti bendraturčiai gali nevaržomai naudotis ginčijamomis patalpomis (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai, laikydami patalpas užrakintas ir jomis naudodamiesi savo interesais, pažeidžia kitų namo butų savininkų teises ir teisėtus interesus naudotis namo bendro naudojimo patalpomis, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad nėra bendraturčių sprendimo dėl naudojimosi ginčo patalpomis. Bendrijos valdybos 2006 m. kovo 1 d. posėdyje priimtas nutarimas išnuomoti atsakovei ginčijamas patalpas atitiko daugumos savininkų valią, išreikštą raštu (CK 4.85 straipsnio 5 dalis). Atsakovams nesusitarus su bendrija dėl patalpų nuomos ir neatlaisvinus patalpų, bendrijos valdyba, atsakovams ginčijant namo kitų butų ir patalpų savininkų nuosavybę į rūsio patalpas, 2006 m. balandžio 15 d. posėdyje priėmė nutarimą, gavus atsakymą iš nekilnojamojo turto registro tvarkytojo dėl ginčijamų patalpų priklausomybės, kreiptis į teismą dėl M. J. neteisėtai užimtų patalpų, reikalingų salei įrengti bendrijos reikmėms, atlaisvinimo. Tai, kad bendrijos narių, reikalaujančių atlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas, sąraše pasirašė dauguma, t. y. 54 iš 85 asmenų, teisėjų kolegijos sprendimu, paneigia atsakovų teiginį, jog bendrijos valdybos 2006 m. balandžio 15 d. posėdžio nutarimas neišreiškia namo butų ir patalpų savininkų nuomonės. Tai reiškia, kad butų ir kitų patalpų savininkai raštu balsų dauguma priėmė sprendimą dėl bendro naudojimo objekto – rūsio patalpų – funkcinės paskirties (salės įrengimo) (CK 4.83, 4.85 straipsniai), t. y. susitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo ir atsakovų iškeldinimo. Atsakovai nenuginčijo bendrijos valdybos 2006 m. balandžio 15 d. nutarimo dėl ginčijamų patalpų valdymo ir naudojimo bendrovės reikmėms – salei įrengti (CK 4.75, 4.85 straipsniai, Bendrijos įstatų 36 punktas). Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovai, neatlaisvindami ginčijamų patalpų, trukdo kitiems bendraturčiams naudotis jomis pagal paskirtį (salei, reikalingai bendrijos interesams, įrengti), todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 4.83 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, 3, 5 dalys). Teismo sprendimas nepažeidžia atsakovų teisėtų interesų, nes jie lygiomis teisėmis su kitais bendrasavininkiais ir nepažeisdami šių teisių ir teisėtų interesų galės naudotis ginčijamomis patalpomis pagal jų funkcinę paskirtį – kaip sale (CK 4.83 straipsnis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai M. J. ir J. J. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą, taip pat priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų bendrijai ginčijamos patalpos nepriklauso, taigi ji yra netinkamas ieškovas šioje byloje, nes neturi reikalavimo teisės. Bendrija atstovauja ne visiems butų savininkams, nes dalis jų nepriklauso bendrijai, įgaliojimo atstovauti jų interesams bendrija nepateikė. Be to, ieškovo pateikti bendrijos narių sąrašai su parašais yra netinkamas įrodymas, nes ne visi pasirašiusieji yra bendrijos nariai, parašai buvo surinkti ne atsakovų iškeldinimo klausimu, o dėl ginčijamų patalpų išnuomojimo atsakovams.
2. Ieškovo teiginį, kad ginčijamos patalpos reikalingos salei įrengti, paneigia jo 2006 m. kovo 1 d. prašymas, iš kurio matyti, jog patalpas ketinama išnuomoti, taip pažeidžiant Bendrijos įstatų 6.2 punktą. Be to, name yra kitų laisvų rūsio patalpų, kurios yra tinkamesnės bendrijos nurodytam poreikiui.
3. Rūsio patalpose yra ne tik atsakovų, bet ir kitų asmenų, taip pat trečiojo asmens T. Z. daiktai. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad T. Z. neįžvelgė trukdžių patekti į patalpas. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad nors vienas iš bendraturčių turėtų kokių nors pretenzijų atsakovams dėl ginčijamų patalpų.
4. Atsakovai ginčijamas patalpas valdo nuo 1990 metų, todėl ieškovo reikalavimams taikytina ieškinio senatis. Be to, patalpų sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas valdymas tęsiasi daugiau kaip dešimt metų, todėl yra pagrindas konstatuoti jų įsigijimą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis).
5. Pagal CK 4.82 ir 4.83 straipsnius atsakovai, kaip buto savininkai, turi teisę naudotis ginčijamomis bendro naudojimo patalpomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bendraturčių sprendimo dėl rūsio patalpų naudojimo nėra priimta, nes bendrijos valdybos nutarimai dėl patalpų nuomos ir dėl patalpų panaudojimo salei įrengti bei bendrijos narių parašai negali būti pripažinti sprendimais dėl šių patalpų naudojimo CK 4.85 straipsnio ir Bendrijos įstatų prasme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo, nes taip būtų pažeistos atsakovų teisės naudotis ginčijamomis patalpomis. Nesant namo bendraturčių sprendimo dėl naudojimosi ginčo patalpomis, visi bendraturčiai turi teisę jomis naudotis.
Ieškovas ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Atsakovė M. J. yra Panevėžio miesto Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų bendrijos narė, buto savininkė. Namo šeštos laiptinės rūsio patalpos (6,20 ir 46,71 kv. m ploto), kurias atsakovai laiko užrakinę ir naudoja savo reikmėms, yra visų butų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepriimta butų savininkų sprendimo dėl ginčijamų patalpų naudojimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų bendrijos valdybos 2006 m. balandžio 15 d. nutarimas dėl salės ginčijamose patalpose įrengimo ir atsakovų iškeldinimo, kuriam pritarė dauguma namo butų savininkų, reiškia bendraturčių sprendimą dėl bendrosios nuosavybės objekto funkcinės paskirties ir naudojimo.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės taikymo ir aiškinimo klausimus. Tai sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės taikymą ir aiškinimą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Šie kasaciniam teismui suteikti įgalinimai leidžia siekti kasacijos tikslų – vykdyti teisingumą konkrečioje byloje (kasacijos individualus pobūdis) ir užtikrinti harmoningą teisės plėtrą valstybėje (norminę reikšmę turintis kasacijos pobūdis).
Dėl bendro naudojimo patalpų daugiabučiame gyvenamajame name teisinio statuso ir naudojimosi šiuo turtu ypatumų
Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).
Kelių savininkų bendrosios nuosavybės teisės objektų valdymo ir naudojimo specifiką suponuoja imperatyvas valdymą, naudojimą bei disponavimą tokiu turtu grįsti bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis).
Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisinės prigimties (kelių savininkų bendroji nuosavybės teisė) sąlygoti bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai esminiais ypatumais pasižymi bendro naudojimo patalpų daugiabučiame gyvenamajame name valdymo ir naudojimo teisiniame reguliavime. Remiantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, daugiabučio namo bendro naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendro naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Bendro naudojimo patalpų daugiabučiame gyvenamajame name naudojimas privalo atitikti patalpų funkcinę paskirtį ir nepažeisti kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnis). Dar daugiau, sprendimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).
Vertinant šį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad išimties iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo universalios taisyklės (bendraturčių susitarimo) taikymas daugiabučių namų bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo nustatymo atvejui – sprendimų priėmimas bendraturčių balsų dauguma – suponuotas tokių objektų specifikos ir siekio užtikrinti gyvenamajai aplinkai tarnaujančios infrastruktūros racionalų funkcionavimą preziumuojant, kad
daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Dėl šioje byloje taikytinos ir aiškintinos teisės, pabrėžtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, surinkę, ištyrę ir įvertinę įrodymus (CPK 176-185 straipsniai), konstatavo, jog M. J. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė, namo savininkų bendrijos (ieškovo šioje byloje) narė, taigi ji ir jos sutuoktinis J. J., kaip ir kiti butų savininkai, yra bendro naudojimo patalpų bendraturčiai ir turi teisę naudotis ginčo patalpomis (CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalys, 4.83 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas CK 4.82 straipsnio 1 ir 5 dalių, 4.83 straipsnio 1 dalies ir 4.85 straipsnio nuostatas bei bendrijos įstatus, teisingai nurodė, kad atsakovai nėra savavališkai užėmę ginčo patalpų – jie turi teisę naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais nepažeisdami jiems tenkančios dalies proporcingumo principo, todėl ieškovo reikalavimas, kad atsakovai atlaisvintų jų, kaip teigiama, savavališkai užimtas ginčo patalpas, yra netinkamai pareikštas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo subjektinės teisės būtų apgintos pareiškus reikalavimą kitiems bendraturčiams netrukdyti naudotis ginčo patalpomis (CK 1.138 straipsnis), tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės teisingai nurodęs, kad bendraturčių naudojimasis bendro naudojimo patalpomis daugiabučiame gyvenamajame name nėra absoliutus, teisingai aiškino 4.83 straipsnio 1 dalis, tačiau neteisingai vertino pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus, reikšmingus teisės taikymui, – be pagrindo konstatavo, jog bendrijos valdybos 2006 m. balandžio 15 d. posėdyje priimtas nutarimas (posėdžio protokolas Nr. 8, nutarimas penktuoju kausimu, b. l. 13) ir bendrijos narių parašų surinkimo lapai (sąrašas, b. l. 14, 15) yra CK 4.85 straipsnyje nustatyti daugumos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos narių – butų ir kitų patalpų savininkų – sprendimai dėl bendro naudojimo objektų naudojimo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas pagal CK 4.85 straipsnio 2-4 dalis nebuvo šaukiamas ir sprendimai šia tvarka nepriimti. CK 4.85 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimami ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1070 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 820 redakcija) 5.1 ir 5.2 punktais, patvirtino Daugiabučio namo savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo formą ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus, kuriuose nustatyta bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka. Pagal šią tvarką balsavimą raštu organizuoja bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) bendrijos susirinkimo pavedimu arba savo sprendimu, arba kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių (28 punktas).
Balsavimas raštu vykdomas vadovaujantis šia tvarka (29 punktas):
parengiamas balsavimo biuletenis, kuriame nurodomi svarstomi klausimai, siūlomi sprendimo variantai, balsavimo žyma „Pritariu“, „Nepritariu“ ir įrašoma nuoroda, kam ir kada šis biuletenis turi būti grąžintas;
balsavimo biuletenis įteikiamas kiekvienam bendrijos nariui asmeniškai arba išsiunčiamas registruotu laišku. Be to, apie vykdomą balsavimą raštu ir svarstomus klausimus viešai skelbiama namo skelbimų lentoje. Jeigu patalpos priklauso keliems bendraturčiams, balsavimo biuletenis įteikiamas vienam iš jų;
bendrijos narys (bendraturtis), gavęs balsavimo biuletenį, turi per 2 savaites nuo šio biuletenio įteikimo dienos apsispręsti dėl balsavimo ir atitinkamai pažymėti biuletenyje – pritaria ar nepritaria siūlomam nutarimo variantui (variantams). Užpildytas biuletenis pasirašomas, nurodant pasirašiusio asmens kodą. Jeigu patalpa priklauso keliems bendraturčiams, biuletenį pasirašo vienas iš bendraturčių jų susitarimu. Nesutarimo atveju biuletenis laikomas negaliojančiu. Negaliojančiais taip pat laikomi neužpildyti ir (ar) patalpų savininko nepasirašyti balsavimo biuleteniai;
užpildytą balsavimo biuletenį bendrijos narys turi grąžinti bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) ar jo įgaliotam asmeniui arba išsiųsti paštu, arba įmesti į specialiai tam skirtą balsadėžę;
balsavimo biuletenius skaičiuoja bendrijos narių susirinkimo specialiai tam sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Balsavimo raštu rezultatai įforminami balsų skaičiavimo komisijos protokolu, kurį pasirašo balsų skaičiavimo komisijos nariai ir tvirtina bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). Balsų skaičiavimo komisijos pasirašytas protokolas viešai skelbiamas namo skelbimų lentoje;
balsavimo raštu priimti sprendimai yra teisėti, kai jiems pritaria daugiau kaip 1/2 visų bendrijos narių;
balsavimo biuleteniai susegami į bylą ir saugomi ne trumpiau kaip 3 metus;
balsavimas raštu laikomas neįvykusiu, jeigu iki balsavimo biuleteniuose nurodyto termino bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) ar jo įgaliotam asmeniui grąžintų – atsiųstų paštu ar įmestų į specialiai tam skirtą balsadėžę – ir pripažintų galiojančiais biuletenių skaičius yra mažesnis už 1/2 bendrijos narių skaičiaus plius vienas. Pakartotinis balsavimas raštu gali būti vykdomas ne anksčiau kaip po 2 savaičių, pasibaigus vykdyto balsavimo raštu terminui.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad bendrijos valdybai 2006 m. balandžio 15 d. posėdyje priimant nutarimą (posėdžio protokolas Nr. 8, nutarimas penktuoju kausimu, b. l. 13) ir bendrijos nariams pasirašant lapuose (sąrašas, b. l. 14, 15) buvo laikytasi pirmiau nurodytos balsavimo raštu tvarkos, nors ši tvarka nustatyta ir bendrijos įstatuose (50 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog bendraturčiai CK, Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka nusprendė dėl ginčo patalpų naudojimo salei įrengti bendrijos reikmėms, darytina išvada, kad visi bendraturčiai, tarp jų ir atsakovai, turi teisę jomis naudotis pagal esamą funkcinę paskirtį – sandėliavimo reikmėms (CK 4.83 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinis skundas patenkinamas: apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl ieškovo šioje byloje tinkamumo
Kasatoriai skunde nurodo, kad bendrija atstovauja ne visiems butų savininkams, nes dalis jų nepriklauso bendrijai, o įgaliojimo atstovauti jų interesams bendrija nepateikė. Be to, ieškovo pateikti bendrijos narių sąrašai su parašais yra netinkamas įrodymas, nes ne visi pasirašiusieji yra bendrijos nariai.
Atsižvelgiant į kasacijos ribas, pažymėtina, kad šie atsakovų argumentai vertintini tik teisės taikymo ir aiškinimo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Minėta, kad CK nustato daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo teisinių santykių subjekto teisinę formą – pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai šiuo tikslu steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Taigi CK nustatyta, kad bendro naudojimo patalpų valdymo teises bendraturčiai įgyvendina sukūrę nustatytos formos juridinį asmenį. Dalies bendraturčių nestojimas į bendrijos narius reiškia suvaržymą savo valios išraiškos galimybių per organizacines struktūras, užtikrinančias jos narių subjektinių teisų įgyvendinimą, tačiau visiškai nereiškia bendraturčių, kurie nėra bendrijos nariai, subjektinių teisų nepaisymo. Bendrieji civilinių teisių įgyvendinimo ir apsaugos principai taikytini visoje civilinėje apyvartoje, taigi ir užtikrinant šios grupės asmenų teises bei teisėtus interesus.
Šios bylos kontekste aiškinant aktualią teisę, darytina išvada, kad bendro naudojimo patalpų valdymo bei naudojimo režimui nustatyti pakanka daugiau kaip pusės bendrijos narių sprendimo, priimto įstatymų, kitų teisės aktų ir įstatų nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka tokio sprendimo nepriimta, todėl nėra teisinio pagrindo vertinimams, kiek tokio sprendimo teisinių pasekmių nesukeliančiame sąraše pasirašė bendrijos narių ir kiek ne bendrijos narių, o taip pat teisės aiškinimui, kokia būtų kartu su nariais pasirašiusių ne bendrijos narių valios išraiškos reikšmė. Pažymėtina ir tai, kad teisės normos nereikalauja įrodyti, jog pretenzijų dėl bendro turto naudojimo turi vienas ar keli bendraturčiai. Bendrijos nariai savo subjektines teises įgyvendina, minėta, per organizacines bendrijos struktūras dalyvaudami ir balsuodami susirinkime ar išreikšdami savo valią raštu, todėl kasatorių argumentas, kad nė vienas iš bendraturčių neturi pretenzijų atsakovams dėl ginčijamų patalpų, pripažintinas nereikšmingu.
Dėl ieškinio senaties ir įgyjamosios senaties
Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad ginčijamas patalpas jie valdo nuo 1990 metų, todėl ieškovo reikalavimams taikytina ieškinio senatis. Be to, patalpų sąžiningas, teisėtas, atviras ir nepertraukiamas valdymas tęsiasi daugiau kaip dešimt metų, todėl yra pagrindas konstatuoti jų įsigijimą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis).
Įvertinus tai, kad dėl pirmiau nurodytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti ieškovo subjektinių teisių pažeidimą, darytina išvada, jog nėra teisinių pagrindų ir teisiniams vertinimams dėl ieškinio senaties taikymo (CK 1.124, 1.126, 1.127 straipsniai). Be to, pažymėtina, kad pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nurodytos CK nuostatos yra taikytinos nagrinėjamoje byloje.
Dėl atsakovų argumentų, kad konstatuotinas ginčo patalpų įsigijimas įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis), kolegija daro išvadą, jog atsakovai netinkama procesine forma ėmėsi įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą siekdami nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pažymėtina, kad ieškinio senačiai taikyti pakanka ginčo šalies reikalavimo; tuo tarpu siekiant nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo reiškiamas reikalavimas laikantis CPK XXXIV skyriuje nustatytų taisyklių (CPK 524, 525 straipsniai, 530-533 straipsniai), todėl konstatuotina, kad CPK nustatyta tvarka toks reikalavimas nepareikštas ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Patenkinus kasacinį skundą, iš ieškovo atsakovams priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme (CPK 79, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo Ramygalos g. 66-ojo namo savininkų bendrijos atsakovams J. J. ir M. J. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gintaras Kryževičius
Egidijus Laužikas