Civilinė byla Nr. 3K-3-245/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 129.7;129.18;129.19.4 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. balandžio 5 d.

Vilnius 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų antstolės Gitos Andrijauskienės ir N. G. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė Gita Andrijauskienė, A. V., E. C., M. V., J. K., I. K., N. G., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėja J. M. 2003 m. gegužės 29 d. kreipėsi su patikslintu skundu į teismą ir skunde nurodė, kad skolininkė (pareiškėja), antstolei G. Andrijauskienei 2003 m. vasario 20 d. areštuojant jos butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 2003 m. gegužės 21 d. juos parduodant skolininkės pasiūlytam pirkėjui, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl to, pareiškėjos nuomone, antstolė neturėjo vykdyti skolininkės pateiktų pareiškimų dėl turto pardavimo jos pasiūlytam pirkėjui. Pareiškėja teigė, kad nurodyti pareiškimai neatitiko jos valios. Tai, kad pareiškėja negalėjo suprasti savo veiksmų, patvirtina kitoje civilinėje byloje esantys įrodymai apie pareiškėjos psichinę ligą ir priimtas teismo sprendimas ją pripažinti neveiksnia, taip pat faktas, kad pareiškėja sutiko parduoti butą ir žemės sklypą nenaudingomis sąlygomis – už gerokai mažesnę kainą. Antstolės 2003 m. gegužės 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0088/02/03949 prieštarauja 1964 m. CK 594 straipsniui, nes skolininkas atsako tiek, kiek turto paveldėjo. Antstolės parduodamas turtas buvo pareiškėjos asmeninis, o ne paveldėtas. Dėl to antstolės veiksmai, areštuojant ir parduodant pareiškėjos turtą, yra neteisėti. Ieškovas, remdamasis CK 1.89 straipsniu, 1964 m. CK 594 straipsniu, CPK 651 straipsniu prašė teismo: 1) pareiškėjai atnaujinti dešimties dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti; 2) panaikinti antstolės 2003 m. vasario 20 d. turto arešto aktą, kuriuo areštuoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys butas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 3) netvirtinti antstolės 2003 m. gegužės 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0088/02/03949; 4) pripažinti antstolės veiksmus, areštuojant ir parduodant pareiškėjos turtą, neteisėtais; 5) priteisti iš antstolės bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi kaip nenagrinėtiną teisme nutraukė civilinės bylos Nr. 2-129-658/2005 dalį dėl pareiškėjos J. M. reikalavimo pripažinti antstolės G. Andrijauskienės veiksmus, 2003 m. vasario 20 d. areštuojant pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančius butą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neteisėtais bei panaikinti turto arešto aktą. Dėl kitos pareiškėjos reikalavimų dalies teismas pareiškėjos skundą atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą trisdešimties dienų naikinamąjį terminą skundui dėl antstolės G. Andrijauskienės veiksmų, areštuojant pareiškėjos butą ir žemės sklypą, paduoti, taip pat jų pripažinimo neteisėtais ir turto arešto panaikinimo. Teismas taip pat nurodė, kad antstolė, pradėdama pareiškėjos turto realizavimą, nepadarė proceso teisės pažeidimų ir teisėtai pradėjo pareiškėjos turto realizavimo procedūrą. Teismas padarė išvadą, kad turto pardavimas nepažeidė pareiškėjos interesų, buvo naudingas jai ir išieškotojams, nes pareiškėja pati pasiūlė pirkėją ir nurodė turto pardavimo kainą. Teismas nurodė, kad pareiškėja neveiksnia pripažinta praėjus beveik metams po turto pardavimo. Be to, byloje nėra įrodymų, kad, parduodant turtą, buvo pareiškėjos valios trūkumų ir kad ji negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Teismas nurodė, kad vykdymo procese turto kaina nustatyta šalių susitarimu, o tai, jog turto pažymėjime nustatyta kaina, neįrodo, kad pareiškėjai pardavimo kaina buvo nenaudinga. Dėl to teismas konstatavo, kad pareiškėja, antstolei parduodant turtą, sugebėjo suprasti savo veiksmus, o turto kaina nebuvo per maža.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 6 d. nutartimi patenkino pareiškėjos globėjo atskirąjį skundą ir pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartį: 1) pripažino antstolės G. Andrijauskienės veiksmus, 2003 m. gegužės 21 d. parduodant pareiškėjos butą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neteisėtais; 2) atsisakė tvirtinti 2003 m. gegužės 21 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0088/02/03949 ir varžytynes pripažino neįvykusiomis. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir aiškino proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teisme antstolio veiksmų teisėtumas vykdant varžytynes turėjo būti detaliai analizuotas. Antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemonę – skolininko turto pardavimą, veikia kaip skolininko ir pirkėjo tarpininkas. Įvertinusi nagrinėjamos bylos ir vykdomųjų bylų medžiagą, kolegija padarė išvadą, kad antstolė, vadovaudamasi tuo, jog skolininkė serga centrinės nervų sistemos sutrikimais, ir negavusi iš medicinos įstaigos atsakymo apie skolininkės sveikatos būklę, turėjo vykdymo veiksmus atidėti ir nevykdyti varžytynių (CPK 625 straipsnio 1, 2 dalys). Kolegija nurodė, kad pareiškėja nuo 2003 m. gegužės 2 d. gydėsi Kauno psichikos sveikatos centre, o 2003 m. liepos 28 d. jai diagnozuota nepatikslinta demensija (silpnaprotystė). Kolegija konstatavo, kad antstolė, neįsitikinusi pareiškėjos veiksnumu ir pardavusi jos turtą varžytynėse, nepadėjo pareiškėjai ginti jos teisių ir interesų. Dėl to, teismo nuomone, antstolė padarė esminių pažeidimų (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, šias aplinkybes žinojo, todėl turėjo atsisakyti tvirtinti turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktą ir varžytynes paskelbti neįvykusiomis (CPK 725 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad pareiškėjos butas ir žemės sklypas parduoti už per mažą kainą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos turtas buvo įkainotas pagal 1998 m. vasario 4 d. Nekilnojamojo turto kadastro Kauno filialo duomenis, o 2003 metais parduotas už mažesnę kainą. Kolegija konstatavo, kad parduoto turto kaina neatitiko rinkos kainos ir buvo nenaudinga pareiškėjai. Dėl to antstolė pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad antstolis, areštuodamas, skolininko turtą, įkainoja jį rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimus prie kasacinio skundo

 

Kasaciniu skundu antstolė G. Andrijauskienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nesivadovavo ir pažeidė CPK 704 straipsnį, nes konstatavo, kad pareiškėjos butas ir žemės sklypas parduoti už per mažą kainą. Kolegija turėjo vadovautis nurodytu, o ne CPK 725 straipsniu. Antstolė nurodė, kad pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį, parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, svarbu ne tai, kad turtas parduodamas už turto arešto kainą, bet tai, kad iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą būtų sumokėta suma, kurios visiškai užtektų įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos turtas parduotas iš varžytynių, nors pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas iki varžytynių pradžios. Teismas, vadovaudamasi CPK 725, o ne 704 straipsniu, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Antstolės nuomone, CPK 704 straipsnis yra specialioji teisės norma teisės normų, reglamentuojančių varžytynes ir turto įkainojimą (taip pat ir CPK 681 straipsnio 1 dalies) atžvilgiu. Dėl to kolegija negalėjo vadovautis ir CPK 681 straipsnio 1 dalimi.

2.     Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2004, suformuotos praktikos, pagal kurią tam, kad būtų taikoma CPK 704 straipsnio 2 dalis, svarbiausia, jog į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėtos pinigų sumos visiškai pakaktų įsiskolinimui padengti.

3.     Kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2005, suformuotos praktikos. Nurodytoje nutartyje nustatyta, kad iš CPK 704 straipsnio aišku, „kad turto pardavimą iš varžytynių galima nutraukti tik tada, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama pinigų suma, kurios užtenka esamiems skolininko įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi įstatymas įpareigoja antstolį savo aktyviais veiksmais prisidėti prie teisėtų tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesų įgyvendinimo“.

4.     Kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005, suformuotos praktikos, pagal kurią, antstolio, parduodančio turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, pagrindinė funkcija yra užtikrinti išieškotojų interesus, nes turto pardavimui iš varžytynių nutraukti pakanka į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti ir mažesnę sumą, negu areštuoto turto vertė, nustatyta turto arešto akte. Svarbu, kad pervestos sumos visiškai užtektų įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti. Kai turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto kainos, viršijančios išieškotojų reikalaujamą sumą, nustatymas yra skolininko ir pirkėjo susitarimo reikalas. Dėl to, priešingai negu nustatė apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pareiga rūpintis savo teisių užtikrinimu tenka skolininkui. Antstolis privalo užtikrinti tai, kad perleidžiamo turto kaina nebūtų mažesnė už įsiskolinimų ir vykdymo išlaidų sumą.

5.     Nepagrįsta apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išvada, kad antstolis pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalį, nes, neįsitikinęs skolininkės veiksnumu ir pardavęs jos turtą varžytynėse, nepadėjo skolininkei ginti jos teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nurodyta išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes pareiškėjos turtas parduotas 2003 m. gegužės 21 d., o pareiškėja neveiksnia pripažinta 2004 metais. Be to, teismo ekspertizės akte nenurodyta, kad pareiškėja nesuprato savo veiksmų 2003 m. gegužės 21 d. Turto padavimo metu pareiškėja buvo veiksni, nes atlikus psichiatrinę ekspertizę nustatyta, kad ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir šiuos valdyti (civilinės bylos Nr. 2-2010/2004 b. l. 22–23), tik vėliau (po turto pardavimo) jos liga progresavo.

 

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo N. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 626, 627 straipsnius. Antstolis neprivalėjo sustabdyti vykdomosios bylos pagal CPK 626 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes iki varžytynių pareiškėja aktyviai dalyvavo vykdymo procese, nebuvo duomenų apie teismo sprendimą, kuriuo ji pripažinta neveiksnia (CK 2.10 straipsnis), taip pat duomenų, kad varžytynių metu pareiškėjos elgesys būtų turėjęs intelektualinį ar valinį trūkumą. Antstolė taip pat neturėjo pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą pagal CPK straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes vykdymo metu nebuvo duomenų, kad skolininkė sirgo sunkia liga ar gydėsi ligoninėje.

2.     Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 634 straipsnio 2 dalį, protingumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo pricipus, nes nepagrįstai sureikšmino skolininkės interesus. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu turi būti imtasi visų priemonių, kad būtų tinkamai apginti ir nepažeisti ne tik skolininkės, bet ir kitų vykdymo proceso dalių teisės ir teisėti interesai (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

3.     Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 704 straipsnį, nes pripažino, kad antstolė turtą pardavė skolininkės pasiūlytai pirkėjai už per mažą kainą. Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad skolininkas gali pasiūlyti pirkėją ir nustatyti parduodamo turto kainą. Šiuo atveju antstolis patikrina, kad parduodamo turto kainos pakaktų įsiskolinimams ir bylinėjimosi išlaidoms padengti.

 

Suinteresuoti asmenys N. G. ir E. C., A. V., M. V., J. K., I. K. pateikė prisidėjimus prie antstolės G. Andrijauskienės 2005 m. sausio 6 d. kasacinio skundo.

 

Atsiliepime į kasacinius skundus pareiškėjos globėjas prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas antstolės G. Andrijauskienės teiginys, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui reglamentuoja tik CPK 704 straipsnis. Nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisėjas tvirtina turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 704 straipsnio 4 dalimi, 594 straipsniu darytina išvada, kad jeigu teisėjui kyla klausimų dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, tai teisėjas, spręsdamas akto tvirtinimo klausimą, nesaistomas skunde nurodyto antstolio veiksmų neteisėtumo pagrindo. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad antstolė nepažeidė CPK 681 straipsnio. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, areštuodamas turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą. Antstolio pareiga išsiaiškinti tikrąją turto kainą nustatyta ir CPK 690 straipsnyje. Taigi svarbu, kad antstolis nustatytų turto rinkos kainą turto arešto metu. Byloje nustatyta, kad antstolė, nustatydama turto kainą arešto metu, vadovavosi turto įvertinimu, atliktu 1998 metais. Dėl to, pareiškėjos globėjo nuomone, antstolė pažeidė CPK 681 straipsnį.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

Vykdant teismo sprendimus buvo areštuotas skolininkei J. M. priklausantis butas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir paskelbta apie jo varžytynes, turėjusias įvykti 2003 m. gegužės 21 d. Varžytynės neįvyko, nes turtas parduotas skolininkės pasiūlytam pirkėjui – suinteresuotam asmeniui N. G. – už 64 693 Lt.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau kartu šioje įstatymo normoje nustatytas įpareigojimas antstoliui aktyviai padėti ginti šalių teises bei įstatymų saugomus interesus. Dėl to vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Į CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas būtina atsižvelgti taikant ir aiškinant CPK 704 straipsnyje nustatytą skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatyme nustatyta galimybė iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam ar, pavedus kitiems asmenims, surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2004), kad įstatyme nustatyta tam tikra šios galimybės įgyvendinimo sąlyga, t. y. iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti sumokėta ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios visiškai užtenka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Nurodyta įstatymo norma siekiama apsaugoti teisėtus išieškotojo interesus. Teisėjų kolegija nurodo, kad ši proceso teisės norma turi būti taikoma ir aiškinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, nepaneigiant skolininko teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005, yra suformuota CPK 704 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra varžytynių procedūros ypatumas, neprieštaraujantis bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms. Jis turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią ir jo interesus).

Byloje nustatyta, kad skolininkė J. M. tuo metu, kai jau buvo paskelbtos varžytynės, nuo 2003 m. gegužės 2 d. gydėsi Kauno psichikos sveikatos centre, t. y. jos prašymas dėl buto pardavimo suinteresuotam asmeniui N. G. surašytas 2003 m. gegužės 7 d. (varžytynės paskirtos 2003 m. gegužės 21 d. 9 val.), tuo metu, kai skolininkė buvo gydoma. 2003 m. gegužės 19 d. antstoliui pateikta pažyma apie tai, kad skolininkė gydosi Psichinės sveikatos centre. Antstolė kitą dieną kreipėsi su paklausimu į gydymo įstaigą dėl skolininkės sveikatos būklės. Be to, tą pačią dieną gautas skolininkės prašymas, kuriuo ji prašė parduoti butą ir žemės sklypą suinteresuotam asmeniui. Antstolė, nesulaukusi atsakymo iš Psichinės sveikatos centro, 2003 m. gegužės 21 d. skolininkės butą ir žemės sklypą pardavė suinteresuotam asmeniui. Iš civilinės ir vykdomosios bylų medžiagos matyti, kad skolininkė J. M. yra parašiusi ne vieną prašymą teismui ir antstoliui. Prašymai dažniausiai vienas kitam prieštaravo ir buvo nekonkretūs. Taigi skolininkės valia dėl buto ir žemės sklypo pardavimo buvo neaiški. Dėl to antstolė, turėdama Psichinės sveikatos centro pažymą apie tai, kad skolininkė gydosi, turėjo imtis priemonių skolininkės sveikatos būklei išsiaiškinti, o vykdomąją bylą sustabdyti CPK 627 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes tuo metu dar nebuvo žinomas skolininkės ligos pobūdis. 2003 m. liepos 28 d. skolininkei diagnozuota nepatikslinta demensija (silpnaprotystė). Vėliau skolininkė teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, jai paskirtas globėjas (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2010/2004). Tai patvirtina, kad jau varžytynių metu egzistavo tam tikros prielaidos vykdomajai bylai sustabdyti dėl skolininkės ligos, ir toks bylos sustabdymas atitiko skolininkės interesus.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis areštuojamą turtą įkainotų rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į turto arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tik tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas prieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šioje proceso teisės normoje nustatyta esminė nuostata, objektyvūs kriterijai, kuriais privalo vadovautis antstolis, nustatydamas areštuojamo turto vertę. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagrindinis kriterijus yra areštuojamo turto rinkos vertė. Ši proceso teisės norma turi būti aiškinama sistemiškai su CPK 704 straipsnio nuostatomis, kuriose nustatyta skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Nurodyta skolininko teisė nereiškia, kad turtas gali būti parduodamas nenustačius jo kainos pagal CPK 681 straipsnio taisykles, t. y. nesilaikant nuostatos dėl turto rinkos vertės. Byloje nustatyta, kad 2003 m. vasario 20 d. turto arešto akte nurodyta, kad J. M. priklausančio buto ir žemės sklypo vertė, yra 61 939 Lt, nors valstybės įmonės Registrų centro 2003 m. gegužės 15 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad buto vidutinė rinkos vertė yra 83 940 Lt (įkainojimo data 1998 m. vasario 4 d.), o indeksuota žemės sklypo vertė – 8548 Lt (įkainojimo data 2000 m. birželio 9 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad butas ir žemės sklypas skolininko pasirinktam pirkėjui parduotas už 64 693 Lt. Nurodytos nuostatos nesilaikymas galėjo pažeisti skolininkės turtinius interesus, nes, parduodant turtą iš varžytynių, nebuvo nustatyta parduodamo turto rinkos vertė, ir taip buvo pažeistas CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas įkainoti turtą rinkos kainomis. Tokiais veiksmais antstolis neužtikrino skolininko teisės, parduoti turtą už kainą, atitinkančią jo interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti į tai, kad šioje byloje skolininkė, kuri šiuo metu pripažinta neveiksnia, lieka be gyvenamosios patalpos, nes išieškojimas buvo nukreiptas į jos turtą dėl mirusios dukters skolų skolininkei priėmus palikimą. Taigi antstolė, įkainodama skolininkės turtą, pažeidė CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl turto rinkos kainos nustatymo, neatsižvelgė į jau pasenusius registro duomenis. Dėl to, nenustačius turto rinkos vertės, jis negalėjo būti parduodamas CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka, nes toks pažeidimas turėjo įtakos skolininkės turtinių interesų pažeidimui.

Esant tokioms aplinkybėms, prieš tvirtindamas turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktą CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas, patikrinęs antstolio atliktų veiksmų teisėtumą ir nustatęs nurodytus CPK 627 straipsnio 2 punkto, 681 straipsnio 1 dalies, 704 straipsnio pažeidimus, turėjo teisę atsisakyti tvirtinti pardavimo aktą. Būtent tvirtindamas pardavimo aktus teisėjas privalo patikrinti antstolio atliktų veiksmų teisėtumą, nepriklausomai nuo to, ar yra paduotų skundų dėl antstolio veiksmų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai	Juozas Šerkšnas
	Algis Norkūnas
	Egidijus Laužikas